5a5cff4c-53ea-4471-889e-167a8fa6ebb1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-421/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1;126.8;LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Vyto Miliaus ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Macro Investment“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-803-123/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Erra“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Macro Investment“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB ,,Erra“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB ,,Macro investment“ ir prašė pripažinti atsakovo 2010 m. sausio 20 d. skolų suderinimo aktÄ negaliojančiu nuo jo sudarymo ab initio ir taikyti restitucijÄ â€“ iÅ¡ atsakovo priteisti 31 115,35 Lt.

Nurodė, kad vienaÅ¡alis įskaitymas buvo sudarytas jau po to, kai į Klaipėdos apygardos teismÄ buvo paduotas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir likus keturioms savaitėms iki teismas pripažino UAB „Erra“ nemokia įmone ir iÅ¡kėlė jai bankroto bylÄ . Tuo metu UAB „Erra“ turėjo finansinių sunkumų, buvo nemoki, todėl atlikus vienaÅ¡alį įskaitymÄ buvo pažeisti įmonės ir kreditorių interesai. Atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, sudarė sandorį, kurio neprivalėjo sudaryti.

Todėl yra visos CK 6.66 straipsnyje numatytos sÄ lygos pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti restitucijÄ . Be to, administratoriui nebuvo pateiktas įskaitymo aktas, kuriame bÅ«tų nurodoma, kokie prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai ir kokia apimtimi yra įskaitomi. Skolų suderinimo aktu ieÅ¡kovas nėra informuojamas apie atliekamÄ Ä¯skaitymÄ . Todėl vienaÅ¡alis įskaitymas nesilaikant privalomos informavimo tvarkos yra negaliojantis ir Å¡iuo pagrindu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, pripažino atsakovo UAB „Macro Investment“ 2010 m. sausio 20 d. skolų suderinimo aktÄ negaliojančiu nuo jo sudarymo, taikė restitucijÄ â€“ priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 21 643,86 Lt.

Teismas nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas ieÅ¡kovui pagal 2009 m. vasario 23 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija ERB Nr. 0027937 sudarė 25 642,70 Lt, ieÅ¡kovo įsiskolinimas atsakovui pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 2009 m. kovo 9 d. Nr. MGJ-0025469, 2009 m. gegužės 29 d. Nr. MGJ-0026537, 2009 m. birželio 25 d. Nr. MGJ-0026657, 2009 m. birželio 25 d. Nr. MGJ-0026658 sudarė 22 198,10 Lt sumÄ . 2010 m. sausio 20 d. skolų suderinimo aktu atsakovas įskaitė dalį – 21 643,86 Lt savo įsiskolinimo ieÅ¡kovui pagal 2009 m. vasario 23 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija ERB Nr. 0027937 ir nurodė, kad jo įsiskolinimas UAB „Erra“ sudaro 3 998,84 Lt. Skolų suderinimo akto patvirtinimo dalyje UAB „Erra“ nurodo, kad atsakovo skola ieÅ¡kovui sudaro 35 114,20 Lt sumÄ . Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi ieÅ¡kovui UAB „Erra“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 17 nutarties dalį, kuria UAB „Erra“ administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimas“ paliko nepakeistÄ .

Teismas konstatavo, kad byloje pagal pobÅ«dį ir turinį buvo pareikÅ¡tas actio Pauliana, siekiant apginti visų BUAB „Erra“ kreditorių interesus. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas įrodinėja, kad 2010 m. sausio 20 d., sudarant skolų suderinimo aktÄ Nr. 137, UAB „Erra“ jau buvo nemoki, todėl toks aktas negalėjo bÅ«ti sudarytas. Kadangi teismas nustatė, kad ieÅ¡kinys dėl bankroto bylos UAB „Erra“ iÅ¡kėlimo teismui paduotas 2009 m. liepos 9 d., o Klaipėdos apygardos teismas spręsdamas dėl bankroto bylos UAB „Erra“ iÅ¡kėlimo nustatė, kad 2009 m. lapkričio 30 d.

įmonės balanso duomenimis įsipareigojimai (skolos) virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, be to, pats atsakovo UAB „Erra“ vadovas A. P. sutiko dėl bankroto bylos UAB „Erra“ iÅ¡kėlimo, todėl teismas remdamasis bylos duomenimis, konstatavo, kad pasiraÅ¡ant 2010 m. sausio 20 d. skolų suderinimo aktÄ UAB „Erra“ jau buvo nemoki (CPK 178 str., 185 str.). Nors atsakovas nurodė, kad įskaitymÄ atliko iki bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo, todėl atsakovo atliktas įskaitymas neprieÅ¡tarauja bankroto procedÅ«ras reglamentuojančio įstatymo nuostatoms, tačiau Å¡iuo atveju teismas nustatė, kad jau iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo egzistavo faktinis įmonės nemokumas.

Atlikus vienaÅ¡alį įskaitymÄ UAB „Macro Investment“ buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė prieÅ¡ kitus kreditorius, o UAB „Erra“ neteko lėšų, kurios galėjo bÅ«ti panaudotos visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, elgdamasis sÄ Å¾iningai ir apdairiai, turėjo pasidomėti ieÅ¡kovo finansine padėtimi, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar įmonei nėra inicijuotas bankrotas. Informacija apie pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius dėl bankroto ar restruktÅ«rizavimo bylų iÅ¡kėlimo skelbiama vieÅ¡uosiuose teismų tinklalapiuose.

Esant nurodytoms aplinkybės teismas darė iÅ¡vadÄ , kad yra sÄ lygos taikyti actio Pauliana institutÄ (CK 6.66 str.) ir pripažinti atsakovo UAB „Macro Investment“ 2010 m. sausio 20 d. skolų suderinimo aktÄ negaliojančiu nuo jo sudarymo ab initio. Å iuo atveju teismas taikė restitucijÄ , pagal kuriÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė 21 643,86 Lt, nes Å¡i suma buvo įskaityta 2010 m. sausio 20 d. skolų suderinimo aktu. KitÄ ieÅ¡kinio dalį dėl 9 471,49 Lt sumos priteisimo teismas atmetė, nes Å¡io dydžio reikalavimas nėra kilęs iÅ¡ 2010 m. sausio 20 d. skolų suderinimo akto, todėl teismas sprendė, kad pagrindo taikyti restitucijÄ dėl nurodytos sumos priteisimo nėra.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Macro Investment“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ dalyje, kuria ieÅ¡kinys patenkintas, ir priimti naujÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje - ieÅ¡kovo BUAB „Erra“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Macro Investment“ atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo BUAB „Erra“ bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:IÅ¡ byloje pateikto UAB „Macro Investment“ akto dėl skolų suderinimo Nr. 137 matyti, jog atsakovas įskaitymÄ atliko iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nes bankroto byla ieÅ¡kovui buvo iÅ¡kelta 2010 m. vasario 17 d., o nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo tik 2010 m. gegužės 6 d.

IÅ¡ byloje pateiktos 2007 m. balandžio 27 d. neiÅ¡imtinės distribucijos sutarties, PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, skolų suderinimo aktų matyti, jog atsakovas UAB „Macro Investment“ įskaitymÄ atliko esant visoms įskaitymui atlikti nustatytoms sÄ lygoms, t. y., tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas turėjo vienas kitam mokėjimo prievoles. Duomenys apie įmonės faktinį nemokumÄ nėra vieÅ¡ai skelbiami ir prieinami. Informacija apie pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius dėl bankroto ar restruktÅ«rizavimo bylų iÅ¡kėlimo skelbiama vieÅ¡uosiuose teismų tinklapiuose nepatvirtina įmonės faktinio nemokumo.

IeÅ¡kovas, atsakovui atlikus įskaitymÄ , vykdė jo įprastÄ veiklÄ ir atsakovas jokių duomenų apie ieÅ¡kovo faktinį nemokumÄ neturėjo. Teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neturėjo ir negalėjo turėti jokių duomenų apie UAB „Erra“ faktinį nemokumÄ , o įmonės faktinis nemokumas neturi esminės reikÅ¡mės įskaitymo galiojimui, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas BUAB ,,Erra“ praÅ¡o Å¡io skundo netenkinti.

Nurodo, kad atsakovui buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė prieÅ¡ kitus ieÅ¡kovo kreditorius, tokiu bÅ«du pažeidžiant proporcingumo, atsiskaitant su kreditoriais, principÄ . Nors Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, jog finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, draudžiama vykdyti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo, tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog bankroto administratorius negali ginčyti iki to laiko sudarytų sandorių, kurie pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

Informacija apie pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius dėl bankroto bylų iÅ¡kėlimo yra vieÅ¡ai prieinama tiek vieÅ¡uosiuose teismų tinklalapiuose, tiek paskambinus į apygardos tesimÄ ir pasiteiravus telefonu, todėl nepagrįstas yra atsakovo teiginys, jog jis neturėjo ir negalėjo turėti jokių duomenų apie UAB „Erra“ faktinį nemokumÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo bankroto administratoriui ginčijant prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ Ä¯monės atliktÄ skolų suderinimÄ ir įskaitymÄ .

Apeliacijos dalykÄ Å¡ioje byloje sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas bankroto administratoriaus ieÅ¡kinys dėl skolų suderinimo akto taro Å¡alių pripažinimo negaliojančia actio Pauliana instituto taikymo pagrindu, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Taigi nagrinėjamoje byloje skolų įskaitymus pripažinti negaliojančiais reikalaujama remiantis CK 6.66 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.Apelianto teigimu, atsakovas įskaitymÄ atliko iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o informacija apie pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius dėl bankroto ar restruktÅ«rizavimo bylų iÅ¡kėlimo skelbiama vieÅ¡uosiuose teismų tinklapiuose nepatvirtina įmonės faktinio nemokumo. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti taikomas CK 6.130 straipsnio, o ne CK 6.66 straipsnio nuostatos.Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais apelianto teiginiais pažymi, kad bendrovės kreditorių teisių pažeidimas grindžiamas tuo, kad bendrovė, bÅ«dama nemoki, suteikė pirmenybę vienam iÅ¡ kreditorių – atsakovui UAB „Macro Investment“.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nemokumas turi bÅ«ti įrodinėjamas kaip viena iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų, o ne kaip nemokumas Ä®BÄ® prasme. Ä®monės faktinis nemokumas – objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję – egzistuoja dar iki tol, kol įmonei iÅ¡keliama bankroto byla remiantis Ä®BÄ® nuostatomis, t. y. kol konstatuojamas teisinis (kvalifikuotas) įmonės nemokumas, apibÅ«dinamas ne tik nesugebėjimu vykdyti įsipareigojimų, bet ir tam tikru pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balanse apskaityto turto vertės santykiu (Ä®BÄ® 2 str. 8 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nemokumas yra ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiÅ¡kai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ actio Pauliana prasme, nebÅ«tina, kad įmonei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas.

Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodytÄ turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai bÅ«tų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek dar iki ginčijamo susitarimo sudarymo, tiek ir jo sudarymo metu ieÅ¡kovo įmonės finansinė padėtis buvo sunki, įmonė faktiÅ¡kai buvo nemoki ir skolinga kreditoriams.

Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog dar 2009 m. liepos 9 d. AB SEB bankas, UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „Partnerių statybinės medžiagos“, Lietuvos ir Vokietijos UAB „KREISEL VILNIUS“ kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos UAB ,,Erra“ iÅ¡kėlimo. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartyje, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, konstatavo, kad UAB ,,Erra“ neatsiskaito pagal reikalavimo perleidimo sutartį, taip pat neatsiskaitė už prekes, į įspėjimus likviduoti įsiskolinimÄ nereagavo.

IÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog tai, kad UAB „Erra“ ginčijamo skolų suderinimo sudarymo metu jau nevykdė kitų sutartinių įsipareigojimų, negalėdamas atsiskaityti su kreditoriais, įrodo ir teismų procesiniai sprendimai, kuriais buvo patenkinti dalies kreditorių reikalavimai, priteisiant iÅ¡ UAB „Erra“ įvairaus dydžio sumas (žr. pvz., Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-933-760/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo vertinimo, ne kartÄ nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesÄ Å¾iningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises.

Žinojimas aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. Turėjimas žinoti suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek UAB ,,Erra“ – verslininkai. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti bÅ«tinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimÄ domėtis kita sandorio Å¡alimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebÅ«tų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, ir kt.).

Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažintinas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki skolų suderinimo akto sudarymo dalis UAB „Erra“ kreditorių siekė išieškoti skolas teismuose, dalis teismo sprendimų buvo priimta, patenkinus ieškinius.

Teismai kai kuriose bylose buvo taikę laikinÄ sias apsaugos priemones – bendrovės turto areÅ¡tÄ (žr. pvz. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-19700-656/2009). Turto areÅ¡to duomenys vieÅ¡i, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti ar nesuvaržytos sandorio Å¡alies teisės, kad ateityje iÅ¡vengtų dėl to galinčių atsirasti sunkumų. Nekyla abejonių, kad bendrovei „Erra“ visos Å¡ios faktinės aplinkybės: skolų mastas, turtinė padėtis, finansiniai sunkumai, nemokumas, ginčai teisme pagal kreditorių ieÅ¡kinius buvo žinomos (kaip pagrįstai pabrėžė pirmosios instancijos teismas - UAB „Erra“ vadovas A.

P. sutiko dėl bankroto bylos UAB „Erra“ iÅ¡kėlimo), todėl, kaip rÅ«pestingas verslininkas, jis privalėjo apie minėtÄ situacijÄ informuoti ginčijamo sandorio Å¡alis, tačiau įrodymų, kad tokiÄ pareigÄ Ä¯vykdė, į bylÄ nepateikta. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas, kaip suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu asmuo, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamo sandorio sudarymo pasidomėjo kitos sandorio Å¡alies patikimumu, prašė informacijos apie Å¡alies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastÄ , atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė, ar ginčo sandoris nepažeis kitų skolininko kreditorių interesų.

Priešingai, kaip nurodo atsakovas atsiliepime, šiomis aplinkybėmis nebuvo domimasi. Jeigu atsakovas būtų pasidomėjęs, ar sudaromas sandoris nepažeis įstatymų ir kitų asmenų teisių, viešai prieinami duomenys jiems būtų leidę nustatyti, kad sandorio sudarymo metu bendrovė turėjo rimtų finansinių sunkumų ir toks sandoris gali būti neteisėtas. Kaip minėta, dėl teismuose nagrinėjamų kreditorių ieškinių bendrovės turtas buvo areštuotas, šie duomenys buvo vieši.

Be to, internete buvo vieÅ¡ai skelbiama, kad yra pateikti ieÅ¡kiniai dėl bankroto bylos UAB ,,Erra“ iÅ¡kėlimo. Manydamas, kad tokia informacija nėra pakankama apsispręsti dėl sandorio sudarymo, atsakovas galėjo pareikalauti bendrovės pateikti papildomus duomenis apie turimus kreditorius, pradelstus įsipareigojimus ir pan. Tuo tarpu net nebandydamas įsitikinti, ar sandoris nepažeidžia įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CK 6.130 straipsnio nuostatų, leidžiančių kreditoriui įskaityti savo reikalavimus, nes toks įskaitymas yra negaliojantis remiantis CK 6.66 straipsnio nuostatomis.

Teismo sprendimas iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                               Rasa GudžiÅ«nienė Vytas Milius                                                                               Nijolė PiÅ¡kinaitė