5a6731fd-9b53-4ed6-a2b3-b723e49e2826 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-961-433/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13882-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.9.; 2.6.10.5.2.; 3.2.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokato padėjėjai Anželikai Buivydaitei, atsakovų atstovui advokatui Linui Blažulioniui, trečiojo asmens atstovui advokatui Audriui VaičiÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Investbaltija“ ieÅ¡kinį atsakovams MB „(duomenys neskelbtini)“ ir D.

J., trečiajam asmeniui UAB „Baltisches Haus“ dėl skolos priteisimo bei nuostolių atlyginimo n u s t a t ė: IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2019 m. sausio 10 d. tarp UAB „Investbaltija“ (toliau – Nuomotojas) ir MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Nuomininkas) (toliau Nuomotojas ir Nuomininkai kartu – Å alys) sudarė patalpų subnuomos sutartį Nr. 2019/01/10-01 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu Nuomotojas įsipareigojo iÅ¡nuomoti ir perduoti Nuomininkui naudotis, o Nuomininkas įsipareigojo priimti naudojimuisi administracinei (biuro) veiklai skirtas patalpas, esančias pirmame aukÅ¡te, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikoje (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų indeksas: 1-71 – 1-75, 1-69, 1-61, 1-82, bylos inventorinis Nr. 13/17209, kurių bendras plotas – 168,53 (vienas Å¡imtas Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni ir penkiasdeÅ¡imt trys) kv. m (toliau - Patalpos), mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus bei vykdyti kitus įsipareigojimus žemiau nurodytomis sÄ lygomis, tvarka ir terminais.

Subnuomos sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad „Subnuomininkas moka Subnuomotojui mėnesinį Patalpų subnuomos mokestį –  842,65 Eur be pridėtinės vertės mokesčio Å¡iai sumai (toliau vadinamas „Subnuomos mokesčiu“) už 168,53 kv. m. bendrojo ploto patalpas, nurodytas Å¡ios Sutarties 2.1. punkte, arba kitaip 5 Eur už 1 kv. m. Visas Subnuomos mokesčio dydis, pagrįstas dabartiniu patalpų dydžiu, yra 1019,61 Eur (įskaitant PVM) per mėnesį už subnuomojamas patalpas“. Sutarties 6.6 punkte nustatyta, kad „Subnuomininkas sumoka Subnuomos mokestį už kiekvienÄ mėnesį iki mėnesio 15 (penkioliktos) dienos“.

Atsakovui yra iÅ¡raÅ¡ytos ir pateiktos: 1. 2019-12-05 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra INV000375, kurios suma 1061,96 Eur; 2. 2020-01-07 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra INV000376, kurios suma 1061,96 Eur. 2020-01-31 d. Atsakovas apmokėjo dalį sumos, t. y. 1019,61 Eur, 2020-04-08 d. apmokėjo 1104,31 Eur. Nuomos mokestis niekada nebuvo ginčijamas, tačiau nebuvo sumokėtas laiku, kaip tÄ reglamentuoja Sutarties nuostatos. Sutarties 6.8 p. nustatyta, kad „Tuo atveju, jei Subnuomininkas vėluoja mokėti Subnuomos mokestį ilgiau nei 30 kalendorinių dienų, Å¡i Sutartis laikoma automatiÅ¡kai nutraukta 31-Ä jÄ dienÄ ir Subnuomininkas įsipareigoja Subnuomotojui sumokėti Subnuomos mokestį už faktinį Subnuomos laikotarpį iki Sutarties nutraukimo bei baudÄ , lygiÄ dviejų mėnesių Subnuomos mokesčio sumai“.

Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas nesumokėjo nuomos mokesčio pagal 2019-12-05 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ INV000375 ilgiau nei 30 d. (apmokėjimo terminas pagal Sutartį 2019-12-15 d.), todėl Å¡iuo atveju Sutartis buvo laikoma automatiÅ¡kai nutraukta nuo 2020-01-16 d., apie tai praneÅ¡ant Atsakovui reg. paÅ¡tu pateikiant 2020-01-21 d. praneÅ¡imÄ apie sutarties nutraukimÄ ir skolos sumokėjimÄ , o remiantis Sutarties 6.8 p. Atsakovui taip pat buvo priskaičiuota bauda, lygi dviejų mėnesių Subnuomos mokesčio sumai, viso 2039,22 Eur (1019,61 Eur + 1019,61 Eur).

Be kita ko, už elektros energijÄ mokėtina suma siekia 254,75 Eur (sÄ skaita faktÅ«ra Nr. INV00039, kurios Atsakovas iki Å¡ios dienos neapmokėjo. Taigi, Atsakovo skola Nuomotojui pagal sutartį siekia 2 293,97 Eur (bauda, lygi 2 mėn. Subnuomos mokesčiui, ir elektra). Be kita ko, Sutarties 9.4 punkte nurodyta, jog „Subnuomininkas, pabloginęs Patalpų, jų dalies ar jose esančių inžinerinių įrenginių bÅ«klę, privalo atlyginti Subnuomotojui atsiradusius tiesioginius nuostolius, iÅ¡skyrus atvejus, kai Subnuomininkas įrodo, kad tai įvyko ne dėl jo kaltės“, Sutarties 11.

1. Punkte nustatyta, kad „Subnuomininkas privalo atlyginti Subnuomotojui ir/ar tretiesiems asmenims jo veiksmais ar neveikimu padarytÄ Å¾alÄ ir/ar nuostolius“, 11.2. punkte – „Subnuomininkas atsako už žalÄ , padarytÄ Patalpoms dėl jo, jo darbuotojų, klientų ar svečių kaltės“. CK 6.500 str. (Nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimÄ ) numato, jog nuomininkui pabloginus iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ , jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, <..>. Po sutarties nutraukimo Atsakovui atlaisvinus patalpas 2020 m. sausio 31 d. buvo pasiraÅ¡ytas patalpų priėmimo perdavimo aktas, kuriame detaliai nurodyti visi perduodamų patalpų pažeidimai ir neleistini/nesuderinti su Subnuomotoju pakeitimai kartu su fotofiksacija. 2020-01-31 d. antstolio Dariaus StakeliÅ«no parengtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 32-20-542 antstolis detaliai konstatavo esamÄ patalpų bÅ«klę.

Remiantis patalpų priėmimo-perdavimo aktu, kurį pasirašė ir Atsakovas, UAB „Investbaltija“ kreipėsi į nepriklausomÄ ekspertÄ , kuris 2020-03-04 d., įvertinęs perduotas patalpas pagal akte nurodytas aplinkybes, pateikė žalos ir defektų atstatymo/iÅ¡taisymo skaičiavimo ataskaitÄ Nr. 200210, kurioje nurodė, kad „Patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pažeidimų bei defektų apdailai ir įrengimui, užfiksuotų 2020-02-10, atsiradusių dėl nuomininkų padarytos žalos ir nekokybiÅ¡kų remonto darbų atstatymo/iÅ¡taisymo kaÅ¡tai, 2020-02-10 datai, sudaro: 25585,45 EUR su PVM (dvideÅ¡imt penki tÅ«kstančiai penki Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penki eurai, 45 ct)“.

Atsižvelgiant į tai, Atsakovo padaryti nuostoliai patalpoms, kurias yra reikalinga atstatyti į buvusiÄ padėtį, siekia 25585,45 Eur su PVM sumÄ . Ekspertui taip pat buvo sumokėta 400 Eur suma pagal jo iÅ¡raÅ¡ytÄ 2020-03-04 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. NDEG 00848 už patalpų įvertinimÄ ir ataskaitos sudarymÄ , todėl Å¡i suma taip pat priskirtina IeÅ¡kovo nuostoliams. Dar 2019-09-02 d. IeÅ¡kovas Atsakovui reg. paÅ¡tu iÅ¡siuntė pretenzijÄ dėl patalpų subnuomos sutarties pažeidimų ir skolos sumokėjimo, kurioje jau 2019 m. rugsėjo mėn. IeÅ¡kovas buvo užfiksavęs tam tikrus patalpų pabloginimo atvejus (graffiti pieÅ¡iniai įvairiose erdvėse, patalpos durų pabloginimas, savavaliÅ¡kas spynų pakeitimas, nesuderintų renginių vedimas), bei reikalavo paÅ¡alinti nustatytus patalpų defektus.

Nepaisant to, Atsakovas minėtų patalpų pabloginimų nepaÅ¡alino iki pat Å¡ios dienos. Atsakovas visÄ nuomos laikotarpį įvairiais bÅ«dais pažeidinėjo Å¡alių sudarytÄ sutartį. IeÅ¡kovas, siekdamas geranoriÅ¡kai, taikiai ir ne teisminiu bÅ«du iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , 2020 m. kovo 31 d. iÅ¡siuntė reg. paÅ¡tu, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, pretenzijÄ dėl nuostolių atlyginimo, kuria prašė iki 2020 m. balandžio 7 d. sumokėti 3 398,28 Eur dydžio skolÄ bei 25985,45 Eur dydžio nuostolius.

Atsakovas MB „(duomenys neskelbtini)“ ignoravo pateiktÄ pretenzijÄ , su IeÅ¡kovu nesusisiekė ir padarytų nuostolių neatlygino iki Å¡iol. 2019 m. sausio 10 d. tarp IeÅ¡kovo ir Atsakovo D. J. buvo sudaryta laidavimo sutartis, kurios 1 dalyje Atsakovas D. J. „įsipareigoja solidariai atsakyti visu savo turtu Subnuomotojui, jeigu MB „(duomenys neskelbtini)“, toliau vadinama „Subnuomininku“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) Vilnius, Lietuva, atstovaujama direktoriaus D.

J., veikiančio pagal bendrovės įstatus, už kuriÄ laiduojama, neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal 2019 m. sausio 10 d. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, subnuomos sutartį Nr. 2019/01/10-1 (toliau – „Nuomos sutartis“), su kurios sÄ lygomis Laiduotojas yra susipažinęs“. Laidavimo sutarties 5 punkte nustatyta, kad „Laiduotojas įsipareigoja atsakyti Subnuomotojui solidariai su Subnuomininku, jeigu Subnuomininkas neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies pagal Subnuomos sutartį.

Subnuomininkui neįvykdžius Subnuomos sutartyje nustatytų prievolių, Laiduotojas atsako Subnuomotojui ta pačia apimtimi, kaip ir Subnuomininkas, t. y. už subnuomos mokesčio bei mokėjimų už komunalines paslaugas mokėjimÄ , palÅ«kanų, netesybų sumokėjimÄ , nuostolių atlyginimÄ ir kitų sumų sumokėjimÄ , kaip nustatyta Subnuomos sutartyje“. Todėl solidariai iÅ¡ Atsakovų MB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. J. priteistinos Å¡ios sumos: 1. 2 293,97 Eur (bauda, lygi 2 mėn. Subnuomos mokesčiui, ir elektra); 2. 25585,45 EUR su PVM dydžio nuostolių; 3. 400 Eur sumÄ už patalpų įvertinimÄ .

Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Kai asmuo pažeidžia Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ ir savo veiksmais padaro žalÄ kitam asmeniui, atsiranda deliktinės civilinės atsakomybės teisinis santykis – viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo juos atlyginti. Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.), iÅ¡skyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Materialinių teisinių civilinės atsakomybės santykių sÄ lygos suponuoja ir atitinkamas procesines deliktinio santykio Å¡alių pareigas kilus ginčui.

Ä®prastai sprendžiant ginÄÄ tarp nukentėjusiojo ir atsakingo už žalÄ asmens bylose dėl žalos atlyginimo procesinė pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sÄ lygas (iÅ¡skyrus kaltę, kuri yra preziumuojama) tenka nukentėjusiam asmeniui. Å iuo konkrečiu atveju svarbu pažymėti, kad egzistuoja visos civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė. Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iÅ¡ teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos.

Å ioje byloje Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad pastarasis, iÅ¡sinuomojęs nekilnojamojo turto objektÄ , nevykdė bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, pažeidė CK 6.500 str. nuostatas, ir, to pasėkoje, apgadino patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikoje. Nepaisant to, kad Atsakovas pats pripažino, jog nuostoliai iÅ¡ tiesų yra padaryti, tačiau visais įmanomais bÅ«dais siekia iÅ¡vengti atsakomybės ir atlyginti IeÅ¡kovo patirtus nuostolius.

Akivaizdu, kad Atsakovas, veikdamas neteisėtai, pažeisdamas teisės aktuose nustatytus principus ir teisės normas, apgadino patalpas, ko pasėkoje, IeÅ¡kovas patyrė turtinę žalÄ . CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryÅ¡iu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 str.).

Tiesioginė žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda tiesiogiai veikiant tam tikrÄ objektÄ . Tokiais atvejais nukentėjusįjį bÅ«tina grÄ Å¾inti į padėtį, buvusiÄ iki žalos padarymo. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuotolių atlyginimo principo (CPK 6.251 str.). Å io principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas.

Taigi žala nepreziumuojama. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 str.). Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, remiantis eksperto vertinimo ataskaita ir kitais dokumentais, padarytos žalos bei skolos dydis siekia 25985,45 Eur.

Visi žalos dydį patvirtinantys dokumentai yra pridedami prie šio ieškinio. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame priežastinį ryšį, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Šiuo konkrečiu atveju nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir Atsakovo veiksmų, nes padaryta žala yra Atsakovo veiksmų (nuomos laikotarpiu atliktų patalpų pertvarkymų, remonto, dažymo ir kt. darbų), kurių metu buvo apgadintos patalpos, rezultatas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatytas palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme bylos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Todėl, remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, solidariai iÅ¡ Atsakovų MB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. J. priteistinos 6 proc. metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. PraÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ Atsakovų MB „(duomenys neskelbtini)“ ir D.

J. 2 293,97 Eur dydžio sumÄ , kuri susideda iÅ¡ baudos, lygios 2 mėn. Subnuomos mokesčiui, ir skolos už elektrÄ ; 25585,45 Eur dydžio nuostolius už patalpų atstatymÄ Ä¯ pradinę padėtį ir 400,00 Eur už padarytos žalos vertinimÄ ; 6 % metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovų pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodoma, kad atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Atsiliepime nurodoma, jog Subnuomos sutarties 6.6. punkte nurodyta, jog Subnuomininkas sumoka Subnuomos mokestį už kiekvienÄ mėnesį iki mėnesio 15 (penkioliktos) dienos. Subnuomotojas turi pateikti Subnuomininkui sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Subnuomos mokesčio sumai už kiekvienÄ kalendorinį mėnesį ne vėliau negu iki mėnesio 10 (deÅ¡imtos) dienos. IeÅ¡kovas klaidina teismÄ , nurodydamas, jog minėta 2019-12-05 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra INV000375 buvo įteikta MB „(duomenys neskelbtini)“ laiku ir apmokėjimas pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ turėjo bÅ«ti atliktas iki 2019-12-15.

Tačiau PVM sÄ skaita-faktÅ«ra INV000375 atsakovui buvo atsiųsta el. paÅ¡tu tik 2020-01-20, buvo atsiųstos dvi sÄ skaitos vienu metu, t. y. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra INV000375 ir 2020-01-07 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra INV000376. MB „(duomenys neskelbtini)“ gautoje PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje INV000375 nurodyta 2019-12-31 data, o ne kaip nurodyta ieÅ¡kovo pridedamoje PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje INV000375 – data nurodyta 2019-12-05. IÅ¡ to seka, kad ieÅ¡kovas siekia suklaidinti teismÄ , kadangi kaip matyti, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros INV000375 iÅ¡raÅ¡ymo data yra ieÅ¡kovo pakeista.

IeÅ¡kovas 2020-01-20 atsiųsdamas minėtas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, jose įrašė ne siuntimo dienos datÄ , kada sÄ skaitos ir buvo pateiktos, o įrašė atgalinę datÄ ir kaip matyti, atsakovui ir teismui pateiktoje PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje INV000375 – datos skiriasi. Subnuomos sutartyje numatyta, kad ieÅ¡kovas turi pateikti PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras iki mėnesio 10 dienos. Taigi, MB „(duomenys neskelbtini)“ pareiga atsiskaityti pagal pateiktas sÄ skaitas, atsirado tik tada, kai pastarasis jas gavo.

IeÅ¡kovo reikalaujama priteisti bauda pagal Subnuomos sutarties 6.8. punktÄ yra nepagrįsta, kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-20 gavusi PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ INV000375, jÄ apmokėjo 2020-01-31 (praėjus 10 kalendorinių dienų). IÅ¡ to seka, kad atsakovas nepraleido termino atsiskaityti pagal pateiktas sÄ skaitas. MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpomis nesinaudojo jau nuo 2019-12-01 dienos ir bÅ«tent Å¡iÄ aplinkybė lėmė pačio ieÅ¡kovo veiksmai, kadangi ieÅ¡kovas užrakino įėjimo duris ir atsakovas negalėjo patekti į subnuomojamas patalpas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.487 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, jis turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sÄ lygos arba daikto bÅ«klė iÅ¡ esmės pablogėja. Atitinkamai Subnuomos sutarties 5.6. punkte Å¡alys susitarė, jog „Tais atvejais, kai toks terminas, kurio metu Subnuomininkas negali pilnutinai naudotis Patalpomis, yra ilgesnis nei 5 (penkios) dienos, Subnuomininkas turi teisę nemokėti nuomos mokesčio už tÄ dalį Patalpų ir tÄ laikotarpį, kai jis (Subnuomininkas) neturėjo galimybės pilnutinai naudotis Patalpomis“.

Nagrinėjamu atveju MB „(duomenys neskelbtini)“ visiÅ¡kai negalėjo naudotis Subnuomojamomis patalpomis pagal paskirtį, todėl pareigos ir toliau mokėti subnuomos mokestį atsakovas MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. IÅ¡ to seka, kad atsakovui negalint naudotis Patalpomis jau nuo 2019-12-01 iki pat 2020-01-31 (kai patalpos galutinai buvo perduotos ieÅ¡kovui), jis turėjo tesėtÄ pagrindÄ nemokėti nuomos mokesčio už šį laikotarpį. Taigi ir Å¡i aplinkybė patvirtina, jog ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. INV000375, bei Nr. INV000376 yra nepagrįstos.

Aplinkybę, kad atsakovas nuo 2019-12-01 negalėjo patekti į Patalpas, patvirtina Å¡alių elektroninis susiraÅ¡inėjimas. IeÅ¡kovas nurodo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ pablogino Subnuomojamų patalpų bÅ«klę, dėl ko ieÅ¡kovas patyrė žalÄ /nuostolius. Su tokia ieÅ¡kovo dėstoma aplinkybe atsakovai nesutinka ir pateikia įrodymus, kad Subnuomojamų patalpų bÅ«klė 2020-01-31 priėmimo-perdavimo metu atitiko natÅ«ralaus nusidėvėjimo standartus, o ieÅ¡kovo nurodyti trÅ«kumai yra perdėti ir klaidinantys.

IeÅ¡kovas pateikia 2019-01-10 jo darytas keletÄ nuotraukų, iÅ¡ kurių matyti tik bendras vaizdas apie patalpų bÅ«klę. Tačiau net ir ieÅ¡kovo pridėtame 2019-01-10 patalpų priėmimo perdavimo akte, matyti, jog atsakovas apie patalpų bÅ«klę parašė kelias pastabas: tam tikruose kabinetuose grindys nusidėvėjusios; tualetas ir 1 vandens maiÅ¡ytuvas neveikia; kiekviename kabinete yra skylių ant sienų (nuo 5-10 vnt.); palangės suskilinėjusios. Su tokiomis pastabomis ieÅ¡kovo atstovas sutiko, tad dabar, tiek pridėtose pretenzijose, tiek žalos ir defektų atstatymo/iÅ¡taisymo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaitoje ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos aplinkybės dėl skylių sienose yra klaidinančios teismÄ , kadangi jos jau buvo prieÅ¡ sudarant Subnuomos sutartį.

MB „(duomenys neskelbtini)“ siekdamas apsidrausti, patalpų priėmimo-perdavimo dienÄ , taip pat padarė nuotraukas, kuriose aiÅ¡kiai matomi patalpose esantys defektai, taigi ieÅ¡kovas bandydamas įtikinti jog tai atsakovo padaryta žala – elgiasi daugiau negu nesÄ Å¾iningai. Siekiant paneigti atsakovams bandomÄ prikiÅ¡ti patalpų pabloginimÄ , atsakovas detalizuos tam tikras pagrindinius patalpų defektus, apie kuriuos detaliau pasisakys bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti iÅ¡ Pav. Nr. 1 – lauko, iÅ¡orinė siena buvo jau apipaiÅ¡yta, apaugusi samanomis.

Lauko durys taip pat išpieštos, neaiškiais ir logikos neturinčiais piešiniais. Vidiniame kieme pilna žaliųjų atliekų, kitų šiukšlių, sienos yra apipaišytos (Pav. Nr. 2, 5, 6). Grindys yra nusidėvėję, vietomis net spalva pakitusi (Pav. Nr. 3, 7, 13, 16, 19), trūksta vietomis grindjuosčių (Pav. Nr. 45), kai kur nėra lubose Amstrong plokščių (Pav. Nr. 7, 9, 10), sienos yra purvinos (Pav. Nr. 4, 24, 38, 42), vidiniai stiklų rėmai jau išdažyti/išteplioti dažais ar kita medžiaga (Pav.

Nr. 47), langų dažai yra atsilupę (Pav. Nr. 10,12, 15), sienų dažai nutrupėję (Pav. Nr. 16, 44), palangės suskilinėjusios (Pav. Nr. 10, 11, 12), sienose yra skylės, įkalti vinys (Pav. Nr. 13, 14, 37), lempos nedega (Pav. Nr. 17, 33, 35, 39), paliktos šiukšlės (Pav. Nr. 19, 28, 36, 45, 53, 54) ir kt. Taigi, šios MB „(duomenys neskelbtini)“ darytos nuotraukos patvirtina, kad atsakovai nepablogino Subnuomojamų patalpų, dauguma defektų jau buvo prieš pradedant naudotis patalpomis. Nors MB „(duomenys neskelbtini)“ neneigia, kad perdažė vidines ir lauko sienas, tačiau buvo gautas žodinis pačio ieškovo ir Nuomotojo (patalpų savininko) sutikimas.

O be to, atsakovų manymu, jis tik pagerino patalpų bÅ«klę, perdažė sienas, sutvarkė nutrupėjusius dažus, aptrupėjusius langus, ko pasėkoje, patalpų vaizdinė bÅ«klė – atrodo daug geriau ir patraukliau. Atsakovas nurodo, kad dėl lauko iÅ¡orinės sienos, pats ieÅ¡kovas nurodė atsakovo kontaktus trečiajam asmeniui, kaip įmonę, kuri gali dekoruoti lauko sienÄ , kad Å¡i Subnuomojamų patalpų kaimynams – atrodytų vizualiai gražesnė ir gerintų bendrÄ estetinį vaizdÄ iÅ¡ gatvės pusės. Å is pieÅ¡inys, buvo atliktas ne atsakovo iniciatyva, o buvo atliktas UAB „Plėtros projektai“ užsakymu.

Leidimu pieÅ¡ti ant sienos pasirÅ«pino pats UAB „Plėtros projektai“. Å alys 2020-01-31 10:00 val. pasirašė priėmimo-perdavimo aktÄ , kuriame kaip matyti, ieÅ¡kovo atstovas jau buvo surašęs jo manymu padarytÄ Å¾alÄ patalpoms, tačiau atsakovo atstovas, nesutikdamas su dauguma nurodytų pastabų, ranka padarė prieraÅ¡Ä , kuriame nurodo su kuriomis pastabomis nesutinka, su kuriomis sutinka ir pažymėjo, kad kai kuriuos nurodytus defektus gali ir nori iÅ¡taisyti, kai tik ieÅ¡kovas leis patekti į patalpas.

Tokiu bÅ«du atsakovas geranoriÅ¡kai bandė iÅ¡spręsti visÄ situacijÄ , tačiau IeÅ¡kovo atstovas Atsakovo neįleido į patalpas ir daugiau nebandė su juo susisiekti, kad Å¡is iÅ¡taisytų tam tikrus trÅ«kumus. MB „(duomenys neskelbtini)“ negalint patekti į patalpas, Å¡is neturėjo galimybės iÅ¡taisyti trÅ«kumų. IeÅ¡kovui taip pat pažeidinėjant Subnuomos sutarties vykdymÄ , atsakovas ieÅ¡kovui siuntė ne vienÄ pretenzijÄ , iÅ¡ kurių matyti jog bÅ«tent ieÅ¡kovas pažeidinėjo Subnuomos sutarties nuostatas, siųsdamas atsakovui nepagrįstas sÄ skaitas, reikÅ¡damas nepagrįstas pretenzijas ir nesilaikydamas kitų Subnuomos sutarties nuostatų.

Vienoje iÅ¡ pretenzijų matyti, jog 2019-06-10 – 12 dienomis, be atsakovo leidimo, kažkas Subnuomojamose patalpose vykdė statybos darbus, apie kuriuos atsakovui net nebuvo praneÅ¡ta. Minėti darbai buvo susiję su lubomis. Taip pat dėl per didelių sÄ skaitų už elektrÄ , ieÅ¡kovui neÅ¡alinant ir nebandant iÅ¡siaiÅ¡kinti visų aplinkybių, atsakovas buvo priverstas atlikti detaliÄ elektros įvadų analizę, ko pasėkoje patyrė papildomas iÅ¡laidas, kurių ieÅ¡kovas atlyginti nenorėjo.

Atsakovui negalint tinkamai naudotis patalpomis, šalys buvo sutarusios abipusiu sutarimu nutraukti Subnuomos sutartį. Tačiau vėliau ieškovas nebenorėjo nutraukti bendru sutarimu sutarties, todėl atsakovas, neturėdamas kitų patalpų, kuriam laikui ir toliau liko Subnuomojamose patalpose. Tačiau visu likusiu laikotarpiu, tarp šalių vyko susirašinėjimai dėl tinkamo Subnuomos sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kad būtent ieškovas pažeidinėjo sutarties nuostatas, bendravimas su ieškovu tapo apsunkintas, ko pasėkoje ir buvo nutraukta Subnuomos sutartis.

Patalpų atidavimas ieÅ¡kovui vyko 2020-01-31 d. 10:00 val., kuriame kartu dalyvavo ir D. J.. Kaip jau minėta priėmimo-perdavimo akte ieÅ¡kovo buvo užfiksuotos pastabos apie patalpų bÅ«klę. Kartu su ieÅ¡kiniu taip pat pateiktas ir antstolio 2020-01-31 10:15 val. pradėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad antstolio nurodytos konstatuojamos aplinkybės yra identiÅ¡kos prieÅ¡ tai ieÅ¡kovo suraÅ¡ytame priėmimo-perdavimo akte, tekstai yra vienodi. Todėl atsakovams pagrįstai kyla abejonė, ar antstolis apskritai buvo atvykęs į faktinę patalpų vietÄ , kadangi su ieÅ¡kiniu nėra pateiktos ir protokole nurodytos nuotraukos.

Taip pat atsakovams kelia abejonių, ar antstolis turi tokiÄ kompetencijÄ , kaip pvz. konstatuoti, kad sienos nekokybiÅ¡kai perdažytos, iÅ¡ kur antstolis gali žinoti kaip sienos, lubos, durys atrodė prieÅ¡ faktinių aplinkybių konstatavimÄ ? Atsakovų nuomone, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo esmė, užfiksuoti tuo metu matomas aplinkybes, daiktus ir kt., o ne vertinti įvairiausiais aspektais. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų bÅ«klės apraÅ¡ymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

Faktinės aplinkybės papildomai gali bÅ«ti fiksuojamos kitomis vaizdo ar garso įraÅ¡ymo priemonėmis. Garso ar vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės, laikomas sudedamÄ ja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo dalimi.“ To pačio straipsnio 2 dalyje nurodyta – „Antstolis konstatuoja faktines aplinkybes laikydamasis objektyvumo, neÅ¡aliÅ¡kumo bei tikslumo principų.“ Susipažinus su pateiktu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu – akivaizdu, kad antstolis buvo Å¡aliÅ¡kas.

Pagal Subnuomos sutarties 6.3 punktÄ , MB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kovui sumokėjo vieno mėnesio avansÄ . TÄ patvirtina ir paties ieÅ¡kovo 2019-09-12 el. laiÅ¡kas. Pagal Å¡alių susitarimÄ , avansas turėjo bÅ«ti užskaitomas kaip mokestis už paskutinį nuomos mokestį. Atsižvelgiant į tai, kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo naudotis Subnuomojamomis patalpomis jau nuo 2019-12-01, tai ne tik kad neturėjo pareigos atsiskaityti pagal ieÅ¡kovo pateiktas sÄ skaitas 2019-12-05 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ INV000375, bei 2020-01-07 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ INV000376, bet ir sumokėtas avansas turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas, kadangi paskutinis mėnuo, kai MB „(duomenys neskelbtini)“ dar galėjo naudotis Subnuomojamomis patalpomis buvo 2019 m. lapkritis, už kurį buvo sumokėta.

IeÅ¡kovas į bylÄ yra pateikęs žalos ir defektų atstatymo/iÅ¡taisymo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaitÄ Nr. 202010 (toliau – Ataskaita). Kaip matyti Ataskaitoje yra nurodyta, kad buvo fiksuotos patalpos adresu P. VileiÅ¡io g. 18N, Vilnius, pažymėtos indeksais 1-61, 1-62, 1-64, 1-69, 1-70, 1-71, 1-72, 1-73, 1-74, 1-75, 1-81, 1-82, 1-4, R-34. Tačiau pagal Subnuomos sutarties 2.1. punktÄ , MB „(duomenys neskelbtini)“ subnuomojo tik patalpas pažymėtas indeksais 1-71 – 1-75, 1-69, 1-61, 1-82. Taigi Atsakovams nesuprantama kodėl Ataskaitoje apraÅ¡yta daugiau patalpų, negu faktiÅ¡kai MB „(duomenys neskelbtini)“ jas subnuomavo.

Atsakovų nuomone, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas bando piktnaudžiauti ir nepagrįstai praturtėti atsakovų sÄ skaita. Pats ieÅ¡kovas nurodo, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė naudotis patalpomis pažymėtomis indeksais 1-62, 1-63, kurios įvardijamos kaip tualeto patalpos. Tai patvirtina Å¡alių susiraÅ¡inėjimas, iÅ¡ kurio matyti, jog iki 2019-11-11 dienos atsakovas dar galėjo naudotis Å¡iomis patalpomis kaip bendromis, kadangi Subnuomos sutartyje nurodytose patalpose nėra tokios patalpos kaip tualetas, o tokia patalpa Å¡iame korpuse yra viena, tad ja naudodavosi kaip bendra patalpa.

Kaip matyti iÅ¡ pateiktų susiraÅ¡inėjimų, ieÅ¡kovas įvairiausiais bÅ«dais kliudė MB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai naudotis patalpomis. Akivaizdu, kad pateikta Ataskaita negali bÅ«ti vertinama kaip tinkamas įrodymas apskaičiuojant žalÄ . Tai patvirtina i) Ataskaitoje minima daugiau patalpų, nei faktiÅ¡kai jomis naudojosi Atsakovas; ii) kaip matyti iÅ¡ Ataskaitos, dauguma aplinkybių perkeltos iÅ¡ antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuris jau dėl anksčiau minėtų teisinių bei faktinių argumentų – negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu.

Ieškovas viso ieškinio metu nurodo, kad tai būtent jam padaryta žala ir nuostoliai, tačiau ne ieškovas yra patalpų savininkas, o UAB „Judruva“ (bent taip nurodyta pagal Subnuomos sutartį). Atsižvelgiant į tai, CK 6.490 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad subnuomos ar panaudos atveju atsakingas nuomotojui pagal nuomos sutartį yra nuomininkas. Jeigu subnuomininkas iš esmės pažeidžia subnuomos sutartį ir savo veiksmais daro žalos nuomotojui ar kitiems teisėtiems to daikto naudotojams, tai nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti subnuomos sutartį.

Sekančiai CK 6.489 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuomininkas yra atsakingas nuomotojui ir kitiems nuomininkams už Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos (naudotis iÅ¡sinuomotu daiktu taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams) vykdymÄ . Be to, nuomininkas yra atsakingas už kitų asmenų, kuriems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis iÅ¡sinuomotu daiktu, veiksmus. CK 6.499 straipsnio 1 dalis numato, kad, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ , arba sutartyje sulygtos bÅ«klės. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , nuomotojui subnuomos sutartiniuose santykiuose nustatyta teisė reikalauti nutraukti subnuomos sutartį CK 6.490 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais: kai subnuomininkas iÅ¡ esmės pažeidžia subnuomos sutartį ar kai savo veiksmais daro žalos nuomotojui ar kitiems teisėtiems to daikto naudotojams.

Visais kitais atvejais prieÅ¡ nuomotojÄ atsako nuomininkas. Atsižvelgiant į nurodytÄ , ieÅ¡kovas byloje nėra pateikęs jokių pretenzijų iÅ¡ UAB „Judruva“ dėl padarytos žalos patalpos, nėra pateikęs jo patirtų nuostolių/žalos dydžio, kurias jis butų atlyginęs UAB „Judruva“, ar kitus įrodymus. IÅ¡ to seka, kad įstatyme imperatyviai nurodyta, jog tik patalpų savininkas (nuomotojas UAB „Judruva“) turi teisėtÄ pagrindÄ reikalauti atlyginti galimai padarytus nuostolius.

IeÅ¡kovas ne tik, kad yra netinkama bylos Å¡alis, bet ir ieÅ¡kinio reikalavimas nėra tinkamai pagrįstas. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamÄ ieÅ¡kovÄ byloje. Atsakovai praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip pateiktÄ netinkamos Å¡alies ir visiÅ¡kai nepagrįstÄ . Trečiasis asmuo UAB „Baltisches Haus“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Atsakovas D. J. ir atsakovų atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti iš esmės atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais ir argumentais. Trečiojo asmens UAB „Baltisches Haus“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad trečiasis asmuo yra ginčo patalpų savininkas nuo 2019 m. spalio 15 d. Trečiasis asmuo, kaip ginčo patalpų savininkas, dėl patalpų, kuriomis naudojosi atsakovas MB „(duomenys neskelbtini)“, būklės niekam pretenzijų neturi ir jokių reikalavimų dėl kokių nors nuostolių atlyginimo nereiškia ir ateityje neplanuoja reikšti.

IeÅ¡kinys atmestinas. Å alių paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. sausio 10 d. ieÅ¡kovas UAB „Investbaltija“ (toliau – Subnuomotojas) ir atsakovas MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Subnuomininkas) (toliau - Subnuomotojas ir Subnuomininkas, kartu – Å alys) sudarė Patalpų subnuomos sutartį Nr. 2019/01/10-01 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu Subnuomotojas įsipareigojo iÅ¡nuomoti ir perduoti Subnuomininkui naudotis, o Subnuomininkas įsipareigojo priimti naudojimuisi administracinei (biuro) veiklai skirtas patalpas, esančias pirmame aukÅ¡te, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikoje (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpų indeksas: 1-71 – 1-75, 1-69, 1-61, 1-82, bylos inventorinis Nr. 13/17209, kurių bendras plotas – 168,53 kv. m (toliau – Patalpos, ginčo patalpos), mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus bei vykdyti kitus įsipareigojimus žemiau nurodytomis sÄ lygomis, tvarka ir terminais (Sutarties 2.1 punktas).

Sutarties 1.1.6 punkte nurodoma, kad ieÅ¡kovas UAB „Investbaltija“ Patalpas nuomojasi iÅ¡ jų savininko UAB „Judruva“ remiantis 2018-12-28 d. Patalpų nuomos sutartimi Nr. 2018/12/28. IeÅ¡kovas UAB „Investbaltija“ ir atsakovas D. J. 2019 m. sausio 10 d. sudarė Laidavimo sutartį, pagal kuriÄ laiduotojas įsipareigojo solidariai atsakyti visu savo turtu Subnuomotojui, jeigu MB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal 2019 m. sausio 10 d. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, subnuomos sutartį Nr. 2019/01/10-1.

IeÅ¡kovas 2020-01-20 praneÅ¡imu „Apie sutarties nutraukimÄ ir skolos sumokėjimÄ â€œ informavo atsakovÄ MB „(duomenys neskelbtini)“, kad laiko Sutartį nutraukta nuo 2020-01-16, nes atsakovas MB „(duomenys neskelbtini)“ vėlavo sumokėti nuomos mokestį pagal 2019-12-05 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ INV000375 ilgiau nei 30 dienų. 2020 m. sausio 31 d. ieÅ¡kovas UAB „Investbaltija“ ir atsakovas MB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Priėmimo-perdavimo aktÄ , pagal kurį Subnuomininkas perdavė Subnuomotojui Patalpas.

Ginčo patalpų savininkas nuo 2019 m. spalio 15 d. yra trečiasis asmuo UAB „Baltisches Haus“. 2019 m. gruodžio mėn. 05 d. trečiasis asmuo UAB „Baltisches Haus“ ir UAB „Investbaltija“ sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties BendrÄ jÄ (Nr. INV 40/19) ir SpecialiÄ jÄ (Nr. INV 40/19/12) dalis, pagal kurias trečiasis asmuo (Nuomotojas) įsipareigojo iÅ¡nuomoti, t. y. suteikti Nuomininkui už užmokestį laikinai valdyti ir naudotis patalpas, nurodytas Specialiojoje dalyje (toliau – Nuomojamos patalpos), o Nuomininkas (UAB „Investbaltija“ įsipareigojo valdyti ir naudoti Nuomojamas patalpas pagal jų paskirti ir Nuomininko veiklai, nurodytai Sutarties Specialiosios dalies 3.2 punkte, mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus bei vykdyti Sutartyje nustatytus įsipareigojimus.

Sutarties Specialiosios dalies (kuri sudaryta 2019 m. gruodžio 5 d.) 3.2 punkte nurodoma, kad Sutarties dalykas – Administracinė/Sandėliavimo patalpa, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotas – 606,97 kv. m. Sutarties Specialiosios dalies (kuri sudaryta 2020 m. rugsėjo 11 d.) 3.2 punkte nurodoma, kad Sutarties dalykas – Administracinė patalpa, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotas – 214,06 kv. m. (bÅ«tent į šį plotÄ Ä¯eina ginčo patalpos). Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.

Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.).

Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ . Dėl to teismas konstatuoja juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų byloje nustatytinų faktų buvimÄ tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.).

PrieÅ¡ingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.). Kaip žinia, civilinė atsakomybė yra vienas iÅ¡ pažeistos teisės gynybos bÅ«dų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Tokios turtinės prievolės viena Å¡alis turi teisę reikalauti kompensuoti jos patirtÄ Å¾alÄ , o kita Å¡alis privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Priklausomai nuo neteisėtų veiksmų pobūdžio (pažeidimo objekto), skiriama sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Galimi atvejai, kai tarp šalių egzistuojant sutartiniams teisiniams santykiams vienai iš jų padaroma žala tokiais veiksmais, kurie nėra pripažįstami sutarties pažeidimu. Tokiu atveju spręstina dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės taikymo tikslas – grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis bÅ«tų likęs, jei nebÅ«tų buvę delikto. Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti privalo egzistuoti visos bÅ«tinosios bendrosios sÄ lygos kilti civilinei atsakomybei: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių (žalos) (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų buvimas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims – kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl civilinės atsakomybės taikymo, ieÅ¡kovas turi įrodyti tokios atsakomybės taikymo sÄ lygas – atsakovo neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, kaltę (iÅ¡skyrus įstatymo ar sutarties nustatytus atvejus, kai atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Bendroji CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostata įtvirtina, kad skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ atsakovams atlyginti žalÄ , turėjo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygas. Taip pat reikÅ¡minga tai, kad, be atsakovų veiksmų neteisėtumo ir žalos padarymo fakto, privalo bÅ«ti nustatyta ir dar viena esminė civilinės atsakomybės sÄ lyga – priežastinis ryÅ¡ys.

Priežastinio ryšio samprata reglamentuota CK 6.247 straipsnyje, jame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad civilinėje byloje nustatant priežastinį ryšį nustatomas: faktinis priežastinis ryšys – sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo; taip pat teisinis priežastinis ryšys – sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo).

Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑167-611/2015; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007 ir kt.).

Tačiau, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė visų bÅ«tinų atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygų. IeÅ¡kovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad realiai patyrė žalÄ , t. y. 25585,45 Eur dydžio nuostolius, nes nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas kam nors sumokėjo Å¡iÄ sumÄ . Teismas kritiÅ¡kai vertintina Žalos ir defektų atstatymo/iÅ¡taisymo kaÅ¡tų skaičiavimo ataskaitÄ Nr. 200210 (toliau – Ataskaita), kuriÄ sudarė T.

M.. IÅ¡ pateiktos Ataskaitos matyti, kad Å¡iÄ AtaskaitÄ užsakė ir už jÄ sumokėjo ieÅ¡kovas UAB „Investbaltija“. Nėra jokių duomenų, kad atliekant patalpų apžiÅ«rÄ 2020-03-03 – 2020-02-10 dalyvavo atsakovai ar jų atstovai. Taip pat nėra duomenų, ar T. M. buvo apžiÅ«rėjęs ginčo patalpas anksčiau, nes byloje nustatyta, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur yra ginčo patalpos, nėra naujos statybos. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačioje ataskaitoje nurodoma, jog raudonai pažymėtas žalos/defektų apraÅ¡ymas perraÅ¡ytas iÅ¡ 2020-01-30 antstolio D.

StakeliÅ«no Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 32-20-542. Pažymėtina, kad jokių iÅ¡vadų iÅ¡ teismui pateikto antstolio Dariaus StakeliÅ«no 2020 m. sausio 31 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 32-20-542 teismas negali padaryti. Pažymėtina, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 32-20-542 nėra nurodyta kas dalyvavo antstoliui vykdant UAB „Investbaltija“ praÅ¡ymÄ konstatuoti faktines aplinkybes apie patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje bÅ«klę.

Nors Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 32-20-542 konstatuojamoje dalyje antstolis vartoja tokias sÄ vokas kaip: „kiemo sienos perdažytos nekokybiÅ¡kai; koridoriaus – tambÅ«ro sienos nekokybiÅ¡kai perdažytos; nekokybiÅ¡kai atlikta sienų apdaila; nekokybiÅ¡kai atlikta sienų apdaila ir t. t., teismui kyla abejonių ar turi antstolis pakankamÄ kvalifikacijÄ statybų srityje. Nėra duomenų, kad antstolių atliekant faktinių aplinkybių konstatavimÄ apie patalpų bÅ«klę, dalyvavo statybų srities specialistai.

Aukščiau minėta, kad trečiasis asmuo UAB „Baltisches Haus“, kuris yra ginčo patalpų savininkas nuo 2019 m. spalio 15 d. dėl patalpų, kuriomis naudojosi atsakovas MB „(duomenys neskelbtini)“, būklės niekam pretenzijų neturi ir jokių reikalavimų dėl kokių nors nuostolių atlyginimo nereiškia ir ateityje neplanuoja reikšti. Pažymėtina ir tai, kad teismui nepatekta jokių įrodymų, jog buvęs ginčo patalpų savininkas UAB UAB „Judruva“ yra pareiškęs kam nors pretenzijas dėl ginčo patalpų (CPK 178 straipsnis).

BÅ«tina pažymėti, kad Civilinio kodekso 6.490 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad subnuomos ar panaudos atveju atsakingas nuomotojui pagal nuomos sutartį yra nuomininkas. Jeigu subnuomininkas iÅ¡ esmės pažeidžia subnuomos sutartį ir savo veiksmais daro žalos nuomotojui ar kitiems teisėtiems to daikto naudotojams, tai nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti subnuomos sutartį. CK 6.489 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuomininkas yra atsakingas nuomotojui ir kitiems nuomininkams už Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos (naudotis iÅ¡sinuomotu daiktu taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams) vykdymÄ .

Be to, bÅ«tent nuomininkas yra atsakingas už kitų asmenų, kuriems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis iÅ¡sinuomotu daiktu, veiksmus. CK 6.499 straipsnio 1 dalis numato, kad, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ , arba sutartyje sulygtos bÅ«klės. Taigi, pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , nuomotojui subnuomos sutartiniuose santykiuose nustatyta teisė reikalauti nutraukti subnuomos sutartį CK 6.490 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais: kai subnuomininkas iÅ¡ esmės pažeidžia subnuomos sutartį ar kai savo veiksmais daro žalos nuomotojui ar kitiems teisėtiems to daikto naudotojams.

Visais kitais atvejais prieÅ¡ nuomotojÄ atsako nuomininkas. Pažymėtina ir tai, jog CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ , jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Tačiau, kaip minėta, už kitų asmenų, kuriems nuomininkas suteikia teisę ar galimybę naudotis iÅ¡sinuomotu daiktu, veiksmus prieÅ¡ nuomotojÄ atsako nuomininkas. Taigi daikto sugadinimo atveju nuomininkas negali prieÅ¡ nuomotojÄ panaudoti aplinkybės, kad žala daiktui atsirado dėl subnuomininko kaltės – pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , žalÄ nuomotojui turi atlyginti nuomininkas (CK 6.490 str. 6 d., 6.489 str. 3 d.).

IÅ¡ to darytina iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, kaip subnuomininkas, Å¡iuo atveju negali reikalauti iÅ¡ atsakovų neva daiktui (ginčo patalpoms) padarytÄ Å¾alÄ . Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovų 2 293,97 Eur dydžio sumÄ , kuri susideda iÅ¡ baudos, lygios 2 mėn. Subnuomos mokesčiui, ir skolos už elektrÄ taip pat nepagrįstas, todėl atmestinas. CK 6.490 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas turi teisę subnuomoti iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ tiktai gavęs raÅ¡ytinį nuomininko sutikimÄ , jeigu ko kita nenustato sutartis.

Aukščiau minėta, kad ginčo patalpų savininkas nuo 2019 m. spalio 15 d. yra trečiasis asmuo UAB „Baltisches Haus“. Byloje nustatyta, kad trečiojo asmens UAB „Baltisches Haus“ ir ieÅ¡kovo UAB „Investbaltija“ Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (Bendroji dalis Nr. INV 40/19) dėl patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, numos sudaryta 2019 m. gruodžio 5 d. Å ios sutarties 9.3 punkte nustatyta, kad nuomininkas be atskiro raÅ¡tiÅ¡ko Nuomotojo sutikimo neturi teisės subnuomoti Nuomojamų patalpų, suteikti jas panaudos, jungtinės veiklos ar kitokių sandorių pagrindu tretiesiems asmenims, leisti tretiesiems asmenims vykdyti bet kokiÄ veiklÄ Nuomojamose patalpose.

Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas buvo gavęs iÅ¡ trečiojo asmens UAB „Baltisches Haus“ raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ subnuomoti ginčo patalpas nuo to momento, kai trečiasis asmuo tapo ginčo patalpų savininku. Pažymėtina ir tai, kad tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Specialioji dalis Nr. INV 40/19/12, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo iÅ¡nuomotos ginčo patalpos buvo pasiraÅ¡yta tik 2020 m. rugsėjo 11 d. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau paminėtus Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir raÅ¡ytinius įrodymus, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus – akivaizdu, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju egzistuoja atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygos.

IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys nepagrįstas, todėl atmestinas. IeÅ¡kinį atmestus, ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo jam nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Atsakovas MB „(duomenys neskelbtini)“ advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 1210,00 Eur. IeÅ¡kinį atmetus, atsakovui MB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos 1210,00 Eur dydžio iÅ¡laidos už advokato teiktÄ teisinę pagalbÄ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968).

Valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos sudaro 12,27 Eur, todėl atmetus ieÅ¡kinį, jos valstybei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“). Kiti Å¡alių argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.).

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Investbaltija“, juridinio asmens kodas 304838872, atsakovui MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1210,00 Eur (vienas tÅ«kstantis du Å¡imtai deÅ¡imt eurų) už advokato teisinę pagalbÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Investbaltija“, juridinio asmens kodas 304838872, valstybės naudai 12,27 Eur (dvylika eurų 27 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Edvardas Juozėnas