2024-10-09 Nr. CB-6432-2-32-3-00238-2022-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-3675

Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00238-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 27 d. paduotu ieškovių K. S. ir I. K. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovės padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 27 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimas ir 2024 m. vasario 1 d. papildomas sprendimas, kuriuo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovių ieškinys atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal ieškovių pateiktą planą atmestas, o atsakovės priešieškinis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal jos pateiktą planą patenkintas visiškai, nustatyta naudojimosi tvarka pagal atsakovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą.

Ieškovės kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 27 d. nutartį, Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą ir 2024 m. vasario 1 d. papildomą sprendimą, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi DOK-3400 atsisakė priimti pirmą kartą byloje paduotą 2024 m. rugsėjo 5 d. ieškovės K. S. kasacinį skundą nenustačius kasacijos pagrindų.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad jame keliamas naujas klausimas dėl to, ar bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos: kasacinis teismas nurodė, kad neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

Apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės atitinka visas sąlygas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos pripažinimo neteisėta. Pagal nutartimi nustatytą tvarką ieškovė K. S. išliko konfliktinėje situacijoje su trečiaisiais asmenimis bei nepagrįstai buvo sumažinta jos idealioji žemės sklypo dalis, nesumokant jai jokios kompensacijos. Šią civilinę bylą išnagrinėję teismai nepagrįstai ignoravo teismų praktikoje suformuotą taisyklę, jog reali daikto dalis turi atitikti jo idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje, kas turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui bei taikymui.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2019-04-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 išaiškinta, jog bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Tuo tarpu pagal skundžiamu teismo sprendimu patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarką statiniams eksploatuoti reikalingas bendro naudojimo žemės sklypo plotas dvigubai viršija statinių užimamą žemės sklypo plotą.

Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ne tik nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-964/2003, Nr. 3K-3-418-611/2015, e3K-3-127-403/2019), kuria geriausiai užtikrinami savininko interesai, taip neabejotinai pažeidžiant ieškovės, kaip turto savininkės teises, bet tai taip pat turėjo esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

Antrą kartą byloje paduotame kasaciniame skunde taip pat nurodomas toks pat, kaip ir pirmą kartą paduotame kasaciniame skunde argumentas, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu, kaip sandorio, sąvoką ir esmę, pažeidžiant materialines teisės normas (CK 4.81, 6.159, 6.193–6.195 straipsniai) bei nukrypstant nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020 bei 2010-04-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010 išaiškinta, kad žemės sklypo planas gali būti vertinamas kaip bendraturčių tam tikra valios išraiška susitarimu nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nepaisant to, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai laikė, kad žemės sklypo planas prie pirkimo-pardavimo sutarties, kaip susitarimas dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnis), neva nesukelia sandorio šalims jokių teisių ir pareigų. Toks teismų vertinimas prieštarauja tiek teisės normoms, reglamentuojančioms sutarties elementus – 1) šalių valią; 2) formą (CK 6.159 straipsnis), tiek sutarties aiškinimo taisyklėms (CK 6.193–6.195 straipsniai) bei jau minėtai teismų praktikai.

Atrankos kolegija pažymi, kad anksčiau teikto kasacinio skundo argumentus atrankos kolegija jau įvertino kaip nepagrindžiančius kasacijos pagrindų egzistavimo, todėl nėra pagrindo dėl naujo kasacinio skundo tų pačių kaip ir pirmame kasaciniame skunde išdėstytų argumentų daryti kitokią išvadą nei pirmiau teikto kasacinio skundo atveju.

Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą paduoto kasacinio skundo naujais argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atrankos kolegija 2024 m. rugsėjo 16 d. nutartimi DOK-3400 nutarė grąžinti ieškovei I. K. 220 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. rugsėjo 4 d.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas