5a60741f-f560-4bb5-ad57-e8ddd985a8de · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                         Civilinė byla Nr. e2S-957-803/2016                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24178-2015-9                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.9.1.; 3.3.2.2.                                                                                                                                                             (S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) K.

P. (K. P.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiÅ¡kėjo K. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas K. P. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kurį patikslinęs prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog K.

P. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę nuo 1919-04-11 (gimimo dienos) (el. bylos priedo b. l. 14-17).

2. Jis nurodė, kad neturi kitų galimybių įrodyti Lietuvos Respublikos pilietybės, kadangi jo sÅ«nui kreipusis į Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su praÅ¡ymu pripažinti pareiÅ¡kėjÄ buvus Lietuvos piliečiu laikotarpiu nuo 1919-04-11, minėta institucija 2015-02-25 raÅ¡tu Nr. (15/3-11)1K 9722 sustabdė Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo praÅ¡ymÄ dėl įrodymų trÅ«kumo. PaaiÅ¡kino, jog Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2014-04-04 pažyma Nr. (P1-2994)P2-3325 pagrindžia aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjo Å¡eima priklausė Trakų žydų bendruomenei, o Trakų žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įraÅ¡yta (rusų kalba), kad 1919-04-11 Trakuose gimė Joselio ir Lejos iki santuokos S. P. sÅ«nus vardu Kastriel.

Mano, kad jo tėvai ir pareiÅ¡kėjas atitiko 1919 m. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnyje iÅ¡vardintus kriterijus, todėl, byloje pakankant įrodymų, yra pagrindas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .3. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ su pareiÅ¡kėjo argumentais nesutiko (el. bylos priedo b. l. 20-23). Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas kartu su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės institucijas dėl dokumentų, galinčių patvirtinti faktÄ , jog iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, gavimo ar kad neturi kitų galimybių, iÅ¡skyrus kreipimÄ si dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, įrodyti turėtÄ Lietuvos Respublikos pilietybę.

 II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi, nurodydamas, jog pareiÅ¡kėjas nesikreipė įstatymo nustatyta tvarka dėl dokumentų gavimo, tačiau gali tokia teise pasinaudoti ir pateikti reikiamus dokumentus arba įrodymus apie neiÅ¡likusius dokumentus, pareiÅ¡kėjo K. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo paliko nenagrinėtÄ (el. bylos priedo b. l. 39-41).

5. Teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėjo pateiktų dokumentų nepakanka juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui reikÅ¡mingi įrodymai, patvirtinantys, jog pareiÅ¡kėjas gyveno Lietuvoje 1919 – 1920 metais, priimant LaikinÄ jį įstatymÄ apie Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat ratifikuojant Lietuvos ir Rusijos taikos sutartį 1920 m. rugpjūčio 6 d. bei 1939 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo įsigaliojimo dienÄ turėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ Vilniaus mieste ar jo srityje, bei bÅ«tini dokumentai, patvirtinantys, aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjo tėvai atitiko 1919 m. sausio 9 d. priimto Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnio nuostatas turėjo nuosavÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bei nuolatinį darbÄ .

6. Konstatavo, jog byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, kad pareiškėjas išnaudojo galimybę gauti juridinę reikšmę patvirtinančius dokumentus kitu būdu. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į Lietuvoje ir užsienyje esančius archyvus dėl papildomų dokumentų gavimo, arba kad dokumentai prarasti ar dėl kitų priežasčių pareiškėjas negali gauti dokumentų, reikšmingų juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 7. Apeliantas (pareiÅ¡kėjas) K. P. pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-08 nutartį kaip nepagrįstÄ (el. b. priedo b. l. 43). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:7.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylÄ , remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi teismo nurodytos civilinės bylos nutraukimo priežastys neatitinka minėtoje teisės normoje nustatyto pagrindo.

Mano, jog nutraukęs civilinę bylÄ teismas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisminės gynybos principÄ ;7.2. teismas nesudarė pareiÅ¡kėjui galimybės gauti reikiamų įrodymų bei praÅ¡yti teismo juos iÅ¡sireikalauti;7.3. teismas neiÅ¡sprendė žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo klausimo.

8. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti (el. bylos priedo b. l. 48-50). Atsiliepime nurodo tokius argumentus:8.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijamoje nutartyje padarė techninę klaidÄ , rezoliucinėje dalyje vietoj CPK 296 straipsnio nurodydamas CPK 293 straipsnį. Mano, jog minėtÄ aplinkybę dėl techninės klaidos padarymo pagrindžia tiek skundžiamos nutarties motyvuojamos dalies argumentai, tiek skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis; 8.2. priimta apylinkės teismo ginčijama nutartis nepažeidžia pareiÅ¡kėjo teisės kreiptis teisminės gynybos, kadangi paÅ¡alinęs nutartyje nurodytas aplinkybes pareiÅ¡kėjas turi teisę vėl kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu bendra tvarka;8.3. pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos praÅ¡yti pareiÅ¡kėjo pateikti papildomus dokumentus, todėl pagrįstai pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ paliko nenagrinėtÄ .

Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas pats turėjo pareigÄ gauti ir teismui pateikti dokumentus, reikÅ¡mingus juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymui ir pilietybės atkÅ«rimui, tačiau nepateikė teismui nei užklausų į atitinkamas institucijas, nei atsakymų į užklausas, nei pažymų apie tai, kad dokumentų neiÅ¡liko.    IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Apeliantas ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį, kuria apelianto pareiÅ¡kimas buvo paliktas nenagrinėtas, dviem pagrindais: 1 ) nepagrįstai nurodytas CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, o nustatyti, ar nėra juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto teismas gali tik iÅ¡nagrinėjęs ginÄÄ iÅ¡ esmės ir įvertinęs byloje esančius įrodymus;

2) teismas nesudarė galimybės gauti trūkstamų įrodymų bei prašyti juos išreikalauti teismo.

10. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos.

Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal O.

M. B. ir kt. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-535-969/2015, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).12. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009 ir kt.). Tuo atveju, jeigu yra dokumentai, patvirtinantys (arba paneigiantys) tÄ faktÄ , kurį pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti, teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis jau buvo priimtas, – civilinę bylÄ nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

13. Apeliantas atskirajame skunde iÅ¡ esmės įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį negalėjo remtis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė klaidingÄ teisės normÄ , tačiau atkreiptinas dėmesys, jog įvertinus tiek skundžiamos nutarties motyvuojamÄ jÄ , tiek rezoliucines dalis, matyti, jog teismas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ paliko nenagrinėtu. Taigi vertintina, jog klaidingas teisės normos nurodymas yra teismo techninė klaida, kuriÄ teismas gali iÅ¡taisyti remdamasis CPK 276 straipsniu. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, jog apylinkės teismas 2016-01-15 nutartimi techninę klaidÄ iÅ¡taisė.

Kadangi CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto nurodymas skundžiamoje nutartyje yra techninė klaida, kuriÄ teismas vėliau iÅ¡taisė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau ir iÅ¡samiau pasisakyti dėl minėtos teisės normos taikymo.15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog nustatyti, kad nėra juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto teismas gali tik iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ bei iÅ¡tyręs įrodymus, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ paliko nenagrinėtÄ iÅ¡ esmės remdamasis aplinkybe, jog pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo galimybe gauti reikiamus dokumentus iÅ¡ atitinkamų institucijų, tačiau gali tokia teise pasinaudoti, bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dokumentai nėra iÅ¡likę.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties motyvų, teismas nekonstatavo, jog juridinę reikÅ¡mę turintis faktas neįrodytas, o suteikė galimybę pareiÅ¡kėjui gavus reikiamus dokumentus arba pateikus įrodymus, patvirtinančius, jog neiÅ¡likę dokumentai, pakartotinai kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apylinkės teismas, 2015-07-24 nustatęs praktiÅ¡kai tapačius trÅ«kumus (trÅ«kstamų duomenų apie kreipimÄ si į kitas institucijas pateikimo aplinkybę bei apie tai, kad nėra pateikti duomenys, jog dokumentai nėra iÅ¡likę), pagal proceso normas turėjo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėjui nepaÅ¡alinus trÅ«kumų (CPK 115 straipsnis), o ne tęsti procesÄ ir palikti pareiÅ¡kimÄ nenagrinėtu.    17.

CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, jog bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės. Tačiau pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis).18. Apeliantas nepagrįstai atskirÄ jį skundÄ grindžia aplinkybe, jog apylinkės teismas turėjo jam sudaryti galimybę gauti trÅ«kstamus įrodymus ar praÅ¡yti teismo juos iÅ¡reikalauti.

Pagal aukščiau nurodytas proceso teisės normas pareiÅ¡kėjui tenka pareiga pateikti teismui reikiamus dokumentus iÅ¡ atitinkamų institucijų arba duomenis apie tai, kad dokumentai nėra iÅ¡likę. Kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-24 nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjui trÅ«kumus, kurioje be kita ko buvo nurodytas trÅ«kumas pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes bei pagrįsti, jog yra sÄ lygos juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymui.

Taigi pareiÅ¡kėjui buvo žinoma apie trÅ«kstamus įrodymus, ir jis galėjo pasinaudoti teise juos pateikti. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, kuris, teikdamas teisinę pagalbÄ , galėjo padėti pareiÅ¡kėjui kreiptis į atitinkamas institucijas dėl reikiamų dokumentų gavimo arba gauti įrodymus apie tai, jog dokumentai nėra iÅ¡likę (Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio 1, 2 punktai). 19. Įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ pagal susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo20. CPK 87 straipsnio, reglamentuojančio žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo galimybes, 1 dalies 5 punkte numatyta, jog žyminis mokestis suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimu grÄ Å¾inamas ieÅ¡kinį palikus nenagrinėtÄ , kai ieÅ¡kovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir galima Å¡ia tvarka pasinaudoti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo motyvus, kuriais pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas paliktas nenagrinėtas, bei teisinį reglamentavimÄ Å¾yminio mokesčio grÄ Å¾inimo klausimu, sprendžia, jog yra pagrindas pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾inti jo už pareiÅ¡kimÄ sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. Vadovaudamasis CPK 87 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas, n u t a r i a : atskirojo skundo netenkinti.Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį nepakeistÄ .

GrÄ Å¾inti už pareiÅ¡kėjÄ K. P. (gim. 1919-04-11), 2015-06-25 kvitu AB Lietuvos paÅ¡te sumokėjusiam asmeniui S. P. 41,00 Eur (keturiasdeÅ¡imt vienas Eur) žyminio mokesčio, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi priimta nutartimi.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                                                                  RÅ«ta Petkuvienė