2020-11-04 Nr. AB-20874-3-61-3-00028-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2203-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00028-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) (po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN)), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas savo skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Nuo 2016 m. vasario mėnesio pradžios iki skundo pateikimo dienos (2018 m. gruodžio 31 d.) buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose kartu su kitais asmenimis, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą reikalavimą dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui. Pareiškėjas teigė, kad laikymas tokiomis sąlygomis prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatoms.

2.2. Buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, nes sanitarinis mazgas nėra tinkamai atitvertas nuo likusios kameros dalies, iš sanitarinio mazgo sklido nemalonūs kvapai, gamtinius reikalus turėjo atlikti stebint ne tik kameroje esančio asmens akivaizdoje, bet ir pareigūnų akivaizdoje. Taip pat buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, nes duryse yra įrengtas stebėjimo langelis, per kurį jį nuolat stebėdavo tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties pareigūnai.

2.3. Neveikė aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį pareigūną.

2.4. Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl ko patyrė garbės ir orumo pažeminimą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą atsakovas grindė šiais argumentais:

3.1. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6165-815/2016 pareiškėjui buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas už praleistą Lukiškių TI-K laikotarpį nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2016 m. vasario 22 d., t. y. apimant dalį pareiškėjo nurodyto ginčo laikotarpio.

3.2. 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

3.3. Skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Pareiškėjas, jo keliamo ginčo laikotarpiu, buvo laikomas kamerose, kuriose asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

3.4. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją.

3.5. Lukiškių TI-K kameros įrengtos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TI taisyklėmis) III skirsnio normomis.

3.6. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų vykdymą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pagal TI taisyklių 14.2. punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, jose gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. TI taisyklėse neįtvirtinta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti nustatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui M. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 950 Eur neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių TI-K nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų laikymo Lukiškių TI- K sąlygų, atlyginimą. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė konkrečios laikotarpio pradžios datos (nurodė – 2016 m. vasario mėn.) ir vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I- 6165- 815/2016 pareiškėjui buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas analogiškoje byloje už laikotarpį iki 2016 m. vasario 22 d.), teismas vertino, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 23 d.

6. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto, nurodė, kad iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI- K buvo laikytas 1 042 paras įvairiose kamerose. Įvertinęs Lukiškių TI-K nurodytus kamerų plotus ir jose laikytų asmenų skaičių, pripažintina, kad minimali ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, buvo pažeista 92 paras (pareiškėjui teko 3,21 kv. m ploto).

7. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl jo privatumo pažeidimo, naudojantis tualetais, teismas, nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr.V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 134:2015) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų, o TI taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, taip pat į tai, kad kai kamerose Nr. 6, 12, 14, 27, 59, 60, 61, 62A pareiškėjas buvo laikomas ne vienas, teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismas vertino, jog pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 517 parų.

8. Pasisakydamas dėl privatumo naudojantis dušais, teismas nurodė, kad HN 134:2015 29 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla. Sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo / apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa. HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos taip pat ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnyje bei Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę dėl nepatogumų duše prausiantis kartu su kitais nuteistaisiais ir neindividualizavo, kaip konkrečiai įstatymais nustatyta dušu naudojimosi tvarka pažeidė pareiškėjo teises, ar kokių priemonių dėl to ėmėsi pats pareiškėjas ir pan. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad vien tik bendro pobūdžio teiginiai negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. Be to, kaip nurodė atsakovo atstovas, dušo vietos yra atskirtos pertvaromis (šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktos nuotraukos), todėl teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl jokio privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu.

9. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl netinkamos kamerų ventiliacijos, teismas, atsižvelgęs į HN 134:2015 17 punktą, Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešimą „Dėl M. K. skundo“, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, nenustatė pažeidimo.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl aliarmo signalizacijos įrengimo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 ir 16.11 punktuose nustatyta, kad drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nedetalizavo, kurioje konkrečiai patalpoje neveikė iškvietimo mygtukas ir kokiu aspektu jam tai sukėlė žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo mygtuku ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo teiginius dėl signalizacijos mygtuko iškvietimo neužtikrinimo teismas vertino kaip deklaratyvius ir nenustatė pagrindo pripažinti, kad dėl to pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

11. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Teismas atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio taikymo praktiką bei į konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, pareiškėjo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjui 950 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 12. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir ne individualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija vertina kaip neargumentuota.

14. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta piniginė suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas M. K. kildino iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui 92 paras nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas, taip pat 517 parų nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, priteisė pareiškėjui 950 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, be to, pareiškėjas nepagrindė, kodėl būtent jo nurodyta piniginė suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Pareiškėjas apeliacinio skundo nepateikė.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė du pažeidimus – pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas ir privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinio skundo argumentus, vertina tai, ar šie pažeidimai buvo nustatyti pagrįstai, taip pat vertina priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumą.

19. Pagal Įsakymo 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui 92 paras nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos (b. l. 18–19) nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. birželio 1 d. (92 paras) kameroje Nr. 12 (plotas 6,41 kv. m) buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, taigi, pareiškėjui teko 3,205 kv. m kameros ploto, o pagal Įsakymo 1.3.1 punktą vienam asmeniui turi tekti 3,6 kv. m.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nėra laikomas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kai kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis gali būti matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad gyvenamoji erdvė ir tualetas buvo atskirtas užuolaidomis, kurios iš dalies uždengia matomumą iš kameros vidaus ir uždengia nuo apžiūros langelio duryse.

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėją laikant kamerose su kitais asmenimis, 517 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Teisėjų kolegija nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti (b. l. 32–33), jog sanitariniai mazgai, esantys kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nuo kameros ploto atitverti 1,5 metro aukščio pertvara, pareiškėjas buvo laikomas su kitais asmenimis. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnį saugoma asmens teisė į privatumą. Teisėjų kolegija nustatė, kad nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2016 m. vasario 29 d., nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. gegužės 25 d., nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki 2016 m. spalio 13 d., nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. birželio 21 d., nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 18 d.; nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. vasario 21 d., nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. birželio 1 d., nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 6, 12, 14, 27, 59, 60, 61, 62A. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pareiškėjo teisė į privatumą, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo pažeista iš viso 517 parų.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista 92 paras, taip pat 517 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovo atstovo neatliko neteisėtų veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti.

24. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.).

25. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tęstinumą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2259-1062/2018).

26. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

27. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistą 950 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo mažinti.

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė Skirgailė Žalimienė