5a56c6ea-5cd6-4f09-9a8e-035906262bfd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                          Â

                                                                                     Administracinė

byla Nr. I-867-426/2010

                                                                                    Â

(Proceso Nr. 3-61-3-00049-2010-9)Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

                                                                                 Procesinio

sprendimo kategorija 11.3; 74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio

30 d.

Vilnius

          Â

Vilniaus

apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos

Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir

Henriko Sadausko, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjai S. B., vertėjai Teresei

Gusarovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos

S. B. praÅ¡ymÄ dėl termino dokumentams dėl nuosavybės teisių

atkūrimo paduoti atnaujinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus

apskrities viršininko administracija).

           Teisėjų kolegija,

iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

pareiškėja S. B. prašo atnaujinti įstatymo

nustatytÄ terminÄ giminystės bei nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams

pateikti dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į I. (J.) V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę.

           Prašyme

(b. l. 3-4) paaiškino, kad jos senelis I. (J.)

V., miręs (duomenys

neskelbtini) nuosavybės teise valdė 2 910 kvadratinių metrų (0,2910 ha)

žemės sklypÄ Naujojoje Vilnioje adresu (duomenys

neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymÄ - (duomenys neskelbtini) J. V. duktė,

jos motina S. V. (B.) mirė (duomenys neskelbtini)

dar neprasidėjus žemės reformai. Įstatymo nustatytu terminu (1992 m.

rugsėjo 30 d.) pateikė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į senelio turėtÄ

žemę. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje yra užvesta nuosavybės teisių

atkūrimo byla Nr. 400A. Tačiau negalėjo pateikti giminystės ir nuosavybės teisę

įrodančių dokumentų, nes jų neturėjo. 1996 metais Vilniaus miesto žemėtvarkos

skyriui pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996 m. rugsėjo 30 d.

pažymėjimÄ Nr. 292-V, kuriame nurodyta, kad žinių apie I. (J.) V. turėtÄ Å¾emę Naujosios Vilnios

mieste (duomenys neskelbtini) nepilnai išlikusiuose

archyvo dokumentuose nerasta. Nuo 1996 m. žemės reformÄ vykdančios institucijos

jos neinformavo, kokių dokumentų trūksta tam, kad būtų atkurtos nuosavybės

teisės į senelio turėtÄ Å¾emę. 2005 m. gavo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus

raÅ¡tÄ , kuriame buvo nurodyta, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje nėra

tikslių duomenų, įrodančių, kas ir kokio ploto iki 1940 m. nacionalizacijos

nuosavybės teisėmis turėjo žemės sklypÄ , į kurį ji pretenduoja. Jos anÅ«kė I. Ž. pakartotinai kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvÄ ,

tačiau 2007 m. lapkričio 20 d. pažymoje Nr. R4-5405, kaip ir ankstesnėse

pažymose, nėra duomenų apie senelio turėtÄ Å¾emės plotÄ . Teigia, kad pagrindinė

priežastis, dėl kurios įstatymo nustatyti terminai buvo praleisti, yra jos

sveikatos problemos. 12 metų serga arterine hipertenzija, dėl laidumo sutrikimų

2003 m. gruodžio mėn. jai implantuotas elektrokardiostimuliatorius. Dėl stuburo

patologijos sunku judėti, vaikščioti. Namų ruošos darbus jai padeda tvarkyti

anūkė I. Ž. 2009 m. rudenį anūkė sugalvojo sutvarkyti

spintÄ jos kambaryje ir spintos apačioje rado senus dokumentus, tarp kurių buvo

1937 metų ipotekos registro ištrauka, kurioje nurodyta, kad „2 910 kvadratinių

metrų ploto sklypo Naujojoje Vilnioje, (duomenys

neskelbtini) savininkas yra J. V., kuris šį sklypÄ

įsigijo pirkimo būdu iš M., A., A., A. ir J. D.“. Yra

garbaus amžiaus (2009 metais jai suėjo 90 metų), jos atmintis silpnėja, todėl

buvo pamiršusi, kad turi motinos jai paliktus žemės nuosavybės dokumentus.

           Trečiasis

suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime

(b. l. 33) S. B. praÅ¡ymo pagrįstumo klausimÄ praÅ¡o spręsti

teismo nuožiūra.

           Teismo

posėdyje pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais.

Prašymas tenkintinas.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo

įstatymo (toliau  Atkūrimo įstatymas) 17 str. 1 d., Žemės reformos įstatymo 16

str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.

1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 98, 103-105,

112-113, 115 p. nuostatas, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę,

miÅ¡kÄ ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės, miÅ¡ko ar

vandens telkinio buvimo vietÄ , o sprendimus grÄ Å¾inti, perduoti, suteikti

nuosavybėn žemę neatlygintinai priima apskričių viršininkai. Atkūrimo įstatymo

10 str. (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatytas

praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ padavimo terminas (iki

2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku

patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo

naikinamųjų terminų pobūdį, nes, pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas,

šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių

atkÅ«rimÄ netekimu, nesvarbu, dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių)

šie terminai buvo praleisti. Pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo

Nr. IX-489 redakcijÄ (įsigaliojusiÄ nuo 2004 m. spalio 26 d.), nurodyti

terminai prarado naikinamÄ jÄ reikÅ¡mę ir tapo atnaujintinais terminais. Tai rodo

straipsnio 1 ir 4 d. nuostatos, kad piliečiams, praleidusiems nustatytÄ terminÄ

dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali

būti atnaujinamas.

Atkūrimo

įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys

pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimÄ , kiekvienu konkrečiu

atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo

prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos

įstatymo 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarÄ ja nuostata, pripažintina, jog

termino praleidimo priežasčių svarbumÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios

nepriklausė nuo terminÄ praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje

teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis

paduoti atitinkamÄ praÅ¡ymÄ (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos

jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai)

galėjo neteisingai suvokti Å¡iÄ teisinę situacijÄ .

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. B. laiku

pateikė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisių atkÅ«rimo į jos senelio

iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ turtÄ (b. l. 42). PareiÅ¡kėja,

siekdama, kad jai bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , veikė

gana aktyviai: rinko reikalingus dokumentus, kreipėsi į archyvus (b. l. 6-7).

Tai rodo, kad jos elgesys siekiant atkurti nuosavybės teises buvo pakankamai

rūpestingas ir atidus. Tačiau minėtuose archyviniuose dokumentuose nebuvo

užsiminta apie I. (J.) V. iki

nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tik Lietuvos centrinio valstybės archyvo

2007 m. lapkričio 20 d. pažymoje Nr. R4-5405 (b. l. 8) buvo užsiminta apie tai,

kad S. B. senelis iki nacionalizacijos nuosavybės teise

turėjo žemės Naujojoje Vilnioje, (duomenys neskelbtini). Taigi, iki minėtos archyvinės pažymos parengimo nebuvo

jokių galimybių paduoti žemėtvarkos skyriui reikiamus dokumentus, kadangi, kaip

prašyme nurodo pareiškėja, apie 1937 m. ipotekos registro ištraukos (b. l.

26-30) turėjimÄ ji buvo pamirÅ¡usi.

Išrašai iš medicininių dokumentų (b. l. 21-23) liudija, kad S. B. sirgo įvairiomis ligomis (širdies, stuburo patologija

ir kt.), kas objektyviai jai trukdė domėtis I. (J.) V. iki nacionalizacijos turėtu turtu. Taip pat

atsižvelgtina į tai, kad pareiškėja yra senyvo amžiaus (šiuo metu jai 90 metų),

kas taip apsunkino galimybes laiku pateikti reikalingus dokumentus žemėtvarkos

skyriui.

Byloje nėra duomenų, kad, atnaujinus praleistus terminus, bus pažeistos

kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Kolegijos nuomone, pripažinus, jog S. B. terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių, bus pasielgta

ir teisingai, ir protingai.

Išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta,

kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas yra tenkintinas, atnaujinant jai praleistÄ Ä¯statymo

nustatytÄ terminÄ pateikti giminystės ryšį su buvusiu savininku bei nuosavybės teises

patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į I. (J.) V. (W.) iki nacionalizacijos

Naujojoje Vilnioje nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 4 p., 127

str. 1 d.,

n u s p r e n

d ė :

pareiÅ¡kėjos S. B. praÅ¡ymÄ tenkinti.

A. S. B. įstatymo nustatytÄ

terminÄ pateikti giminystės ryšį su buvusiu savininku bei nuosavybės teises

patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į I. (J.) V. (W.) iki nacionalizacijos

Naujojoje Vilnioje nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti

skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ

tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                    Rūta

Miliuvienė

                                                                                           Â

                                                                                            Irena

PaulauskienėÂ

                                                                                            Henrikas

Sadauskas