2024-07-29 Nr. CB-4994-2-26-3-00993-2022-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2836

Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00993-2022-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 17 d. paduotu atsakovės J. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo J. N. ieškinį, pareikštą atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė procesinės teisės normų - CPK 177 straipsnio 2 dalies, 185 straipsnio, 331 straipsnio 4 dalies pažeidimus, nes neatskleidė bylos esmės, ignoravo nustatytas faktines aplinkybes. Šis pažeidimas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą, kadangi apeliacinės instancijos teismas išvadas grindė neištyręs bylos duomenų viseto ir net nevertindamas byloje esančių įrodymų, tiesiogiai paneigiančių tokias išvadas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai). Teismas nepagrįstai nustatė, kad skola ieškovui negrąžinta, kadangi byloje yra pateiktas patvirtinimas dėl skolos sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, t. y. netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius; teismas ginčo santykius netinkamai kvalifikavo kaip paskolos teisinius santykius, kadangi byloje nėra rašytinės paskolos sutarties, o tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, atsakovė turėjo užtektinai lėšų ir poreikio skolintis jai nebuvo. Teismas netinkamai taikė CK 6.123 straipsnį, CK 6.123 straipsnio 2 dalį, kurie numato, kad kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui (t. y. ieškovui). Bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas, o apeliacinės instancijos teismas apsiribojo blanketiniu paneigimu. Teismai nevertino aplinkybės, kad ieškovas ir jo pasitelktas specialistas buvo pripažinti kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kasaciniu skundu ginčijama suma sudaro 34 160,67 Eur, todėl atsakovė turėjo sumokėti 737 Eur, o ne 745 Eur žyminio mokesčio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 17 d. Swedbank, AB sumokėtą 745 (septynių šimtų keturiasdešimt penkių) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė