Legislator Case Law & Legislation
A-552-74-13 AI generated

A-552-74-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number A-552-74-13
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

A-552-74-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A552-74/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00519-2012-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.6.2; 6.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei

dalyvaujant pareiškėjui P. P., jo įstatyminei atstovei A. S. Č.,

atsakovo atstovei Irminai Junevičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Vilniaus skyrius) 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 11-17-15603; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (6.5)I-632; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių apskaičiuoti jam našlaičio pensiją už tėvą, įskaičiuojant visą pastarojo darbo stažą ir gautą atlyginimą; 4) išmokėti visą neišmokėtą socialinio draudimo našlaičio pensijos dalį nuo 2009 m. gruodžio 10 d.

Pareiškėjas nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 11-17-6292 atmetė jo prašymą skirti valstybinę socialinio draudimo našlaičio pensiją. Tačiau šis sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi byloje Nr. A146-2600-11 buvo panaikintas ir VSDFV Vilniaus skyrius paskyrė jam valstybinę socialinio draudimo našlaičio pensiją. Pažymėjo, kad apskaičiuojant našlaičio pensijos dydį, nebuvo atsižvelgta į mirusio tėvo darbo trukmę ir mokėtas pensinio draudimo įmokas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 29, 36, 39 straipsnius, našlaičio pensija turėjo būti apskaičiuota pagal formulę, kurioje remiamasi darbo stažo trukme, asmens draudžiamų pajamų koeficientu ir kt. Be to, iš paskirtos pensijos buvo išskaičiuotas šalpos našlaičių pensijos dydis, mokėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos Departamento Socialinių išmokų skyriaus (toliau – ir Socialinių išmokų skyrius) už 2009 m. gruodžio 10 d. – 2011 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas 2011 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 11.5.5/3-56630 nurodė, kad jis vadovavosi Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 9 straipsniu, tačiau šis įstatymas ir nurodytas straipsnis reguliuoja šalpos našlaičių pensijų, mokamų savivaldybės administracijos, skyrimo ir mokėjimo sąlygas, o ne VSDFV mokamas valstybinės socialinio draudimo našlaičio pensijas, ir negali būti pagrindas nemokėti pavėluotai paskirtos valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensijos. Pabrėžė, kad Pensijų įstatymo 44 straipsnis nustato, kad permokėta valstybinio socialinio draudimo pensija gali būti išieškoma tik asmeniui nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ir mokėjimui. Tačiau šiuo atveju visos aplinkybės VSDFV buvo žinomos ir valstybinio socialinio draudimo pensija buvo laiku nepaskirta tik dėl VSDFV kaltės. Bet kokiu atveju šis straipsnis nesuteikia VSDFV teisės išskaičiuoti savivaldybės administracijos išmokėtos šalpos našlaičio pensijos.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime (b. l. 14-17) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d, nutartimi, 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 11-17-15603 nuo 2009 m. gruodžio 10 d. paskyrė 334,06 Lt dydžio našlaičių pensiją ir 2011 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (l 1.5.5) 3-56630 informavo pareiškėją. Be to, VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (11.5.5) 3-52763 informavo Socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyrių apie pareiškėjui paskirtą našlaičių pensiją ir paklausė informacijos apie Socialinių išmokų skyriuje išmokėtą šalpos išmoką už mirusį tėvą. Vadovaudamasis Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Socialinių išmokų skyriaus 2011 m. rugsėjo 6 d. išduotoje pažymoje Nr. A740 -1033 - (2.11.4.2-SR7) nurodytas išmokėtas šalpos našlaičių pensijų sumas, VSDFV Vilniaus skyrius už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. apskaičiavo ir pareiškėjui išmokėjo skirtumą tarp paskirtos našlaičių pensijos ir išmokėtos šalpos našlaičių pensijos, kadangi našlaičių pensija ir šalpos našlaičių pensija kartu nemokamos. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos finansų departamento 2011 m. spalio 3 d. raštu Nr. A51-37730 (2.2.7.102-FN4) pateiktą PVM sąskaitą faktūrą VMS AD Nr. 1007159, išmokėta šalpos našlaičių pensijos 3 727,74 Lt suma buvo grąžinta į nurodytą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sąskaitą.

Pažymėjo, kad pareiškėjui nuo 2009 m. gruodžio 10 d. paskirta 334,06 Lt dydžio našlaičių pensija yra 50 procentų mirusiajam jo tėvui S. P. galėjusios priklausyti netekto darbingumo pensijos dydžio. Pareiškėjo tėvas 1995–2009 metais dirbo Rusijos Federacijoje, todėl jam galėjusi priklausyti netekto darbingumo pensija apskaičiuota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimu dėl pensinio aprūpinimo bei Pensijų įstatymu, atsižvelgiant į visus darbo Rusijos Federacijoje 1995–2009 m. laikotarpius (14,6944 metų stažą), pagal tų laikotarpių vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas, kurios buvo patvirtintos Lietuvoje. Apskaičiuoti našlaičių pensiją pagal mirusiojo faktiškai gautą atlyginimą, dirbant Rusijos Federacijoje, nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 39–42) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog Pensijų įstatymo 43 straipsnio 4 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarptautines sutartis dėl pensijos mokėjimo, pensija mokama taip, kaip nustatyta tarptautinėse konvencijose arba sutartyse. 2001 m. gegužės 29 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės 1999 m. birželio 29 d. susitarimas dėl pensinio aprūpinimo, todėl skinant pareiškėjui valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją už Rusijoje dirbusį ir mirusį jo tėvą S. P., taikomos ir Susitarimo nuostatos.

Nurodė, kad pareiškėjui 2009 m. gruodžio 10 d. galėjusios priklausyti netektos darbingumo pensijos dydis yra 668,12 Lt. Šią pensiją sudaro 396 Lt – pagrindinė pensijos dalis (Pensijų įstatymo 6 str. 3 d., 13 str.) ir 272,12 Lt – papildoma pensijos dalis. Papildoma pensijos dalis yra apskaičiuota atsižvelgiant į 36,5750 m. stažą, iš jų 14,6944 m. – stažas, įgytas dirbant Rusijoje, ir 21,8806 m. – trūkstamas iki pastarajam piliečiui nustatyto senatvės pensijos amžiaus metų skaičius (Pensijų įstatymo 32 str. 3 d.).

Pareiškėjui nuo 2009 m. gruodžio 10 d. paskirta 334,06 Lt dydžio našlaičių pensija, kuri yra 50 procentų jo mirusiam tėvui galėjusios priklausyti pensijos dydžio (668,12 Lt). S. P. galėjusi priklausyti pensija apskaičiuota, vadovaujantis Susitarimo 4 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1, 2 dalies bei Pensijų įstatymo 34, 38–39 straipsnių nuostatomis, atsižvelgiant į darbo Rusijos Federacijoje 1995–2009 m. laikotarpius (14,6944 m. stažas), t. y. į visą mirusiojo stažą, įgytą Rusijos Federacijoje, ir pagal tų laikotarpių (1995–2009 m.) vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas Lietuvoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimo dėl pensinio aprūpinimo 6 str. 2 d.).

Pažymėjo, kad apskaičiuoti našlaičių pensiją pagal faktiškai mirusiojo dirbant Rusijoje gautą atlyginimą, kaip pageidauja pareiškėjas, nėra teisinio pagrindo, nes Rusijos pilietis S. P., buvo Rusijos gyventojas ir dirbo Rusijos įmonėse, t. y. ir visus mokesčius mokėjo šiai valstybei pagal jos įstatymus, 1995–2009 m. nebuvo ir neturėjo būti draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą. Jo pajamos, gautos dirbant Rusijos Federacijos įmonėse, nelaikytinos draudžiamosiomis pajamomis pagal Pensijų įstatymą, o Susitarime nėra numatyta apskaičiuojant pensijas atsižvelgti į kitoje Susitarimo valstybėje gautą uždarbį.

Pabrėžė, kad VSDFV Vilniaus skyriui 2010 m. balandžio 1 d. priėmus sprendimą Nr. 11-17-6292 neskirti našlaičių pensijos pareiškėjui už 2009 m. gruodžio 10 d. mirusį tėvą, Socialinių išmokų skyrius nuo 2009 m. gruodžio 10 d. jam paskyrė ir iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. mokėjo šalpos našlaičių pensiją. VSDFV Vilniaus skyrius prie 2012 m. kovo 7 d. atsiliepimo teismui pateikė Socialinių išmokų skyriaus 2011 m. rugsėjo 6 d. išduotą pažymą Nr. A740 -1033 - (2.11.4.2-SR7), kuri patvirtina, kad A. S. Č. už pareiškėją nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo mokėta 180 Lt dydžio šalpos našlaičių pensija ir iš viso buvo išmokėta 3 727,74 Lt. Pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyrius, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 1-17-15603 nuo 2009 m. gruodžio 10 d. paskyręs pareiškėjui 334,06 Lt dydžio valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją, Socialinių išmokų skyriui kompensavo šios institucijos A. S. Č. išmokėtą už pareiškėją našlaičių šalpos pensiją, t. y. šios institucijos nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. išmokėtą šalpos našlaičių pensijos 3 727,74 Lt sumą. VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 11.5.5/3-56630 informavo A. S. Č. ne tik apie 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 11-17-15603 dėl valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo, bet ir nurodė, jog susidariusi valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos nepriemoka – 3 334,99 Lt, t. y. skirtumas tarp nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2011 m. gruodžio 10 d. pareiškėjui paskirtos valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos ir A. S. Č. už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. išmokėtos paskirtos šalpos našlaičių pensijos, bus išmokėtas 2011 m. rugpjūčio mėnesį.

Pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 9 straipsnį asmeniui, gaunančiam valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją, šalpos našlaičių pensija nepriklauso, tačiau A. S. Č. pastaroji šalpos našlaičių pensija buvo išmokėta, už 2009 m. gruodžio 10 d. – 2011 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį apskaičiavo ir išmokėjo skirtumą tarp mokėtinos valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos ir išmokėtos šalpos našlaičių pensijos. Todėl pareiškėjas nepagrįstai reikalauja gauti išmoką (3 727,74 Lt), kuri jau yra išmokėta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 46–47) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Iš esmės nesutikimą grindė analogiškais argumentais, kurie pateikti trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV atsiliepime.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu (b. l. 68-74) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo tėvas, Rusijos Federacijos pilietis S. P., 2009 m. gruodžio 10 d. mirė Rusijos Federacijoje. Nepilnametis pareiškėjas nuo 2002 m. nuolat gyvena su savo mirusios motinos motina A. S. Č. Ginčijamu sprendimu jam paskirta našlaičio pensija.

Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo tėvas dirbo Rusijos Federacijoje ir ten mirė, todėl, skiriant nepilnamečiui pensiją, VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimu dėl pensinio aprūpinimo, įsigaliojusiu nuo 2001 m. gegužės 29 d. (toliau – ir Susitarimas), kuris taikomas visoms pensijų rūšims, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teisės aktais, reglamentuojančiais pensinį aprūpinimą, išskyrus kariškių bei vidaus reikalų institucijų pareigūnų pensijas. Lietuvos Respublikoje Susitarimas taikomas Pensijų įstatyme įvardytoms valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšims: senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių, taip pat pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus paskirtoms maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijoms. Kadangi pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje, todėl pagal Susitarimo sąlygas našlaičio pensiją jam paskyrė ir moka Lietuvos Respublika, vadovaudamasi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Nurodė, kad pagal šį Susitarimą skiriant pensijas atsižvelgiama į draudimo (darbo) stažą, kuris įskaitomas skiriant pensijas pagal kiekvienos iš Šalių valstybės teisės aktus, taip pat įgytą ir iki šio Susitarimo įsigaliojimo (5 str.). Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog darbas Rusijos Federacijoje nuo 1995 m. kovo 1 d. iki 1998 m. rugsėjo 30 d., nuo 1998 m. spalio 1 d. iki 1999 m. lapkričio 12 d., nuo 1999 m. lapkričio 15 d. iki 2001 m. gegužės 30 d., nuo 2001 m. birželio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 30 d., nuo 2005 m. sausio 11 d. iki 2008 m. sausio 9 d., nuo 2008 m. sausio 10 d. iki 2009 m. lapkričio 20 d. įskaitytas į S. P. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą remiantis Rusijos Federacijos pensijų fondo duomenimis (VSDFV Užsienio išmokų tarnybos 2010 m. spalio 18 d. raštas Nr. S-4190, b. l. 23).

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui paskaičiavo mokėtinos našlaičių pensijos dydį. Asmeniui, turinčiam teisę gauti našlaičių pensiją, ši pensija skiriama 50 procentų mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydžio, nustatyto asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidumo pensijos dydžio), jeigu miręs asmuo nebuvo sukakęs senatvės pensijos amžiaus, arba mirusiajam galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio, jeigu jis jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžių. Tokio dydžio našlaičių pensija skiriama, jeigu teisę gauti našlaičių pensiją turi vienas vaikas (įvaikis) (Pensijų įstatymo 39 str.).

Nurodė, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo tėvas iki mirties 2009 m. gruodžio 10 d. įgijo 14,6945 m. stažą dirbdamas ir gyvendamas Rusijos Federacijoje (b. l. 23-26). Pažymėjo, kad pagrindine priežastimi, dėl kurios nėra teisinio pagrindo įskaičiuoti visą faktiškai dirbtą laiką į stažą, įgytą pensijai gauti, laikytina ta, jog S. P. Lietuvoje nedirbo ir valstybiniu socialiniu pensijų draudimu nebuvo draustas. Akivaizdu, jog mokesčius mokėjo šalyje, kurioje gyveno iki mirties, Lietuvos Respublikoje jokių mokesčių nemokėjo. Gautų pajamų už darbą nėra teisinio pagrindo laikyti draudžiamosiomis pajamomis pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį Pensijų įstatymą. Teismas pripažino, jog kompetentinga institucija, t. y. VSDFV Vilniaus skyrius, dėl šios priežasties neturėjo pagrindo apskaičiuoti našlaičio pensijos, remdamasi pareiškėjo mirusio tėvo faktiškai išdirbtu laiku ir mokėtomis pensinio draudimo įmokomis. Todėl atsakovas, paskaičiuodamas mirusiam asmeniui galėjusį priklausyti darbo stažą, teisėtai rėmėsi Lietuvos Respublikos teisės aktais.

III. Pareiškėjas P. P. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 88-89), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos netinkamai taikė materialinės teisės normas, o atmesdamas skundą nurodė tarpusavyje prieštaraujančius motyvus, kadangi teismas pripažino, jog VSDFV Vilniaus skyrius neturėjo pagrindo apskaičiuoti našlaičio pensijos, remdamasis pareiškėjo mirusio tėvo faktiškai išdirbtu laiku ir mokėtomis pensinio draudimo įmokomis, todėl pagrįstai teigiama, kad našlaičio pensija turėjo būti paskaičiuota pagal Pensijų įstatymą. Tačiau pažymi, kad našlaičio pensija nebuvo apskaičiuota pagal Pensijų įstatymo 29, 36, 39 straipsnius. Pagal Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, pensijos dydžio apskaičiavimas visiškai netinkamas taikyti apskaičiuojant nepilnamečiui našlaičio pensiją. Todėl našlaičiui nepilnamečiui apeliantui socialinio draudimo našlaičio pensijos dydis turėjo būti apskaičiuotas pagal Pensijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Nepagrįstai iš paskirtos našlaičio pensijos buvo išskaičiuota mokėta šalpos našlaičio pensija, kadangi tai prieštarauja Pensijų įstatymo 42 straipsniui.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 92-94) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją.

Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Nesutinka, kad našlaičio pensija turėjo būti apskaičiuota pagal Pensijų įstatymo 29 ir 36 straipsnius, kadangi nurodyti straipsniai valstybinių socialinio draudimo našlaičių pensijų skaičiavimo nereglamentuoja. Vadovaujantis Susitarimo 5 straipsnio 1 dalie ir 6 straipsnio 2 dalies, Pensijų įstatymo nuostatomis, VSDF Vilniaus skyrius pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgdamas į visus S. P. darbo Rusijos Federacijoje laikotarpius 1995 – 2009 metais (14,6944 metų stažas) ir pagal laikotarpių vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas Lietuvoje, apeliantui paskyrė ir apskaičiavo valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją.

2. Priešingai nei nurodo apeliantas, atsižvelgiant į tai, VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 11-17-15603 apeliantui paskirta valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija didesnė nei šalpos našlaičių pensija, VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai apskaičiavo ir apeliantui išmokėjo skirtumą tarp paskirtos našlaičių pensijos ir išmokėtos šalpos našlaičių pensijos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 87-91) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės pakartojo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo reiškiamas reikalavimas įpareigoti VSDF valdybos Vilniaus skyrių paskirti apeliantui našlaičio pensiją už tėvą apskaičiuojant jos dydį pagal Pensijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, o buvo reikalaujama įpareigoti VSDF valdybos Vilniaus skyrių apskaičiuoti apeliantui našlaičio pensiją už tėvą, įskaičiuojant visą tėvo darbo stažą ir gautą atlyginimą. Todėl nepagrįstais laiko apeliacinio skundo argumentus, kad apskaičiuojant apeliantui valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją esą visiškai netaikytinos Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes, pasak pareiškėjo, valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos dydis turėjo būti apskaičiuotas tik pagal Pensijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dviem aspektais : pirma, jis mano, kad apskaičiuojant našlaičio pensiją, turėjo būti atsižvelgiama į S. P. gautą darbo užmokestį; antra, atsakovas neturėjo teisės išskaičiuoti iš paskirtos valstybinio socialinio draudimo našlaičio pensijos sumos, anksčiau išmokėtos pareiškėjui kaip šalpos našlaičio pensija.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, liečiančiomis našlaičio pensijos pareiškėjui apskaičiavimo teisingumą.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad našlaičio pensija pagal Pensijų įstatymą apskaičiuojama kaip išvestinis dydis, t.y. ji sudaro 50 procentų mirusiam asmeniui galėjusios priklausyti valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo arba senatvės pensijos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo tėvas nedirbo Lietuvos Respublikoje ir nebuvo čia apdraustas socialiniu draudimu bei nebuvo sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, jam, persikėlusiam gyventi į Lietuvą, priklausytų valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, kuri būtų apskaičiuojama pagal jo turimą darbo stažą ir vidutines mėnesio draudžiamąsias pajamas (Susitarimo 6 straipsnis). Atsakovas teisingai taikė teisės aktus ir teisingai apskaičiavo našlaičio pensijos dydį, o apeliacinio skundo motyvai dėl pensijos dydžio yra nepagrįsti. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime visiškai nepasisakė dėl ketvirtojo pareiškėjo reikalavimo, nors jis nėra tiesiogiai ir neatsiejamai susijęs su skundžiamais sprendimais. Sprendžiant klausimą dėl atsakovo teisės išskaičiuoti iš valstybinės socialinio draudimo našlaičio pensijos išmokėtą šalpos našlaičio pensiją, atkreiptinas dėmesys, kad šių pensijų šaltiniai, skyrimo ir permokų išieškojimo tvarka skiriasi. Atsakovas, kaip VSDF teritorinė įstaiga pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą bei Pensijų įstatymą administruoja socialinio draudimo išmokas, kurios yra mokamos iš socialinio draudimo fondo biudžeto. Tai reiškia, kad atsakovas gali spręsti tik socialinio draudimo išmokų skyrimo, išmokėjimo ir permokų išieškojimo klausimus konkrečias išmokų rūšis reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Pensijų įstatymo 44 straipsnis leidžia pensiją mokančios įstaigos vadovo sprendimu išieškoti tik dėl asmens kaltės permokėtą socialinio draudimo pensiją, bet ne kokią nors kitą išmoką. Tokio įstaigos vadovo sprendimo byloje nėra pateikta (atsakovo 2011-09-20 raštas tokiu sprendimu negali būti laikomas), atsakovo atstovė teismo posėdyje taip pat negalėjo nurodyti, kokiu teisės aktu remiantis buvo priimtas sprendimas.

Tuo tarpu šalpos išmokos, tarp jų ir šalpos našlaičių pensijos, pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 4 straipsnį mokamos iš valstybės biudžeto lėšų, jas skiria ir moka, t.y. administruoja savivaldybių administracijos. Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 23 straipsnis numato konkrečius atvejus ir tvarką, kuria gali būti išieškoma šalpos išmokų permoka, tačiau tokios teisės tiesiogiai atsakovui nesuteikia. Šalpos išmoką išmokėjusios institucijos rašytinio prašymo kompensuoti nepagrįstai išmokėtą našlaičio pensją nebuvo pateikta. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, neišmokėdamas dalies našlaičio pensijos pareiškėjui ir šią dalį pervesdamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, veikė ultra vires, jo veiksmai pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus ir viešosios teisės bendrajį principą, kad leidžiama tik tai, kas tiesiogiai nurodyta teisės aktuose.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 9 straipsnis neleidžia asmenims gauti kartu socialinio draudimo našlaičių ir šalpos našlaičių pensijas, tačiau permokėta ar be pagrindo gauta šalpos našlaičių pensija gali būti išieškoma tik teisės aktų nustatyta tvarka – išmoką išmokėjusiai institucijai pareiškus pretenziją arba kreipiantis į teismą civiline tvarka.

Dėl šių argumentų konstatuotina, kad atsakovo veiksmai, neišmokant pareiškėjui socialinio draudimo našlaičio pensijos dalies, yra neteisėti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir atsakovas įpareigotinas išmokėti pareiškėjui likusią našlaičio pensijos dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo P. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą pakeisti.

P. P. skundą patenkinti iš dalies. Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti P. P. 3727,74 valstybinės socialinio draudimo našlaičio pensijos nepriemoką nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius