2022-03-22 Nr. AB-6986-3-61-3-04653-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1555-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04653-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. J. (N. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja N. J. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 21S28589 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 6K-1895 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja paaiškino, kad jos tėvas priklausė politinei (duomenys neskelbtini) partijai. 2012 metais tėvas buvo išvestas ir nelaisvėje praleido 4 metus, buvo kankinamas. (duomenys neskelbtini) politinė partija bijojo, kad jos šeima kurstys žmones prieš (duomenys neskelbtini), todėl pagrobė pareiškėją, jos seserį, motiną ir dukterėčią, jas tvirkino, sugriovė jų namus, siekiant, kad jų šeima pasitrauktų ir nekurstytų žmonių prieš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos šeima nuolat persekiojama, jiems skambinama telefonu, grasinama. Kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) – ją nuolat kamuoja mintys ir baimė dėl savo ateities. Pareiškėja teigė, kad atsakovas netinkamai įvertino jos nurodytas aplinkybes ir kilmės šalies informaciją. Pareiškėjos nuomone, jos skundą Komisijoje išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, buvo pažeista jos teisė būti išklausytai. Komisija nepasisakė dėl dalies esminių pareiškėjos argumentų, be kita ko, susijusių su jos išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.

4. Atsakovas apžvelgė Sprendime nustatytas aplinkybes. Teigė, kad pareiškėjos pasakojimas pasižymėjo nenuoseklumu, buvo neišsamus, prieštaringas, todėl kėlė pagrįstų abejonių. Pareiškėjos teiginiai, kad ji ir jos šeima galėtų būti persekiojama dėl to, jog jos tėvas priklausė (duomenys neskelbtini), prieštaravo surinktai kilmės valstybės informacijai, nes nerasta duomenų, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) ar jų giminaičiai yra sistemiškai persekiojami. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pasakojimas pasižymėjo rimtais patikimumo trūkumais bei prieštaravo kilmės valstybės informacijai, jis nelaikytinas patikimu įrodymu. Šiuo atveju nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjai poreikį. Pareiškėja įrodymais nepaneigė Sprendime padarytų išvadų. Atsakovo nuomone, Komisijos sprendimas pareiškėjos skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos. Atsakovas tvirtino, kad Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjos išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumą. Iki Sprendimo priėmimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti jai savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjos N. J. skundą, t. y. nusprendė pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 21S28589 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „Uždrausti N. J. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, taip pat 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo N. J. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, bei atitinkamai pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 6K-1895 dalį.

6. Teismas nustatė, kad pasienio pareigūnai 2021 m. birželio 23 d. sulaikė neteisėtai sieną kirtusią pareiškėją. Ji prisistatė esanti (duomenys neskelbtini) piliete. Su savimi neturėjo tapatybę patvirtinančių dokumentų.

7. Pareiškėja 2021 m. liepos 29 d. pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad jos tėvas priklausė politinei (duomenys neskelbtini) partijai. 2012 m. tėvas buvo išvežtas ir nelaisvėje praleido 4 metus, buvo kankinamas. Tėvą išvežė už veiklą, kurią jis vykdė dar iki (duomenys neskelbtini) žlugimo, taip pat (duomenys neskelbtini) politinė partija bijojo, kad jos šeima kurstys žmones prieš (duomenys neskelbtini), todėl pagrobė ją, sesę, mamą ir dukterėčią. Dukterėčia buvo tvirkinama tam, kad jos suprastų, jog už žmonių kurstymą taip gali būti ir su jomis. Taip pat buvo sugriauti jų namai, su tikslu, kad jų šeima pasitrauktų kuo nuošaliau ir nekurstytų žmonių prieš (duomenys neskelbtini). Juos nuolat persekioja, skambina, grasina, ją nuolat kamuoja mintys ir baimė dėl savo ateities.

8. Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 22 d. apklausoje nurodė, kad jos šeimos nariams buvo grasinama, o sesers dukra buvo pagrobta. Dėl to ji iškėlė bylą, byla teisme buvo 2 metus ir per tą laiką ji ir sesuo patyrė grasinimus. Ji tiksliai nežino, kas buvo tie žmonės, kurie pagrobė sesers dukterį ir gąsdino, persekiojo ją ir seserį, tačiau mano, kad tai buvo politinis asmuo iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėją sekdavo, kai ji veždavo mergaitę į mokyklą, taip pat su peiliu rankoje grasino ir mergaitei, sakė, kad nepaliks jų ramybėje. Ji nežino priežasties, kodėl vyksta šie grasinimai. Pareiškėjos tėvas priklausė (duomenys neskelbtini) grupei, pats buvo pagrobtas, tačiau dabar jam nėra grasinama. Grasinama ir pareiškėjos broliui.

9. Departamentas ginčijamu 2021 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 21S28589 nusprendė: nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; nesuteikti papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti pareiškėjos išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Komisija ginčijamu 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 6K-1895 netenkino pareiškėjos skundo dėl minėto Sprendimo.

10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjos paaiškinimai daugeliu atveju keitėsi, jie tam tikrais aspektais neatitinka kilmės valstybės informacijos. Iš pareiškėjos apklausų matyti, kad jos paaiškinimai nenuoseklūs net tokiais klausimais, kurie jai turėtų būti žinomi asmeniškai, pavyzdžiui, ar ji buvo pagrobta. Pirminėje apklausoje pareiškėja teigė, kad buvo pagrobta, bet vėlesnėje apklausoje šios informacijos nepatvirtino (teisme taip pat nurodė, kad tik dukterėčia buvo pagrobta ir patyrė smurtą). Pareiškėja niekaip neapibūdino ją persekiojusių asmenų, taip pat tų asmenų tikslų ir motyvų ją persekioti. Pagal kilmės valstybės informaciją nustatyta, jog šiuo metu nevyksta sisteminis netinkamas elgesys (duomenys neskelbtini) šeimos narių atžvilgiu. Be to, pareiškėjos tėvas, kuris, kaip nurodoma, priklausė (duomenys neskelbtini), gyvena kilmės šalyje, pareiškėja nenurodė jokių veiksmų, nukreiptų prieš galbūt buvusį (duomenys neskelbtini) narį.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodomos jos galimo persekiojimo ateityje tikslu kankinti dėl to, kad jos tėvas buvo (duomenys neskelbtini) narys, aplinkybės nėra susijusios nė su viena Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnyje nurodyta sąlyga. Pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos pačios subjektyviomis prielaidomis dėl jos galimo persekiojimo. Pareiškėjos šiuo aspektu nurodyti motyvai ir paaiškinimai, susiję su baime būti persekiojamai, Migracijos departamento pagrįstai pripažinti kaip nepatvirtinantys objektyvaus baimės faktoriaus. Pareiškėjos pasakojimas yra neinformatyvus, abstraktus, jame nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad jai kilmės valstybėje gresia realus persekiojimas. Perspektyviai vertinant būti persekiojamam baimę, šiuo individualiu atveju galima teigti, kad byloje nustatytos sekančios aplinkybes: pareiškėja į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtusi valstybės sieną neleistinoje vietoje; pareiškėja neturėjo asmens dokumentų (galbūt sąmoningas trukdymas siekiant nustatyti asmens tapatybę); prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, o tai reiškia, kad pareiškėjos tikslas nebuvo Lietuvos Respublika; pareiškėja nenurodė konkrečių aplinkybių, kas ją ir jos šeimą persekiojo, persekiojimo priežastys taip pat nėra aiškios; pareiškėjos prašyme suteikti prieglobstį ir skunde teismui nurodytų realiai tikėtinų grėsmių nepatvirtina. Pareiškėja nedetalizavo savo nurodytų aplinkybių, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo remtis vien tik jos teiginiais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pasakojimas buvo neinformatyvus, abstraktus, prieštaringas, jame nėra informacijos, leidžiančios vertinti, kad jai kilmės valstybėje grėstų realus persekiojimas dėl neaiškių priežasčių (galbūt dėl to, kad tėvas kažkada praeityje priklausė (duomenys neskelbtini)), darytina išvada, kad pareiškėja nepagrindė tariamos baimės būti persekiojamai kilmės valstybėje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl pareiškėjos grįžimo į kilmės valstybę jai kiltų grėsmė. Taigi, pareiškėja neįrodė, kad tarp jos padėties ir Įstatymo 86 straipsnyje išvardytų priežasčių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą nesuteikti jai pabėgėlio statuso.

12. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos papildomai po teismo posėdžio užsienio kalba pateikti įrodymai (gimimo registro duomenys) nevertintini, kadangi pateikti pavėluotai ir neatitinka proceso kalbos reikalavimo. Be to, gimimo registro duomenys nėra reikšmingi šiuo atveju, nes atsakovas neginčijo pareiškėjos tapatybės ar gimimo duomenų.

13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nenurodė argumentų, pagrindžiančių nesaugią situaciją jos kilmės šalyje, aktualiame regione, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą. Atsižvelgiant į Departamento surinktą informaciją apie padėtį kilmės šalyje, pareiškėjai neįrodžius, kad prieš ją buvo panaudoti smurto veiksmai ar kad jai kyla grėsmė dėl individualių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja be kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės bei, kaip nustatyta, jos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytomis priežastimis, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjai. Pareiškėja neįrodė ir Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jai galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

14. Teismas atmetė pareiškėjos nusiskundimus, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą atlikti išsamų atvejo tyrimą, surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją, kadangi tokia bendro pobūdžio kritika nebuvo detalizuota konkrečiais argumentais. Šiuo atveju Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, o pareiškėja nepaneigė šių išvadų jokiais argumentais ar / ir įrodymais. Be to, teismas nepritarė pareiškėjos argumentams, kad jos teisė į gynybą buvo suvaržyta Komisijai nesurengus žodinio posėdžio, nes skundo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka atitiko teisės aktų (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 222 p.) reikalavimus, o pareiškėja neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis jos skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas. Pareiškėja išklausyta žodžiu apklausų metu ir teismo posėdyje, jos pozicija buvo atskleista ir įvertinta, jai buvo sudarytos visos sąlygos teikti paaiškinimus, juos ji pateikė ne vieną kartą.

15. Teismas sutiko su Sprendimo dalimi dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pabrėžė, kad iš Sprendimo matyti, jog 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad: pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas, į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi valstybės sieną neleistinoje vietoje; neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis; nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį; prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Departamentas priėjo prie išvados, kad tikėtina, jog, atsisakius suteikti pareiškėjai prieglobstį, ji, vengdama grąžinimo, gali pasislėpti. Teismo vertinimu, pareiškėjai taikytina priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja buvo pateikusi prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

16. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, ypač pareiškėjos keliamą nelegalios migracijos grėsmę, bei vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punktu, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjai maksimalų draudimo atvykti terminą – 5 metai. Teismo vertinimu, toks maksimalus draudimas nėra proporcinga ir adekvati priemonė pareiškėjos padarytam pažeidimui. Sprendime nėra argumentų, kodėl, siekiant nurodyto tikslo (užkirsti kelią nelegaliai migracijai), būtina uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad pareiškėja praeityje pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą arba Lietuvoje padarė kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėja išsiunčiama jau ne pirmą kartą, kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti maksimalų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Teismas nusprendė pakeisti minėtą Sprendimo dalį, t. y. nustatyti, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas nutarė atitinkamai pakeisti ir Sprendimo dalį dėl perspėjimo apie draudimą pareiškėjai atvykti ir apsigyventi, t. y. sutrumpino šio perspėjimo laikotarpį iki 2 metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

17. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti kitas Sprendimo dalis ar Komisijos sprendimą. Atitinkamai, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 18. Pareiškėja N. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

19. Pareiškėja teigia, kad pasakojimas dėl jos persekiojimo nėra subjektyvios prielaidos, nes šį pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija. Remiantis kilmės šalies informacija, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patiria tam tikrą diskriminaciją, kaip ir kitos tautinės mažumos, o kai kurie (duomenys neskelbtini) (pvz., politiniai aktyvistai, žurnalistai) gali būti atidžiau stebimi. Šiauriniame regione ir dabar kyla konfliktai tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vienuolių, nes pastarieji reikalauja atiduoti jiems (duomenys neskelbtini) gyvenamas žemes. Net pasibaigus karui buvę (duomenys neskelbtini) nariai ir jų šeimos patiria spaudimą, yra stebimi, persekiojami valdžios struktūrų ir pan. Šios aplinkybės sutampa su pareiškėjos pasakojimu apie patirtą persekiojimą, smurtą, kankinimus dėl politinių motyvų, t. y. jos tėvo priklausymo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pabrėžia, kad ji prašymą suteikti prieglobstį grindė ne ekonominio pobūdžio priežastimis, o atsakovas Sprendime nepagrįstai neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Mano, kad atsakovas pažeidė pareigą surinkti aktualią, naujausią kilmės valstybės informaciją, ją vertindamas pažeidė teisės aktų reikalavimus bei teismų praktiką, realiai netaikė padidintos rizikos asmenų profilių. Pareiškėja dėl atsakovo teiginių, kad jos pasakojimas nenuoseklus ir prieštaringas, paaiškina, jog ji yra paprasta moteris, užaugusi ne europietiškoje kultūroje, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jai pernelyg sudėtingas. Pareiškėja nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Jos nurodytos aplinkybės patvirtina prieglobsčio ir papildomos apsaugos poreikį. Be to, pareiškėja tvirtina, kad sprendimais išsiųsti ir taikyti draudimą atvykti jai neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

20. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą.

21. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Papildomai nurodo, kad nei atsakovas, nei teismas nebuvo konstatavę, jog pareiškėjos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra ekonominės. Pareiškėja prašymo suteikti prieglobstį neįrodinėjo tuo, kad kilmės valstybėje prieš ją naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad ji yra persekiojama, diskriminuojama, kad dėl jos individualių savybių jai neleidžiama įsidarbinti ar kt. Atsakovo nuomone, apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodyta, jog atsakovas pažeidė teisės aktuose įtvirtintus bei teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjos motyvai buvo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti, pateiktas jų vertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją. Asmeniui neturėtų būti sunku detaliai ir nuosekliai papasakoti apie kilmės valstybėje patirtus įvykius, ypač kai šie įvykiai kelia jam persekiojimo baimę. Pareiškėjos pasakojimas buvo pagrįstai atmestas dėl patikimumo stokos, ji nepateikė jokių savo pasakojimą pagrindžiančių įrodymų. Nors pareiškėja akcentavo Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB; nuo 2022 m. sausio 19 d. – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) išskirtus kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo Irako Respublikos piliečiams, tačiau pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, todėl apeliaciniame skunde minimi padidintos rizikos asmenų profiliai šiuo atveju nėra aktualūs.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 21S28589 ir Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 6K-1895, kurio pareiškėjos skundas netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjos prašymo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau nustatė neproporcingai ilgus terminus, kuriais pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvestas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į C.SIS II įvedimo terminus iki 2 metų.

24. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame, grįsdama reikalavimus, teigia, kad teismo išvados dėl jos prašymo suteikti prieglobstį nepagrįstumo nėra motyvuotos, prieštarauja informacijai apie (duomenys neskelbtini) padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje.

25. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

26. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2374-629/2021).

27. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

28. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija). Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų, su kurią yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d. ir priedo 19 p.), 4 straipsnio 5 dalis nurodo, jog kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo, atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė;

e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas. Pažymėtina, kad šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija.

29. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Sprendimo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjos pasakojimas tiek dėl prašymo suteikti prieglobstį priežasties – baimės būti persekiojamai asmenų, tiek galimų persekiotojų nuolat kinta, todėl neatitinka normose visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlygos: 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva), su kuria yra suderintos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1 str. 2 d. ir priedo 19 p.), 4 straipsnio 5 dalis nurodo, jog kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos:

a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą;

b) pateikta visa prašytojo informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija;

c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo, atveju;

d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, kodėl taip nepadarė;

e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai patikimas. Nagrinėjama atveju pareiškėjos paaiškinimai apie persekiojimo priežastis, kurie nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais ir kurie ir šiaip nėra nuoseklūs, nuolat kinta: pavyzdžiui, jeigu iš jos paaiškinimų Departamente būtų galima spręsti, kad jos sesers dukros pagrobimo 2018 m. balandžio mėn. priežastis – pareiškėjos tėvo priklausymas (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje pareiškėjo pareiškėja jau paaiškino, kad sesers dukros pagrobimo priežastis – sesers ir brolio, apklaustų liudytojais, parodymai teisme prievartą patyrusios merginos byloje.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, Departamento išvada, kad pareiškėjos pasakojimas pasižymi „rimtais patikimumo trūkumais“ ir prieštaravo kilmės valstybės informacijai, dėl ko jis vertintinas kritiškai ir nėra laikomas patikimu įrodymu, yra pagrįsta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėdamos, ar prašytojas patiria visiškai pagrįstą persekiojimo baimę ar realų didelės žalos pavojų arba turi galimybę naudotis apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos kilmės šalies dalyje, kaip nurodyta 1 dalyje, valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl prašymo, atsižvelgia į bendrąsias toje šalies dalyje esančias aplinkybes ir į asmenines prašytojo aplinkybes, kaip nurodyta 4 straipsnyje.

Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iš atitinkamų šaltinių, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro ir Europos prieglobsčio paramos biuro, būtų gaunama tiksli naujausia informacija (Kvalifikavimo direktyvos 8 str. 2 d.).

30. Departamentas įvertino prieinamą viešą informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamam ginčui reikšmingais, t. y. atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas persekiojimo priežastis, aspektais ir pagrįstai konstatavo šiuo metu nesant informacijos apie sisteminį netinkamą elgesį asmenų, buvusių (duomenys neskelbtini), šeimos narių atžvilgiu. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad, sprendžiant iš pareiškėjos paaiškinimų, kurie, kaip minėta, nelaikytini patikimais, tiek Departamento tarnautojams, tiek ginčą nagrinėjant teisme, pareiškėjos dažniausiai nurodoma patirto persekiojimo priežastis yra ne jos pažiūros, išpažįstama religija, socialinė padėtis ar pan., bet buvimas su sesers dukra, kuri, pasak pareiškėjos, taip pat yra atvykusi į Lietuvos Respubliką, ar veikimas pastarosios interesais, dėl ko nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjos grąžinimo į (duomenys neskelbtini) atveju ji gali būti persekiojama.

31. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti išvadų, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškėja nenurodo jokių papildomų argumentų dėl papildomos apsaugos suteikimo, tokios apsaugos poreikį sieja su tomis pačiomis, šioje nutartyje jau aptartomis aplinkybėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).

32. Apeliaciniame skunde atskiri argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta dėl Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjos išsiuntimu, uždraudimu atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimu į C.SIS II, teisėtumo ir pagrįstumo nėra nurodyti, pagrindai manyti šią teismo sprendimo dalį esant neteisėta bylos nagrinėjimo metu nenustatyti.

33. Dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris buvo išspręstas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

34. Nagrinėjamoje byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims buvo sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkintas.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė