2016-11-30 Nr. AB-23316-3-61-3-02672-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-797-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02672-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. M. skundą atsakovui Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. birželio 27 d. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovas) 2016 m. kovo 29 d. raštą Nr. R2-(ŠP)-888; 2) įpareigoti atsakovą vykdyti savo veiklos kompetenciją, t. y. duoti nurodymą akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Kauno energija“ filialui „Jurbarko šilumos tinklai“, jog daugiabučio name, esančiame (duomenys neskelbtini), karšto vandens temperatūrai palaikyti rodiklis negali viršyti šiuo metu nustatyto normatyvo 160 kWh, kaip ir sąskaitose kaimyninių daugiabučių, pasirinkusių tą patį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas ginčą inicijavo dėl atsakovo 2016 m. kovo 29 d. rašto Nr. R2-(ŠP)-888. Atsakovas šiuo raštu pateikė paaiškinimus pareiškėjo keltu klausimu, nurodė, kad, patikrinusi AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ 2015 m. gruodžio, 2016 m. sausio ir vasario mėnesiais pastate atliktus šilumos paskirstymo skaičiavimus, pažeidimų nenustatė. Skundžiamame rašte jokių imperatyvių įpareigojimų pareiškėjui nebuvo nustatyta, juo pateikta informacija, aiškinimas pareiškėjo skunde keltais klausimais, tačiau savaime jis nelėmė pareiškėjo materialinių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, todėl skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.). Ginčas dėl informacinio pobūdžio rašto panaikinimo buvo beprasmis, nes jo nagrinėjimas nebūtų sukėlęs teisinių padarinių pareiškėjui, ir nepateko į ABTĮ 17 straipsnio sritį, nes šis raštas nebuvo individualus teisės aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Įvertinęs tai, kad skundžiamas raštas nedarė įtakos pareiškėjo materialiniam teisiniam suinteresuotumui, o reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus buvo išvestinis iš pirmojo skundo reikalavimo, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

III. Pareiškėjas V. J. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį ir priimti nagrinėti jo skundą.

Pareiškėjas teigia, jog teismas nesivadovavo ABTĮ 33 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad teismas, atsisakydamas priimti skundą, turi nurodyti, į kokią instituciją pareiškėjui reikia kreiptis. Be to, teismas neatsižvelgė į skunde pateiktus motyvus, kurie įrodo, jog skundžiamas raštas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ginčijamo atsakovo rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą nustatęs, kad skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio ir todėl negali būti apskųstas administraciniame teisme.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad ginčijamas raštas jam sukelia teisines pasekmes.

Atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ 2016 m. birželio 2 d. Nr. XII-2399 redakcija, įsigaliojusia nuo 2016 m. liepos 1 d., kadangi jis buvo pateiktas po šios įstatymo redakcijos įsigaliojimo – 2016 m. liepos 18 d. (žyma ant voko, b. l. 39).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti atsakovo raštą, pažymi, kad viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmiausiai būtina nustatyti, ar ginčijamas aktas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio, todėl ginčas dėl šio rašto panaikinimo pareiškėjui nesukeltų teisinių padarinių. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis, su šia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka. Iš atsakovo 2016 m. kovo 29 d. rašto Nr. R2-(ŠP)-888 (b. l. 17-19) turinio matyti, kad šiuo raštu jokie sprendimai priimti nebuvo, t. y. pareiškėjas nebuvo imperatyviai įpareigotas atlikti kokius nors veiksmus, atsakovas neatliko jokių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu ir neatsisakė atlikti kokių nors veiksmų ar kt. Ginčijamu raštu pareiškėjas buvo informuotas apie šilumos paskirstymo skaičiavimų metodiką, apie atsakovo atliktą AB „Kauno energija“ filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ skaičiavimų tyrimą ir tai, kad šio tyrimo metu pažeidimai nebuvo nustatyti. Būtent tyrimo rezultatus fiksuojantis aktas laikytinas pareiškėjui sukeliančiu teisines pasekmes, o ne atsakovo raštas, kuriame šis raštas minimas, todėl ginčijamas raštas pripažintinas informaciniu ir nesukeliančiu pareiškėjui teisinių pasekmių. Iš to darytina išvada, kad šio rašto teisėtumas ir pagrįstumas yra nenagrinėtinas administraciniuose teismuose.

Dėl antrojo pareiškėjo reikalavimo – įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis reikalavimas nelaikytinas neatitinkančiu teisės aktų nuostatų. ABTĮ 23 straipsnyje nedetalizuota, kokius reikalavimus gali reikšti pareiškėjas, t. y. kokius savo pažeistų teisių gynimo būdus jis gali pasirinkti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nurodyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, be kita ko, kitais įstatymu numatytais būdais (8 p.). Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus priskirtinas būtent šiam teisių gynimo būdui, todėl laikytina, kad pareiškėjas gali reikšti tokį reikalavimą ir šis reikalavimas gali būti nagrinėjamas administraciniuose teismuose. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas antrąjį pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakė priimti nepagrįstai.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, o pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo V. J. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį pakeisti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją vykdyti savo veiklos kompetenciją, t. y. duoti nurodymą akcinei bendrovei „Kauno energija“ filialui „Jurbarko šilumos tinklai“, jog daugiabučio name, esančiame (duomenys neskelbtini), karšto vandens temperatūrai palaikyti rodiklis negali viršyti šiuo metu nustatyto normatyvo 160 kWh, kaip ir sąskaitose kaimyninių daugiabučių, pasirinkusių tą patį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, panaikinti ir perduoti šią pareiškėjo skundo dalį pirmosios instancijos teismui jo priėmimo klausimui spręsti.

Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė