5a5f79df-7aa0-40f1-8b80-e1215424b130 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                Â

Civilinė byla Nr.2A-623-345/2011

Teisėja Snieguolė Bielskienė                                                                            Â

                                                              Procesinio

sprendimo kategorijos: 11.9.5.;121.15.; 121.18.; 121.21

        Â

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. kovo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio (pranešėjo) ir Neringos Švedienės, sekretoriaujant Eglei Čeponienei,

dalyvaujant ieškovei

G. M.,

atsakovo atstovei Ingridai Kudabienei,

viešame teismo

posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės G. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės

teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui AB Rytų skirstomieji tinklai (nuo

2010-12-31 – AB LESTO) dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,        n u s t a t ė :

                                                                                  Â

ieÅ¡kovė G. M. 2009-11-27 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti AB Rytų skirstomieji tinklai (nuo 2010-12-31 – AB LESTO) generalinio direktoriaus A. T. 2009-10-20 įsakymÄ Nr.361P, kuriuo

buvo nutraukta darbo sutartis sudaryta 2005-01-07 Nr. 10630/7/0363 su G. M. pagal DK 129 straipsnį nuo 2009-11-02 neteisėtu;

priteisti DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinį pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2009-11-02 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo 50

000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad iÅ¡ darbo buvo atleista neteisėtai ir be priežasties. 2009-09-30 ieÅ¡kovei buvo įteiktas atsakovo vadovo įsakymas dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo ir praÅ¡ymas pateikti raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ . Atsakovei pateikus raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ , tačiau po patikrinimo atsakovės į darbÄ negrÄ Å¾ino, o pasiÅ«lė nutraukti darbo sutartį DK 125 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau ieÅ¡kovė nesutiko. 2009-10-28 ieÅ¡kovei buvo įteiktas įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį, o 2009-11-02 ieÅ¡kovei buvo įteiktas įsakymas, kuriuo darbo sutartis su ieÅ¡kove buvo nutraukta. Atsakovas nutraukė darbo sutartį nenurodydamas svarbios priežasties, todėl pažeidė DK 129 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Atsakovas AB LESTO su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo, nes dėl jos elgesio darbo grupėje tvyrojo įtampa. IeÅ¡kovės darbas buvo susijęs su konfidencialia informacija ir turėjo apmokyti jaunesnius darbuotojus, tačiau ieÅ¡kovė patirtimi nesidalino. IeÅ¡kovės atžvilgiu buvo žodiniai ir raÅ¡ytiniai skundai, dėl ieÅ¡kovės problemų sprendimo darbuotojai negalėjo dirbti tiesioginio darbo. IeÅ¡kovė ateidavo į darbÄ su diktofonu ir klausdavo, ar kas turi jai pretenzijų. Su ieÅ¡kove atsisakė dirbti jaunesnė vadybininkė, nes ieÅ¡kovė slėpė nuo jos informacijÄ , neapmokė dirbti su programa „Elektra“, kuri nenaudojama, tačiau duomenys yra iÅ¡likę. Darbuotojai negalėjo

dėl ieškovės įnorių gauti duomenų iš nenaudojamos programos „Elektra“. Ieškovė atleista

darbdavio iniciatyva ir sumokėtos visos išmokos.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė nesilaikė vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustatyto reikalavimo palaikyti dalykinę darbo atmosferÄ , vengti triukÅ¡mo ir elgtis pagarbiai su kitais asmenimis, nes skleidė neigiamas su darbo santykiais susijusias, jokiais duomenimis nepatvirtintas žinias apie kitus darbuotojus, nepalaikė draugiÅ¡kos ir darnios darbo atmosferos, sutelkiančios darbuotojus siekti darbo rezultatų. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo dėl jos elgesio darbe, ne dėl konkrečių darbo pareigų nevykdymo, o dėl jos veiksmų, neatitikusių vidaus darbo tvarkos taisyklių reikalavimų, nes darbuotoja nepagarbiai elgiasi su bendradarbiais, konfliktuoja su jais, nepaiso darbdavio intereso sutelkti kolektyvÄ prasmingam ir darniam darbui, uždavinių vykdymui.

Teismas laikė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklėse įtvirtinta darbuotojų pareiga vengti triukÅ¡mo, palaikyti dalykinę darbo atmosferÄ , pagarbiai elgtis vieniems su kitais yra susijusi su darbdavio siekiu užtikrinti tinkamas darbo sÄ lygas. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė savo elgesiu nesiekė darbe palaikyti dalykinės atmosferos, nepagarbiai elgėsi, todėl buvo atleista iÅ¡ darbo pagrįstai – darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, sumokant ieÅ¡kovei visas priklausančias pinigines kompensacijas pagal darbo teisinius santykius.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė savo elgesiu ir konfliktais trikdė kitų asmenų darbÄ , sutrikdė įprastinės kitų darbuotojų darbo sÄ lygas bei pakenkė darbdavio interesams. IeÅ¡kovė nepalaikė dalykinės darbo atmosferos, nesilaikė reikalavimo vengti triukÅ¡mo ir elgtis pagarbiai su kitais asmenimis, todėl sutrikdė dalykinę darbo atmosferÄ , pažeidė reikalavimÄ vengti triukÅ¡mo, trikdė įmonės darbÄ , o tai turėjo įtakos kitų darbuotojų tinkamam pareigų atlikimui – siekti bendrų rezultatų.

Teismas konstatavo, jog darbdavys, siekdamas užtikrinti normalų darbo ritmÄ ir kitiems darbuotojams normalias darbo sÄ lygas, priėmė teisingÄ ir korektiÅ¡kÄ sprendimÄ â€“ atleido ieÅ¡kovę DK 129 str. 2 d. pagrindu. Teismo vertinimu, atsakovas teismui įrodė, kad ieÅ¡kovė pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 4.1.25, 4.1.27 punktų, darbuotojo pareiginių

nuostatų 9.5., 9.7. punktų reikalavimus. Teismas atmetė ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimÄ , kad darbdavys pažeidė DK 129 str. 4 d.,

konstatavęs, jog ieÅ¡kovė yra gimusi 1955-07-05, todėl atleidimo dienÄ 2009-12-29 jai buvo likę iki senatvės pensijos daugiau nei 5 metai. Teismas atmetė liudytojo D.K. Å . parodymus dėl ieÅ¡kovės elgesio darbe, nes liudytojas buvo atleistas iÅ¡ darbo prieÅ¡ metus iki ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo, jis nėra tiesioginis ieÅ¡kovės konflikto su kitais darbuotojais liudytojas, o vadovaujasi nuogirdomis.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė G. M. praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-22 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodo, kad teismas sprendime darydamas iÅ¡vadas rėmėsi penkių vadybininkų 2009-07-10 raÅ¡tu, iÅ¡

kurių visi yra atleisti iš darbo, grupės vadovo N. J., kuris taip pat atleistas iš darbo charakteristika, 2009-09-28

darbuotojų kreipimusi, kurių pusė ieÅ¡kovės net nepažinojo. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovę atleidus iÅ¡ darbo, darbo aplinka turėjo normalizuotis, kiti darbuotojai galėjo ramiai dirbti, siekti gerų rezultatų, tačiau visi buvo atleisti iÅ¡ darbo, dėl ko, ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnį dėl elgesio darbe, buvo surežisuotas, siekiant kuo greičiau atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo. Teismas priimdamas sprendimÄ remiasi 2009-09-23 S. T. tarnybiniu raÅ¡tu, kuris negali bÅ«ti vertinamas, kadangi programa „Elektra“ nuo 2007 metų yra nenaudojama, o 2008 metais uždaryta. Teismas rėmėsi liudytojos J. F. parodymais, tačiau minėta liudytoja su ieÅ¡kove nedirbo, o tik pusė metų laikinai sėdėjo viename kabinete. Teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo D.K. Å . parodymais, kuris su ieÅ¡kove dirbo ilgÄ laikÄ . Atsakovas neįrodė, kad buvo svarbi priežastis ieÅ¡kove atleisti iÅ¡ darbo. Atsakovas svarbiomis priežastimis nutraukti darbo sutartį laikė niekuo nepatvirtintas paskalas, juodÄ jÄ magijÄ . Atsakovas ieÅ¡kovei nepasiÅ«lė kito lygiaverčio buvusiam darbui darbÄ , pažeidė DK

129 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismo parengiamajame posėdyje ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, jog atsakovas turėjo galimybę perkelti ieÅ¡kovę į kitÄ darbÄ , tačiau teismas to nevertino.

           Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas AB LESTO praÅ¡o skundo netenkinti, sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovės bei kitų grupės darbuotojų vykdytos funkcijos buvo perskirstytos, t.y. ieÅ¡kovei pavestos atlikti kitas nei iki tol vykdytos funkcijos, numatytas jos pareiginiuose nuostatuose, o ieÅ¡kovės iki tol vykdytos užduotys pavestos vykdyti kitiems darbuotojams. Funkcijų perskirstymas buvo atliktas todėl, kad kiti grupės darbuotojai nesutiko atlikti su ieÅ¡kove skaičiavimų pagal elektros energijos vartotojams suraÅ¡ytus neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiÅ«ros aktus bei atsikaitymo už elektros energijÄ sutrikus apskaitos prietaiso darbui aktus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovės tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas jai žinant ir turint galimybę teikti paaiÅ¡kinimus dėl tokio atliekamo tyrimo. IeÅ¡kovės elgesys buvo netinkamas ir atsakovas turėjo pagrindÄ nutraukti darbo sutartį. Atsakovas pateikė paaiÅ¡kinimÄ Ä¯ bylÄ , dėl ieÅ¡kovės nurodytų darbo vietų, į kurias atsakovas vykdė darbuotojų paieÅ¡kÄ , nei viena iÅ¡ jų neatitiko ieÅ¡kovės kvalifikacijos, specialybės, todėl r negalėjo bÅ«ti siÅ«lomos ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė pati nepraÅ¡o grÄ Å¾inti jos į darbÄ , kad patvirtina pačios ieÅ¡kovės nenorÄ atsakingai ir kokybiÅ¡kai atlikti atsakovo pavestas funkcijas. Teismas sprendime padarė teisingas ir įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas, jog ieÅ¡kovė savo elgesiu pažeidė darbo tvarkos taisyklių ir pareiginių nuostatų reikalavimus. Atleisdamas ieÅ¡kovę atsakovas laikėsi darbo sutarties nutraukimo tvarkos, nepažeidė ieÅ¡kovei, kaip darbuotojai, suteiktų garantijų, iÅ¡mokėdamas jai darbo užmokestį už įspėjimo laikotarpį, apskaičiavo iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieÅ¡kovė apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovo atstovė - prašė atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovės G. M. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, iÅ¡klausiusi į teismo posėdį atvykusių asmenų kalbas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

Bylos duomenys tvirtina, kad ieÅ¡kovė G. M. nuo 2005-01-07 pagal darbo sutartį dirbo Vilniaus regiono Vilniaus miesto Å¡iaurinio skyriaus Elektros apskaitų gr. Nr. 2 elektros apskaitų kontrolierė (b.l. 4, 5). AB LESTO generalinio direktoriaus 2009-09-30 įsakymu Nr. 310P ieÅ¡kovė buvo nuÅ¡alinta nuo vyresniosios vadybininkės pareigų vykdymo ir praÅ¡ant ieÅ¡kovės pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl raÅ¡te nurodytų aplinkybių (b.l. 6,7). Atsakovas pateikė ieÅ¡kovei įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį, su kuriuo ieÅ¡kovė buvo supažindinta 2009-11-28 (10,11). Atsakovas 2009-10-30 pasiÅ«lė ieÅ¡kovei darbo sutartį nutraukti Å¡alių susitarimu (DK 125 str. 1 d.). PasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovė gavo 2009-10-07 (b.l. 45). AB LESTO generalinio direktoriaus 2009-10-30 įsakymu Nr. 361P darbo sutartis su ieÅ¡kove nutraukta nuo 2009-11-02 pagal DK 129 straipsnį – darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (b.l. 12). IeÅ¡kovė atleidimÄ iÅ¡ darbo ginčija, laiko jį neteisėtu.

DK 129 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nuostata, pagal kuriÄ darbdaviui leidžiama nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjus darbuotojÄ DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ . DK

129 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis ir suponuojančiomis darbdavio teisę nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį nesant darbuotojo kaltės. Kai, remiantis DK 129 straipsnio 2 dalimi, darbdavio iniciatyva nutraukiama neterminuota darbo sutartis, darbdavys turi nurodyti, o kilus ginčui įrodyti, konkretų faktÄ (ar faktus), dėl kurių darbuotojas negali tęsti darbo, ir įvardyti tai nulėmusias svarbias priežastis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, ieÅ¡kovė nesilaikė vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustatyto reikalavimo palaikyti dalykinę darbo atmosferÄ , vengti triukÅ¡mo ir elgtis pagarbiai su kitais asmenimis, nes skleidė neigiamas su darbo santykiais susijusias, jokiais duomenimis nepatvirtintas žinias apie kitus darbuotojus, nepalaikė draugiÅ¡kos ir darnios darbo atmosferos, sutelkiančios darbuotojus siekti darbo rezultatų, t.y. dėl ieÅ¡kovės charakterio ypatumų susidarė situacija, kurioje susidÅ«rė skirtingi, prieÅ¡ingi darbdavio ir darbuotojo interesai, požiÅ«riai ir siekiai ir tokia situacija laikytina konfliktu, kuris neigiamai veikia darbo procesÄ , t.y. darbo procese nėra tinkamai užtikrinami DK 229 straipsnio, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo

2 straipsnio 7 dalyje, vidaus darbo tvarkos taisyklių, darbuotojų pareiginių nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimai, dėl to pagrįstai atleido iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka ir tvirtina, kad atsakovas, atleisdamas ieškovę rėmėsi penkių vadybininkų 2009-07-10 raštu, iš kurių visi yra atleisti iš darbo, grupės vadovo N. J., kuris taip pat atleistas iš darbo, charakteristika, 2009-09-28 darbuotojų kreipimusi, kurių pusė ieškovės net nepažinojo, todėl ieškovės atleidimas iš darbo pagal DK 129 straipsnį dėl elgesio darbe, buvo surežisuotas, siekiant kuo greičiau

atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo. Teismas priimdamas sprendimÄ remiasi 2009-09-23 S. T. tarnybiniu raÅ¡tu, kuris

negali bÅ«ti vertinamas, kadangi programa „Elektra“ nuo 2007 metų yra nenaudojama, o 2008 metais uždaryta. IeÅ¡kovės manymu, atsakovas neįrodė, kad buvo svarbi priežastis jį atleisti iÅ¡ darbo, o svarbiomis priežastimis nutraukti darbo sutartį laikė niekuo nepatvirtintas paskalas. Apeliantė tvirtina, kad ieÅ¡kovei nepasiÅ«lė kito lygiaverčio buvusiam darbui darbÄ , todėl  pažeidė DK 129 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tačiau sutikti su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Pagal AB LESTO Vilniaus regiono Vilniaus m. Å¡iaurinio skyriaus elektros apskaitų grupės vyresniojo vadybininko pareiginių nuostatų 9.5. ir 9.7 punktus darbuotojas privalo bendraujant su klientais, partneriais, bendrovės darbuotojais, vykdant kitas pareigas ar darbo užduotis, savo veiksmais ir darbais formuoti gerÄ bendrovės įvaizdį, taip pat laikytis visuotinai priimtų mandagumo ir etikos taisyklių, taip pat profesinės etikos reikalavimų; vykdant darbines pareigas, bendradarbiauti su kitais bendrovės darbuotojais, pagal savo kompetencijÄ padėti bendrovės darbuotojams vykdyti pavestas funkcijas ir siekti bendrų rezultatų (b.l. 14,15).

Pagal AB LESTO generalinio direktoriaus 2007-12-17 įsakymu Nr. 178 patvirtintų darbo tvarkos taisyklių 4.1.2. ir 4.1.27 punktus darbuotojas privalo laiku ir tinkamai vykdyti darbo sutartyje ir pareiginėje instrukcijoje (nuostatuose) nustatytus uždavinius ir funkcijas, dėmesingai bendrauti su interesantais, bÅ«ti mandagus, atidus ir stengtis jiems padėti (b.l.51-58). DK 229 straipsnis numato, kad darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotojų darbÄ , laikytis darbo įstatymų, darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ reglamentuojančių bei kitų teisės aktų reikalavimų, rÅ«pintis darbuotojų poreikiais.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje darbo sÄ lygos apibrėžtos kaip darbo aplinka, darbo pobÅ«dis, darbo ir poilsio laikas ir kitos aplinkybės, turinčios tiesioginę įtakÄ darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai. Bylos duomenys tvirtina, kad AB LESTO Vilniaus regiono Vilniaus miesto Å¡iaurinio skyriaus Elektros apskaitų grupė kreipėsi į Vilniaus Elektros tinklo direktorių V. V. dėl ieÅ¡kovės G. M. elgesio, praÅ¡ydami imtis veiksmų dėl ieÅ¡kovės elgesio, kuri trukdo kitiems grupės darbuotojams tinkamai atlikti pareigas, nepateikia iÅ¡ programos „Elektra“ duomenų, reikalingų darbinių situacijų tinkamam iÅ¡sprendimui, nebendrauja su kitais darbuotojais darbiniais klausimais (b.l. 37).

IÅ¡ 2009-09-21 grupės vadovo charakteristikos matyti, kad ieÅ¡kovė atsisako padėti kitoms darbuotojoms, sukuria ir platina apkalbas, kirÅ¡ina kolektyvÄ (b.l.38). Vilniaus miesto Å¡iaurinio skyriaus vadovas nurodo, kad ieÅ¡kovė darbo metu sprendžia su darbine veikla nesusijusius asmeninius santykius, bÅ«tent ieÅ¡kovė sukelia konfliktus (b.l.39). Teismui pateiktas penkių vadybininkių tarnybinis 2009-07-10 raÅ¡tas, kad darbuotojos atsisako dirbti su ieÅ¡kove, nes jos neužtikrintos, ar ieÅ¡kovė pateiks patikrintus duomenis, nes informacijÄ slepia, vyrauja stresinė, psichologinė įtampa (b.l.40).

Iš inžinieriaus

S. T. tarnybinio raÅ¡to, iÅ¡ kurio matyti, kad jam ieÅ¡kovė nesuteikė duomenų, motyvuodama asmeninio pobÅ«džio emocijomis ir nesutarimais su kitais vadybininkais (b.l.41). ProfsÄ jungos komitetas sutiko su savo profesinės sÄ jungos narės ieÅ¡kovės atleidimu iÅ¡ darbo (b.l.42). IeÅ¡kovė savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad  jos kolektyvas nemėgsta, nes kartu nevartoja alkoholio. Atsakovas teismui pateikė medžiagÄ dėl konflikto tarp ieÅ¡kovės ir bendradarbės S. M. (b.l.107-118), kuris kilo suradus skaičiavimo netikslumų. Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo dėl jos elgesio darbe ir jos veiksmų, neatitikusių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, kadangi ieÅ¡kovė, kaip darbuotoja, nepagarbiai elgiasi su bendradarbiais, konfliktuoja su jais, nepaiso darbdavio (atsakovo) intereso sutelkti kolektyvÄ prasmingam ir darniam darbui, uždavinių vykdymui, dėl ko susidarė situacija, kurioje susidÅ«rė skirtingi ir prieÅ¡ingi darbuotojo ir darbdavio interesai, požiÅ«riai ir siekiai.

Darbuotojo pareigos yra vienas svarbiausių elementų, apibÅ«dinančių darbuotojo teisinį statusÄ . Tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai atlikti savo darbo funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotojÄ su jo darbo sÄ lygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sÄ lygas. Prie lokalinių teisės aktų yra priskiriamos ir vidaus darbo tvarkos taisyklės, apibrėžiančios darbo tvarkÄ darbovietėje (DK 230 straipsnis). Kita vertus, darbuotojas privalo tinkamai vykdyti darbo sutartį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl darbo drausmės pažeidimo sampratos aiÅ¡kinimo yra suformuota. Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sÄ lygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, drausminės atsakomybės taikymas negalimas.

Kartu Å¡ios sÄ lygos parodo, kad drausminė atsakomybė gali bÅ«ti tik individuali. Darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , darbdaviui tenka pareiga įrodyti drausminės atsakomybės sÄ lygų buvimÄ . Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi bÅ«ti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo trÅ«kumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

Č. v. UAB „Kelio restoranai“; bylos Nr. 3K-3-69/2007). Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, bÅ«tina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarkÄ reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbÄ â€“ visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarkÄ â€“ supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės apraÅ¡ymu ir darbo nuostatais (DK 227 straipsnio 1 dalis, 229-232 straipsniai). Vienu iÅ¡ darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis – darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas.

Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminiuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose nustatytoms taisyklėms. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju – darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje drausminė nuobauda apeliantei buvo paskirta ne dėl konkrečių darbo pareigų nevykdymo, o dėl jos veiksmų, darbdavio nuomone, neatitikusių vidaus darbo tvarkos taisyklių reikalavimų, su kuriomis apeliantė buvo supažindinta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai tarp dviejų darbuotojų įmonėje susiklosto konfliktinė situacija, teisingam teisinių santykių kvalifikavimui yra bÅ«tina nustatyti, ar konfliktas yra tik tarpasmeninio pobÅ«džio, ar dėl Å¡io konflikto yra trikdomas kitų asmenų darbas bei pakenkiama tam tikriems darbdavio interesams, ar dėl to sutrikdomos įprastinės kitų darbuotojų darbo sÄ lygos. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepalaikė dalykinės darbo atmosferos, nesielgė pagarbiai su kitais asmenimis, todėl pažeidė darbo drausmę, nustatė konkrečias aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kokie konkretÅ«s veiksmai, pripažinti darbo drausmės pažeidimu, buvo atlikti, ir jais buvo sutrikdyta dalykinė darbo atmosfera, dėl ieÅ¡kovės veiksmų buvo trikdomas įmonės darbas ir  tai turėjo įtakos kitų darbuotojų tinkamam pareigų atlikimui.

Pažymėtina, kad Vilniaus elektros tinklų darbuotojų profesinė sÄ junga sutiko su apeliantės atleidimu iÅ¡ darbo (b.l. 42). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes tinkamam teisinio santykio kvalifikavimui.

Apeliantė teigia, jog atsakovas, atleisdamas ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, nepasiÅ«lė jai kito darbo ir tuo pažeidė DK 129 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės argumentai dėl DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidimo yra nepagrįsti. Darbdavys gali atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnio 1 dalį, jei negalima jo perkelti į kitÄ darbÄ . Kitas darbas darbuotojui gali bÅ«ti siÅ«lomas individualiai, bet gali bÅ«ti siÅ«lomas ir suteikiant darbuotojui informacijÄ apie laisvas darbo vietas įmonėje ir sudarant sÄ lygas įspėtam apie atleidimÄ darbuotojui pareikÅ¡ti norÄ bÅ«ti perkeltam, svarstant darbuotojo iniciatyvÄ dėl perkėlimo.

Darbdavio pareiga perkelti įspėtÄ apie bÅ«simÄ atleidimÄ darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ reiÅ¡kia darbuotojo teisę bÅ«ti perkeltam į kitÄ darbÄ , kurį jis pagal profesijÄ , specialybę, kvalifikacijÄ ir, reikiamais atvejais, sveikatos bÅ«klę, gali dirbti. Å i teisė gali bÅ«ti įgyvendinama ir darbdavio, ir darbuotojo iniciatyva. Ä®statyme nenustatyta, kieno iniciatyva turi vykti perkėlimas į kitÄ darbÄ vykdant DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatÄ dėl perkėlimo į kitÄ darbÄ . DK 35 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas turi sÄ Å¾iningai naudotis savo teisėmis ir vykdyti pareigas.

Å iuo atveju tai reiÅ¡kia, kad darbuotojas, turėdamas informacijos apie laisvas darbo vietas per įspėjimo laikotarpį, sÄ Å¾iningai naudodamasis savo teise dėl perkėlimo į kitÄ darbÄ pagal DK 129 straipsnio 1 dalį, turėtų informuoti darbdavį apie savo sutikimÄ bÅ«ti perkeltam į kitÄ konkretų darbÄ , o darbdavys privalėtų tai svarstyti. DK 129 straipsnio pažeidimu bÅ«tų laikoma, jeigu darbuotojui nebÅ«tų suteikta visa informacija apie laisvas darbo vietas įmonėje, nebÅ«tų svarstomi jo pageidavimai dėl perėjimo dirbti į kitÄ darbÄ arba be pagrindo jis nebÅ«tų suteiktas ar panaÅ¡iais atvejais.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas pateikė raÅ¡tiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ , nurodantį, jog naujos darbo vietos ieÅ¡kovei nebuvo pasiÅ«lytos, kadangi atsakovo pareigybės neatitiko ieÅ¡kovės turimos kvalifikacijos ir iÅ¡silavinimo bei specialybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog elektros grupės vadybininko pareigybė atsirado, jau ieÅ¡kovę atleidus iÅ¡ darbo AB LESTO. Pažymėtina, kad apie tai, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma apie kitas laisvas pareigybes ir ji galėjo pareikÅ¡ti pageidavimus darbdaviui dėl kito darbo, tačiau to nepadarė.

Kadangi ieškovė iš darbo pagal DK 129 str.

2 d. yra atleista pasibaigus įstatymu numatytam įspėjimo terminui ir nėra nustatyta pažeidimų DK normų, reguliuojančių darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantė iÅ¡ darbo yra atleista pagrįstai ir teisėtai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, atsižvelgiant į tai, kad liudytojas D.K. Š. iš darbo atleistas prieš metus iki ieškovės atleidimo, todėl tiesioginis konfliktų ir nesutarimų su kitais atsakovo įmonės darbuotojais liudytojas nebuvo, dėl ko liudytojo parodymus buvo pagrindas atmesti ir jais nesivadovauti.

Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiÅ¡kai tiriant visas bylos aplinkybes ir iÅ¡plaukiantis iÅ¡ nustatytų bei tirtų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimÄ civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių nepažeidė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimÄ teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, nė vieno įrodymo atžvilgiu teismas nebuvo iÅ¡ anksto vienaip ar kitaip nusiteikęs, tinkamai įvertino byloje parodymus, įskaitant ir liudytojų parodymus. Teismo sprendimas priimtas esant įrodymų pakankamumui ir leistinumui.

Kiti ieškovės apeliacinio skundo nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro skundžiamam teismo sprendimui panaikinti.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės yra pagrįstas ir teisėtas, teismo iÅ¡vados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, o aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu panaikinti tokį sprendimÄ , apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                                      Alma

Urbanavičienė

          Â

Kolegijos teisėjai

                                                                                      Henrichas

Jaglisnskis

Neringa Švedienė