2016-09-28 Nr. AB-18453-3-61-3-04474-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2710-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04474-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 70.1, 72.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl termino atnaujinimo, sprendimo panaikinimo bei neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Č. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas: 1) atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą skundo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) padavimo terminą; 2) panaikinti atsakovo VSDFV 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.45)I-7568; 3) priteisti iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus 2 512,13 eurų (8 673,87 Lt) senatvės pensijos nepriemoką; 4) priteisti iš atsakovų pareiškėjo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad jam buvo paskirta 1 086,91 Lt senatvės pensija. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies bei 8 straipsnio 1 dalimi, pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta, kadangi jis dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų. Pareiškėjas mano, kad paskirta senatvės pensija buvo neteisėtai sumažinta. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas (ypač iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. išaiškinimo), asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Siekiant užtikrinti realią ir veiksmingą asmens pažeistų teisių gynybą, pareiškėjui kilusios pasekmės dėl prieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, perskaičiuojant jo senatvės pensiją, turi būti visiškai pašalintos, t. y. turi būti priteista visa nepriemoka, susidariusi dėl antikonstitucinių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime (b. l. 23–27) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad Konstitucijai prieštaravo Laikinojo įstatymo nuostatas, pagal kurias dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl jis taikytinas į ateitį (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. 1 d.) ir nėra pagrindas išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo 2010 – 2011 metais negautą senatvės pensijos dalį. Be to, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV. Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensija A. Č. buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, taigi sprendimas dėl pareiškėjo senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo priimtas 2010 metų sausio mėnesį. Pareiškėjas šį terminą praleido.

Atsakovas VSDFV atsiliepime į skundą (b. l. 42-45) prašė pareiškėjo A. Č. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti VSDFV 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.45) I-7568 atmesti kaip nepagrįstą, dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus 8 673,87 Lt senatvės pensijos nepriemoką palikti nenagrinėtą, o bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo teismui atnaujinti skundo pateikimo VSDFV terminą nutraukti.

VSDFV, įvertinusi tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjui išmokėjo 2010 metų sausio mėnesį ir apie tai, kad jam mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį, nustatė, kad, kreipdamasis į VSDFV 2014 m. liepos 25 d. skundu dėl sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminą.

Dėl šios priežasties VSDFV 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.45) I-7568 pasiūlė pareiškėjui iki 2014 m. spalio 16 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimui nuo 2010 m. sausio 1 d. pradėti mokėti jam pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją jis praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą. Tačiau pareiškėjas, nepateikdamas VSDFV jokių įrodymų, kreipėsi į teismą. Dėl to VSDFV negalėjo išnagrinėti jokių pareiškėjo argumentų ir įrodymų dėl praleisto termino atnaujinimo, negalėjo pabaigti administracinės procedūros.

Paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 6 d. skundu kreipėsi į teismą, VSDFV, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, priėmė 2014 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (6.5) I-8495 dėl administracinės procedūros sustabdymo. Kadangi pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimą (kaip valinį aktą, veiksmą) apskundė praleidęs Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 metų terminą, nepateikė VSDFV jokių įrodymų dėl praleisto termino atnaujinimo, VSDFV administracinė procedūra dėl 2014 m. liepos 25 d. skundo dar yra nebaigta (administracinė procedūra yra sustabdyta), t. y. pareiškėjo 2014 m. liepos 25 d. skundo nagrinėjimas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nebuvo baigtas, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti išmokėti VSDFV Vilniaus skyriaus 8 673,87 Lt sumažintos senatvės pensijos dalį teisme negali būti nagrinėjamas iš esmės. Reikšdamas reikalavimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo tiesiogiai teismui, kai šio klausimo pagal priskirtą kompetenciją nesprendė VSDFV, pareiškėjas iš esmės prašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją.

Tai neįeina į teismo kompetenciją (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnis), todėl byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu (b. l. 78–85) nutraukė bylos dalį dėl A. Č. skundo reikalavimo panaikinti atsakovo VSDFV 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.45)I-7568 dalį, kuria jam pasiūlyta pateikti įrodymus, pateisinančius skundo padavimo termino praleidimo priežastis; taip pat nutraukė bylos dalį dėl prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą; pareiškėjo skundo reikalavimą, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus 2 512,13 eurų (8 673,87 Lt) senatvės pensijos nepriemoką, paliko nenagrinėtą.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui A. Č. neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, priteisimo, akto teisėtumo.

Byloje teismas nustatė, kad pareiškėjo senatvės pensijos, paskirtos VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 12-17-8387, pareiškėjui apskaičiuota 1 086,91 Lt senatvės pensija nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki gyvos galvos (b. l. 28). Kadangi pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos dydis viršijo nustatytą 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, todėl jo senatvės pensija buvo perskaičiuota (laikinai sumažinta) vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatomis ir jos dydis buvo 2010 m. sausio 1 d. – 1 007,57 Lt, 2011 m. rugpjūčio 1 d. – 1 028,23 Lt. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jam šiuo laikotarpiu buvo mokama ne visa pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuota senatvės pensija, o jos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio turėtų draudžiamųjų pajamų dydį.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ajame pensijų skyriuje 2014 m. kovo 19 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas išduoti pažymą kiek buvo neišmokėtos pensijos dalies pagal Laikinąjį įstatymą nuo 2010 m. iki 2012 m. (b. l. 32). VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2014 m. kovo 26 d. rašte Nr. (10.1) 3-37635 pareiškėjui pateikė duomenis apie laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 dalies nuostatas ir išmokėtos senatvės pensijos dydžius. Minėtame rašte nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui apskaičiuota 8 673,87 Lt neišmokėtos senatvės pensijos dalies suma (b. l. 33–34).

VSDFV Vilniaus skyriuje buvo gautas pareiškėjo atstovės advokato padėjėjos L. S. 2014 m. balandžio 25 d. prašymas pateikti patikslintą pažymą, kurioje atsispindėtų, koks A. Č. nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. yra paskirtos pensijos dydis, perskaičiuotos pensijos suma, išmokėta suma bei skirtumas tarp paskirtos pensijos dydžio bei išmokėtos pensijos sumos (b. l. 35–36). VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2014 m. birželio 9 d. rašte Nr. (10.1) 3-72716 advokato padėjėjai L. S. pateikė duomenis, kaip buvo apskaičiuota, perskaičiuota bei keitėsi pareiškėjo paskirtos senatvės pensijos dydis.

2014 m. liepos 25 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į VSDFV, prašydamas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 11-17-24737 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo A. Č.“ bei kitus su A. Č. senatvės pensijos mažinimu susijusius VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus, priimtus vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taip pat įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti A. Č. neišmokėtos 8 673,87 Lt senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo (b. l. 46–49).

VSDFV 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. (1.45)I-7568 pasisakė, kad pareiškėjo reikalavimo esmė yra nesutikimas su skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimu (kaip valiniu aktu) pradėti pareiškėjui mokėti sumažintą pagal Laikinąjį įstatymą pensiją, o ne su skyriaus 2012 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 11-17-24737, kuriuo jam paskirta pensija iš naujo, įgijus papildomą stažą. Akcentavo, kad naikinti minėtą sprendimą nėra pagrindo. Skundžiamame akte akcentuota, kad pareiškėjas A. Č. kreipėsi į VSDFV praleisdamas nustatytą 3 metų terminą. Pareiškėjui pasiūlyta iki 2014 m. spalio 16 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad skyriaus sprendimui nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjui pradėti mokėti sumažintą senatvės pensiją, apskųsti terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėta, kad per nustatytą laiką įrodymų nepateikus, arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, pareiškėjo skundas dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo būtų paliktas nenagrinėtu (b. l. 7–9). Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, pažymi, kad teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, jog ginčus dėl valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja VSDFV (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis adm. byloje Nr. AS520-789/2013). Pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas) maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o priešingai – papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (LVAT 2010 m. vasario 9 d. nutartis adm. byloje Nr. A143-191/2010). Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 20 punkte sakoma, kad skundo nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad yra praleistas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai VSDFV direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą.

Taigi, VSDFV 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalis, kuria pareiškėjui išaiškinta galimybė pateikti įrodymus, pagrindžiančius skundo praleidimo terminą, laikytina tarpiniu procedūriniu sprendimu, kuriuo nėra išsprendžiamas skundo priėmimo klausimas. Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad tarpiniai procedūriniai sprendimai nepriskirtini administraciniam teismui skųstinų administracinių aktų (veiksmų) kategorijai (pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis adm. byloje Nr. AS143-574/2011; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis adm. byloje Nr. A502-1466/2010; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis adm. byloje Nr. AS556-730/2010; 2011 m. gegužės 20 d. nutartis adm. byloje Nr. AS143-286/2011). Pažymėtina, kad skundžiamame akte pasisakyta ir dėl skyriaus 2012 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 11-17-24737 (b. l. 31), kuriuo pareiškėjui perskaičiuota pensija, teisėtumo – pasisakyta, kad jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjas šios akto dalies neskundžia. Vertintina, kad skundžiama tik akto dalis, kuria pareiškėjui pasiūlyta pateikti įrodymus, pateisinančius termino praleidimą.

Pripažintina, kad tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukeltų VSDFV sprendimas, kuriuo jo prašymas dėl termino atnaujinimo būtų atmestas ir nuspręsta jo pateikto prašymo dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo nenagrinėti, ar toks prašymas būtų išnagrinėtas iš esmės. Kaip minėta, VSDFV 2014 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūrą sustabdė.

Taip pat teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi, administraciniame teisme nagrinėtini tarp asmenų ir viešojo administravimo subjekto kilę ginčai, o pareiškėjas turi pagrįsti, kad toks ginčas yra kilęs. Kaip minėta, VSDFV nėra priėmusi jokio sprendimo, kuriuo būtų atsisakyta išnagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą. Pripažintina, kad tarp A. Č. ir VSDFV ginčas nėra kilęs.

Teismui konstatavus, kad VSDFV 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalis, kuria pareiškėjui pasiūlyta pateikti įrodymus, laikytina tarpiniu procedūriniu sprendimu, kurio teisėtumas bei pagrįstumas negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka, byla dalyje dėl skundo reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti VSDFV 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį, nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 d.).

Teismų praktikoje ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas, jį išnagrinėjus, patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y., kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo (akto) pagrįstumą (LVAT 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartis Nr. AS756-870/2014; 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis Nr. AS552-626/2014 ir kt.). Taigi, ginčas dėl pareiškėjui neišmokėtos pensijos nepriemokos priteisimo gali būti keliamas tik tuo atveju, jeigu VSDFV išnagrinėtų jo pateiktą skundą ir savo sprendimu jį atmestų (tenkintų iš dalies).

Atsižvelgus į tai, kad A. Č. pateikto prašymo dėl pensijos nepriemokos grąžinimo nagrinėjimo procedūra nėra užbaigta, t. y. neišnaudota išankstinė bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir šia tvarka galima pasinaudoti, darytina išvada, kad skundo dalis, kurioje prašoma priteisti pareiškėjo nurodytą pensijos nepriemoką, paliktina nenagrinėta (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Pagal Taisyklių 31 punktą, VSDFV direktoriui ar direktoriaus pavaduotojui suteikta teisės spręsti dėl termino atnaujinimo. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, būtent VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir tik ji turi teisę spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo. Taigi, VSDFV, kaip viešojo administravimo institucijai, suteikta teisė spręsti klausimą, ar yra pagrindas atnaujinti terminą. Teismui tokia kompetencija nesuteikta, todėl bylos dalis dėl skundo padavimo termino atnaujinimo nutraukiama (ABTĮ 101 str. 1 d. 1 p.).

Nepatenkinus skundo nėra teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. Pareiškėjas A. Č. apeliaciniu skundu (b. l. 87–89) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Dėl reikalavimo atnaujinti praleistą terminą skundui pareikšti pareiškėjas pažymėjo, kad išankstine ginčų sprendimo tvarka pasinaudojo, nes 2014 m. liepos 25 d. pateikė skundą VSDFV, kuriuo prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus ir išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką. Savo skunde VSDFV pareiškėjas nurodė, kad apie tai, jog pensijos sumažintos neteisėtai, sužinojo tik po to, kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimas (t. y. 2012 m. rugsėjo 21 d.), todėl terminas turi būti skaičiuojamas nuo šios datos. Be to, anksčiau skundo pareiškėjas neteikė, nes tikėjo, kad Laikinasis įstatymas yra teisėtas. Taigi atsakovas nepagrįstai pasiūlė jam nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, kadangi skunde, paduotame VSDFV, pareiškėjas išsamiai šias priežastis nurodė. Atsakovas tiesiog neįsigilino į pareiškėjo skundo turinį.

Pareiškėjo teigimu, VSDFV 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime išreiškė savo valią dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo. Taigi ginčas ikiteismine tvarka išspręstas. Teismas nesivadovavo šiuo klausimu jau suformuota LVAT praktika.

Atsakovai VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimuose (b. l. 93–96, 97–100) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovai su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais argumentais sutinka. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kurie buvo nurodyti teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo sprendimu pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo A. Č. skundo reikalavimo panaikinti atsakovo VSDFV 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.45)I-7568 dalį, kuria jam pasiūlyta pateikti įrodymus, pateisinančius skundo padavimo termino praleidimo priežastis; taip pat nutraukė bylos dalį dėl prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą; pareiškėjo skundo reikalavimą, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus 2 512,13 eurų (8 673,87 Lt) senatvės pensijos nepriemoką, paliko nenagrinėtą.

Byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (šio įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad jam būtų priteista valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pensiją mokančiai institucijai taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą senatvės pensijų perskaičiavimo tvarką.

Nagrinėjamam ginčui aktualios šios faktinės bylos aplinkybės: iki 2010 m. sausio 1 d. (dienos, nuo kurios pareiškėjui buvo pradėta mokėti Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta senatvės pensija) pareiškėjas gaudavo jam iki gyvos galvos paskirtą 1 086,91 Lt dydžio senatvės pensiją (b. l. 28). Šis pareiškėjui paskirtos pensijos dydis ginčo laikotarpiu buvo didinamas, tačiau tai buvo padaryta dėl su Laikinojo įstatymo nuostatų taikymu nesietinų priežasčių (b. l. 30). Pareiškėjas 2014 m. kovo 19 d. bei 2014 m. balandžio 25 d. pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymus dėl duomenų apie paskirtą bei pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją pateikimo (b. l. 32, 35–36), tačiau šiuose prašymuose reikalavimo priteisti dėl minėto įstatymo taikymo susidariusią pensijos nepriemoką nepareiškė. VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjui informaciją pateikė 2014 m. kovo 26 d. raštu Nr. (10.1) 3-37635 ir 2014 m. birželio 9 d. raštu Nr. (10.1) 3-72716 (b. l. 33–34, 39–41).

Pareiškėjas su 2014 m. liepos 25 d. skundu kreipėsi į VSDFV ir prašė: 1) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 11-17-24737 (šiuo sprendimu, įgijus papildomą stažą, VSDFV iš naujo paskyrė pareiškėjui pensiją); 2) panaikinti kitus su A. Č. senatvės pensijos mažinimu susijusius VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus, priimtus vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti A. Č. neišmokėtos 8 673,87 Lt senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo (b. l. 46–49).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas teismo prašė panaikinti VSDFV 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.45)I-7568, kuriuo atsakovas pasisakė, kad pareiškėjo reikalavimo esmė yra nesutikimas su VSDFV teritorinio skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimu (valiniu aktu) pradėti A. Č. mokėti pagal Laikinąjį įstatymą sumažintą pensiją, o ne su VSDFV teritorinio skyriaus 2012 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 11-17-24737, kuriuo jam paskirta pensija iš naujo, įgijus papildomą stažą. Kadangi 2012 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 11-17-24737 su pensijos mažinimu pagal Laikinojo įstatymo nuostatas nesusijęs, atsakovas nurodė, kad naikinti minėtą sprendimą nėra pagrindo. Šiame sprendime atsakovas akcentavo ir tai, kad A. Č. į VSDFV kreipėsi praleidęs 3 metų terminą, todėl pareiškėjui pasiūlyta iki 2014 m. spalio 16 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad VSDFV teritorinio skyriaus sprendimui (nuo 2010 m. sausio 1 d. pradėti mokėti sumažintą senatvės pensiją) apskųsti terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsakovas pažymėjo, kad per nustatytą laiką įrodymų nepateikus, arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, pareiškėjo skundas dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo būtų paliktas nenagrinėtu (b. l. 7–9).

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendime konstatavo, kad VSDFV 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalis, kurioje pareiškėjui išaiškinta galimybė pateikti įrodymus, pagrindžiančius skundo padavimo termino praleidimą, laikytina tarpiniu procedūriniu sprendimu, kuriuo nėra išsprendžiamas skundo priėmimo klausimas, todėl tokio tarpinio sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka ir byla dalyje dėl skundo reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti VSDFV 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį, nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka būtent su šia VSDFV sprendimo dalimi (iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas neskundžia VSDFV 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.45)I-7568 dalies, kurioje atsisakyta panaikinti VSDFV teritorinio skyriaus 2012 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 11-17-24737, todėl šiuo aspektu apeliacinio teismo teisėjų kolegija nepasisakys). Apelianto teigimu, VSDFV 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.45)I-7568 dalis, kurioje jam išaiškinta galimybė pateikti įrodymus, pagrindžiančius skundo padavimo termino praleidimą, turi būti panaikinta dėl šių priežasčių: pirma, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareiškėjo 2014 m. liepos 25 d. VSDFV pateikto skundo turinį, nes šiame skunde pareiškėjas, jo manymu, aiškiai išvardino visas priežastis, lėmusias termino praleidimą; antra, VSDFV, t. y. ginčus privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjanti institucija, 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime išreiškė savo valią dėl ginčo esmės.

Patikrinusi byloje surinktus duomenis bei įvertinusi pareiškėjo 2014 m. liepos 25 d. atsakovui teikto skundo turinį, skundžiamą VSDFV 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, teisėjų kolegija su pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais iš dalies sutinka. Pareiškėjas A. Č. 2014 m. liepos 25 d. VSDFV pateiktame skunde (b. l. 46–49) iš tikrųjų išdėstė priežastis, kurios, jo manymu, lėmė 3 metų kreipimosi į VSDFV termino praleidimą, t. y. pareiškėjas šiame skunde nurodė, kad apie tai, jog jam paskirta pensija sumažinta neteisėtai, sužinojo tik po to, kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimas (2012 m. rugsėjo 21 d.), todėl 3 metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo šios datos. Teismui skundžiamame 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. (1.45)I-7568 atsakovas, remdamasis LVAT praktika, kurioje akcentuojama, kad terminas skundui VSDFV dėl teritorinių skyrių sprendimų (veiksmų) mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintas pensijas paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo, padarė išvadą, kad pareiškėjo skunde pateiktas argumentas, kad VSDFV teritorinio skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimo mokėti A. Č. pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskundimo terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo, atmetamas kaip nepagrįstas.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde akcentavo, jog savo 2014 m. liepos 25 d. skunde, pateiktame VSDFV, jis nurodė visas priežastis, dėl kurių, jo manymu, praleido 3 metų kreipimosi į VSDFV terminą. Skunde bei apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi ir tai, kad VSDFV priėmė nepagrįstą sprendimą, nes šias pareiškėjo nurodytas priežastis atmetė kaip nepagrįstas.

Įvertinusi išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjo A. Č. skundo reikalavimo panaikinti atsakovo VSDFV 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.45)I-7568 dalį, kuria jam pasiūlyta pateikti įrodymus, pateisinančius skundo padavimo termino praleidimo priežastis, taip pat nutraukė bylos dalį dėl prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Šiuo aspektu aktuali LVAT praktika, kurioje ne kartą pažymėta, jog aptariamas 3 metų terminas pagal savo pobūdį yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje. Todėl jo atnaujinimo (VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 p. taikymo prasme) klausimas yra VSDFV (išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) diskrecija. Teismas, patikrindamas Taisyklių 20 punkto taikymo pagrįstumą, gali nesutikti su šios institucijos atsisakymu atnaujinti aptariamą terminą tik tais atvejais, kai toks atsisakymas akivaizdžiai neatitinka bendrųjų teisės taikymo protingumo ir (ar) teisingumo principų. Kadangi nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų (pareiškėjas išdėstė, jo manymu, svarbias aplinkybes, lėmusias 3 metų kreipimosi į VSDFV termino praleidimą, atsakovas skundžiamame sprendime šias aplinkybes įvertino ir padarė atitinkamas išvadas), apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl VSDFV 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.45)I-7568 dalies, kurioje atsakovas atmetė pareiškėjo nurodytas skundo padavimo termino praleidimo priežastis kaip nepagrįstas (t. y. iš esmės nusprendė neatnaujinti pareiškėjui praleisto 3 metų termino), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal administracinių teismų praktiką, priežastys, dėl kurių buvo praleistas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas, gali būti pripažintos svarbiomis (ir nurodytas terminas gali būti atnaujintas), tačiau tai turi būti individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai užkirto (apsunkino) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 20 d. nutartį adm. byloje Nr. A-939-143/2016 ir kt.). Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje situacijoje aptariamo 3 metų termino eiga skaičiuotina nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjas pirmą kartą gavo dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo sumažintą senatvės pensiją (žr., b. l. 13–14, 33–34). Pareiškėjo skundo bei apeliacinio skundo teiginiai, kad aptariamas terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo dienos, o nuo momento, kai asmuo subjektyviai suvokia, kad jo teisės yra pažeidžiamos, prieštarauja šios kategorijos bylose nuosekliai formuojamai praktikai. Vadinasi, ir pareiškėjo nurodytas nežinojimas apie jo teisių pažeidimą iki paminėto Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo (ar jo įsigaliojimo 2012 m. rugsėjo 21 d.) dienos praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi. Todėl, taikydama minėtoje LVAT praktikoje išvardytus 3 metų kreipimosi į VSDFV termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis kriterijus, teisėjų kolegija nusprendžia neatnaujinti praleisto Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 metų termino. Kadangi VSDFV skundžiamoje 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.45)I-7568 dalyje pagrįstai ir teisėtai atmetė kaip nepagrįstas minėtas pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl minėto sprendimo dalies panaikinimo netenkinamas.

Netenkinus pareiškėjo prašymo dėl termino skundui VSDFV paduoti, bylos dalis, kurioje pareiškėjas reikalavo priteisti iš atsakovo senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo, nutraukiama (ABTĮ 101 str. 1 d. 8 p., žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1122-146/2015).

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeičia – pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą netenkina, skundo dalį, kuria reikalaujama panaikinti VSDFV 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.45)I-7568 atmeta, o bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti susidariusią senatvės pensijos nepriemoką nutraukia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti: netenkinti pareiškėjo A. Č. prašymo atnaujinti praleistą Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, pareiškėjo A. Č. skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.45)I-7568 atmesti; bylos dalį dėl pareiškėjo A. Č. skundo reikalavimo priteisti susidariusią senatvės pensijos nepriemoką nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė