5a53780e-36a4-4724-8b2b-e29099e400bd · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B                                         Baudž. byla 1A-801-316/2014                                                    Teisminio proceso numeris                                                                                                        1-41-1-01371-2012-4Procesinio sprendimo kategorija (S)                                                                                                         2.4.2.1.; 2.4.7.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                    2014 m. spalio 02 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei,dalyvaujant prokurorei Dianai Voskoboinikovai,nuteistajam S. G.,nuteistojo gynėjui adv.

Algirdui MilaÅ¡auskui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014-05-23 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d. ir jam paskirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 2 p. a, 66 str. 2 d. į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-11-05 iki 2012-11-09 (5 dienos), vienÄ dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir paskirta galutinė 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :S. G. nuteistas už tai, kad 2012-08-28, apie 21.30 val., automobilių saugojimo aikÅ¡telėje, adresu Gytarių g. 24, Å iauliuose, R. G. iÅ¡kritus iÅ¡ vilkiko Volvo FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kabinos, paprašė tuo metu saugojimo aikÅ¡telėje dirbusio sargo V. Č., kad pastarasis duotų melagingus duomenis apie R. G. susižalojimo aplinkybes, tokiu bÅ«du siekė paveikti liudytojÄ V. Č., kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, t. y. pastarojo paprašė sakyti, kad įvykio vakarÄ automobilių saugojimo aikÅ¡telėje, adresu (duomenus neskelbtini), Å iauliuose, jis rado vyriÅ¡kį (R.

G.) gulintį ant nugaros, aplinkui paÅ¡alinių asmenų nematė ir nežino kaip R. G. pateko į automobilių saugojimo aikÅ¡telę, nors V. Č. viskas buvo žinoma, nes jis matė kaip R. G. pateko į automobilių saugojimo aikÅ¡telę, su kuo kartu atėjo ir įlipo į aukščiau paminėto vilkiko kabinÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014-05-23 dienos apkaltinamÄ jį nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Nuteistasis teigia, kad ikiteisminio tyrimo proceso metu ir bylos teisminio nagrinėjimo metu jis tvirtino, jog tyčiniais veiksmais ir sÄ moningai veikdamas jis nesiekė bei neveikė liudytojo, kad pastarasis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, todėl kaltės negalėjo prisiimti.

Jo nuoseklius teiginius teismas nuosprendyje vertino kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Apelianto nuomone, kad jei jis bÅ«tų besÄ lygiÅ¡kai pripažinęs prokuroro suformuluotÄ kaltinimÄ (kuris buvo sukonkretintas teismo proceso metu), tuomet teismas jo parodymus bÅ«tų vertinęs kitaip. Tai rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , o ne bylos objektyvų nagrinėjimÄ . Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nelaimingas atsitikimas su R. G. buvo bandomas paversti kriminaliniu nusikaltimu - nužudymu, dėl kurio jam buvo pateiktas praneÅ¡imas apie įtarimus, o tyrimo gale nustačius, jog jo veiksmuose nėra jokio nusikaltimo sudėties dėl R.

G. mirties, jis buvo apkaltintas poveikiu liudytojui. S. G. kategoriÅ¡kai nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog jis nusikalstamai veikė sÄ moningai ir tiesiogine tyčia siekdamas kad liudytojas teiktų melagingus parodymus. Jo nuomone, toks siekis jį nubausti atsirado todėl, kad bÅ«tų galima pateisinti jo atžvilgiu taikytas procesinės prievartos priemones, taip pat pasinaudota socialiai neatsakingais liudytojais, kurie tinkamai nevertina savo teiginių-parodymų prasmės bei pasekmių sau ir kitiems asmenims.Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktÄ medžiagÄ netinkamai laikėsi LR BPK 20 str. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

Jo teigimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo procese liudytojai Romas ir V. Č.nepatvirtino, kad jis kokiu nors bÅ«du darė poveikį, kad jie duotų melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo institucijai ar jos konkrečiam pareigÅ«nui arba teismui (t. y. neveikė taip, kaip numato LR BK 233 str. dispozicija), nes jis neva prašė, iki atvykstant medikams prie nukentėjusiojo R. G., jiems nesakyti apie nuteistÄ jį, tik pasakyti kadrado gulintį šį vyrÄ . Teismas nepagrįstai Å¡iuos parodymus vertino kaip jo neva darytÄ poveikį meluoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ar teismui.

Apeliantas akcentuoja, kad medicinos greitosios pagalbos gydytojai ir kiti specialistai nėra ikiteisminio tyrimo ar teisminė (ar kita) institucija LR BK 233 str. prasme. Taigi teismas nepagrįstai iÅ¡plėstinai aiÅ¡kino jo galimai iÅ¡sakytÄ praÅ¡ymÄ ÄŒ. dėl pokalbio turinio su medikais, jo prasmę perkėlė į kitÄ lygmenį -ikiteisminę institucijÄ ir rėmėsi tuo, kÄ neva suprato V. Č., kuomet jisai veikėjau savarankiÅ¡kai -t. y. praėjus ilgam laiko tarpui liudytojo apklausoje nurodė neteisingas aplinkybes.

Iš to darytina išvada, jog teismas savo išvadas padarė jų neparemdamas objektyviais bylos duomenimis. S. G. teigia, kad bylos tyrimo eigoje buvo naudojamos slaptos kontrolės metodai, tačiau nebuvo gauta jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Be to, liudytojų parodymai, kuriais buvo grindžiama nuteistojo kaltė yra nenuoseklūs, prieštaringi, jų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio, neanalizavo ir vertino šališkai. Kaip pavyzdį apeliantas nurodo, kad liudytojas V.

Č. aiškino, jog būnant prie nukentėjusio R. G., jis nematė jokių požymių, nejuto alkoholio kvapo, todėl teigia jį buvus blaivų (bylos aplinkybės rašytiniaisobjektyviais dokumentais įrodytos yra akivaizdžiai priešingos), tuo pat metu, nesant byloje jokiųįrodymų, šis liudytojas teigė, kad nuteistasis neva buvęs neblaivus ir su alkoholio kvapu bei paraudusiu veidu, nors buvo vėlus vakaras, pritemę, negalėjo būti taip, kad jisai nematė nukentėjusiojo veido išvaizdos ir matė tiktai nuteistojo, taip pat nejautė alkoholio kvapo pasnukentėjusį.

Apeliantas teigia, kad objektyvumo prasme tokie liudytojo teiginiai nėra patikimi ir negali bÅ«ti pagrindu teismui jais remtis priimant apkaltinamÄ nuosprendį.Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas V. Č. buvo teismo nubaustas, jisai taip pat tapo suinteresuotu asmeniui dėl apelianto apkaltinimo ir nubaudimo, kaip savęs pateisinimo dėl neteisingo elgesio tyrimo procese. Teismas skyrė dėmesio byloje esantiems pokalbiams mobilaus ryÅ¡io priemonėmis, tačiau neteisingai traktavo, jog vyksta liudytojo V.

Č. pokalbis su nenustatytu asmeniu, kuris skundžiasi V. Č. muÅ¡imu. Å ios aplinkybės svarbios ta prasme, jog pokalbis vyko tarp R. Č. ir V. Č., ir bÅ«tent tuo metu, kuomet liudytojas keitė parodymus, kuomet jisai buvo kelis kartus kviečiamas į policijos įstaigÄ ir pakartotinai apklausinėjamas. Anot apelianto, ikiteisminio tyrimo institucija sÄ moningai netyrė Å¡ių aplinkybių, net pagal praÅ¡ymus ir skundus netyrė Å¡ių aplinkybių iki to momento, kuomet ir liudytojai Č. „pamirÅ¡o" apie savo pokalbius mobilaus ryÅ¡io priemonėmis ir net teisme nieko negalėjo paaiÅ¡kinti Å¡iomis temomis.

Jie pasakė frazes, jog ikiteisminio tyrimo metu jiems nebuvo daromas joks poveikis. IÅ¡ to seka, kad tai nebuvo sÄ Å¾iningas procesas, tačiau Å¡ias aplinkybes teismas traktavo tiktai jo apkaltinimo linkme.Nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. Č. parodymai turėjo įtakos bylos faktinių aplinkybių (dėl R. G. susižalojimo) teisingam nustatymui, iÅ¡tyrimui. Atlikus tyrimÄ buvo nustatyta, jog jokio nusikaltimo nebuvo padaryta. Ta aplinkybė, kaip liudytojas pamatė nukentėjusį, ar gulintį vienÄ , ar ir prie jo esantį nuteistÄ jį, nekeičia jo mirties priežasties ir aplinkybių.

Taigi teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino liudytojo parodymÄ apie nukentėjusio asmens pastebėjimo aplinkybę. Be to, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas savo neobjektyvumÄ pademonstravo ne tiktai nepagrįstų iÅ¡vadų dėl kaltės pripažinimo padarymu, bet ir skirdamas bausmę: nors iÅ¡ bylos aplinkybių akivaizdu, jog nebuvo padarytas nusikaltimas R. G. atžvilgiu, S. G. buvau įtartas dėl jo gyvybės atėmimo bei suimtas ir kalintas 5 dienas. Å iaulių apygardos teismas tokį prokuroro ir teismo elgesį nutartimi pripažino neteisėtu.

Å iuo atveju teismas, nagrinėdamas bylÄ jo atžvilgiu, dėl neteisėto įkalinimo skirtÄ baudÄ sumažino 10 MGL suma ir skyrė man 30 MGL baudÄ . IÅ¡ tokio santykio matosi, jog teismas svarbiau (bausmės dydžio prasme) vertina mano tariamÄ nusikaltimÄ , nei teisėtvarkos neteisėtÄ elgesį su manimi. IÅ¡analizavus Å¡iÄ situacijÄ , apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo pranešėjo praneÅ¡imÄ , nuteistojo, jo gynėjo, praÅ¡iusių nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais, prokuroro, praÅ¡iusio apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir nuteistojo S. G. apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad Å iaulių apylinkės teismo 2014-05-23 nuosprendis dėl S. G. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas, todėl naikintinas, S. G. atžvilgiu priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 233 str. 1 d., požymių. LR BK 233 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris bet kokiu bÅ«du siekė paveikti liudytojÄ , nukentėjusį asmenį, ekspertÄ , specialistÄ ar vertėjÄ , kad Å¡ie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, iÅ¡vadas, paaiÅ¡kinimus ar neteisingai iÅ¡verstų, arba trukdė jiems pagal Å¡aukimÄ atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ , į teismÄ arba į Tarptautinį baudžiamÄ jį teismÄ ar kitÄ tarptautinę teisminę institucijÄ .

Å ia norma siekiama užkirsti keliÄ tam, kad baudžiamojo persekiojimo ar teismo procese neatsirastų neteisinga ar tendencinga informacija, kuri įgijusi įrodymų reikÅ¡mę neklaidintų ir neteisinga kryptimi nenukreiptų ikiteisminio tyrimo ar teismo proceso, netrukdytų įgyvendinti teisingumÄ baudžiamosiose, civilinėse ir kitose bylose, nediskredituotų teisingumo sistemos. Å io nusikaltimo objektas – faktinių duomenų (įrodymų) gavimo tvarka, normali, veiksminga ikiteisminio tyrimo, teismo tarptautinių teisminių institucijų veikla vykdant teisingumÄ , ginami teisingumo interesai.

Nusikaltimų, numatytų LR BK 233 str. 1 d. objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia bet kokiu bÅ«du (iÅ¡skyrus smurto ar kitokios prievartos panaudojimÄ ) paveikiant nurodytus asmenis, kad jie meluotų duodami atitinkamus parodymus, paaiÅ¡kinimus ar iÅ¡vadas. Asmenys gali bÅ«ti veikiami praÅ¡ymais, įtikinėjimais, pažadais, paperkant, apgaule ir pan.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad S. G. nuteistas už tai, kad R. G. iÅ¡kritus iÅ¡ vilkiko kabinos, paprašė tuo metu saugojimo aikÅ¡telėje dirbusio sargo V.

Č., kad pastarasis duotų melagingus duomenis apie R. G. susižalojimo aplinkybes, tokiu bÅ«du siekė paveikti liudytojÄ V. Č., kad jis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, t. y. pastarojo paprašė sakyti, kad įvykio vakarÄ automobilių saugojimo aikÅ¡telėje jis rado vyriÅ¡kį (R. G.) gulintį ant nugaros, aplinkui paÅ¡alinių asmenų nematė ir nežino kaip R. G. pateko į automobilių saugojimo aikÅ¡telę, nors V. Č. viskas buvo žinoma, nes jis matė kaip R. G. pateko į automobilių saugojimo aikÅ¡telę, su kuo kartu atėjo ir įlipo į aukščiau paminėto vilkiko kabinÄ .

IÅ¡ byloje esančio liudytojo V. Č. 2012-09-03 apklausos, kuri prasidėjo 11.20 val. ir baigėsi 12.45 val., protokolo matyti, kad jis paaiÅ¡kino, jog 2012-08-28 jis dirbo automobilių saugojimo aikÅ¡telėje ir apie 21.30 val. pastebėjo ant žemės gulintį nepažįstamÄ vyriÅ¡kį. Jis gulėjo ant nugaros, buvo be sÄ monės, iÅ¡ nosies buvo iÅ¡bėgęs kraujas. Aplink jokių paÅ¡alinių asmenų nesimatė. Tuo metu pas jį į aikÅ¡telę atėjo tėvas R. Č., kuris pamatęs, kas nutiko, padavė savo telefonÄ , kuriuo V.

Č. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Po 10 minučių atvykusi greitoji pagalba apžiÅ«rėjo sužeistÄ jį, patikrino pulsÄ . Atvažiavus dar vienam ekipažui, jis buvo iÅ¡vežtas į ligoninę. Apie 04.00 val. buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ . Daugiau jokių aplinkybių jis nenurodė (1 t., 187-189 b. l.).Tačiau tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯vykusios papildomos liudytojo apklausos (pradžia 13.30 val. pabaiga 15.00 val.) metu liudytojas V. Č. parodė, kad 2012-08-28 vakare automobiliu saugojimo aikÅ¡telėje jis matė kaip S. G. su draugu nuėjo į vilkiko kabinÄ .

Maždaug po 15-20 min. į aikÅ¡telę atvažiavo mikroautobusas, kuris ieÅ¡kojo vietos sustoti. Jo vairuotojas parodęs liudytojui, kad prie vilkiko gulėjo žmogus. V. Č. pažino, kad tai S. G. draugas, su kuriuo jie abu buvo sulipę į vilkiko kabinÄ . Tuo metu S. G. rinkosi iÅ¡ kabinos daiktus, o V. Č. jį paÅ¡aukus, S. G. priėjo prie savo draugo, pradėjo žiÅ«rėti, kas nutiko. Tuo metu į aikÅ¡telę atėjo V. Č. tėvas R. Č., kuris pasakė, kad reikia kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ .

V. Č. tėvo duotu telefonu iÅ¡kvietė medikus. Atvykus medikams, S. G. pasislėpė savo vilkike, nenorėjo rodytis. IÅ¡vykus medikams, S. G. iÅ¡lipo iÅ¡ vilkiko ir papasakojo, kad jie su draugu susitiko bare prie turgaus, iÅ¡gėrė, kartu atvyko iki vilkiko. Ä®lipus į kabinÄ , jo draugas iÅ¡sitraukė degtinės, kuriÄ jie abu iÅ¡gėrė. Po to S. G. draugas pasakė, kad jam reikia iÅ¡lipti iÅ¡ kabinos nusiÅ¡lapinti. Sigitas tuo metu rinkosi daiktus iÅ¡ kabinos. Bebaigiant rinktis daiktus, V.

Č. jį paÅ¡aukė, kadangi pamatė gulintį nukritusį jo draugÄ . Kaip iÅ¡krito Sigito draugas, Sigitas sakė nematęs. Jis prašė V. Č. nepasakoti policijai tiesos, nes bijojo bÅ«ti apkaltintas dėl Å¡io nelaimingo atsitikimo. Todėl liudytojas, norėdamas padėti pažįstamam, davė melagingus parodymus policijos pareigÅ«nui (b. l. 190, 191).Å ias aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas R. Č., kuris parodė, kad 2012-08-28 vakare jis iÅ¡ namų nešė valgį sÅ«nui, kuris dirbo sargu stovėjimo aikÅ¡telėje.

Jis atnešė valgį, o sÅ«nus tuo metu buvo nuėjęs statyti automobilį. Tada jis iÅ¡ karto pamatė gulintį žmogų o prie jo buvo S. G., kuris bandė jį kelti. Jis priėjo ir jam pasakė, kad to žmogaus nekeltų ir reikia kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , nes žmogus buvo sužalotas, matėsi kraujas prie burnos. Su S. G. jis tuo metu nekalbėjo, o tik pasakė sÅ«nui ir davė jam telefonÄ , kad jis iÅ¡kviestų greitÄ jÄ pagalbÄ . S. G., atvykstant medikams, prašė, kad jiems neaiÅ¡kintų detalių aplinkybių, tačiau nepamena, ar prašė kitiems asmenims to nesakyti.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad S. G. jo ir jo sūnaus prašė nurodyti atvykusiems medikams, kad jie rado aikštelėje gulintį žmogų, taip pat prašė, kad jie iš vis neminėtų, kad S. G. dalyvavo šiame įvykyje ir kad prieš nelaimę jis ir nukentėjusysis gėrė aikštelėje. Kaip minėta, įstatymas draudžia poveikį daryti baudžiamojo proceso dalyviams tarp jų ir liudytojams.

Baudžiamasis procesas prasideda tada, kai priimamas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimÄ (BPK 171 straipsnis). Procesinį liudytojo statusÄ asmuo įgyja nuo to momento, kada jis yra Å¡aukiamas apklausai (LR BPK 78 str.).Å ioje byloje nustatyta, kad nuteistasis S. G. vienÄ kartÄ paprašė R. Č. ir V. Č. neminėti apie jo buvimÄ Ä¯vykio vietoje iÅ¡ karto po įvykio, t. y. kuomet baudžiamasis procesas dar nebuvo pradėtas, o minėti asmenys baudžiamojo proceso prasme dar nebuvo liudytojais. Nors byloje buvo atliekama daug intensyvių tyrimo veiksmų, tačiau nebuvo gauta duomenų, kad S. G. vėliau bÅ«tų daręs kokį nors poveikį liudytojais Å¡aukiamiems R.

Č. ar V. Č.. Taigi, kolegijos nuomone, S. G. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 233 str. 1 d. Dėl nuteistojo poelgio nebuvo suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ar teismas, teisingumo interesai nenukentėjo, nes liudytojas V. Č. savo melagingus parodymus paneigė tÄ pačiÄ dienÄ . Be to, iÅ¡samiai atlikus ikiteisminį tyrimÄ , paaiÅ¡kėjo, kad R. G. susižalojo ir ligoninėje mirė ne dėl kitų asmenų nusikalstamos veikos, o dėl nelaimingo atsitikimo. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir nuteistojo S. G. apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, kolegija konstatuoja, kad S. G. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 233 str. 1 d., todėl S. G. iÅ¡teisintinas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

           Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-23 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: S. G. pagal LR BK 233 str. 1 d. iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Boleslovas Kalainis Teisėjai                                                                                                                     Raimundas Jurgaitis                                                                                                                        Virginija Žindulienė                                                                                                       Â