5a64ae05-5e80-41f8-b9cb-6876cd5bbfec · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-426-464/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00402-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.1; 3.2.8.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienėteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo R. A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. e2-3595-640/2017 pagal ieÅ¡kovo R. A. B. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei Luminor Bank (buvusi akcinė bendrovė DNB bankas) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo – Lietuvos bankas, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. A. B. kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kinyje, kurio reikalavimus patikslino dublike, praÅ¡ydamas:

1) pripažinti, kad atsakovė Luminor Bank AB (buvusi AB DNB bankas) piktnaudžiavo savo teisėmis sudarydama 2007-06-19 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2007-284, 2007-06-19 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2007-285 bei 2007-06-19 obligacijų pasirašymo sutartį;

2) pripažinti nurodytas sutartis prieÅ¡taraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms bei vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, dėl to niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) ir taikyti restitucijÄ , pripažįstant Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-776-178/2015 priteistÄ 148 388,30 Eur sumÄ bei atsakovės apskaičiuotas 67 633,58 Eur palÅ«kanas ieÅ¡kovo nuostoliais, arba kitÄ teisinių pasekmių panaikinimo bÅ«dÄ ;

3) pripažinti atsakovės reikalavimÄ sumokėti 67 633,58 Eur dydžio palÅ«kanas bei netesybas nepagrįstu ir neteisėtu;

4) įvertinti Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos 2011-07-28 sprendimo Nr. 2K-161 įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę;

5) prie civilinės bylos prijungti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-2281-560/2014 medžiagÄ ;

6) priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2007-06-19 su atsakove sudarė tris sutartis – skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2007-284, kuria atsakovė įsipareigojo suteikti ieÅ¡kovui kreditÄ 239 110 Eur sumai obligacijų (11 874 vnt.) apmokėjimui, skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2007-285, kuria atsakovė įsipareigojo suteikti ieÅ¡kovui kreditÄ 948 290 Eur sumai obligacijų (11 874 vnt.) apmokėjimui ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo (11 874 vnt.) obligacijų iÅ¡ obligacijų emisijos, iÅ¡leistos 2006-06-19 pagal 500 000 000 litų vidutinės trukmės obligacijų programÄ , patvirtintÄ 2007-01-11 Vertybinių popierių komisijoje.

Užtikrindamas kredito grÄ Å¾inimÄ , ieÅ¡kovas įkeitė nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-10 nutartimi pagal kredito sutartį Nr. K-2411-2007-284 ieÅ¡kovo mokėtinos palÅ«kanos sumažintos iki 148 388 Eur sumos. Pagal kitÄ kredito sutartį palÅ«kanos, kurias ieÅ¡kovas turi pareigÄ sumokėti atsakovei, sudaro 67 633,58 Eur sumÄ .Ginčijamos su atsakove sudarytos 2007-06-19 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartys ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms – CK 6.38 straipsnio 1-3 dalims, Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 1-7 dalims, Vertybinių popierių rinkų įstatymo 24 straipsnio 3 daliai, nes atsakovė ieÅ¡kovui, kaip neprofesionaliam investuotojui, nesuteikė informacijos, kurios pagrindu jis galėtų priimti jo siekiamiems investiciniams tikslams įgyvendinti tinkamus investicinius sprendimus.

Atsakovė, nutylėjusi skolintų piniginių lėšų investavimo į su akcijomis susietas obligacijas rizikÄ , grėsmes ir pasekmes, pažeidė Bankų įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ pareigÄ veikti ypač rÅ«pestingai ir geriausiais ieÅ¡kovo interesais. Jeigu atsakovė bÅ«tų tinkamai, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, įspėjusi apie galimas rizikas, interesų konfliktÄ , ieÅ¡kovas niekada nebÅ«tų sudaręs ginčijamų sutarčių. Atsakovė, prisidengusi Vertybinių popierių komisijos 2007-01-11 patvirtintu Baziniu obligacijų platinimo prospektu, pagal kurį deklaravo su Pasaulio akcijų indeksais susietų obligacijų emisijas (toliau ir – SASO), iÅ¡platino ieÅ¡kovui visiÅ¡kai kitÄ investicinį produktÄ â€“ StrategijÄ (SASO skolintomis lėšomis), Å¡io produkto įsigijimui skolindamas banko pinigines lėšas.

Ginčijamos sutartys negalėjo bÅ«ti sudarytos, nes Strategija, kaip investicinis produktas, negalėjo bÅ«ti platinama, kadangi nebuvo patvirtina Vertybinių popierių komisijos. Atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, ieÅ¡kovui iÅ¡platinusi naujai sukurtÄ finansinį produktÄ , siekė praturtėti ieÅ¡kovo sÄ skaita. Atsakovė pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus, nes turėjo surinkti informacijÄ apie ieÅ¡kovo turtinę padėtį ir gebėjimÄ Ä¯vykdyti sutartines prievoles, t. y. sumokėti palÅ«kanas.

Atsakovė pažeidė Klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 3 ir 4 punktus, Finansinių priemonių rinkos įstatymo 22 straipsnio 1, 5, 7, dalyse bei Vertybinių popierių rinkų įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus, t. y. prieÅ¡ suteikiant investavimo konsultacijÄ , siÅ«lant sudaryti ginčijamas sutartis įvertinti ieÅ¡kovo mokumo bÅ«klę, jo patirtį investavimo srityje ir rizikos suvokimÄ . Taip pat buvo pažeista Vertybinių popierių įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, jog reklamoje pateikiama informacija turi bÅ«ti tiksli ir neklaidinanti.

Nei viename atsakovės reklaminiame dokumente nebuvo nurodytos galimos rizikos, įsigyjant SASO skolintomis iÅ¡ atsakovo piniginėmis lėšomis.Atsakovė pažeidė Vertybinių popierių rinkos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 6 punkto, Vertybinių popierių vieÅ¡osios apyvartos tarpininkų ir valdymo įmonių veiklos vidaus kontrolės organizavimo ir vykdymo taisyklių 17.6, 19 ir 36 punktų bei Finansinių priemonių rinkų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus aiÅ¡kiai, atskirai ir suprantamai pasiraÅ¡ytinai informuoti klientÄ apie interesų konfliktÄ bei Vertybinių popierių rinkos kainÄ .

Bankas nuslėpė nuo ieÅ¡kovo informacijÄ , kad sutartys buvo sudarytos esant interesų konfliktui, t. y. jog banko darbuotojų užduočių atlikimo vertinimo sistema skatino darbuotojus siÅ«lyti klientams investuoti į SASO skolintomis lėšomis, be to, vykdydama ieÅ¡kovo pavedimÄ pirkti vertybinius popierius, atsakovė juos ne tik platino, bet ir valdė jų portfelį.Taigi atsakovė, neįvykdžiusi savo prisiimto įsipareigojimo pagal sutartis 2007-06-19 tinkamai ir nustatytu terminu atidaryti ieÅ¡kovo vardu vertybinių popierių sÄ skaitÄ , atliko esminį sutarties pažeidimÄ pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, taip pat pažeidė Vertybinių popierių rinkos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad 2014-05-08 buvo kreipęsis į teismÄ dėl tų pačių ginčijamų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento CK 1.90 straipsnio pagrindu (dėl suklydimo), o Å¡io reikalavimo netenkinant prašė atlyginti jam žalÄ . Vilniaus apygardos teismo 2014-12-08 sprendime (civilinės bylos Nr. 2-2281-560/2014), iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį bei atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-10 nutartyje (civilinės bylos Nr. 2A-776-178/2015) nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galiÄ .

Tačiau nurodytoje Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys bei Å¡is teikiamas ieÅ¡kinys nėra tapatÅ«s, nes skiriasi ginčo dalykas ir pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytose bylose nustatyta reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių Å¡ios bylos ginčui, civilinės bylos Nr. 2-2281-560/2014 medžiaga prijungtina prie Å¡ios bylos. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017-12-06 nutartimi civilinę bylÄ nutraukė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 1 815 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino 1 000 Eur žyminio mokesčio.Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas atsakovei dėl sandorių pripažinimo prieÅ¡taraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms, yra tapatus, t. y. reiÅ¡kiamas tarp tų pačių Å¡alių, tuo pačiu pagrindu bei dėl to paties dalyko, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2014-12-08 sprendimas (civilinė byla Nr. 2-2281-560/2014), todėl Å¡i byla turi bÅ«ti nutraukta (CPK 293 str. 3 p.).Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės dėl ginčo sutarčių – 2007-06-19 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties Nr. K-2411-2007-284, 2007-06-19 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties Nr. K-2411-2007-285 bei 2007-06-19 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties.

Vilniaus apygardos teismas 2014-12-08 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, konstatuodamas, jog ieÅ¡kovo reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.90 straipsnio pagrindu bei reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra atmestini kaip nepagrįsti, o banko prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, priteisdamas iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai 241 406,42 Eur (833 528,09 Lt) skolÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2015-12-10 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl banko naudai priteistos sumos pakeitė, jÄ sumažindamas ir priteisdamas iÅ¡ ieÅ¡kovo banko naudai 147 526,14 Eur sumÄ , o kitoje dalyje teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis jis grindė ieÅ¡kinio reikalavimus civilinėje byloje pagal jo ieÅ¡kinį atsakovei dėl sandorių pripažinimo negaliojančias dėl suklydimo ir žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo 2014-12-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2281-560/2014), t. y. kad atsakovė ieÅ¡kovui platino finansinį produktÄ , kuris nebuvo patvirtintas Vertybinių popierių komisijos, tinkamai neatskleidė visos informacijos, reikalingos investavimui, prieÅ¡ sudarydama sandorį nerinko informacijos apie ieÅ¡kovo finansinę bÅ«klę bei jo investavimo patirtį ir teikdamas rekomendacijas ieÅ¡kovui, bei sudarydamas sandorį atsakovas veikė turėdamas akivaizdų interesų konfliktÄ .

Visos Å¡ios faktinės aplinkybės buvo nagrinėtos ir dėl jų yra pasisakyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Å ioje byloje ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės naujų aplinkybių nenurodo, tik papildo ir praplečia jau nagrinėtas faktines aplinkybes bei pateikia savo vertinimus dėl teismo sprendimu nustatytų bylos aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2281-560/2014 teismas pasisakė ne tik dėl atsakovės praÅ¡ytų priteisti palÅ«kanų pagal kredito sutartį Nr. Nr. K-2411-2007-285, tačiau taip pat nagrinėjo bei vertino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pagal kitÄ kredito sutartį Nr. K-2411-2007-284, nurodęs, jog žala nelaikytinos mokėtinos palÅ«kanos pagal minėtÄ kreditavimo sutartį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiIeÅ¡kovas R. A. B. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017-12-06 nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuostatÄ dėl ieÅ¡kinių tapatumo ir iÅ¡samiai nevertino ieÅ¡kovo nurodytų argumentų. Tai, kad iÅ¡nagrinėtoje byloje ieÅ¡kovas neprašė taikyti visų jam įstatymo suteiktų civilinių teisių gynimo bÅ«dų, nepaneigia jo teisės kreiptis į teismÄ su nauju reikalavimu.

Nesutiktina su teismo nuomone, kad ginčo dalykas ir pagrindas Å¡ioje byloje yra tapatÅ«s, kuriuos iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2281-560/2014. IÅ¡nagrinėtoje byloje iÅ¡ viso nebuvo vertinama bei pasisakoma dėl Å¡ioje byloje keliamų klausimų, t. y. dėl teisinių pasekmių, atsakovei platinant rizikingÄ finansinį produktÄ , kuris nebuvo patvirtintas Vertybinių popierių komisijos; ginčo sutarčių sudarymo atsakovei esant interesų konflikto situacijoje; dėl atsakovės galimai neįvykdytos sutarties obligacijų apmokėjimui 1.9 punkto esminės sÄ lygos neįvykdymo ar įvykdymo ne laiku (dėl ko keičiasi palÅ«kanų dydis); dėl atsakovės reikalavimo sumokėti visas 67 633,58 Eur dydžio palÅ«kanas bei netesybas pagal skolinimo obligacijų apmokėjimui Nr. K-2411-2007-284 pagrįstumo; dėl Vertybinių popierių komisijos 2011-07-28 sprendimo Nr. 2K-161 įrodomosios reikÅ¡mės ginčijamų sutarčių atžvilgiu ir dėl kreipimosi į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl 2003-11-04 Europos Parlamento ir tarybos Direktyvos 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi bÅ«ti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siÅ«lomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sÄ raÅ¡Ä , ir iÅ¡ dalies keičianti DirektyvÄ 2001/34/EB, aiÅ¡kinimo.IeÅ¡kinio dalykai dėl atsakovei mokėtino 67 633,58 Eur palÅ«kanų dydžio pagal sutartį Nr. K-24112007-284 nesutampa, nes iÅ¡nagrinėtoje byloje teismas dėl Å¡ios sumos nesprendė, atsakovė Å¡ios sumos neprašė priteisti.

Ne iÅ¡nagrinėtoje byloje, o bÅ«tent Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas siekia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atsakovė, neturėdama teisės, galėjo gauti naudÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo mokėtinų palÅ«kanų, kurių sumokėjimÄ ieÅ¡kovas garantavo vieninteliu turtu – gyvenamuoju butu. Teismas nepagrįstai sutapatino ieÅ¡kinio dalykÄ (gynybos bÅ«dÄ ) ir teisminio nagrinėjimo objektÄ (ginÄÄ dėl sutarties sÄ lygų atitikties imperatyvioms įstatymų normoms bei jų vykdymo). IÅ¡nagrinėtoje byloje ir Å¡ioje byloje visiÅ¡kai skiriasi teisminio nagrinėjimo ribos ir pasirinktas gynybos bÅ«das apginti ieÅ¡kovo pažeistas teises, todėl Å¡ioje byloje teismas turi vertinti kitas aplinkybes, nei buvo vertintos iÅ¡nagrinėtoje byloje.Å ioje byloje ieÅ¡kovas kelia reikalavimus dėl ginčijamų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

IeÅ¡kovas siekia atsiradusių nuostolių, patirtų investuojant į obligacijas skolintomis lėšomis, panaikinimo ir atsakovės veiksmus praÅ¡o vertinti ne tik ikisutartiniuose santykiuose, bet ir įvertinti sutarčių sÄ lygų atitikimÄ imperatyvioms teisės normoms, Å¡ių sÄ lygų vykdymÄ . O iÅ¡nagrinėtoje byloje ieÅ¡kovas prašė, pripažinus sudarytas sutartis negaliojančiomis, atlyginti žalÄ (CK 6.64, 6.206 str.), tačiau teismas nenustatęs esminio ieÅ¡kovo suklydimo, sudarytų sutarčių nepripažino negaliojančiomis bei nelaikė palÅ«kanų žala.

Tai, kad ieÅ¡kovas res judicata pagrindu remiasi iÅ¡nagrinėtoje byloje nustatytais faktais, nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės įrodinėja tas pačias aplinkybes tik iÅ¡plėstai. Atsakovė Luminor Bank AB atsiliepime praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas pagrįstai konstatavo, kad reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio dalykas yra tapatus jau iÅ¡nagrinėtoje byloje pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui. Tiek jau iÅ¡nagrinėtoje byloje, tiek Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas siekia iÅ¡ esmės tapataus rezultato – iÅ¡vengti įsipareigojimų pagal ginčo sutartis vykdymo.

Jau iÅ¡nagrinėtoje byloje teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, yra pasisakęs dėl ginčo sutarčių sudarymo ir vykdymo, jų teisinių pasekmių, iÅ¡nagrinėjo reikalavimÄ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir žalos atlyginimo. Kitokia reikalavimo formuluotė ginčo dalyko nepakeičia. IeÅ¡kovas teigia, kad jam nebuvo tinkamai atskleista informacija apie obligacijas skolintomis lėšomis, t. y. nurodo, kad sutarys prieÅ¡tarauja imperatyvioms normoms, nes obligacijos skolintomis lėšomis nebuvo aptartos prospekte.

Tais pačiais argumentais buvo grindžiami reikalavimai pareikÅ¡ti jau iÅ¡nagrinėtoje byloje, teismas Å¡ias aplinkybes jau vertino ir ginÄÄ dėl jų iÅ¡sprendė.Tai, kad ieÅ¡kovas naujai pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį grindžiÄ daugiau teisės aktų normų nei jau iÅ¡nagrinėtoje byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje, nepaneigia ieÅ¡kinių tapatumo fakto. Pagal ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes ir reikalavimus teisės normas parenka ir taiko teismas, ieÅ¡kovas neprivalo nurodyti ieÅ¡kinio teisinio pagrindo.Tai, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia tapačiu faktiniu pagrindu, įrodo ne tik ieÅ¡kinio turinys, bet ir teismo posėdžių metu ieÅ¡kovo teikti iÅ¡ esmės tapatÅ«s paaiÅ¡kinimai.Dėl ginčijamų sutarčių vertinimo, dėl nuostolių atlyginimo (Vertybinių popierių įstatymo 7 str. 2 d.) jau yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas.

Atskirojo skundo argumentai atmestini, siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, teismo priimtu sprendimu sukurtos teisinės taikos iÅ¡saugojimu.IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio ir atskirojo skundo argumentai prieÅ¡tarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kuriÄ teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl materialinių teisių gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytÄ ginčo Å¡alių santykių teisinį kvalifikavimÄ .

Taip pat nulemtų poreikį atnaujinti procesÄ jau užbaigtoje byloje arba kitokiu bÅ«du panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes. Teisinėje sistemoje negali bÅ«ti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieÅ¡taraujantys arba vienas kito pagrįstumÄ paneigiantys teismų sprendimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014). Teismask o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosDėl bylos tapatumÄ nusakančių elementų Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktÄ teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Å iuo teisiniu pagrindu civilinė byla gali bÅ«ti nutraukta tik konstatavus iÅ¡nagrinėto ir nagrinėjamo ieÅ¡kinių tapatumÄ . Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs ieÅ¡kinių tapatumo aiÅ¡kinimo taisykles. Sprendžiant dėl Å¡alių tapatumo, svarbu nustatyti, ar yra tos pačios Å¡alys, kurios buvo Å¡alimis tÄ patį ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ turinčioje byloje, nepriklausomai nuo kiekvieno jų procesinės padėties pirmiau pradėtoje nagrinėti byloje. Vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu yra ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (ieÅ¡kinio dalyko identiÅ¡kumas), bet ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos bÅ«das.

Sprendžiant dėl tapataus ieÅ¡kinio pagrindo turi bÅ«ti vertinama, ar ieÅ¡kinys nėra grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Kadangi ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , tai naujas ieÅ¡kinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra ir nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau iÅ¡nagrinėtoje (ar pirmiau pradėtoje nagrinėti) byloje. Reikalavimo pagrindimas iÅ¡ esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiÅ¡kia tapataus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo situacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2017-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad net ir skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiÅ¡kia ieÅ¡kinių netapatumÄ , nes Å¡is klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas vertinant pareikÅ¡to ieÅ¡kinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylÄ nutraukė padaręs iÅ¡vadÄ , kad analogiÅ¡ki apelianto reikalavimai jau yra teisme iÅ¡nagrinėti pagal tapatų jo ieÅ¡kinį ir dėl jų yra jau priimtas Vilniaus apygardos teismo 2014-12-08 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2281-560/2014, kuris iÅ¡ dalies buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-776-178/2015.

Apeliantas kritikuoja Å¡iÄ teismo pozicijÄ ir tvirtina, kad jo reikalavimai nors ir atsirado iÅ¡ tų pačių Å¡alių teisinių santykių (iÅ¡ tų pačių jo ir atsakovės sudarytų sutarčių), tačiau jie nėra tapatÅ«s pirmiau iÅ¡nagrinėtiems reikalavimams.  Byloje nekilo ginčo tik dėl to, kad tiek Å¡ioje, tiek pirmiau iÅ¡nagrinėtoje byloje tapačios yra Å¡alys, todėl dėl Å¡io elemento, kaip vieno iÅ¡ ieÅ¡kinių tapatumÄ apibrėžiančių sÄ lygų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Apeliantas nesutikimÄ su skundžiama nutartimi grindžia argumentais, kad ginčo dalykas ir pagrindas abejose bylose nėra tapatÅ«s, todėl Å¡ie abiejų lyginamų ieÅ¡kinių (bylų) elementai ir aptartini. Dėl ieÅ¡kinio dalyko tapatumoIeÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ .

BÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (o taip pat ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro prielaidas įstatymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). IÅ¡nagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2281-560/2014 apeliantas (ieÅ¡kovas R. A. B.) buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį, kurį patikslinęs jis prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2007-06-19 jo ir atsakovės (AB DnB banko) sudarytas skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis Nr. K-2411-2007-284 ir Nr. K-2411-2007-285 bei 2007-06-19 obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsigijo 11 874 vnt. su akcijomis susietų obligacijų „DnB NORD PASAULIS-23 (EUR)“, o teismui atsisakius tenkinti šį reikalavimÄ , prašė atlyginti dėl neteisėtų AB DNB banko veiksmų, sudarant minėtus sandorius, patirtÄ Å¾alÄ , kuriÄ Ä¯vardijo kaip banko apskaičiuotas palÅ«kanas pagal abi ginčijamas kredito sutartis ir kurių sumÄ 2014-05-08 patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė 316 142,55 Eur.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas taip pat praÅ¡o tas pačias skolinimo ir obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis pripažinti negaliojančiomis ab initio ir taikyti restitucijÄ , pripažįstant pirmesnėje byloje teismo sprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-10 nutartimi Nr. 2A-776-178/2015) priteistÄ iÅ¡ jo 148 388,30 Eur sumÄ pagal vienÄ iÅ¡ sutarčių bei atsakovės apskaičiuotas 67 633,58 Eur palÅ«kanas pagal kitÄ sutartį ieÅ¡kovo nuostoliais arba [taikyti] kitÄ teisinių pasekmių panaikinimo bÅ«dÄ , taip pat pripažinti atsakovės reikalavimÄ sumokėti 67 633,58 Eur dydžio palÅ«kanas bei netesybas nepagrįstu ir neteisėtu.

Įvertinus abiejų lyginamų ieškinių turinį ir reikalavimų, nukreiptų atsakovei, esmę sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto tikslai abejose bylose yra tie patys. Tiek pirmiau išnagrinėtoje byloje, tiek ir šioje byloje ieškovas siekia:

1) kad ginčijamos sutartys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis nuo pat jų sudarymo momento, t. y. siekia paneigti Å¡ių sutarčių sukeliamus teisinius padarinius, kitaip tariant – banko reikalavimo teisę į atitinkamų pinigų sumų pagal sutartis gavimÄ (antrojo ieÅ¡kinio atveju taip pat ir į tÄ sumÄ , kuri jau yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu lyginamojoje byloje) ir savo paties pareigÄ tas pinigų sumas bankui sumokėti;

2) kad per restitucijos institutÄ iÅ¡ Å¡ių sutarčių atsirandantys atsakovės piniginiai reikalavimai jam nebÅ«tų taikomi, pripažįstant priteistÄ bei dar tik banko reikalaujamÄ sumokėti (apskaičiuotÄ ) sumas apelianto žala (pirmojo ieÅ¡kinio atveju) arba nuostoliais (antrojo ieÅ¡kinio atveju). Å iuo aspektu pažymėtina, kad nuostoliai yra žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.249 str. 1 d.), todėl naudojamos skirtingos lingvistinės formuluotės nereiÅ¡kia reikalavimų skirtingumo. Aptarti ir sulyginti reikalavimai suponuoja vertinimÄ , kad apeliantas abejose bylose yra pasirinkęs CK 1.138 straipsnio 2 ir 5 punktuose numatytus savo teisių gynimo bÅ«dus.

Dėl to spręstina, kad pasirinkti civilinių teisių gynimo bÅ«dai iÅ¡ esmės sutampa abejose bylose. Tapatus ir teisminio nagrinėjimo objektas (sutartys, jų sudarymo, piktnaudžiaujant teise, ir galimo nevykdymo aplinkybės). Naujame ieÅ¡kinyje papildomai nurodytas reikalavimas pripažinti atsakovę piktnaudžiavus savo teise, sudarant minėtus ginčijamus sandorius, viena vertus, patenka į nurodytų dviejų įstatyminių gynimo bÅ«dų taikymo sritį, antra vertus, toks reikalavimas, nors atskirai ir nesuformuluotas prie ieÅ¡kinio dalyko pirmoje byloje, vis tik buvo joje įrodinėjamas kaip esminė ir pati svarbiausia aplinkybė, siekiant sutarčių nuginčijimo pirmoje byloje, tÄ akivaizdžiai liudija tiek pirmesnio ieÅ¡kinio turinys, tiek ir bylos medžiaga, joje vykęs procesas ir Å¡io proceso metu teikiami argumentai.

Teismai banko (atsakovės) elgesį jau yra įvertinę ir neidentifikavę pagrindo dėl jo pripažinti sutartis negaliojančiomis. Todėl ir Å¡is naujame ieÅ¡kinyje papildomai iÅ¡skirtas į atskirÄ pozicijÄ apelianto reikalavimas negali paneigti pirmiau padarytos iÅ¡vados dėl ieÅ¡kinio dalyko abejose bylose tapatumo, kiek tai reikÅ¡minga CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytų procesinių pasekmių atsiradimui.   Šiame kontekste nesutiktina su tokiais apelianto skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino ieÅ¡kinio dalykÄ (gynybos bÅ«dÄ ) ir teisminio nagrinėjimo objektÄ , t. y. sutarčių sÄ lygų atitikties imperatyvioms įstatymo normoms vertinimÄ ir neatsižvelgė į skirtingas abejose bylose teisminio nagrinėjimo ribas.

Kaip minėta, vien faktas, kad ieÅ¡kinių dalykai nėra suformuluoti identiÅ¡kai ar pažodžiui, nesudaro pagrindo spręsti, jog skiriasi apelianto siekiamas materialinis teisinis rezultatas. PrieÅ¡ingai, abiems ieÅ¡kiniais siekiama to paties rezultato – nuginčyti, nors ir įvardijant skirtingus teisinius pagrindus (apie tai bus pasisakyta vėliau), susitarimus su banku dėl paskolų ir nemokėti pagal juos palÅ«kanų / netesybų, dar daugiau, siekiant naujoje byloje paneigti dar ir teismo sprendimu nustatytÄ apeliantui piniginę prievolę banko naudai.

Pažymėtina, kad reikalavimas įvertinti ginÄÄ dėl sutarties sÄ lygų atitikties imperatyvioms įstatymų normoms bei jų vykdymo nėra savitikslis, juo vis tiek siekiama tokio paties rezultato, kaip ir pirmoje byloje – teismo pripažinimo, kad sutartys negalioja nuo jų sudarymo momento ir neturi bÅ«ti apelianto vykdomos. Tokiu atveju nustačius, kad tiek teisminio nagrinėjimo objektas, tiek ir gynybos bÅ«das yra abejose bylose iÅ¡ esmės vienodi, to pakanka ieÅ¡kinio dalyko tapatumui identifikuoti.

Nepagrįsti ir tokie skundo argumentai, kad pirmoje išnagrinėtoje byloje nebuvo vertinama bei pasisakoma dėl tokių tik šioje byloje suformuluotų reikalavimų:

1) dėl teisinių pasekmių, atsakovei platinant rizikingÄ finansinį produktÄ , kuris nebuvo patvirtintas Vertybinių popierių komisijos, taikymo (apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo, nes apeliantas abiem atvejais prašė taikyti tokias sutarties negaliojimo teisines pasekmes, kaip restitucijÄ , pripažįstant jam tenkančias sumokėti / sumokėtinas sumas jo nuostoliais, kitokių padarinių taikymo neprašė, be to, minėtomis Vertybinių popierių komisijos atlikto tyrimo iÅ¡vadomis bei komisijos sprendimu grindė ir pirmojo ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , patikslinto ieÅ¡kinio 5-6 psl.);

2) dėl palÅ«kanų dydžio (buvo, nes pirmoje byloje teismas iÅ¡sprendė palÅ«kanų dydžio klausimÄ ta apimtimi, kiek ir turėjo, neiÅ¡eidamas iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo ribų);

3) dėl Vertybinių popierių komisijos 2011-07-28 sprendimo Nr. 2K-161 įrodomosios reikÅ¡mės ginčijamų sutarčių atžvilgiu (tai nėra aktualu, vertinant ieÅ¡kinių dalyko tapatumÄ , nes toks praÅ¡ymas yra procesinis, o ne savarankiÅ¡kas materialusis reikalavimas, nukreiptas atsakovei per teismÄ ). Apelianto teigimu, iÅ¡nagrinėtoje byloje taip pat nebuvo sprendžiama ir dėl naujo, tik Å¡ioje byloje suformuluoto jo reikalavimo, susijusio su atsakovės apskaičiuotomis 67 633,58 Eur palÅ«kanomis pagal vienÄ iÅ¡ skolos obligacijų apmokėjimui sutartį (Nr. K-24112007-284), kas, jo manymu, taip pat įrodo, jog ieÅ¡kinių dalykas nesutampa.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su tokiais apelianto argumentais. IÅ¡nagrinėtoje byloje vienas iÅ¡ pareikÅ¡to apelianto ieÅ¡kinio reikalavimų buvo ginčijamų sutarčių pagrindu susidariusias palÅ«kanas pripažinti apelianto patirta žala. TÄ aiÅ¡kiai liudija ieÅ¡kinio turinys (patikslinto ieÅ¡kinio dalis „Dėl ieÅ¡kinio sumos dydžio apskaičiavimo“, 20-21 psl.), kuriame pats apeliantas (ieÅ¡kovas) pripažįsta, kad jo turtinio reikalavimo suma lygi pagal praÅ¡omas pripažinti negaliojančiomis abi skolos sutartis apskaičiuota mokėtinų palÅ«kanų bankui 316 142,55 Eur suma (ieÅ¡kovo įsiskolinimas bankui), nurodęs ir tai, kad tokį reikalavimÄ patenkinus, jis bÅ«tų atleistas nuo prievolės sumokėti Å¡ias palÅ«kanas bankui.

Teismas apelianto ieÅ¡kinį pirmoje byloje atmetė. Vadinasi, apeliantas iÅ¡nagrinėtoje byloje kėlė reikalavimÄ , kuris laikytinas tapačiu Å¡ioje byloje iÅ¡keltam reikalavimui dėl 67 633,58 Eur palÅ«kanų nemokėjimo bankui, nuginčijus sutartis ir taikius restitucijÄ . Be to, ir tokia aplinkybė, kad nagrinėjamos bylos ieÅ¡kinyje apeliantas kelia reikalavimÄ dėl pirmoje byloje priimta teismo nutartimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-776-178/2015) priteistos pinigų sumos (148 388,30 Eur) pripažinimo jo nuostoliais, turėdamas tikslÄ iÅ¡vengti skolos, patvirtintos teismo sprendimu, sumokėjimo, taip pat nurodo į abejose bylose pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių dalyko tapatumÄ ir į bylinėjimosi tikslÄ .

Pažymėtina, kad tokia apelianto pozicija teisiÅ¡kai ydinga, nes ja siekiama iÅ¡ naujo įvertinti jau įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimÄ ar paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galiÄ , kas pažeistų teismo sprendimo privalomumo principÄ (CPK 18 str.) ir draudimÄ kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai ginčas dėl materialinio teisinio santykio, su kuriuo asmuo sieja savo teisių pažeidimÄ , jau yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nurodytam asmeniui dalyvaujant byloje, laikytina, jog jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti savo pažeistų teisių teismine gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio bei iÅ¡nagrinėtoje byloje ieÅ¡kinio dalykas, t. y. materialinis teisinis reikalavimas, apelianto nukreiptas atsakovei per teismÄ , yra tapatÅ«s, taigi Å¡iÄ Â CPK 293 straipsnio 3 punkto taikymo sÄ lygÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nustatyta.

Dėl ieÅ¡kinio pagrindo tapatumoPagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ieÅ¡kinio pagrindas, kurį privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, yra faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ir formuluojamas ieÅ¡kinio dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pasisakęs, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimÄ , teismas įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 str. 1 d.) ir yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės ar pageidavimų.

Tai nevertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-969/2015). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šioje byloje pareikštame ir išnagrinėtos bylos ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis apeliantas grindžia savo reikalavimus, sutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškinių faktinio pagrindo tapatumo.

Abu ieÅ¡kiniai buvo grindžiami tuo, kad atsakovė, platindama finansines priemones, t. y. sudarydama su apeliantu (ieÅ¡kovu) ginčijamas sutartis, netinkamai ir pažeisdama teisės normas vykdė savo funkcijas, veikė esant interesų konfliktui, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų apeliantas patyrė žalÄ mokėtinų palÅ«kanų pavidalu, taip pat abu kartus remtasi ir Vertybinių popierių komisijos 2011-07-28 sprendime pateiktomis iÅ¡vadomis dėl atsakovės veiklos, sudarant tokias sutartis.

Dėl Å¡ių faktinių aplinkybių teismas jau yra pasisakęs iÅ¡nagrinėtoje byloje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, kad apeliantas Å¡iame ieÅ¡kinyje tik iÅ¡plėtė jau iÅ¡nagrinėtoje byloje teismų vertintas aplinkybes, jas papildė naujais argumentais, tačiau esmingai naujų faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, kad teisės aktai apskirai draudžia atsakovei tokio pobÅ«džio sandorių sudarymÄ ir bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties jie prieÅ¡tarauja tam įstatymo imperatyvui ar panaÅ¡ių, ieÅ¡kinyje nenurodė.

Todėl keliant reikalavimÄ dėl to paties dalyko, teismas negali tų pačių faktinių aplinkybių, dėl kurių jau buvo pasisakyta, vertinti iÅ¡ naujo. IÅ¡nagrinėtoje byloje apeliantas sutartis ginčijo pagal CK 1.90 straipsnio nuostatas kaip sudarytas dėl jo suklydimo, įrodinėjo atsakovės Finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatų pažeidimus, sudarant obligacijų pasiraÅ¡ymo ir skolinimo Å¡ių obligacijoms apmokėti sutartis, žalos atsiradimÄ Å¡ių sutarčių pagrindu.

Nauju ieÅ¡kiniu ginčydamas tas pačias sutartis kaip pagrindÄ sutarčių panaikinimui iÅ¡vardina, apelianto vertinimu, imperatyvias teisės aktų normas, kurioms Å¡ios sutartys galimai prieÅ¡tarauja, t. y. ieÅ¡kinį grindžia CK 1.80 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad ir iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2281-560/2014 ieÅ¡kinyje apeliantas įrodinėjo, kad bankas, nebÅ«damas sistemiÅ¡kai pasirengęs teikti investicines paslaugas klientams, o tokius teiginius pagrindė Vertybinių popierių komisijos 2011-07-28 sprendimu, pažeidė imperatyvias teisės aktų normas, veikė neprofesionaliai ir klaidino investuotojus (patikslinto 2013-11-14 ieÅ¡kinio dalis „Dėl sandorių esmės“, 5-6 psl.).

Tų pačių atsakovės (banko) veiksmų, atliktų tomis pačiomis aplinkybėmis, aptarimas ar teisės normų pakartojimas naujame ieÅ¡kinyje, tik jau praÅ¡ant pripažinti sandorius negaliojančiais dėl imperatyvių tų pačių įstatymo nuostatų pažeidimo, o ne dėl suklydimo ar suklaidinimo, nereiÅ¡kia naujo ieÅ¡kinio faktinio pagrindo suformulavimo, juolab kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio sudarymo faktÄ teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str. 1 d.).

To pirmoje iÅ¡nagrinėtoje byloje nenutiko,  pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ex officio nenustatė, kad apelianto ginčijamos sutartys yra niekinės. Todėl aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys grindžiamas nurodant daugiau teisės aktų normų, nei buvo nurodyta iÅ¡spręstos bylos ieÅ¡kinyje, pavyzdžiui, CK 1.137 straipsnio 3 dalį, įtvirtinančiÄ draudimÄ piktnaudžiauti teise, nesudaro pagrindo spręsti, kad abiejų ieÅ¡kinių pagrindai skiriasi. Be to, bendrųjų principų, kuriuose įsakmiai nustatyti atitinkamo asmens elgesio standartai, pažeidimas pats savaime neleidžia konstatuoti imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimo fakto pagal CK 1.80 straipsnį.

Dėl bendrųjų asmens elgesio principų pažeidimo, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį pagrindo, jau yra pasisakyta teismų praktikoje, nurodant, kad CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsnių normose vartojama lingvistinė iÅ¡raiÅ¡ka ,,privalo, turi“ orientuoja į Å¡ių elgesio taisyklių imperatyvųjį pobÅ«dį. Tačiau Å¡ie teisės principai pagal reguliavimo dalykÄ , jų tikslus yra bendriausio pobÅ«džio elgesio taisyklės, kuriose nėra nustatomas, nurodomas, tiesiogiai reglamentuojamas teisės subjektų elgesys konkrečioje situacijoje.

Juose nustatomi bendrieji elgesio standartai, kurie nors savo prigimtimi ir yra privalomi (t. y. imperatyvÅ«s, įpareigojantys elgtis nepažeidžiant Å¡ių standartų, konkrečiu atveju – teisingai, protingai bei sÄ Å¾iningai), bet dėl pernelyg abstraktaus pobÅ«džio, dėl jų paskirties reguliuoti teisės subjektų elgesį apskritai, o ne kuriuo nors konkrečiu atveju, ir vertinamųjų kriterijų, kuriuos kiekvienas subjektas gali suvokti individualiai, nelaikytini tokiais teisės imperatyvais, kurių pažeidimas savaime, kartu nepažeidžiant jokių kitų tiesiogiai teisėje įtvirtintų imperatyvių teisės normų, galėtų lemti sandorių negaliojimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje nr. e2A-67-516/2018, 21 punktas).Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo ir tokiai iÅ¡vadai padaryti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ir nevertino apelianto pateikto naujo ieÅ¡kinio argumentų.

IÅ¡ skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas įvertino kiekvienÄ iÅ¡ ieÅ¡kinio tapatumui kvalifikuoti bÅ«tinų kriterijų, analizavo bei pasisakė tiek dėl iÅ¡nagrinėtoje byloje spręstų klausimų, tiek dėl naujai pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu suformuluotų reikalavimų, juos grindžiančių motyvų, faktinių aplinkybių. Apeliantas taip pat savo skunde nurodo, jog pateiktame ieÅ¡kinyje res judicata pagrindu jis tik rėmėsi iÅ¡nagrinėtoje byloje nustatytais faktais, todėl Å¡io ieÅ¡kinio elemento (ieÅ¡kinio pagrindo) sutaptis pagal tas aplinkybes konstatuota nepagrįstai.

Å iuo aspektu dar kartÄ paminėtina CPK 279 straipsnio 4 dalis, kuri kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama kaip nustatytas draudimas Å¡alims ir kitiems dalyvavusiems byloje asmenims, taip pat jų teisių perėmėjams, įsiteisėjus teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tuos pačius ieÅ¡kinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo jau nustatytus (pripažintus arba prieÅ¡ingai, nepripažintus) faktus bei teisinius santykius; Å¡ioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (galutinai iÅ¡spręstos bylos) galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).

Tokia pati yra ir fakto prejudicijos paskirtis – iÅ¡vengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės leidžia įsitikinti, kad apeliantas naujai pateiktu ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės įrodinėja tas pačias aplinkybes tais pačiais faktais, tik siekia kitokio jų teisinio įvertinimo. To padaryti naujai užvestoje byloje nėra galimybės, o proceso pakartojimas, siekiant kitokio tų pačių aplinkybių bei faktų teisinio įvertinimo, bÅ«tų įmanomas nebent per proceso atnaujinimo institutÄ , jeigu tam bÅ«tų nustatytas teisėtas pagrindas.  Taigi skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir teisingai konstatuotas ieÅ¡kinių tapatumas (dėl Å¡alių, dalyko ir pagrindo).

IeÅ¡kinio pateikimas, kai jo Å¡alys, dalykas bei pagrindas yra tapatus jau įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu iÅ¡nagrinėtam ieÅ¡kiniui, neatitinka aptarto teismo sprendimo res judicata teisinės galios principo, t. y. kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali bÅ«ti paneigtas iÅ¡keliant naujÄ civilinę bylÄ . Aptarti ir kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei skundžiamoje nutartyje, nutraukdamas bylÄ , padarė pirmosios instancijos teismas.

Tokiu atveju spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieÅ¡kinių tapatumÄ , tinkamai taikė civilinio proceso normas bei civilinę bylÄ nutraukė pagrįstai. Dėl praÅ¡ymo sustabdyti bylÄ Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-03-22 gautas apelianto praÅ¡ymas sustabdyti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ iki bus gautas Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2958-567/2018. PraÅ¡ymÄ apeliantas grindė tuo, kad Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas turės lemiamÄ reikÅ¡mę Å¡ioje byloje ginčijamų sutarčių teisėtumo vertinimui.

Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas kitoje byloje, kreipdamasis dėl prejudicinio sprendimo, suformulavo analogiÅ¡kus klausimus, kuriuos savo praÅ¡yme dėl kreipimosi į ESTT buvo teikęs apeliantas. Nurodė, kad tokį patį apelianto praÅ¡ymÄ Vilniaus apygardos teismas 2017-09-20 nutartimi nepagrįstai yra atmetęs.Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad Å¡ios bylos procesas yra užbaigtas, nutraukiant bylÄ dėl jos tapatumo su kita iÅ¡nagrinėta byla, teisėtai ir pagrįstai, Å¡is apelianto praÅ¡ymas nėra aktualus.

Bylos sustabdymo instituto taikymas net ir dėl panaÅ¡ioje ar su ta pačia teisės problema susijusioje byloje užduotų ESTT klausimų Å¡iuo konkrečiu atveju negalimas, nes nėra paties proceso (bylos), kurios iÅ¡nagrinėjimo rezultatams ESTT iÅ¡aiÅ¡kinimai galėtų turėti reikÅ¡mės. Todėl teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjamo sustabdymo nenustatyta.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtmetus ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ , teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė AB Luminor Bank (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 726 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ apelianto. Sprendžiant dėl atsakovei priteistino bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio atsižvelgiama į civilinėje byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, taikytinas teisės normas, keltus klausimus ir įrodinėtinas aplinkybes, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio.

PraÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma virÅ¡ija minėtų rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytÄ maksimalų 335,48 Eur dydį.Antra vertus, sprendžiant dėl Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pastebėtina, kad nors CPK 56 straipsnio 2 dalyje juridiniams asmenims numatyta teisė naudotis advokato teisine pagalba, nagrinėjamoje byloje atsakovė AB Luminor Bank yra juridinis asmuo, kuris, tikėtina, turi atskirus struktÅ«rinius padalinius teisiniams klausimams spręsti. Ä® tokia aplinkybę, kaip juridinio asmens gebėjimas atlikti teisinius veiksmus nebÅ«tinai naudojantis apmokamų advokatų paslaugomis, taip pat gali bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl Å¡ių iÅ¡laidų kompensavimo juridiniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011).

Procesinių dokumentų parengimo apeliacinės instancijos teisme pačių darbuotojų pajėgomis nedraudžia ir apeliaciniame procese taikomos civilinio proceso taisyklės (CPK 306 str. 3 d.) Todėl atsakovei kompensuotina mažesnė jos turėtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalis – 130 Eur (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovei akcinei bendrovei Luminor Bank (j. a. k. 112029270) iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 130 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Teisėja                                                                  Dalia Kačinskienė