5a67e7af-e4bd-4011-abef-283e1c4be209 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-780-579/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21035-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; (S) 1.1.8.1.1; 1.1.9.2;1.1.9.8; 2.4.6.4.2 Kauno apygardos teismas N u O S P R E N D i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam R.

T., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 81 MGL dydžio, t. y. 4 050,00 Eur, bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, R. T. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 54 MGL dydžio, t. y. 2 700 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas R. T. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 6 d. (dvi dienos), prilyginant vienÄ sulaikymo dienÄ 2 MGL dydžio baudai, ir R. T. skirta galutinė bausmė – 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų), bauda. BaudÄ R. T. įpareigotas sumokėti per 4 (keturis) mėnesius. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Remiantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuota R. T. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. T. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 5 d. apie 20.25 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 4, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę – automobilį „Audi A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,05 promilės etilo alkoholio).

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. T. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendį, bylÄ nutraukti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį A. T. atsakomybei, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminÄ , panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , o specialiosios teisės atėmimo terminÄ sutrumpinti iki 1 metų; arba pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendį, sumažinti R.

T. paskirtos baudos dydį iki 51 MGL (2550 eurų), pritaikius BK 641 straipsnį, skirtÄ baudÄ sumažinti iki 34 MGL (1700 eurų), nustatant dvejų metų terminÄ jai sumokėti, panaikinti skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , o specialiosios teisės atėmimo terminÄ sutrumpinti iki 1 metų. 2.1. Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias kaltininko atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. R. T. įsitikinimu, yra visos sÄ lygos jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jokia žala nepadaryta. Jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų. 2.2. Pasak skundo autoriaus, teismas, individualizuodamas bausmę, pažeidė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus. Teismas neįvertino iÅ¡imtinai teigiamai charakterizuojamos nuteistojo asmenybės, neatsižvelgė į tai, kad jis vienintelis iÅ¡laiko mažametį vaikÄ ir sutuoktinę.

Apeliantas teigia padaręs iÅ¡vadas dėl savo elgesio, deda pastangas sprendžiant problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, pradėjo nuolat lankytis pas dvasininkus, siekiant atrasti vidinę ramybę ir stoti į doros keliÄ . Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nusikalstama veika pasekmių nesukėlė. Nuteistasis automobilį vairavo gyvenamojo namo kieme, perstatydamas transporto priemonę į kitÄ stovėjimo vietÄ , tad grėsmė aplinkiniams ir aplinkai nekilo ir negalėjo kilti. Å ios aplinkybės, apelianto įsitikinimu, netenkinus praÅ¡ymo dėl laidavimo, sudaro pagrindÄ skirti minimaliÄ Ä¯statyme numatytÄ bausmę – 51 MGL baudÄ , o pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, jÄ sumažinti iki 34 MGL. 2.3.

Skunde teigiama, kad įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumÄ , jos padarymo aplinkybes, kilusius padarinius, R. T. asmenybę ir kitus duomenis, baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas nagrinėjamoje byloje yra neproporcingas. 2.4. Skunde nurodoma, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimas nėra privalomas ir priklauso nuo bylos aplinkybių ir kaltinamojo asmenybės įvertinimo. Apelianto nuomone, parenkant konkretų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , bÅ«tina vadovautis bausmės individualizavimo taisyklėmis.

Kadangi, netenkinus praÅ¡ymo atleisti R. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , yra visos sÄ lygos skirti minimalaus dydžio bausmę, turėtų bÅ«ti skiriamas ir neilgesnis nei įstatyme įtvirtintas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.

4. Nuteistojo R. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis skunde neginčija kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl Å¡ie klausimai nenagrinėjami ir nevertinami. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti R. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, taip pat reiÅ¡kiamas ir alternatyvus praÅ¡ymas suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi skundo argumentus ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto atžvilgiu netaikė BK 40 straipsnio nuostatų, pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemones – turto konfiskavimÄ ir specialiosios teisės atėmimÄ , tačiau paskyrė per griežtÄ bausmę, todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Dėl BK 40 straipsnio taikymo R. T.

6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi Å¡iame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galimas Å¡io straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sÄ lygas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445/2016, 2K-52/2017).

7. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad R. T. atitinka tris pirmÄ sias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygas – nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, žalos niekam nepadarė. Tuo pačiu, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos – yra pagrindo manyti, kad R. T. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sÄ lyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobÅ«džio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali bÅ«ti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ , ar prieÅ¡ingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibÅ«dinančios veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«ris į padarytÄ veikÄ , elgesys praeityje.

Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiÅ¡kia, kad nėra vienos iÅ¡ sÄ lygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas iÅ¡vadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-176/2018).

9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas R. T. praÅ¡ymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ netenkino, įvertinęs byloje esančiÄ nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , tinkamai motyvavo savo sprendimÄ .

10. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantas padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jo kraujyje buvo net 3,05 promilės alkoholio (sunkus girtumo laipsnis). Tokiais veiksmais jis ignoravo įstatymų reikalavimus ir buvo visiÅ¡kai abejingas galimoms labai skaudžioms tokio savo neatsakingo ir nepateisinamo elgesio pasekmėms. Automobilis vairuotas tankiai apgyvendintoje vietovėje, tad neabejotina, kad minėti R.

T. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, turtui, pačiam nuteistajam ir tik atsitiktinumo dėka buvo iÅ¡vengta labai skaudžių tokio visiÅ¡kai neatsakingo ir nepateisinamo elgesio pasekmių. R. T., sėsdamas už vairo neblaivus, visiÅ¡kai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis, kas teisėjų kolegijos manymu, rodo apelianto neatsakingumÄ , kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant atsakomybės klausimÄ .

Nors iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad R. T. yra neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Baustumai yra iÅ¡nykę, tačiau tai visgi yra nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, į kurias privalu atsižvelgti sprendžiant ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip ir pažymėjo apylinkės teismas, R. T. praeityje jau buvo baustas už transporto priemonės vairavimÄ apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (pagal Å¡iuo metu galiojančius įstatymus tokie veiksmai užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę).

Å i aplinkybė rodo, kad padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, juolab, kad nuteistasis administracine tvarka yra baustas ir už kitokio pobÅ«džio administracinių teisės pažeidimų padarymÄ , taip pat susijusių ir su alkoholio vartojimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės rodo, jog nuteistasis ne visada yra linkęs paisyti įstatymų reikalavimų, netgi juos sÄ moningai ignoruoja, nevertina galimų sunkių kelių eismo taisyklių pažeidimų pasekmių, yra joms abejingas.

Paminėtos aplinkybės yra reikÅ¡mingos vertinant apelianto asmenybę ir darant iÅ¡vadÄ , ar yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tai yra viena iÅ¡ bÅ«tinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymui sÄ lyga (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

11. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad esant paminėtoms aplinkybėms, abejotina, ar skundo autoriaus elgesį teigiamai gali įtakoti sutuoktinė. Nors A. T. iÅ¡ esmės charakterizuojama teigiamai, yra neteista, nebausta administracine tvarka, aiÅ¡kino, kad Å¡eimoje buvo kalbama apie alkoholio žalÄ , tačiau pastebėtina, kad ji nesugebėjo užkardyti vyro nusikalstamos veikos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡iuo metu pastaroji niekur nedirba, yra finansiÅ¡kai priklausoma nuo nuteistojo, tad gali bÅ«ti lengvai jo įtakojama. Byloje nėra jokių patikimų ir įtikinamų duomenų apie tai, kad ji galės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ bei auklėjamÄ jį poveikį sutuoktiniui viso laidavimo laikotarpiu (BK 40 straipsnio 4 dalis), o laiduotojo teigiama įtaka bei auklėjamasis poveikis viso laidavimo laikotarpiu turi bÅ«ti ne formalus. Esant nurodytoms aplinkybėms, abejotina, kad A. T. galės tinkamai vykdyti laiduotojo funkcijas.

12. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad klausimas dėl laidavimo instituto nuostatų taikymo R. T. pirmosios instancijos teismo, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo iÅ¡spręstas tinkamai, neatsietai nuo nuteistojo padarytos veikos pobÅ«džio, jo asmenybės. Nors teigiamai vertintini apelianto skunde akcentuojami jo asmenybę apibÅ«dinantys duomenys – teisiamas pirmÄ kartÄ , savo kaltę pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau jų visuma minėtos iÅ¡vados nepaneigia.

Remiantis visų aukščiau aptartų aplinkybių visuma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Å¡ioje byloje nėra visų bÅ«tinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų, numatytų BK 40 straipsnyje, o bÅ«tent BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sÄ lygos – pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl BK 72 straipsnio taikymo 13. Apeliantas teigia, kad teismas, taikydamas jam BK 72 straipsnio nuostatas, pažeidė proporcingumo principÄ , kadangi transporto priemonės konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes, jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ yra neproporcinga (neadekvati) baudžiamojo poveikio priemonė padarytam nusikaltimui.

14. Baudžiamosiose bylose proporcingumo principas iÅ¡ esmės yra aiÅ¡kinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iÅ¡ Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

15. Pagal BK 72 straipsnio 1–2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sÄ lygos, bÅ«tinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymÄ . Pagal Å¡io BK straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais.

Taigi nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); vadovaujantis BK 72 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, tokiais atvejais įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimo privalomumas nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nekelia abejonių.

Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50/2018, 2K-114/2018, 2K-122/2018, 2K-133/2018, 2K-134/2018).

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, apibÅ«dinančias padaryto KET pažeidimo pavojingumÄ bei nuteistojo asmenybę, ir spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo – paskyrimo klausimÄ , tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. T. vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A6“ bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratÄ (požymius).

Manyti, kad automobilio konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo. Tai, kad automobilio netektis sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiÅ¡kia, kad Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ . R. T. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – paskirta atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes ir neprieÅ¡tarauja teismų formuojamai praktikai tokios kategorijos bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392/2017, 2K-80/2018, 2K-122/2018).

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės 17. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iÅ¡ tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, iÅ¡ jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamÄ veikÄ (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju R. T. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

18. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nustatytu draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams terminu, mano, kad jis yra per ilgas, ir praÅ¡o jį sutrumpinti iki vienerių metų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės 2 metų trukmė nėra per griežta. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus aplinkybę, kad nuteistasis transporto priemonę vairavo, kai jo kraujyje alkoholio koncentracija (3,05 promilės) daugiau nei du kartus virÅ¡ijo įstatyme nustatytÄ ribÄ , nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės).

Už analogiÅ¡kÄ , tik mažesnio masto pažeidimÄ (ANK 422 straipsnis) – už transporto priemonės vairavimÄ , kai tai daro neblaivÅ«s (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojui be nuobaudos taip pat privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių. Taigi nuteistajam, kuriam už jo veiksmus kyla baudžiamoji atsakomybė, skirtos analogiÅ¡kos baudžiamojo poveikio priemonės trukmė (2 metai) nėra per griežta ir tinkamai individualizuota.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė taikyta ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi (maksimalus laikotarpis 3 metai). Todėl jam skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones terminÄ nėra jokio pagrindo. Nuteistojo interesai iÅ¡vengti tam tikrų neigiamų padarinių (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ilgam laikotarpiui) nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę adekvatÅ«s padarytai nusikalstamai veikai.

19. Paskyręs BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatęs jos terminÄ , pirmosios instancijos teismo nieko nepasisakė apie tai, nuo kada skaičiuojamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Å iuo atveju nusikalstama veika padaryta 2018 m. gegužės 5 d. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato pareigÅ«no 2018 m. gegužės 6 d. nutarimu R. T. buvo paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 130-131). 2018 m. birželio 1 d.

R. T. iÅ¡duota pažyma apie kardomosios priemonės – dokumentų paėmimÄ â€“ paskyrimÄ Ä¯tariamajam, kurioje nurodyta, kad 2018 m. gegužės 6 d. paimtas R. T. vardu 2016 m. birželio 18 d. iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas (1 t. b. l. 133). Duomenų, kad apeliantui bÅ«tų iÅ¡duotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, byloje nėra. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-144/2018 iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija nurodė, jog teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, 2018 m. gegužės 6 d. apeliantui realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas bÅ«tent nuo Å¡ios dienos. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡vis nenurodė, nuo kada yra skaičiuotinas baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas, apeliacinės instancijos teismas skundžiamÄ nuosprendį tikslina, nustatydamas, kad baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. gegužės 6 d.

Dėl bausmės – baudos dydžio, jos sumokėjimo termino.

20. Už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ gali bÅ«ti skiriama bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Nuteistajam parinkta Å¡velniausia bausmės rÅ«Å¡is – bauda. Pagal BK 47 straipsnio nuostatas Å¡ios piniginės bausmės dydis nustatomas už nesunkų nusikaltimÄ , t. y. už tokį nusikaltimÄ , kurį padarė apeliantas yra nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio. Nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirta 81 MGL dydžio (4 050 Eur) bauda. Å iÄ bausmę sumažinus 1/3, paskirta galutinė 54 MGL (2 700 Eur) bauda. Ä® skirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju netinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kas lėmė per aiÅ¡kiai griežtos bausmės paskyrimÄ , todėl Å¡i nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

22. Pažymėtina, kas skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir laikytis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymÄ (BK 54straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

23. Teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į tai, kad padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, apeliantas neteistas, nebaustas administracine tvarka (neturi galiojančių administracinių nuobaudų). Taip pat atsižvelgė į tai, kad R. T. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi mažametį vaikÄ , Å¡iuo metu vienintelis iÅ¡laiko Å¡eimÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nevisiÅ¡kai teisingai jas įvertino, nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo finansines galimybes sumokėti paskirtÄ baudÄ ir skyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę.

Kadangi apeliantui paskirta piniginio pobÅ«džio bausmė, reikia atsižvelgti ir į tai, kaip ji paveiks ne tik nuteistojo, bet ir jo Å¡eimos narių interesus. Kaip ir minėta, R. T. yra vienintelis Å¡eimoje dirbantis asmuo, iÅ¡ jo gaunamo darbo užmokesčio tenka pragyventi visai Å¡eimai. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad gauna minimalų darbo užmokestį, nors tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti apie ne itin gerÄ nuteistojo finansinę padėtį.

Atsižvelgus į apelianto turtinę padėtį, bÅ«tina įvertinti ir tai, kad iÅ¡ nuteistojo, auginančio mažametį ir vienam iÅ¡laikančio Å¡eimÄ , konfiskuotas jam priklausantis automobilis, kuris savo esme yra vertingas jo Å¡eimos turtas. Todėl pirmos instancijos teismo nustatyto dydžio baudos sumokėjimas jam gali bÅ«ti nepakeliama naÅ¡ta. Akivaizdu, kad nuteistajam paskirta bauda savo dydžiu baustų ne tik patį nuteistÄ jį, tačiau ir jo Å¡eimos narius. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikaltimÄ padariusį asmenį, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, kartu įvertinant turtinio pobÅ«džio praradimÄ â€“ automobilio konfiskavimÄ bei teisės vairuoti transporto priemones apribojimÄ , teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės tikslai bus pasiekti R. T. suÅ¡velninus bausmę, jos dydį nustatant artimÄ minimaliam.

24. BPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato terminÄ , per kurį nuteistasis turi savanoriÅ¡kai sumokėti baudÄ . BK 47 straipsnyje numatytos bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtÄ pinigų sumÄ valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje nurodyta, kad baudos bausmė vykdoma savanoriÅ¡kai arba priverstinai. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad nuosprendį paskelbęs teismas iÅ¡aiÅ¡kina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudÄ Ä¯ teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitÄ teismo nustatytÄ laikotarpį.

Analizuojamos bylos kontekste nuteistajam baudai sumokėti nustatytas 4 mėnesių laikotarpis nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tiek apeliaciniame skunde, tiek bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis prašė nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminÄ (2 metus). Ä®statymas nenumato maksimalaus bausmės – baudos savanoriÅ¡ko įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, paskirtos baudos dydį, nuteistojo turtinę bei Å¡eiminę padėtį, pripažįsta pagrįstais apelianto argumentus, kad jis dėl objektyvių priežasčių neiÅ¡galės sumokėti paskirtos baudos per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl atsižvelgiant į protingumo principÄ bei bausmės paskirtį sprendžia, kad yra pagrindas apeliantui nustatyti 1 metų terminÄ teismo nuosprendžiu paskirtai baudai sumokėti.

Paskyrus ilgesnį baudos sumokėjimo terminÄ bÅ«tų iÅ¡vengta neproporcingai neigiamų pasekmių, kurias galimai sukeltų priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo R. T. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rÅ«mų 2018 m. liepos 20 d. nuosprendį pakeisti: R. T. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirtos baudos dydį sumažinti iki 51 MGL (2550 Eur).

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ baudÄ sumažinti 1/3 ir nustatyti galutinę 34 MGL (1700 Eur) baudÄ . Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaičiuoti R. T. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gegužės 6 d. (dvi dienos), prilyginant vienÄ sulaikymo dienÄ 2 MGL dydžio baudai, ir R. T. skirti galutinę bausmę – 30 MGL dydžio, t. y. 1 500 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų), baudÄ . Paskirtos baudos sumokėjimo terminÄ pailginti iki 1 (vienerių) metų.

Patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį nustatant, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. gegužės 6 d. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė