5a52fd7a-e747-4f15-afb6-d7e50567f4e5 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-111-1076/2019 Teisminio proceso Nr. 1-03-5-00043-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.13; 1.2.17.1.1; 1.2.17.3; 1.2.22.1.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui, nuteistiesiems G.

S., D. K., I. L., V. Ž. (V. Ž.), gynėjams advokatams Eugenijui Markevičiui, Algiui LukoÅ¡evičiui, Zitai Malovai, Sergej PelÅ¡, vertėjai Žanai Tadorovskajai, Alvyrai Klipčiuvienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų G. S., D. K., nuteistųjų I. L. ir V. Ž. (V. Ž.) gynėjo advokato Algio LukoÅ¡evičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo: V. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį (2015-10-12 epizodas) laisvės atėmimu 3 metams; - pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (2015-10-29 epizodas) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; - pagal BK 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams; - pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (2015-10-29 epizodas), 199 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir V. Ž. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė, bausmės paskirtos pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį (2015-10-12 epizodas), 1891 straipsnio 1 dalį dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir V. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams; - pagal BK 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams; - pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir G. S. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir G.

S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 291 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir D.

K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Ä® paskirtÄ bausmę įskaityta 1 diena iÅ¡bÅ«ta laikinajame sulaikyme, suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016-05-09 iki 2016-06-03 (27 dienos) ir D. K. paskirta 246 MGL (9 264 Eur) dydžio bauda. I. L. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda. Konfiskuota 47 000 Eur, paimti 2015-11-06 kratos metu garaže, adresu (duomenys neskelbtini), saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT prie LR VRM) Ignalinos rinktinėje, adresu Vilniaus g. 76, Ignalina, ir 29 vnt.

Rusijos Federacijos rublių 50 nominalo auksinės monetos, paimtos 2015-11-06 kratos metu garaže, adresu (duomenys neskelbtini), saugomos VSAT prie LR VRM Finansų skyriaus kasoje, esančioje Savanorių pr. 2, Vilnius. Tuo pačiu nuosprendžiu S. Ž. (S. Ž.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį; dėl jo apeliacinis skundas nėra paduotas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. V. Ž. nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupe su S. Ž. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o bÅ«tent: jis veikdamas bendrininkų grupe su S. Ž., 2015 m. spalio 12 d. apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ â€“ Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d.

įsakymu Nr. 4-200 (nuo 2013-09-10 galiojanti redakcija) patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimÄ , kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, veikdamas vieninga tyčia su S. Ž., iÅ¡ dviejų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ pinigų sumÄ Ä¯gijo kontrabanda į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos atgabentas akcizais apmokestinamas prekes – 7 cigarečių dėžes (3 450 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ ir 50 pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“, viso 3 500 pakelių cigarečių), pagamintas Baltarusijos Respublikoje ir nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkte numatytomis banderolėmis, kurių muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčius yra 9 964 eurai, t. y. virÅ¡ija 250 MGL, ir minėtas prekes nuo įsigijimo vietos ir momento kartu su S. Ž. neÅ¡dami ant pečių gabeno toliau link (duomenys neskelbtini), kol 17.40 val. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės pareigÅ«nų.

Å iais savo veiksmais V. Ž. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 199² straipsnio 1 dalyje. 1.1. V. Ž., D. K., G. S. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iÅ¡vengdami muitinės kontrolės, neteisėtai gabeno per valstybės sienÄ privalomus pateikti muitinei daiktus (akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes), o bÅ«tent: jie turėdami tikslÄ padaryti akcizais apmokestinamų prekių kontrabandÄ bei disponavimÄ Å¡iomis prekėmis ir veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, V.

Ž. kartu su D. K., buvusiu Baltarusijos Respublikos teritorijoje, 2015 m. spalio 25-28 dienomis, bendraujant mobilaus ryÅ¡io telefonu, iÅ¡ anksto parengė akcizais apmokestinamų prekių kontrabandos planÄ , suderindami jos padarymo vietÄ , laikÄ , akcizinių prekių kiekį, o G. S. padėjo vykdyti kontrabandÄ , žvalgydamas ir stebėdamas aplinkÄ Å¡alia kontrabandos padarymo vietos, taip pridengdamas kitus bendrininkus, kad nebÅ«tų sulaikyti pareigÅ«nų, kai 2015 m. spalio 29 d. apie 6.30 val., (duomenys neskelbtini), G.

S. gyvenamosios vietos prieigose, tarp valstybės sienos žymėjimo ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), per Kamajos upę, kurios viduriu eina valstybės siena su Baltarusijos Respublika, D. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vykdydami iÅ¡ankstinį susitarimÄ , neteisėtai pereidami valstybės sienÄ ir taip iÅ¡vengdami muitinės kontrolės, iÅ¡ Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ atgabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 7 dėžes cigarečių (2000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, 1000 pakelių cigarečių „Queen Charm“ ir 500 pakelių cigarečių „Queen Menthol“, viso 3500 pakelių cigarečių), kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčius, yra 9 962 Eur, t. y. virÅ¡ija 250 MGL, o V.

Ž. jas perėmė 20 m. atstumu nuo Kamajos upės ir nugabeno į G. S. gyvenamojoje sodyboje esantį Å«kinį pastatÄ (garaÅ¾Ä ). Å iais savo veiksmais V. Ž., D. K., G. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 1 dalyje. 1.2. V. Ž., G. S. nuteisti ir už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o bÅ«tent: jie, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslÄ padaryti akcizais apmokestinamų prekių kontrabandÄ ir toliau neteisėtai jomis disponuoti, 2015 m. spalio 29 d., apie 6.30 val., (duomenys neskelbtini), G.

S. gyvenamosios vietos prieigose, tarp valstybės sienos žymėjimo ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apie 20 m. atstumu nuo Kamajos upės, kurios viduriu eina valstybės siena su Baltarusijos Respublika, pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ â€“ Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 (nuo 2013-09-10 galiojanti redakcija) patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimÄ , kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, veikdami vieninga tyčia, iÅ¡ D.

K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, už 1 900 Eur įgijus kontrabanda į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos atgabentas akcizais apmokestinamas prekes – 7 dėžes cigarečių (2000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, 1000 pakelių cigarečių „Queen Charm“ ir 500 pakelių cigarečių „Queen Menthol“, viso 3500 pakelių cigarečių) pagamintų Baltarusijos Respublikoje ir nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkte numatytomis banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčius, yra 9 962 Eur, t. y. virÅ¡ija 250 MGL, jas laikė G.

S. gyvenamojoje sodyboje esančiame Å«kiniame pastate (garaže), kol jas laikotarpyje nuo 7.20 val. iki 9.00 val. kratos metu rado Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės pareigÅ«nai. Å iais savo veiksmais V. Ž., G. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 199² straipsnio 1 dalyje. 1.3. D. K. taip pat nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o bÅ«tent: jis veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2015 m. spalio 29 d. apie 6.30 val., (duomenys neskelbtini), G.

S. gyvenamosios vietos prieigose, tarp valstybės sienos žymėjimo ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apie 20 m atstumu nuo Kamajos upės, kurios viduriu eina valstybės siena su Baltarusijos Respublika, pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ â€“ Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 (nuo 2013-09-10 galiojanti redakcija) patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimÄ , kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, gabeno ir už 1 900 Eur V.

Ž. ir G. S. realizavo kontrabanda į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos atgabentas akcizais apmokestinamas prekes – 7 dėžes cigarečių (2000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, 1000 pakelių cigarečių „Queen Charm“ ir 500 pakelių cigarečių „Queen Menthol“, viso 3500 pakelių cigarečių), pagamintų Baltarusijos Respublikoje ir nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkte numatytomis banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčius yra 9 962 Eur, t. y. virÅ¡ija 250 MGL.

Å iais veiksmais D. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 199² straipsnio 1 dalyje. 1.4. Be to, D. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , o bÅ«tent: jis veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2015 m. spalio 29 d. apie 06.30 val., (duomenys neskelbtini), valstybės sienos žymėjimo ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ribose, tyčia, neteisėtai – ne per valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės kontrolės postus, pėsčiomis perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , einančiÄ per Kamajos upės vidurį, su Baltarusijos Respublika, t. y. iÅ¡ Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ ir atgal į Baltarusijos Respublikos teritorijÄ .

Å iais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 291 straipsnio 1 dalyje. 1.5. G. S. nuteistas ir už tai, kad jis neteisėtai disponavo Å¡aunamaisiais ginklais ir Å¡audmenimis, o bÅ«tent: jis laikotarpyje nuo 2009 metų vasaros iki 2015 m. spalio 29 d. 7.20 val., (duomenys neskelbtini), motinai Z. S. priklausančiame žemės sklype esančios sodybos name ir Å«kiniame pastate, neturėdamas 2002 m. sausio 15 d. Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 12 straipsnyje numatyto leidimo, laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ 16 kalibro lygiavamzdį, dvivamzdį medžioklinį Å¡autuvÄ â€žPIEPER BAYARD DEMI-BLOC“, kuris pagal 2002 m. sausio 15 d.

Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 5 straipsnį priskiriamas C kategorijos ginklams ir Å¡audmenis – 20 vnt. Å¡ovinių skirtų Å¡audyti iÅ¡ 16 kalibro lygiavamzdžio medžioklinio Å¡autuvo. Å iais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje. 1.6. V. Ž., I. L. nuteisti už tai, kad jie neteisėtai praturtėjo, o bÅ«tent: jie veikdami bendra tyčia, laikotarpyje nuo 2014 metų vidurio iki 2015 m. lapkričio 6 d., (duomenys neskelbtini), esančiame garaže, nuosavybes teise turėjo didesnį nei 500 MGL vertės turtÄ â€“ 47 000 Eur grynais pinigais ir 29 auksines monetas 7 517,09 Eur vertės, bendrai 54 517,09 Eur vertės, žinodami, kad minėtas turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis, nes jie nebuvo gavę tiek teisėtų pajamų, kol minėtÄ turtÄ 2015 m. lapkričio 6 d. kratos metu paėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės pareigÅ«nai.

Å iais savo veiksmais V. Ž., I. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189¹ straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai 2. Nuteistasis G. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o jį pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. 2.1. Apelianto teigimu, jis kontrabandos nevykdė, jokio kontrabandos plano nerengė ir neteisėtai akcizais apmokestinamomis prekėmis nedisponavo.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paaiÅ¡kino, kad 2015-10-29 sulaikant V. Ž., jo (apelianto) nebuvo sodybos teritorijoje, jis buvo išėjęs pas kaimynÄ , į visiÅ¡kai kitÄ sodybos pusę, nešė kaimynui vaistus, todėl niekaip negalėjo nieko pridengti. Be to, buvo spalio mėnuo, tamsus paros metas, jis neturėjo prietaisų teritorijos stebėjimui tamsiu paros metu, todėl kÄ nors stebėti tamsoje ir pridengti nebuvo įmanoma. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad V.

Ž. apklausiamas 2017-06-07, 2017-09-11 paaiÅ¡kino, jog G. S. apie tai, kad į jo sodybÄ bus atneÅ¡tos cigaretės, nesakė. Apeliantas taip pat nurodo, jog jo gyvenamajame name 2015-10-29 kratos metu rastomis cigaretėmis jis buvo apsirÅ«pinęs savo reikmėms, papildomai nesiekė jų atsigabenti per Baltarusijos sienÄ , t. y. nebuvo suinteresuotas įvykdyti kontrabandÄ . Už namuose laikytas cigaretes jis neadekvačiai ir neproporcingai yra nubaustas Å venčionių rajono apylinkės teismo nutarimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto įsitikinimu, jis pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas. 2.2.

Apeliantas nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme jis prisipažino dėl Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų laikymo. Parodė, kad ginklÄ ir Å¡audmenis laikė kaip prisiminimÄ apie mirusį brolį, laiku jų nepridavė policijai, jų laikymo neįteisino, bijodamas atsakomybės. Dėl Å¡ių savo veiksmų labai gailisi. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė ir nepagrįstai netaikė jam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų. 2.3.

Taip pat apeliantas nurodo, jog jis pasimokė ir nori keisti savo gyvenimÄ , nekartoti padarytų klaidų. Jis gyvena kartu su motina, kuriai dėl amžiaus bei sveikatos bÅ«klės reikalinga priežiÅ«ra ir kuria pasirÅ«pinti gali tik jis. Be to, jis yra sudaręs preliminarų susitarimÄ dėl įdarbinimo pusei etato.

3. Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti jam priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį ir dėl visų nusikalstamų veikų jį iÅ¡teisinti. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad jo kaltė dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra pilnai įrodyta, praÅ¡o sumažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudos dydį, iÅ¡dėstant paskirtos baudos mokėjimÄ ketveriems metams. 3.1. Apeliantas nurodo, jog priimant jam skundžiamÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik prielaidomis, kas yra neteisėta. 3.2.

Apelianto teigimu, jis pažįsta tik kaltinamÄ jį G. S. V. Ž. ar asmens pravarde „Ž.“, jis nepažįsta. Su V. Ž. jis niekada nebendravo telefonu ir nesitarė dėl cigarečių kontrabandos, dėl to paties nesitarė ir su G. S. V. Ž. 2016-05-19 akistatos su juo metu parodė, kad nėra tikras, jog jis (apeliantas) panaÅ¡us į „R.“, su kuriuo jis anksčiau buvo susipažinęs. Pamatęs V. Ž. jį gyvai, patvirtino, kad ne jis (apeliantas) buvo 2015-10-29 Lietuvos Respublikos teritorijoje. 3.3.

Taip pat apeliantas nurodo, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad buvo rasti ir užfiksuoti pėdsakai, patvirtinantys, jog buvo neteisėtai pereita siena iÅ¡ Baltarusijos pusės į Lietuvos RespublikÄ ir kad valstybinę sienÄ kirto bÅ«tent jis (apeliantas). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme nei vienas iÅ¡ apklaustų pasieniečių jo (apelianto) neatpažino ir nepatvirtino, kad 2015-10-29 bÅ«tent jis perėjo Lietuvos Respublikos valstybinę sienÄ ir gabeno baltarusiÅ¡kas cigaretes.

Be to, pasieniečiai, sulaikius V. Ž. su baltarusiÅ¡komis cigaretėmis, neatliko bÅ«tinų procesinių veiksmų, t. y. nuo dėžių su cigaretėmis nebuvo paimti pirÅ¡tų antspaudai, kurie bÅ«tų vienas iÅ¡ įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių asmenų dalyvavimÄ kontrabandoje. 3.4. Apelianto teigimu, jis 2015-10-29 buvo Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Atliekant ikiteisminį tyrimÄ , nebuvo pateiktas užklausimas Baltarusijos Respublikos pasienio tarnybai apie 2015-10-29 įvykusius sulaikymus asmenų pasienio su Lietuvos Respublika ruože. Teismas priimdamas jam apkaltinamÄ jį nuosprendį taip pat kaip įrodymu rėmėsi jo ir G.

S. pokalbiais telefonu. Tačiau Å¡ių pokalbių metu su G. S. jie kalbėjo tik apie žvejybÄ Kamajos upėje, Å venčionių rajone, o ne apie baltarusiÅ¡kų cigarečių kontrabandÄ . 3.5. Taigi, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo individualizuotas asmuo, kuris tariamai perėjo 2015-10-29 valstybinę Lietuvos Respublikos sienÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos pusės, todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad tas asmuo buvo jis (apeliantas). 3.6.

Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad jo kaltė dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra pilnai įrodyta, praÅ¡o sumažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudos dydį. Apeliantas nurodo, jog jis yra invalidas ir gauna tik 75 Eur pensijÄ . Kiek leidžia galimybės jis dirba ir pagal patentÄ , tačiau jis taip pat iÅ¡laiko ir tris nepilnamečius vaikus.

4. Nuteistosios I. L. gynėjas advokatas A. LukoÅ¡evičius apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria I. L. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį, ir Å¡ioje dalyje jai priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 4.1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino bei taikė BK 1891 straipsnio 1 dalį ir tokiu bÅ«du nenustatė visų bÅ«tinųjų I. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių. 4.2.

Byloje tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu I. L. davė nuoseklius, aiÅ¡kius, logiÅ¡kus ir vienas kitÄ papildančius parodymus, kad 2015-11-06 kratos metu rastus 47 000 Eurų grynaisiais pinigais ir 15 iÅ¡ 29 auksinių monetų įgijo teisėtomis pajamomis, o bÅ«tent: 2009 m. I. L. tėvas S. L. padovanojo jai 10 000 Lt (2 896,20 Eur), gimus sÅ«nui N.; I. L. ir L. V. 2012-02-20 pasirašė paskolos sutartį, pagal kuriÄ paskolos davėjas L. V. I. L. paskolino 28 962 Eur (100 000 Lt), iÅ¡ kurių 20 273,40 Eur (70 000 Lt) gavo bankiniu pavedimu, o 8 688,60 Eur (30 000 Lt) ‑ grynaisiais pinigais; 2012 m. gegužę I.

L. brolis G. L. jai padovanojo 7 240,50 Eur (25 000 Lt), kaip moralinės skolos kompensacijÄ už iÅ¡ tėvų gauto turto (buto) praradimÄ ; I. L. ir R. M. 2013-12-19 sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ paskolos davėja R. M. paskolino I. L. 20 273,40 Eur (70 000 Lt) grynaisiais pinigais; I. L. močiutė L. D., gyvenusi Ukrainoje, kaip dalį palikimo paliko savo anÅ«kei I. L. 20 000 JAV dolerių grynaisiais pinigais, kuriuos po močiutės mirties 2015 m. Ukrainoje jai perdavė teta. 4.3. Aplinkybes, jog pinigai I.

L. buvo paskolinti ir/ar padovanoti, o ne gauti iÅ¡ kokios nors neteisėtos, nusikalstamos veikos ir pan., patvirtina byloje esantys Å¡ie įrodymai (duomenys): ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo L. V. (mirė (duomenys neskelbtini)) parodymai, liudytojų R. M., G. L., B. L. (buvusi M.) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai; „Swedbank“, AB 2012-01-30 iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ atsiskaitomosios sÄ skaitos, iÅ¡ kurio matyti, kad paskolos davėjo L. V. dalis paskolintų pinigų ‑ 70 000 Lt, buvo pervesti iÅ¡ jo dukros B.

L. į I. L. banko sÄ skaitÄ ; I. L. ir L. V. 2012-02-20 paskolos sutartis, kuri nėra nuginčyta ir/ar pripažinta negaliojančia; I. L. ir R. M. 2013-12-19 paskolos sutartis, kuri taip pat nėra nuginčyta ir/ar pripažinta negaliojančia. 4.4. Be to, I. L. dalies turto – 20 273,40 Eur (70 000 Lt), įgijimÄ teisėtomis pajamomis patvirtina byloje esanti įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-10365-727/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-04977-2018-7), kuria buvo patvirtintos faktinės aplinkybės, jog R.

M. ir I. L. 2013-12-19 sudarė paskolos sutartį ir susitarė dėl paskolos grÄ Å¾inimo sÄ lygų (t. 10, b. l. 4, 4A, 5, 5A). 4.5. I. L. kitos dalies turto – 28 962 Eur (100 000 Lt), įgijimÄ teisėtomis pajamomis taip pat patvirtina byloje esanti įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eL2-22458-994/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-16508-2018-0), kuria irgi buvo patvirtintos faktinės aplinkybės, jog L. V. bei I. L. 2012-02-20 sudarė paskolos sutartį ir I.

L. bei L. V. paveldėtoja (teisių ir pareigų perėmėja) B. L. susitarė dėl paskolos grÄ Å¾inimo sÄ lygų, terminų ir kt. (t. 10, b. l. 94-96). Nurodytų faktinių aplinkybių bei paminėtos įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-04 nutarties pagrįstumÄ taip pat patvirtina nagrinėjamoje byloje esančių kitų įrodymų visuma: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-01 teismo įsakymas (civilinės bylos Nr. eL2-22458-994/2018, teisminio proceso Nr. 2-68-3-16508-2018-0 (t. 10, b. l. 97));

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-01 teismo praneÅ¡imas (civilinės bylos Nr. eL2-22458-994/2018, teisminio proceso Nr. 2-68-3-16508-2018-0, (t. 10, b. l. 98)); B. L. (buvusi M.), kaip L. V. teisių ir pareigų perėmėjos, ir I. L. 2017-01-30 susitarimas dėl paskolos grÄ Å¾inimo ir delspinigių sumokėjimo (t. 10, b. l. 99); B. L. 2017-09-09 pretenzija dėl paskolos grÄ Å¾inimo (t. 10, b. l. 100); B. L. ir I. L. 2018-03-01 patvirtinimas dėl pagal paskolos sutartį pradelstų prievolių turinio ir apimčių (t. 10, b. l. 101-102);

B. L. ir I. L. 2018-04-20 patvirtinimas dėl pagal paskolos sutartį pradelstų prievolių turinio ir apimčių (t. 10, b. l. 103-104); B. L. 2018-03-01 netesybų (baudos ir delspinigių) paskaičiavimas (t. 10, b. l. 105); B. L. 2018-04-20 netesybų (delspinigių) paskaičiavimas (t. 10, b. l. 106); B. L. 2018-05-23 pretenzija dėl paskolos grÄ Å¾inimo ir netesybų sumokėjimo (t. 10, b. l. 100). Paminėti raÅ¡ytiniai įrodymai įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais ar kitu bÅ«du nuginčyti, todėl sukelia juose nurodytiems asmenims teises ir pareigas.

Tokiu bÅ«du Å¡ie įrodymai patvirtina I. L. įgyto turto įgijimÄ teisėtomis pajamomis bei pareigÄ jį grÄ Å¾inti, o kartu ir Å¡alina vienÄ iÅ¡ BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių ‑ asmens negalėjimÄ Ä¯gyti turtÄ teisėtomis pajamomis. 4.6. Apeliantas pastebi ir tai, kad I. L. 4.1.1. punkte nurodytÄ turtÄ (pinigus ir auksines monetas) įgijo tikslu už jį ateityje statyti gyvenamÄ jį namÄ , kÄ patvirtina: I. L., liudytojų G. L., R. M. ir B.

L. (buvusi M.), nuteistojo V. Ž. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu; I. L. ir UAB „USD-EU“ 2014-09-15 medienos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20140915, kasos pajamų orderis Serija EU Nr. 015, patvirtinantis, kad I. L. už įsigytÄ medienÄ su pardavėja UAB „USD-EU“ iÅ¡ dalies atsiskaitė (sumokėjo avansÄ ), liudytojais apklaustų UAB „USD-EU“ direktoriaus A. G. (apklaustas ikiteisminio tyrimo metu), buhalterės O. H. parodymai. 4.7. Be kita ko, apeliantas nurodo, jog Å¡ioje byloje norint pripažinti, kad I.

L. veiksmuose yra BK 1891 straipsnyje numatyto nusikaltimo (neteisėto parturtėjimo) sudėtis, būtina nustatyti ne tik požymį, kad jos turimas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, bet ir požymį, kad toks turtas jai priklausė nuosavybės teise ir viršijo 500 MGL. Paminėtos įsiteisėjusios teismo nutartys ir kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp I. L. ir jai paskolas suteikusių R. M., L. V. susiklostė paskolos prievoliniai teisiniai santykiai. Tai reiškia, kad pagal įsiteisėjusias teismo nutartis I.

L. visus Å¡iuos pasiskolintus pinigus privalo (turi) grÄ Å¾inti tiek R. M., tiek L. V. paveldėtojai (teisių ir pareigų perėmėjai) B. L. (buvusi M.). Be to, bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta VMI specialistė Vida Grybauskienė, byloje atlikusi Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ ir pateikusi specialisto iÅ¡vadÄ , parodė, jog pasiskolinti pinigai baudžiamosios teisės prasme negali bÅ«ti laikomi asmens nuosavybe ir jo pajamomis. Pirmosios instancijos teismas aplinkybių dėl pasiskolintų pinigų pripažinimo I. L. ar kito nuteistojo V.

Ž. nuosavybe netyrė ir nevertino. 4.8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamosiose bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo taip pat yra išaiškinęs, jog kaltinant asmenį neteisėtu praturtėjimu byloje esančiais įrodymais turi būti pagrįsta, kokia konkrečiai turėto turto dalis negalėjo būti įgyta teisėtomis pajamomis ir kad būtent ši dalis viršija 500 MGL vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-93/2014). 4.9. Nepagrįstu praturtėjimu šioje byloje buvo kaltinama ne tik I.

L., bet ir V. Ž., t. y. kad jie veikdami bendra tyčia ir žinodami, kad turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis nepagrįstai, įgijo 47 000 Eur grynais pinigais ir 29 auksines monetas, kurių bendra vertė 7 517,09 Eur, t. y. iÅ¡ viso turėjo 54 517,09 Eur vertės turto. Kaip žinia, bendra tyčia yra bendrininkavimo požymis. I. L. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikÅ¡ti jokie įtarimai, kad ji, veikdama kartu su V. Ž., bendrininkavo neteisėtai praturtėjant. Tokios aplinkybės dėl bendrininkavimo taip pat nebuvo tiriamos ir vertinamos nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. 4.10.

Pirmos instancijos teismas taip pat nenustatė faktinių aplinkybių, kad I. L. ir V. Ž. 4.1.1. punkte nurodytÄ turtÄ nepagrįstai įgijo po baudžiamojo įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. po 2010 m. gruodžio 11 d. Dar daugiau, nors civilinis įstatymas (CK 3.117 straipsnio 1 dalis) nustato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau tai ‑ civilinės teisės kategorija, kuri baudžiamajame procese, sprendžiant asmens kaltumÄ negali bÅ«ti taikoma, nes baudžiamojoje teisėje įstatymo analogija negalima.

Kadangi baudžiamojoje teisėje solidari sutuoktinių (sugyventinių) atsakomybė prieÅ¡ baudžiamÄ jį įstatymÄ negalima, todėl, nenustačius turimo turto dalių, konstatuoti, kad I. L. ir V. Ž. kartu (bendra tyčia) nepagrįstai praturtėjo 4.1.1. punkte nurodyto turto apimtimi, nėra jokio pagrindo. Tik tiksliai nustačius turto dalis, kuriomis I. L. ir V. Ž. nepagrįstai praturtėjo, bÅ«tų pagrindas spręsti dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėties. 4.11. I. L., kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu parodė, kad turtÄ ‑ 2015-11-06 kratos metu rastus 47 000 Eurų grynaisiais pinigais ir 15 iÅ¡ 29 auksinių monetų, įgijo teisėtomis pajamomis.

Tokias jos nurodytas aplinkybes tiesiogiai patvirtina pirmiau nurodyti įrodymai ir įsiteisėjusios teismo nutartys. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas paminėtų bylos duomenų (įrodymų) neteisėtai iš viso nevertino ir, ignoruodamas Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai nenustatė, kokia konkrečiai turėto turto dalis negalėjo būti I. L. ir V. Ž. įgyta teisėtomis pajamomis ir kad būtent tokia dalis viršija 500 MGL vertę. Taigi, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kokia apimtimi (turto dalimi) kiekvienas iš šių kaltinamųjų neteisėtai praturtėjo, o I.

L. kaltumui patvirtinti iÅ¡ esmės vadovavosi 4.1.9. punkte nurodytomis civilinės teisės kategorijomis. 4.12. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakė tik dėl 47 000 Eur grynųjų pinigų, tačiau apie 29 auksines monetas ir kiek tiksliai jų priklauso kiekvienam iÅ¡ kaltinamųjų, kada tiksliai jos buvo įsigytos nenustatė. 4.13. Pagal nusikalstamos veikos metu galiojusiÄ Ä¯statymo redakcijÄ asmuo galėjo bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 1891 straipsnį, jeigu jo turimas turtas virÅ¡ijo 18 830 Eur.

Kratos metu buvo rasta 47 000 Eur grynaisiais pinigais ir 29 monetos, kurių bendra vertė 7 517,09 Eur. Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad kratos metu dalį rastų grynųjų pinigų I. L. pasiskolino (I. L. iÅ¡ L. V. ir R. M. iÅ¡ viso bendrai pasiskolino 49 235,40 Eur (170 000 Lt)), o dalį gavo dovanu. Kadangi 2015-11-06 kratos metu rasti grynieji pinigai ir 15 auksinių monetų I. L. yra įgyti teisėtai ‑ iÅ¡ teisėtų Å¡altinių, o atėmus I. L. patirtas iÅ¡laidas dėl bÅ«simo gyvenamojo namo statybos, nesiekia 500 MGL turimo turto vertės. Nenustačius, kad I.

L. pinigai yra įgyti neteisėtai (iÅ¡ neteisėtų pajamų Å¡altinių) ir kad likę pinigai sudaro 500 MGL turto vertės, darytina vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, kad I. L. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties. 4.14. Pagal BK 1891 straipsnį asmuo baudžiamojon atsakomybėn gali bÅ«ti patrauktas jei Å¡iame straipsnyje numatytus požymius atitinkantį turtÄ turi įsigaliojus Å¡iam įstatymui, t. y. po 2010 m. gruodžio 11 d. I. L. kaltinamajame akte kaltinama, kad ji neteisėtai praturtėjo laikotarpyje nuo 2014 metų vidurio iki 2015 m. lapkričio 6 d., tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nenustatinėjo I.

L. neteisėto praturtėjimo momento, t. y. nuo 2014 metų vidurio. I. L. bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad dalis pinigų jai buvo padovanoti dar 2009 m. jos tėvo S. L., gimus sÅ«nui N., o 2012 m. gegužę jos brolis G. L. jai padovanojo 7 240,50 Eur (25 000 Lt), kaip moralinę kompensacijÄ už iÅ¡ tėvų gauto turto (buto) praradimÄ , taip pat I. L. močiutė L. D., gyvenusi Ukrainoje, kaip dalį palikimo paliko savo anÅ«kei I. L. 20 000 JAV dolerių grynaisiais pinigais, kuriuos po močiutės mirties 2015 m.

Ukrainoje jai perdavė teta, o kitus pinigus I. L. pasiskolino 2012 ir 2013 metais. Be to, I. L. parodė, kad dar iki 2010 m. gruodžio 11 d. turėjo piniginių santaupų ir tokia jos nurodyta aplinkybė byloje nėra paneigta. 4.15. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje atliktas I. L. Å«kinės finansinės veiklos tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2002-08-12 iki 2010-12-11 ir nuo 2010-12-11 iki 2015-11-06, o V. Ž. ‑ nuo 1990-03-11 iki 2010-12-11 ir nuo 2010-12-11 iki 2015-11-06. Nors inkriminuojant BK 1891 straipsnio 1 dalį laikotarpis iki 2010-12-11 yra neaktualus, o turtas turi bÅ«ti nepagrįstai įgytas nuo 2010-12-11 dienos, tačiau pirmos instancijos teismas byloje tiksliai nenustatė turto – 47 000 Eur grynųjų pinigų ir 29 auksinių monetų, įsigijimo momento.

Nenustačius turto įsigijimo momento, išvada, kad I. L. veiksmuose yra jai inkriminuotos BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis, yra visiškai nepagrįsta. 4.16. Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, jas patvirtinančius byloje esančius įrodymus, apelianto įsitikinimu, darytina išvada, kad I. L. veiksmuose nėra BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, ignoravo byloje esančius oficialius duomenis (įsiteisėjusias teismų nutartis ir kt.) ir, nenustatęs visų BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinųjų požymių, neteisėtai I.

L. pripažino nepagrįstai praturtėjus. 4.17. Apeliantas, iÅ¡dėstydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 242 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl Å¡ios įstatymo normos taikymo, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duotų kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų iÅ¡tyrimo bei jų vertinimo, teigia, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 242 straipsnio nuostatas, teisiamajame posėdyje balsu neperskaitė pirmiau paminėtų įsiteisėjusių teismų nutarčių ir kitų 4.1.4. punkte nurodytų raÅ¡ytinių įrodymų.

Å is BPK pažeidimas turėjo tiesioginę įtakÄ priimant I. L. neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį. Taip pat apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų ir įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnyje, bei BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. 4.18. I. L. bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui pateikė dvi paminėtas įsiteisėjusias Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis: 2018-02-21 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2SP-10365-727/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-04977-2018-7), kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp I.

L. ir R. M. dėl 2013-12-19 neatlygintos paskolos sudarymo, bei 2018-06-04 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. eL2-22458-994/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-16508-2018-0), kuria patvirtinta taikos sutartis tarp I. L. ir B. L. (L. V. teisių ir pareigų perėmėjos). Å ios byloje esančios įsiteisėjusios teismo nutartys bei kiti 4.1.4. punkte nurodyti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad I. L. 2015-11-06 kratos metu rastÄ turtÄ Ä¯gijo teisėtai ‑ dalį pinigų buvo pasiskolinusi (gavusi pagal paskolos sutartis iÅ¡ R.

M. ir L. V.), o likusiÄ dalį gavusi dovanų iÅ¡ savo tėvo S. L., iÅ¡ brolio G. L. ir iÅ¡ močiutės L. D., t. y. gavo teisėtai ir teisėtomis pajamomis (iÅ¡ teisėtų Å¡altinių). Nors paminėti raÅ¡ytiniai įrodymai buvo prijungti prie bylos, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nevertino ir nepateikė dėl jų vertinimo motyvuotų iÅ¡vadų, kodėl jomis vadovaujasi ar nesivadovauja, kokias aplinkybes jos patvirtina ‑ paneigia ar patvirtina I. L. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Pirmosios instancijos teismui neįvertinus byloje esančių įsiteisėjusių teismo nutarčių ir kitų 4.1.4. punkte paminėtų raÅ¡ytinių įrodymų, byloje nebuvo nustatytos ir įvertintos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, taip pat nepaÅ¡alinti esantys prieÅ¡taravimai, o tai turėjo lemiamos įtakos sprendžiant dėl I. L. kaltės, jai padarius BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. 4.19. Pirmosios instancijos teismas, formaliai nurodęs, jog I. L. buvęs sugyventinis V. Ž. Å¡ioje byloje yra kaltinimas cigarečių kontrabanda bei neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, padarė prielaidomis grindžiamÄ iÅ¡vadÄ , kad „šios aplinkybės suponuoja teismui mintį, jog bÅ«tent iÅ¡ Å¡ios neteisėtos veiklos kaltinamieji ir galėjo pasipelnyti“. 4.20.

Apeliantas pastebi, kad I. L. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikÅ¡ti jokie kaltinimai dėl cigarečių kontrabandos ar neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis. Nors ji anksčiau ir gyveno kartu su V. Ž., tačiau jie bendro Å«kio nevedė. Teismo posėdžio metu I. L. taip pat parodė, kad ji nieko nežinojo, apie tai, jog V. Ž. užsiima neteisėta veikla ‑ cigarečių kontrabanda. Jai buvo žinoma, jog jos buvęs sugyventinis V. Ž. užsiima prekyba naudotais automobiliais. Dar daugiau, byloje nėra surinkta jokių duomenų, patvirtinančių, kad I.

L. bÅ«tų dalyvavusi kartu su V. Ž. gabenant kontrabandÄ , neteisėtai disponuojant akcizinėmis prekėmis ir iÅ¡ to gavusi neteisėtų pajamų. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog I. L. galėjo pasipelnyti ir neteisėtai praturtėti iÅ¡ Å¡ių nusikalstamų veikų yra visiÅ¡kai nepagrįstos, paremtos prielaidomis bei spėlionėmis, o ne objektyviai iÅ¡tirtais įrodymais. 4.21. Be kita ko, apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik formaliai iÅ¡vardino ir aprašė byloje esančius ir selektyviai pasirinktus raÅ¡ytinius įrodymus, t. y. nurodė raÅ¡ytinio įrodymo datÄ , dokumento pavadinimÄ bei dokumento turinį, tačiau nepateikė jokių motyvų, kaip Å¡ie iÅ¡dėstyti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina ar paneigia I.

L. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, kaip minėta, neįvertino I. L. kaltę paneigiančių raÅ¡ytinių įrodymų – paminėtų įsiteisėjusių teismo nutarčių ir kitų raÅ¡ytinių įrodymų, nepateikė jų vertinimo motyvų. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų analizės, neatskleidė įrodymų ryÅ¡io ir tik formaliai atliko įrodymų vertinimÄ . Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad I.

L. kaltė yra įrodyta ir pagrįsta išsamiu, nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o skundžiamas nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio reikalavimus. 4.22. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų R. M., B. L. (buvusi M.) ir G. L. parodymus, nurodė, kad šie liudytojai yra I. L. artimieji ir geri pažįstami, todėl yra pagrindas abejoti jų parodymų objektyvumu ir patikimumu, nes jie gali būti suinteresuoti padėti kaltinamajai išvengti baudžiamosios atsakomybės. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutikti negalima.

Nurodytų liudytojų parodymai nėra paneigti. PrieÅ¡ingai, jie patvirtinami paminėtomis įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Vien ta aplinkybė, kad Å¡ie liudytojai yra I. L. artimieji bei draugai, negali suponuoti iÅ¡vados, kad jų parodymai yra nepatikimi ir turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Liudytoja R. M. teisiamajame posėdyje buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Byloje nebuvo nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog pastaroji liudytoja, siekdama padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, galėjo meluoti ar duoti aiÅ¡kiai melagingus parodymus dėl 20 273,40 Eur (70000 Lt) paskolos suteikimo I.

L. Nors nuosprendyje nurodyta, kad pagal specialisto iÅ¡vadÄ liudytoja R. M. negalėjo paskolinti 20 273,40 Eur (70000 Lt) I. L., nes tokios pinigų sumos neturėjo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad VMI specialistė V. Grybauskienė parodė, jog liudytoja R. M. paskolos suteikimo dienÄ galėjo turėti virÅ¡ 30 000 Lt santaupų, tačiau Å¡i liudytoja nebuvo apklausiama tokio tyrimo metu ir nebuvo tiriama, kad ji galėjo turėti santaupų grynaisiais pinigais ir iÅ¡ jų paskolinti I. L. minėtus pinigus.

Liudytoja R. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su I. L. yra draugės, tuo metu turėjo santaupų grynaisiais namuose. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių liudytojos R. M. parodymų netyrė ir jos parodymus paneigiančių aplinkybių nenustatė. Liudytoja B. L. parodė, kad tėvo L. V. praÅ¡ymu ji pervedė dalį, t. y. 20 273,40 Eur (70 000 Lt) paskolos I. L. Å iÄ aplinkybę patvirtinta byloje esantis AB „Swedbank“ 2012-01-30 atsiskaitomosios banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as.

Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių taip pat nepagrįstai nevertino. 4.23. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl I. L. kaltės vadovavosi išskirtinai specialisto išvada dėl V. Ž. ir I. L. ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Šioje išvadoje nurodyta, kad I. L. ir V. Ž. neturėjo tiek pajamų, iš kurių galėjo įgyti 47 000 Eur grynaisiais pinigais ir 29 auksines monetas, rastus 2015-11-06 kratos metu. Taip pat specialistė išvadoje nurodė, jog I.

L. sudarytomis paskolos sutartimis siekė įteisinti kitas jos bei V. Ž. gautas neaiÅ¡kios kilmės pajamas, rastas kratos metu; I. L. bei R. M. ir I. L. bei L. V. paskolos sutartys yra fiktyvÅ«s sandoriai, nepateisinami paprasta logika; I. L. tokių pajamų nedeklaravo. 4.24. Vertindamas paminėtus specialisto iÅ¡vadoje pateiktus teiginius, apeliantas nurodo, jog VMI specialistei V. Grybauskienei net nebuvo pateikta užduotis (pateiktas klausimas) vertinti ir nustatyti, ar I. L. pateiktos paskolos sutartys turi juridinę galiÄ ar neturi, ar Å¡ios sutartys yra tikros, nefiktyvios, neapsimestinės ir pan.

Kaip žinia, sandorių (tame tarpe ir paskolos sutarčių) realumÄ ir jų sudarymo faktÄ nustato ir vertina tik teismas. Taigi, tik teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, gali konstatuoti, ar buvo siekta įteisinti I. L. ir V. Ž. gautas, anot VMI specialistės, „neaiÅ¡kios kilmės pajamas“. Å ioje byloje tiek atliekant ikiteisminį tyrimÄ , tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikta jokių duomenų (raÅ¡ytinių įrodymų), kurių pagrindu galima bÅ«tų teigti, kad Å¡ios paskolų sutartys yra negaliojančios ir fiktyvios.

VMI specialistei, atliekant tyrimÄ , buvo pateikta tik ikiteisminio tyrimo byloje esanti medžiaga, tačiau, kaip minėta, bylos nagrinėjimo teisme metu I. L. pateikė įsiteisėjusias teismo nutartis, kuriomis buvo patvirtinti paskolų sutarčių sudarymo ir pinigų gavimo faktai. Tai reiÅ¡kia, kad tokios paskolų sutartys sukelia jos kontrahentams teisines pasekmes ‑ kreditoriams (paskolos davėjams, jų teisių perėmėjams) teisę reikalauti, o skolininkui (paskolos gavėjui) ‑ pareigÄ vykdyti prievoles (grÄ Å¾inti paskolÄ ir kt.).

Tokios įsiteisėjusios teismo nutartys VMI specialistei nebuvo pateiktos įvertinti ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad specialisto iÅ¡vada yra suraÅ¡yta neįvertinus visų reikÅ¡mingų dokumentų ir aplinkybių, todėl ji nėra neabejotinai patvirtinantis I. L. kaltę dėl jai inkriminuoto nepagrįsto praturtėjimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu netyrė ir nesiaiÅ¡kino, kokia apimtimi keistųsi specialisto iÅ¡vada dėl I.

L. negalėjimo įgyti kratos metu rastų pinigų ir auksinių monetų, įvertinus skunde minimas įsiteisėjusias teismo nutartis ir kitus rašytinius įrodymus. 4.25. Nors nuosprendyje nurodyta, jog I. L. nedeklaravo teisės aktų nustatyta tvarka kratos metu rastų pinigų bei dovanojimo, kad paskolos sandoriai nebuvo tinkamai įforminti, tačiau vien ta aplinkybė, kad kratos metu rasti pinigai, kurie buvo gauti iš paskolų ir dovanojimo sandorių nebuvo deklaruoti teisės aktų nustatyta tvarka, nėra pakankamas įrodymas, kad paskolos I.

L. nebuvo suteiktos, kad rasti pinigai buvo įgyti iÅ¡ neteisėtų Å¡altinių ir kad tai patvirtina jos kaltumÄ dėl jai inkriminuoto nusikaltimo (nepagrįsto praturtėjimo) padarymo. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies, 68 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad mokesčių mokėtojui yra suteikiama teisė deklaruoti ar patikslinti mokesčių deklaracijas už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. Sutiktina, kad I.

L. kratos metu rastų pinigų teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas teigti, kad ji nedeklaravusi Å¡ių pinigų, neteisėtai praturtėjo. Taigi, net ir padarius prielaidÄ , kad 49 235,40 Eur (170 000 Lt) paskolos I. L. negavo (Å¡ių pinigų pasiskolino), tai pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, ji gali nepraleidusi 5 metų termino deklaruoti kratos metu rastus pinigus ir sumokėti mokesčius. Apeliantas tuo pačiu pažymi, kad mokestiniame procese sprendžiami mokesčių mokėtojo apmokestinimo klausimai, o nusikaltimų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, faktinės aplinkybės nenagrinėjamos.

Tai reiškia, kad I. L. veiksmų įvertinimas, kaip netinkamai vykdančios mokesčių mokėtojos pareigas mokesčių administravimo proceso tvarka, neįrodo kaltinime inkriminuotų nusikaltimų esmės ir tai savaime nepatvirtina, kad šie veiksmai yra nusikaltimai. 4.26. Teismų praktikoje yra laikomasis nuostatos, kad baudžiamajame procese joks įrodymas neturi išskirtinės įrodomosios vertės, kad baudžiamosiose bylose priimami nuosprendžiai turi būti grindžiami ištirtų įrodymų visuma, jog duomenų patikimumas tikrinamas lyginant byloje esančius duomenis vienus su kitais ir vertinant juos bendrame kontekste.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas specialisto iÅ¡vadÄ turėjo vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tame tarpe su paskolų sutartimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis, liudytojų R. M., G. L. ir B. L. duotais parodymais. 4.27. Ä®vertinus nurodytus teisinius argumentus ir bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs I. L. kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 1891 straipsnio 1 dalyje, neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir tokiu bÅ«du pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, o nuosprendį I.

L. grindė prielaidomis, dėl ko skundžiamas nuosprendis negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas. 4.28. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ . 4.1.2. punkte nurodyti I. L. teisinantys įrodymai papildomi ir neprieÅ¡tarauja skunde minimoms įsiteisėjusioms teismo nutartims, tačiau kadangi įsiteisėjusiomis teismo nutartimis buvo patvirtinti I. L. paskolų sutarčių sudarymo ir pinigų gavimo faktai, o Å¡ios įsiteisėjusios teismų nutartys nei specialisto iÅ¡vadoje, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo tiriamos ir įvertintos, todėl byloje konstatuotini esamų įrodymų tarpusavio prieÅ¡taravimai, kurie nebuvo ir nėra paÅ¡alinti.

Kadangi visi neaiÅ¡kumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai (lot. in dubio pro reo), todėl byloje I. L. turi bÅ«ti priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kuriame konstatuota, kad jos veiksmuose nėra jai inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties. 4.29. Dėl skunde nurodytų teisinių argumentų darytina iÅ¡vada, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmos instancijos teismo netinkamas materialinės teisės normų taikymas, nepagrįstas atsisakymas vadovautis kasacinės instancijos teismo suformuota teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose, baudžiamojo proceso normų pažeidimas, I.

L. atžvilgiu suponavo sÄ lygas nepagrįsto, neteisingo ir Å¡aliÅ¡ko nuosprendžio priėmimui.

5. Nuteistojo V. Ž. gynėjas advokatas A. LukoÅ¡evičius apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria V. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį, ir Å¡ioje dalyje jam priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nesant jo veiksmuose BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties; nuosprendžio dalį dėl bausmių V. Ž. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį paskyrimo pakeisti ir už paminėtas veikas neskirti jam bausmių, susijusių su laisvės atėmimu. 5.1.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino BK 1891 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnyje. 5.2. Å ioje byloje kaltinimai dėl neteisėto praturtėjimo pareikÅ¡ti ne tik V. Ž., tačiau ir I. L. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu I. L. davė nuoseklius, aiÅ¡kius, logiÅ¡kus ir vienas kitÄ papildančius parodymus, kad 2015-11-06 kratos metu rasti 47 000 eurų grynaisiais pinigais ir 15 iÅ¡ 29 auksinių monetų priklauso jai ir kad šį turtÄ ji įgijo teisėtomis pajamomis, o bÅ«tent: gimus sÅ«nui N., 2009 m.

I. L. tėvas S. L. padovanojo jai 10 000 Lt (2 896,20 Eur); I. L. ir L. V. 2012-02-20 pasirašė paskolos sutartį, pagal kuriÄ paskolos davėjas L. V. I. L. paskolino 28 962 Eur (100 000 Lt), iÅ¡ kurių 20 273,40 Eur (70 000 Lt) gavo bankiniu pavedimu, o 8 688,60 Eur (30 000 Lt) ‑ grynaisiais pinigais; 2012 m. gegužę I. L. brolis G. L. jai padovanojo 7 240,50 Eur (25 000 Lt), kaip moralinės skolos kompensacijÄ už iÅ¡ tėvų gauto turto (buto) praradimÄ ; I. L. ir R. M. 2013-12-19 sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ paskolos davėja R.

M. paskolino I. L. 20 273,40 Eur (70 000 Lt) grynaisiais pinigais; I. L. močiutė L. D., gyvenusi Ukrainoje, kaip dalį palikimo paliko savo anūkei I. L. 20 000 JAV dolerių grynaisiais pinigais, kuriuos po močiutės mirties 2015 m. Ukrainoje jai perdavė teta. 5.3. Aplinkybes, jog pinigai I. L. buvo paskolinti ir/ar padovanoti, o ne gauti iš kokios nors neteisėtos, nusikalstamos veikos ir pan., patvirtina byloje esantys šie įrodymai (duomenys): ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo L. V. (mirė (duomenys neskelbtini)) parodymai, liudytojų R.

M., G. L., B. L. (buvusi M.) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai; AB „Swedbank“ 2012-01-30 iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ atsiskaitomosios sÄ skaitos, iÅ¡ kurio matyti, kad paskolos davėjo L. V. dalis paskolintų pinigų ‑ 70 000 Lt, buvo pervesti iÅ¡ jo dukros B. L. į I. L. banko sÄ skaitÄ ; I. L. ir L. V. 2012-02-20 paskolos sutartis, kuri nėra nuginčyta ir/ar pripažinta negaliojančia; I. L. ir R. M. 2013-12-19 paskolos sutartis, kuri taip pat nėra nuginčyta ir/ar pripažinta negaliojančia. 5.4.

Be to, I. L. dalies turto – 20 273,40 Eur (70 000 Lt), įgijimÄ teisėtomis pajamomis patvirtina byloje esanti įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-10365-727/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-04977-2018-7), kuria buvo patvirtintos faktinės aplinkybės, jog R. M. ir I. L. 2013-12-19 sudarė paskolos sutartį ir susitarė dėl paskolos grÄ Å¾inimo sÄ lygų (t 10, b .l. 4, 4A, 5, 5A). 5.5. I. L. kitos dalies turto – 28 962 Eur (100 000 Lt), įgijimÄ teisėtomis pajamomis taip pat patvirtina byloje esanti įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. eL2-22458-994/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-16508-2018-0), kuria irgi buvo patvirtintos faktinės aplinkybės, jog L.

V. bei I. L. 2012-02-20 sudarė paskolos sutartį ir I. L. bei L. V. paveldėtoja (teisių ir pareigų perėmėja) B. L. susitarė dėl paskolos grÄ Å¾inimo sÄ lygų, terminų ir kt. (t. 10, b. l. 94-96). Nurodytų faktinių aplinkybių bei paminėtos įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-04 nutarties pagrįstumÄ taip pat patvirtina nagrinėjamoje byloje esančių kitų įrodymų visuma: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-01 teismo įsakymas (civilinės bylos Nr. eL2-22458-994/2018, teisminio proceso Nr. 2-68-3-16508-2018-0 (t. 10, b. l. 97));

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-01 teismo praneÅ¡imas (civilinės bylos Nr. eL2-22458-994/2018, teisminio proceso Nr. 2-68-3-16508-2018-0 (t. 10, b. l. 98)); B. L. (buvusi M.), kaip L. V. teisių ir pareigų perėmėjos, ir I. L. 2017-01-30 susitarimas dėl paskolos grÄ Å¾inimo ir delspinigių sumokėjimo (t. 10, b. l. 99); B. L. 2017-09-09 pretenzija dėl paskolos grÄ Å¾inimo (t. 10, b. l. 100); B. L. ir I. L. 2018-03-01 patvirtinimas dėl pagal paskolos sutartį pradelstų prievolių turinio ir apimčių (t. 10, b. l. 101-102);

B. L. ir I. L. 2018-04-20 patvirtinimas dėl pagal paskolos sutartį pradelstų prievolių turinio ir apimčių (t. 10, b. l. 103-104); B. L. 2018-03-01 netesybų (baudos ir delspinigių) paskaičiavimas (t. 10, b. l. 105); B. L. 2018-04-20 netesybų (delspinigių) paskaičiavimas (t. 10, b. l. 106); B. L. 2018-05-23 pretenzija dėl paskolos grÄ Å¾inimo ir netesybų sumokėjimo (t. 10, b. l. 100). Paminėti raÅ¡ytiniai įrodymai įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais ar kitu bÅ«du nuginčyti, todėl sukelia juose nurodytiems asmenims teises ir pareigas.

Tokiu bÅ«du Å¡ie įrodymai patvirtina ne V. Ž., o bÅ«tent I. L. įgyto turto įgijimÄ teisėtomis pajamomis bei pareigÄ jį grÄ Å¾inti, o kartu ir Å¡alina vienÄ iÅ¡ BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių ‑ asmens negalėjimÄ Ä¯gyti turtÄ teisėtomis pajamomis. 5.6. Apeliantas pastebi ir tai, kad I. L. 5.1.1. punkte nurodytÄ turtÄ (pinigus ir auksines monetas) įgijo tikslu už jį ateityje statyti gyvenamÄ jį namÄ , tai patvirtina I. L., liudytojų G.

L., R. M. ir B. L. (buvusi M.), V. Ž. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu; I. L. ir UAB „USD-EU“ 2014-09-15 medienos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20140915, kasos pajamų orderis Serija EU Nr. 015, patvirtinantis, kad I. L. už įsigytÄ medienÄ su pardavėja UAB „USD-EU“ iÅ¡ dalies atsiskaitė (sumokėjo avansÄ ), liudytojais apklaustų UAB „USD-EU“ direktoriaus A. G. (apklaustas ikiteisminio tyrimo metu), buhalterės O. H. parodymai. 5.7. Be kita ko, apeliantas nurodo, jog norint pripažinti, kad V.

Ž. veiksmuose yra BK 1891 straipsnyje numatyto nusikaltimo (neteisėto parturtėjimo) sudėtis, būtina nustatyti ne tik požymį, kad jo turimas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, bet ir požymį, kad toks turtas jam priklausė nuosavybės teise ir viršijo 500 MGL. Paminėtos įsiteisėjusios teismo nutartys ir kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp I. L. ir jai paskolas suteikusių R. M., L. V. susiklostė paskolos prievoliniai teisiniai santykiai. Tai reiškia, kad pagal įsiteisėjusias teismo nutartis I.

L. visus Å¡iuos pasiskolintus pinigus privalo (turi) grÄ Å¾inti tiek R. M., tiek L. V. paveldėtojai (teisių ir pareigų perėmėjai) B. L. (buvusi M.). Be to, bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta VMI specialistė Vida Grybauskienė, byloje atlikusi Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ ir pateikusi specialisto iÅ¡vadÄ , parodė, jog pasiskolinti pinigai baudžiamosios teisės prasme negali bÅ«ti laikomi asmens nuosavybe ir jo pajamomis. Pirmosios instancijos teismas aplinkybių dėl pasiskolintų pinigų pripažinimo V.

Ž. nuosavybe netyrė ir nevertino. 5.8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamosiose bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo taip pat yra išaiškinęs, jog kaltinant asmenį neteisėtu praturtėjimu byloje esančiais įrodymais turi būti pagrįsta, kokia konkrečiai turėto turto dalis negalėjo būti įgyta teisėtomis pajamomis ir kad būtent ši dalis viršija 500 MGL vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-93/2014). 5.9. Nepagrįstu praturtėjimu šioje byloje buvo kaltinami V.

Ž. ir nuteistoji I. L., t. y. kad jie veikdami bendra tyčia ir žinodami, kad turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis nepagrįstai, įgijo 47 000 Eur grynais pinigais ir 29 auksines monetas, kurių bendra vertė 7 517,09 Eur, t. y. iÅ¡ viso turėjo 54 517,09 Eur vertės turto. Kaip žinia, bendra tyčia yra bendrininkavimo požymis. I. L. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikÅ¡ti jokie įtarimai, kad ji, veikdama kartu su V. Ž., bendrininkavo neteisėtai praturtėjant. Tokios aplinkybės dėl bendrininkavimo taip pat nebuvo tiriamos ir vertinamos nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. 5.10.

Pirmos instancijos teismas taip pat nenustatė faktinių aplinkybių, kad I. L. ir V. Ž. 5.1.1. punkte nurodytÄ turtÄ nepagrįstai įgijo po baudžiamojo įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. po 2010 m. gruodžio 11 d. Dar daugiau, nors civilinis įstatymas (CK 3.117 straipsnio 1 dalis) nustato, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau tai ‑ civilinės teisės kategorija, kuri baudžiamajame procese, sprendžiant asmens kaltumÄ negali bÅ«ti taikoma, nes baudžiamojoje teisėje įstatymo analogija negalima.

Kadangi baudžiamojoje teisėje solidari sutuoktinių (sugyventinių) atsakomybė prieÅ¡ baudžiamÄ jį įstatymÄ negalima, todėl, nenustačius turimo turto dalių, konstatuoti, kad V. Ž. ir I. L. kartu (bendra tyčia) nepagrįstai praturtėjo 5.1.1. punkte nurodyto turto apimtimi, nėra jokio pagrindo. Tik tiksliai nustačius turto dalis, kuriomis V. Ž. ir I. L. nepagrįstai praturtėjo, bÅ«tų pagrindas spręsti dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėties. 5.11. V. Ž. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 47 000 Eur grynaisiais pinigais ir 15 iÅ¡ 29 auksinių monetų priklauso nuteistajai I.

L., o jam priklauso likusios 14 aukinių monetų. I. L. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat parodė, kad turtÄ ‑ 2015-11-06 kratos metu rastus 47 000 Eurų grynaisiais pinigais ir 15 iÅ¡ 29 auksinių monetų, teisėtomis pajamomis įgijo bÅ«tent ji, o ne V. Ž. Tokias I. L. nurodytas aplinkybes tiesiogiai patvirtina pirmiau nurodyti įrodymai ir įsiteisėjusios teismo nutartys. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas paminėtų bylos duomenų (įrodymų) neteisėtai iÅ¡ viso nevertino ir, ignoruodamas Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai nenustatė, kokia konkrečiai turėto turto dalis negalėjo bÅ«ti V.

Ž. ir I. L. įgyta teisėtomis pajamomis ir kad būtent tokia dalis viršija 500 MGL vertę. Taigi, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kokia apimtimi (turto dalimi) kiekvienas iš šių nuteistųjų neteisėtai praturtėjo, o V. Ž. kaltumui patvirtinti iš esmės vadovavosi 5.1.9. punkte nurodytomis civilinės teisės kategorijomis. 5.12. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakė tik dėl 47 000 Eur grynųjų pinigų, tačiau apie 29 auksines monetas ir kiek tiksliai jų priklauso kiekvienam iš nuteistųjų, kada tiksliai jos buvo įsigytos, nenustatė. 5.13.

Pagal nusikalstamos veikos metu galiojusiÄ Ä¯statymo redakcijÄ asmuo galėjo bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 1891 straipsnį, jeigu jo turimas turtas virÅ¡ijo 18 830 Eur. Kratos metu buvo rasta 47 000 Eur grynaisiais pinigais ir 29 monetos, kurių bendra vertė 7 517,09 Eur. Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad kratos metu dalį rastų grynųjų pinigų pasiskolino ne V. Ž., o nuteistoji I. L. (I. L. iÅ¡ L. V. ir R. M., iÅ¡ viso bendrai pasiskolino 49 235,40 Eur (170 000 Lt)), o dalį I.

L. gavo dovanu. Kadangi 2015-11-06 kratos metu rasti grynieji pinigai ir 15 auksinių monetų yra ne V. Ž., o I. L. įgyti teisėtai ‑ iÅ¡ teisėtų Å¡altinių, todėl atėmus I. L. patirtas iÅ¡laidas dėl bÅ«simo gyvenamojo namo statybos, nesiekia 500 MGL turimo turto vertės. Nenustačius, kad ne V. Ž., o nuteistosios I. L. pinigai yra įgyti neteisėtai (iÅ¡ neteisėtų pajamų Å¡altinių) ir kad likę pinigai sudaro 500 MGL turto vertės, darytina vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, kad V.

Ž. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties. 5.14. Pagal BK 1891 straipsnį asmuo baudžiamojon atsakomybėn gali bÅ«ti patrauktas jei Å¡iame straipsnyje numatytus požymius atitinkantį turtÄ turi įsigaliojus Å¡iam įstatymui, t. y. po 2010 m. gruodžio 11 d. V. Ž. bylos nagrinėjimo metu taip pat parodė, kad dalis pinigų nuteistajai I. L. buvo padovanoti dar 2009 m. jos tėvo S. L., gimus sÅ«nui N.; 2012 m. gegužę nuteistosios I. L. brolis G. L. jai padovanojo 7 240,50 Eur (25 000 Lt), kaip moralinės skolos kompensacijÄ už iÅ¡ tėvų gauto turto (buto) praradimÄ ; taip pat nuteistosios I.

L. močiutė L. D., gyvenusi Ukrainoje, kaip dalį palikimo paliko savo anūkei I. L. 20 000 JAV dolerių grynaisiais pinigais, kuriuos po močiutės mirties 2015 m. Ukrainoje jai perdavė teta, o kitus pinigus I. L. pasiskolino 2012 ir 2013 metais. Be to, V. Ž. taip pat parodė, kad I. L. turėjo piniginių santaupų dar iki 2010 m. gruodžio 11 d. ir tokia jos nurodyta aplinkybė nėra byloje paneigta. 5.15. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje atliktas I. L. ūkinės finansinės veiklos tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2002-08-12 iki 2010-12-11 ir nuo 2010-12-11 iki 2015-11-06, o V.

Ž. ‑ nuo 1990-03-11 iki 2010-12-11 ir nuo 2010-12-11 iki 2015-11-06. Nors inkriminuojant BK 1891 straipsnio 1 dalį laikotarpis iki 2010-12-11 yra neaktualus, o turtas turi bÅ«ti nepagrįstai įgytas nuo 2010-12-11 dienos, tačiau pirmos instancijos teismas byloje tiksliai nenustatė turto – 47 000 Eur grynųjų pinigų ir 29 auksinių monetų, įsigijimo momento. Nenustačius turto įsigijimo momento, iÅ¡vada, kad V. Ž. veiksmuose yra jam inkriminuotos BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. 5.16.

Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, jas patvirtinančius byloje esančius įrodymus, apelianto įsitikinimu, darytina išvada, kad V. Ž. veiksmuose nėra BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, ignoravo byloje esančius oficialius duomenis (įsiteisėjusias teismų nutartis ir kt.) ir, nenustatęs visų BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtinųjų požymių, neteisėtai V.

Ž. pripažino nepagrįstai praturtėjus. 5.17. Apeliantas, iÅ¡dėstydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 242 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl Å¡ios įstatymo normos taikymo, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duotų kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų iÅ¡tyrimo bei jų vertinimo, teigia, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 242 straipsnio nuostatas, teisiamajame posėdyje balsu neperskaitė pirmiau paminėtų įsiteisėjusių teismų nutarčių ir kitų 5.1.4. punkte nurodytų raÅ¡ytinių įrodymų.

Å is BPK pažeidimas turėjo tiesioginę įtakÄ priimant V. Ž. neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį. Taip pat apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų ir įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnyje, bei BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. 5.18. Pirmiau nurodytos byloje esančios įsiteisėjusios teismo nutartys bei kiti 5.1.4. punkte nurodyti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad I. L. ir L. V. 2012-02-20 paskolos sutartis bei I.

L. ir R. M. 2013-12-19 paskolos sutartis buvo ir yra realios, t. y. paskolos pinigus pagal Å¡ias sutartis gavo bÅ«tent I. L., dėl ko bÅ«tent jai kyla prievolės grÄ Å¾inti gautas paskolas tiek paskolos davėjai R. M., tiek paskolos davėjo L. V. paveldėtojai (teisių ir pareigų perėmėjai) B. L. (buvusi M.). Taigi, nurodyti oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ne V. Ž., o bÅ«tent I. L. teisėtai įsigijo 2015-11-06 kratos metu rastÄ turtÄ ‑ dalį pinigų buvo pasiskolinusi, o likusiÄ dalį gavusi dovanų iÅ¡ savo tėvo S. L., iÅ¡ brolio G.

L. ir iÅ¡ močiutės L. D. (paliko po mirties). Pirmosios instancijos teismas Å¡ių prie bylos prijungtų raÅ¡ytinių įrodymų nevertino ir nepateikė dėl jų vertinimo motyvuotų iÅ¡vadų, kodėl jais vadovaujasi ar nesivadovauja, kokias aplinkybes jie patvirtina ‑ paneigia ar patvirtina V. Ž. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Pirmosios instancijos teismui neįvertinus byloje esančių įsiteisėjusių teismo nutarčių ir kitų 4.1.4. punkte paminėtų raÅ¡ytinių įrodymų, byloje nebuvo nustatytos ir įvertintos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, taip pat nepaÅ¡alinti esantys prieÅ¡taravimai, o tai turėjo lemiamos įtakos sprendžiant dėl V.

Ž. kaltės, jam padarius BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, formaliai nurodęs, jog V.

Ž. Å¡ioje byloje yra kaltinimas cigarečių kontrabanda bei neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, padarė prielaidomis grindžiamÄ iÅ¡vadÄ , kad „šios aplinkybės suponuoja teismui mintį, jog bÅ«tent iÅ¡ Å¡ios neteisėtos veiklos kaltinamieji ir galėjo pasipelnyti“. 5.19. Apeliantas pastebi, kad I. L. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikÅ¡ti jokie kaltinimai dėl cigarečių kontrabandos ar neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis. Nors V. Ž. anksčiau ir gyveno kartu su I.

L., tačiau jie bendro Å«kio nevedė. Teismo posėdžio metu I. L. taip pat parodė, kad ji nieko nežinojo, apie tai, jog V. Ž. užsiima neteisėta veikla ‑ cigarečių kontrabanda. Jai buvo žinoma, jog jos buvęs sugyventinis V. Ž. užsiima prekyba naudotais automobiliais. Dar daugiau, byloje nėra surinkta jokių duomenų, patvirtinančių, kad I. L. bÅ«tų dalyvavusi kartu su V. Ž. gabenant kontrabandÄ , neteisėtai disponuojant akcizinėmis prekėmis ir iÅ¡ to gavusi neteisėtų pajamų.

Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog V. Ž. ir I. L. galėjo pasipelnyti ir neteisėtai praturtėti iÅ¡ Å¡ių nusikalstamų veikų yra visiÅ¡kai nepagrįstos, paremtos prielaidomis bei spėlionėmis, o ne objektyviai iÅ¡tirtais įrodymais. 5.20. Be kita ko, apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik formaliai iÅ¡vardino ir aprašė byloje esančius ir selektyviai pasirinktus raÅ¡ytinius įrodymus, t. y. nurodė raÅ¡ytinio įrodymo datÄ , dokumento pavadinimÄ bei dokumento turinį, tačiau nepateikė jokių motyvų, kaip Å¡ie iÅ¡dėstyti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina ar paneigia V.

Ž. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, kaip minėta, neįvertino V. Ž. kaltę paneigiančių raÅ¡ytinių įrodymų – paminėtų įsiteisėjusių teismo nutarčių ir kitų raÅ¡ytinių įrodymų, nepateikė jų vertinimo motyvų. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų analizės, neatskleidė įrodymų ryÅ¡io ir tik formaliai atliko įrodymų vertinimÄ . Dėl nurodyto negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad V.

Ž. kaltė yra įrodyta ir pagrįsta išsamiu, nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o skundžiamas nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio reikalavimus. 5.21. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų R. M., B. L. (buvusios M.) ir G. L. parodymus, nurodė, kad šie liudytojai yra I. L. artimieji ir geri pažįstami, todėl yra pagrindas abejoti jų parodymų objektyvumu ir patikimumu, nes jie gali būti suinteresuoti padėti I. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nurodytų liudytojų parodymai nėra paneigti, priešingai, patvirtinami įsiteisėjusiomis teismų nutartimis ir kitais rašytiniais įrodymais, vien ta aplinkybė, kad liudytojai yra I.

L. artimieji bei draugai, negali suponuoti iÅ¡vados, kad jų parodymai yra nepatikimi ir turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Liudytoja R. M. teisiamajame posėdyje buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Byloje nebuvo nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog pastaroji liudytoja, siekdama padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, galėjo meluoti ar duoti aiÅ¡kiai melagingus parodymus dėl 20 273,40 Eur (70 000 Lt) paskolos suteikimo I. L. Nors nuosprendyje nurodyta, kad pagal specialisto iÅ¡vadÄ liudytoja R.

M. negalėjo paskolinti 20 273,40 Eur (70 000 Lt) I. L., nes tokios pinigų sumos neturėjo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad VMI specialistė V. Grybauskienė parodė, jog liudytoja R. M. paskolos suteikimo dienÄ galėjo turėti virÅ¡ 30 000 Lt santaupų, tačiau Å¡i liudytoja nebuvo apklausiama tokio tyrimo metu ir nebuvo tiriama, kad ji galėjo turėti santaupų grynaisiais pinigais ir iÅ¡ jų paskolinti I. L. minėtus pinigus. Liudytoja R. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su I. L. yra draugės, tuo metu turėjo santaupų grynaisiais namuose.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ių liudytojos R. M. parodymų netyrė ir jos parodymus paneigiančių aplinkybių nenustatė. Liudytoja B. L. parodė, kad tėvo L. V. praÅ¡ymu ji pervedė dalį, t. y. 20 273,40 Eur (70 000 Lt) paskolos I. L. Å iÄ aplinkybę patvirtinta byloje esantis AB „Swedbank“ 2012-01-30 atsiskaitomosios banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių taip pat nepagrįstai nevertino. 5.22. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl V.

Ž. kaltės vadovavosi išskirtinai specialisto išvada dėl V. Ž. ir I. L. ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Šioje išvadoje nurodyta, kad I. L. ir V. Ž. neturėjo tiek pajamų, iš kurių galėjo įgyti 47 000 Eur grynaisiais pinigais ir 29 auksines monetas, rastus 2015-11-06 kratos metu. Taip pat specialistė išvadoje nurodė, jog ne V. Ž., o būtent I. L. sudarytomis paskolos sutartimis siekė įteisinti kitas jos bei V. Ž. gautas neaiškios kilmės pajamas, rastas kratos metu;

I. L. bei R. M. ir I. L. bei L. V. paskolos sutartys yra fiktyvÅ«s sandoriai, nepateisinami paprasta logika; I. L. tokių pajamų nedeklaravo. 5.23. Vertindamas paminėtus specialisto iÅ¡vadoje pateiktus teiginius, apeliantas nurodo, jog VMI specialistei V. Grybauskienei net nebuvo pateikta užduotis (pateiktas klausimas) vertinti ir nustatyti, ar I. L. pateiktos paskolos sutartys turi juridinę galiÄ ar neturi, ar Å¡ios sutartys yra tikros, nefiktyvios, neapsimestinės ir pan. Kaip žinia, sandorių (tame tarpe ir paskolos sutarčių) realumÄ ir jų sudarymo faktÄ nustato ir vertina tik teismas.

Taigi, tik teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, gali konstatuoti, ar buvo siekta įteisinti V. Ž. ir I. L. gautas, anot VMI specialistės, „neaiÅ¡kios kilmės pajamas“. Å ioje byloje tiek atliekant ikiteisminį tyrimÄ , tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikta jokių duomenų (raÅ¡ytinių įrodymų), kurių pagrindu galima bÅ«tų teigti, kad Å¡ios paskolų sutartys yra negaliojančios ir fiktyvios. VMI specialistei, atliekant tyrimÄ , buvo pateikta tik ikiteisminio tyrimo byloje esanti medžiaga, tačiau, kaip minėta, bylos nagrinėjimo teisme metu I.

L. pateikė įsiteisėjusias teismo nutartis, kuriomis buvo patvirtinti paskolų sutarčių sudarymo ir pinigų gavimo faktai. Tai reiÅ¡kia, kad tokios paskolų sutartys sukelia jos kontrahentams teisines pasekmes ‑ kreditoriams (paskolos davėjams, jų teisių perėmėjams) teisę reikalauti, o skolininkui (paskolos gavėjui) ‑ pareigÄ vykdyti prievoles (grÄ Å¾inti paskolÄ ir kt.). Tokios įsiteisėjusios teismo nutartys VMI specialistei nebuvo pateiktos įvertinti ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad specialisto iÅ¡vada yra suraÅ¡yta neįvertinus visų reikÅ¡mingų dokumentų ir aplinkybių, todėl ji nėra neabejotinai patvirtinanti V. Ž. kaltę dėl jam inkriminuoto nepagrįsto praturtėjimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu netyrė ir nesiaiÅ¡kino, kokia apimtimi keistųsi specialisto iÅ¡vada dėl V. Ž. ir I. L. negalėjimo įgyti kratos metu rastų pinigų ir auksinių monetų, įvertinus skunde minimas įsiteisėjusias teismo nutartis ir kitus raÅ¡ytinius įrodymus. 5.24.

Nors nuosprendyje nurodyta, jog I. L. nedeklaravo teisės aktų nustatyta tvarka kratos metu rastų pinigų bei dovanojimo, kad paskolos sandoriai nebuvo tinkamai įforminti, tačiau vien ta aplinkybė, kad kratos metu rasti pinigai, kurie buvo gauti iÅ¡ paskolų ir dovanojimo sandorių nebuvo deklaruoti teisės aktų nustatyta tvarka, nėra pakankamas įrodymas, kad paskolos I. L. nebuvo suteiktos, kad rasti pinigai buvo įgyti iÅ¡ neteisėtų Å¡altinių ir kad tai patvirtina V. Ž. kaltumÄ dėl jam inkriminuoto nusikaltimo (nepagrįsto praturtėjimo) padarymo.

Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies, 68 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad mokesčių mokėtojui yra suteikiama teisė deklaruoti ar patikslinti mokesčių deklaracijas už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. Sutiktina, kad I. L. kratos metu rastų pinigų teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas teigti, kad V. Ž. ir I. L., nedeklaravusi šių pinigų, neteisėtai praturtėjo.

Taigi, net ir padarius prielaidÄ , kad 49 235,40 Eur (170 000 Lt) paskolos I. L. negavo (Å¡ių pinigų pasiskolino), tai pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, ji gali nepraleidusi 5 metų termino deklaruoti kratos metu rastus pinigus ir sumokėti mokesčius. Apeliantas tuo pačiu pažymi, kad mokestiniame procese sprendžiami mokesčių mokėtojo apmokestinimo klausimai, o nusikaltimų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, faktinės aplinkybės nenagrinėjamos. Tai reiÅ¡kia, kad I.

L. veiksmų įvertinimas, kaip netinkamai vykdančios mokesčių mokėtojos pareigas mokesčių administravimo proceso tvarka, neįrodo V. Ž. kaltinime inkriminuotų nusikaltimų esmės ir tai savaime nepatvirtina, kad šie veiksmai yra nusikaltimai. 5.25. Teismų praktikoje yra laikomasis nuostatos, kad baudžiamajame procese joks įrodymas neturi išskirtinės įrodomosios vertės, kad baudžiamosiose bylose priimami nuosprendžiai turi būti grindžiami ištirtų įrodymų visuma, jog duomenų patikimumas tikrinamas lyginant byloje esančius duomenis vienus su kitais ir vertinant juos bendrame kontekste.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas specialisto iÅ¡vadÄ turėjo vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tame tarpe su paskolų sutartimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis, liudytojų R. M., G. L. ir B. L. duotais parodymais. 5.26. Ä®vertinus nurodytus teisinius argumentus ir bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs V. Ž. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 1891 straipsnio 1 dalyje, neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir tokiu bÅ«du pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, o nuosprendį V. Ž. grindė prielaidomis, dėl ko skundžiamas nuosprendis negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas, o V.

Ž. iÅ¡teisintinas. 5.27. Tuo pačiu apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ . 5.1.2. punkte nurodyti V. Ž. teisinantys įrodymai papildomi ir neprieÅ¡tarauja įsiteisėjusioms teismo nutartims, tačiau kadangi Å¡iomis įsiteisėjusiomis teismo nutartimis buvo patvirtinti ne V. Ž., o bÅ«tent nuteistosios I. L. paskolų sutarčių sudarymo ir pinigų gavimo faktai, Å¡ios įsiteisėjusios teismų nutartys nei specialisto iÅ¡vadoje, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo tiriamos ir įvertintos, todėl byloje konstatuotini esamų įrodymų tarpusavio prieÅ¡taravimai, kurie nebuvo ir nėra paÅ¡alinti.

Kadangi visi neaiÅ¡kumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai (lot. in dubio pro reo), todėl byloje V. Ž. pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį turi bÅ«ti priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kuriame konstatuota, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto teisės pažeidimo sudėties. 5.28. Dėl skunde nurodytų teisinių argumentų darytina iÅ¡vada, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmos instancijos teismo netinkamas materialinės teisės normų taikymas, nepagrįstas atsisakymas vadovautis kasacinės instancijos teismo suformuota teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose, baudžiamojo proceso normų pažeidimas, V.

Ž. atžvilgiu suponavo sÄ lygas nepagrįsto, neteisingo ir Å¡aliÅ¡ko nuosprendžio priėmimui. 5.29. V. Ž. byloje taip pat nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 1992 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), t. y. dėl cigarečių kontrabandos bei neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis. Pirmosios instancijos teismas nuteisė V. Ž., padarius paminėtas nusikalstamas veikas, byloje nenustatęs visų reikÅ¡mingų aplinkybių bei nepaÅ¡alinęs esančių abejonių. V.

Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad muitinės pareigÅ«nai sukeitė 5 blokus „Minsk Capital” cigarečių į 5 blokus cigarečių „Minsk Super Slim” tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė. Apklausiant V. Ž. įtariamuoju pirmÄ kartÄ , buvo įraÅ¡ytas cigarečių kiekis ir pavadinimas, bet jis buvo be akinių ir pasirašė tai, kÄ jam padavė. Nors V. Ž. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė apie muitinės pareigÅ«nų sukeistas cigaretes, tačiau pirmos instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti bei patikrinti, ar rastos cigaretės nebuvo sukeistos.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiÅ¡kinamasi, kaip buvo atliekama rastų cigarečių apžiÅ«ra, kas Å¡ioje apžiÅ«roje dalyvavo, kaip ir kur buvo suraÅ¡yti apžiÅ«ros protokolai. 5.30. Byloje liudytojais buvo apklausti muitinės pareigÅ«nai, dalyvavę sulaikant V. Ž., tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei nuteistÄ jį pirmos instancijos teisme gynęs advokatas nepateikė klausimų dėl cigarečių apžiÅ«ros atlikimo, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti byloje kilusias abejones. 5.31. V. Ž. dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sulaikius ir radus cigaretes, jam esant jos nebuvo apžiÅ«rėtos ir atidarytos.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios aplinkybės dėl galimo cigarečių sukeitimo paaiÅ¡kėjo dar ikiteisminio tyrimo metu, V. Ž. gynėjas turėjo imtis priemonių ir bylos nagrinėjimo teisme metu iÅ¡kelti klausimÄ dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktos cigarečių apžiÅ«ros bei apžiÅ«ros protokolo teisėtumo ir atitikimo BPK 20 straipsnyje įtvirtintiems įrodymams keliamiems reikalavimams. Nurodyti teisiniai argumentai ir faktinės aplinkybės, apelianto manymu, leidžia teigti, kad V. Ž. teisė į gynybÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrinta.

Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir neužtikrinęs V. Ž. teisės į gynybÄ , jį kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 199² straipsnio 1 dalį pripažino nepagrįstai. Kadangi pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių dėl V. Ž. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 1992 straipsnio 1 dalį, o bÅ«tent dėl rastų cigarečių sukeitimo ir jų apžiÅ«ros atlikimo, todėl apeliacinėje instancijoje tikslinga atnaujinti įrodymų tyrimÄ . 5.32.

Pirmosios instancijos teismas, apelianto teigimu, netinkami aiÅ¡kino ir taikė BK 41, 54, 55 straipsnių nuostatas ir V. Ž. paskyrė per griežtÄ bausmę. Teismas, skirdamas V. Ž. bausmę už kiekvienÄ padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , apsiribojo tik formaliu BK 54 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių iÅ¡vardijimu ir vertinimu. 5.33. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs V. Ž. kaltu pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį, jam paskyrė griežčiausiÄ iÅ¡ sankcijoje numatytų bausmių ‑ realiÄ 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Skirdamas bausmę už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas nepateikė jokių motyvų ir tik formaliai nurodė, kad nuteistasis yra teistas jau ne vienÄ kartÄ , tačiau teistumas iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nors V. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos skiriasi jų pavojingumu, padarymo aplinkybėmis, tačiau tais pačiais paminėtais kriterijais pirmosios instancijos teismas vadovavosi skirdamas bausmes už visas V.

Ž. inkriminuotas nusikalstamas veikas. 5.34. Padarius prielaidÄ , kad V. Ž. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 1891 straipsnio 1 dalyje, apygardos teismas, skirdamas jam bausmę už Å¡iÄ veikÄ , nepagrįstai nevertino jo atliktų veiksmų pavojingumo, neatsižvelgė į tai, kad viso bylos nagrinėjimo metu nuteistoji I. L. parodė, jog 2015-11-06 kratos metu rastas turtas (grynieji pinigai ir dalis monetų) priklauso bÅ«tent jai. Byloje nėra nustatyti ir nebuvo analizuojami galimi bendrininkavimo požymiai V.

Ž. ir I. L. veiksmuose, jiems bendrininkavimas neteisėtai praturtėjus nebuvo inkriminuotas, todėl ir skiriant bausmę dėl neteisėto praturtėjimo neturėjo bÅ«ti vertinama, kaip sunkinanti aplinkybė tai, kad veika padaryta bendrininkų grupe. Aplinkybė, kad V. Ž. buvo teistas ir baustas administracine tvarka, nėra pakankamas pagrindas skirti jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę, juolab, kad Å¡iuo metu jo teistumas yra iÅ¡nykęs. Be kita ko, apeliantas pastebi, kad nors kaltinimuose iÅ¡dėstytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra analogiÅ¡kos, tačiau nuteistajai I.

L. pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 200 MGL bauda, tuo tarpu V. Ž. ‑ 2 metai laisvės atėmimo. 5.35. Už nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje ir BK 1992 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), padarymÄ pirmosios instancijos teismas V. Ž. paskyrė atitinkamai 4 metų, 3 metų ir 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Kita vertus, už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ baudžiamajame kodekse taip pat yra numatytos alternatyvos bausmės ‑ bauda arba laisvės atėmimas.

Nors galima sutikti, kad Å¡ios nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant bendrininkų grupe, tačiau BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant bausmę taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo, kokius vaidmenis atliko visi nuteistieji ir kaip jie prisidėjo darant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas bei neindividualizavo Å¡ių požymių skiriant bausmę. 5.36. IÅ¡skyrus nepagrįstÄ praturtėjimÄ , V.

Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuotų kitų nusikalstamų veikų ‑ kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis, pripažino, tačiau pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl V. Ž. prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas negali bÅ«ti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. 5.37. Apeliantas taip pat pastebi, kad V. Ž. jau ilgÄ laikÄ serga II tipo cukriniu diabetu, todėl jam reikalingas specialus gydymas, medikamentai ir atitinkama priežiÅ«ra, dėl ko atlikti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę bÅ«tų sudėtinga. 5.38.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. Ž. realiÄ laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė ne tik į pirmiau nurodytas aplinkybes, tačiau taip pat nevertino, ar nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jis pats yra toks pavojingas, kad tik jį izoliavus nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai. Taigi, apygardos teismas pažeidė ne tik BK numatytas bausmių skyrimo taisykles, bet ir ignoravo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ne kartÄ iÅ¡dėstytas nuostatas dėl bausmės atitikimo teisės pažeidimų pavojingumui bei bausmės paskirčiai.

Ä®vertinus nurodytus teisinius argumentus, apelianto manymu, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad už padarytas nusikalstamas veikas (iÅ¡skyrus BK 1891 straipsnio 1 dalį) skiriant V. Ž. bausmes, pirmosios instancijos teismas netinkami aiÅ¡kino ir taikė BK 41, 54, 55 straipsnio nuostatas, o tai nulėmė nuteistajam aiÅ¡kiai per griežtų bausmių skyrimÄ .

6. Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 7. Nuteistųjų G. S. ir D. K., nuteistojo V. Ž. gynėjo advokato A. Lukoševičiaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistosios I. L. gynėjo advokato A. Lukoševičiaus apeliacinis skundas tenkinamas. Dėl G. S. ir D. K. atsakomybės (2015 m. spalio 29 d. epizodas) 8.

Nuteistasis G. S. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. Apeliantas teigia, kad kontrabandos nevykdė, jokio kontrabandos plano nerengė ir neteisėtai akcizais apmokestinamomis prekėmis nedisponavo. Apeliantas nurodo, kad 2015 m. spalio 29 d. sulaikant V. Ž., jo (G. S.) sodybos teritorijoje nebuvo, V. Ž. nuteistajam G. S. apie tai, kad į jo sodybÄ bus atneÅ¡tos cigaretės, nesakė.

9. Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalį, praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. Apeliantas iÅ¡ esmės neigia dalyvavęs padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistasis teigia, kad jis nepažįsta V. Ž., o su pažįstamu G. S. niekada nebendravo telefonu ir nesitarė dėl cigarečių kontrabandos. Taip pat apeliantas nurodo, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad buvo rasti ir užfiksuoti pėdsakai, patvirtinantys, jog buvo neteisėtai pereita siena iÅ¡ Baltarusijos Respublikos pusės į Lietuvos RespublikÄ , ir kad valstybinę sienÄ kirto bÅ«tent jis (apeliantas). Apeliantas teigia, kad nei vienas iÅ¡ apklaustų pasieniečių jo (apelianto) neatpažino ir nepatvirtino, kad 2015 m. spalio 29 d. bÅ«tent D. K. perėjo Lietuvos Respublikos valstybinę sienÄ ir gabeno baltarusiÅ¡kas cigaretes.

10. Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį už kontrabandÄ (2007 m. birželio 6 d. redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) baudžiamas tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip Å¡ios kontrolės iÅ¡vengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno kilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes ar antikvarinius daiktus. Taigi vienu iÅ¡ kontrabandos, nurodytos BK 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 6 d. redakcija), dalyku laikomi privalomi pateikti muitinei daiktai, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .

Tais atvejais, kai kontrabandos dalykas iÅ¡ kitų valstybių teritorijos į Lietuvos valstybę gabenamas ne per muitinės postus ir kartu yra neteisėtai pereinama Lietuvos Respublikos valstybės siena, tai kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai, neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos sienÄ , kontrabandos dalykas patenka į Lietuvos Respublikos teritorijÄ .

11. BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. redakcija) yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ Ä¯gijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Tuo atveju, kai kaltininkas neteisėtai pergabenęs akcizais apmokestinamas prekes per Lietuvos Respublikos sienÄ (t. y. pabaigęs daryti kontrabandÄ ) toliau jas gabena Lietuvos Respublikos teritorija, jis jau realizuoja BK 199² straipsnyje numatytÄ neteisėtÄ tokių prekių gabenimÄ Lietuvos Respublikos teritorija. Pagal kasacinę praktikÄ kontrabandos sudėtis tokiais atvejais neapima neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199² straipsnis), ir kaltininko veika kvalifikuojama kaip kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis sutaptis (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019).

12. Pagal BK 291 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . Neteisėtas privalomų pateikti muitiniam tikrinimui daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , susijęs su neteisėtu Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimu, kvalifikuojamas pagal BK 199 straipsnio 1 ar 2 dalį (2007 m. birželio 6 d. redakcija) ir BK 291 straipsnio 1 dalį kaip sutaptis.

13. Å ioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2015 m. spalio 29 d. atlikus kratÄ Å venčionių rajone, RamoniÅ«nų kaime, G. S. sodybos garaže buvo rastos 6 kartoninės dėžės, kuriose buvo 2 000 pakelių po 20 vnt. cigarečių „Minsk Capital“, 1 000 pakelių po 20 vnt. cigarečių „Queen Charm“, 500 pakelių po 20 vnt. cigarečių „Queen Menthol“, su Baltarusijos Respublikos akcizų ženklais, kurių muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčius yra 9 962 eurų (t. 1, b. l. 61-71, 81, 114-119). Sodyboje esantis garažas yra nutolęs 50 m atstumu nuo Kamajos upės, kurios viduriu eina Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybės sienos ruožas tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 54-58). Ä®vykio vietoje buvo sulaikyti G. S. ir V. Ž.

14. Nuteistasis D. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2015 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybės sienos neteisėtai neperėjo, cigarečių neturėjo ir jų negabeno, nuo 2014 metų pažįsta kaltinamÄ jį G. S., su juo bendravo tik žvejybos klausimais, su V. Ž. nebendravo. Tačiau Å¡iuos nuteistojo D. K. parodymus paneigia byloje esanti įrodymų visuma.

15. Nuteistasis V. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad susitarė su asmeniu pravarde „R.“ dėl baltarusiÅ¡kų cigarečių atgabenimo prie nuteistojo G. S. namo. Nuteistasis V. Ž. negalėjo kategoriÅ¡kai patvirtinti, kad asmuo pravarde „R.“ yra bÅ«tent D. K. AnalogiÅ¡kus parodymus nuteistasis V. Ž. davė ir akistatos metu su D. K. Akistatos metu V. Ž. parodė, kad suvestas akistaton asmuo panaÅ¡us į asmenį pravarde „R.“, bet ar tai tikrai jis, nėra tikras. V. Ž. taip pat parodė, kad jis su vyru pravarde „R.“ susitarė, kad pastarasis atneÅ¡tų cigaretes iÅ¡ Baltarusijos į LietuvÄ , kÄ pastarasis padarė, tačiau V.

Ž. su tomis cigaretėmis sulaikė pasieniečiai (t. 4, b. l. 158-159). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole V. Ž. nurodė, kad D. K. labai panaÅ¡us į asmenį vardu D. ir pravarde „R.“, kuris 2015 m. spalio 12 d. jam ir S. Ž. netoli valstybės sienos perdavė cigarečių dėžes (t. 3, b. l. 59-62). Tačiau nuteistasis G. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad asmuo pravarde „R.“ yra D. K., su juo G. S. 2015 m. spalio mėnesį bendravo telefonu. IÅ¡ parodymų atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo matyti, kad G.

S. atpažino D. K. kaip asmenį pravarde „R.“, kuris 2015 m. spalio mėnesį prašė leidimo palaikyti daiktus G. S. garaže (t. 4, b. l. 45-48). Å iÄ aplinkybę G. S. patvirtino ir akistatos su D. K. metu (t. 4, b. l. 155-156). Nuteistasis V. Ž. 2015-10-13 ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui parodė, kad „R.“ yra Baltarusijos Respublikos gyventojas, kuris maždaug prieÅ¡ 1 mėnesį, (duomenys neskelbtini), buvo pagautas valstybės sienos apsaugos zonoje be leidimo (t. 3, b. l. 18-19). IÅ¡ administracinių nusižengimų registro pažymos matyti, jog D.

K. 2015-08-19 buvo sulaikytas VSAT pareigÅ«nų, nes buvo valstybės sienos apsaugos zonoje be leidimo (t. 4., b. l. 203). IÅ¡ byloje esančių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų V. Ž. ir D. K. SMS praneÅ¡imų matyti, kad V. Ž. ir D. K. buvo pažįstami, derino cigarečių kontrabandos laikÄ , vietÄ , veiksmus, sutartinius ženklus. Telefoninių pokalbių metu G. S. ir V. Ž. D. K. vadindavo „R.“ (t. 8, b. l. 58-81). 2015 m. spalio 28 d. 12.08 val. D. K.

V. Ž. parašė SMS praneÅ¡imÄ , kad pasimatys rytoj, t. y. 2015 m. spalio 29 d., 7.30 val. pagal jų (Baltarusijos Respublikos) laikÄ , D. K. ateis esant atidarytai automobilio bagažinei (t. 8, b. l. 77).

16. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad D. K. ir asmuo pravarde „R.“ yra tas pats asmuo, su kuriuo V. Ž. susitarė telefonu dėl baltarusiÅ¡kų cigarečių atgabenimo prie nuteistojo G. S. namo, jog D. K. dalyvavo 2015 m. spalio 29 d. nusikalstamų veikų daryme. Nors nuteistasis D. K. 2015 m. spalio 29 d. įvykio metu nebuvo sulaikytas pasienio pareigÅ«nų, neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau įvertinus byloje esantį įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad D. K. kartu su kitais nuteistaisiais dalyvavo akcizais apmokestinamų prekių ‑ cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizų ženklais, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL, neteisėtame gabenime per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ bei tais pačiais veiksmais neteisėtai perėjo valstybės sienÄ , neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje.

17. Nuteistasis G. S. pirmosios instancijos teisme neigė žinojęs, jog jo sodybos teritorijoje bus daroma cigarečių kontrabanda, nurodė, kad V. Ž. pakvietė į savo pirtį, nuteistasis nestebėjo aplinkos, nes ėjo pas kaimynÄ atiduoti vaistų. Nors nuteistasis V. Ž. pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės patvirtino nuteistojo G. S. iÅ¡keltÄ versijÄ , t. y. parodė, kad apie 2015 m. spalio 29 d. vykusiÄ cigarečių kontrabandÄ G. S. nežinojo, V. Ž. pas G. S. buvo atvažiavęs į pirtį, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad G. S. ir V. Ž. yra draugai, ir dėl savo procesinės padėties yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, duoti vienas kito atžvilgiu palankius parodymus, siekdami iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės arba jÄ suÅ¡velninti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistųjų G. S. ir V. Ž. parodymais, nes juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

18. IÅ¡ kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2015 m. spalio 28 d. V. Ž., G. S. ir D. K. (pravarde „R.“) tarpusavyje bendravo telefonu bei susiraÅ¡inėjo SMS praneÅ¡imais derindami cigarečių perdavimo iÅ¡ Baltarusijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ dienÄ (2015 m. spalio 29 d., ketvirtadienį), laikÄ (7.30 val. – 8.00 val. ryto pagal Baltarusijos Respublikos laikÄ ), vietÄ (prie G. S. namo; V. Ž. atvyko į G. S. namus vienÄ dienÄ anksčiau ir ten nakvojo), užsakomų cigarečių rūšį, kiekį, jų kainas bei bendrÄ sumÄ („1 240 eurų prie upės ir 660 eurų po to“), taip pat aptarė, kokiu bÅ«du nusikalstamų veikų darymo metu palaikys ryšį (per D.

K. kaimyno (G. S.) telefonÄ ) bei ženklus (jeigu pas čigonÄ (G. S.) automobilio bagažinė bus pakelta, tada viskas gerai, galima eiti, o jeigu uždaryta, tai reikia laukti) (t. 8, b. l. 58-81). IÅ¡ pokalbių turinio matyti, kad nuteistieji V. Ž., G. S. ir D. K. bÅ«gÅ¡tavo, jog jų pokalbių yra pasiklausoma, todėl bendravo Å¡ifruota kalba, laikydamiesi konspiracijos. Taip pat iÅ¡ pokalbių turinio matyti, kad po paskutinio sulaikymo su kontrabandinėmis cigaretėmis G. S. patyrė didelį nuostolį, todėl norėdamas jį sumažinti, pasiÅ«lė D.

K. toliau „dirbti“ (gabenti į Lietuvos Respublikos teritorijÄ kontrabandines cigaretes). V. Ž. apie savo susiraÅ¡inėjimo su D. K. turinį informuodavo telefonu G. S. bei atsiklausė pastarojo ar jam tinka D. K. pasiÅ«lytas laikas. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad G. S. žinojo apie vykdomÄ neteisėtÄ akcizais apmokestinamų prekių ‑ cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizų ženklais gabenimÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ (cigarečių kontrabandÄ ), kuriai savo konkliudentiniais veiksmais pritarė bei padėjo jÄ padaryti.

19. Nuteistųjų V. Ž., G. S. ir D. K. iÅ¡ anksto telefonu suderinto plano vykdymÄ patvirtina liudytojų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų, parodymai. Liudytojas R. U., Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos rinktinės Specialiosios paskirties komandos specialistas, teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 m. spalio mėn., apie 6 val. ryto (Lietuvos Respublikos laiku), laukdamas pasaloje matė kaip G. S. pagal iÅ¡ anksto suderintÄ Å¾enklÄ â€“ atidarė savo automobilio bagažinės dangtį bei aplinkui vedžiojo Å¡unį, stebėdamas aplinkÄ ar netoliese nėra gulinčių pasieniečių.

Tuo tarpu iÅ¡ Baltarusijos Respublikos pusės atėję du asmenys, užlipę ant skardžio, 20 m atstumu iki upės, per kuriÄ eina valstybės siena, virÅ¡aus pradėjo kelti dėžes, apvyniotas juoda polietilenine plėvele, o V. Ž., paėmęs dėžes, neÅ¡iojo jas į G. S. garaÅ¾Ä . AnalogiÅ¡kus parodymus teisiamajame posėdyje davė ir liudytojas A. C., Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos rinktinės Specialiosios paskirties užkardos jaunesnysis specialistas, kuris papildomai nurodė, kad įvykio vietoje sulaikius V.

Ž., netrukus atėjo ir sodybos savininkas G. S.

20. Nors nuteistasis G. S. apeliaciniame skunde neigė stebėjęs teritorijÄ , nes tuo metu buvo tamsu ir jis neturėjo naktinio matymo prietaisų, tačiau šį argumentÄ paneigia paties nuteistojo G. S. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad tuo metu jau buvo Å¡viesu. Taip pat liudytojai R. U., D. G., V. M., Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nai, teisiamajame posėdyje parodė, kad asmenys iÅ¡ Baltarusijos Respublikos pusės atnešė cigarečių dėžes kai jau pradėjo Å¡visti, todėl naktinio matymo prietaisų nereikėjo.

21. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingas iÅ¡vadas pripažindamas įrodytomis faktines aplinkybes apie tai, kad G. S. veikė kaip padėjėjas bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais (vykdytojais D. K. ir V. Ž.) kontrabandos bÅ«du per Lietuvos Respublikos sienÄ gabenant cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė virÅ¡ijo 250 MGL. Nuteistojo G. S. veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis stebėjo ir žvalgė aplinkÄ Å¡alia kontrabandos padarymo vietos, taip pridengdamas kitus bendrininkus, kad nebÅ«tų sulaikyti pareigÅ«nų, t. y. saugojo ar pridengė kitus bendrininkus ir palengvino nusikaltimo vykdytojams nusikalstamos veikos padarymÄ , iÅ¡ esmės atliko padėjėjo vaidmenį (BK 24 straipsnio 6 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs, kad šiuo atveju G. S. padėjo kitiems nuteistiesiems kontrabanda gabenti cigaretes, šiuos jo nusikalstamus veiksmus neteisingai kvalifikavo tik pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 6 d.), be nuorodos į BK 24 straipsnio 6 dalį. Ši klaida taisytina, G. S. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 6 d. redakcija).

22. Pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. redakcija) V. Ž. ir G. S. nuteisti ir už tai, kad jie akcizais apmokestinamas prekes įgijo už 1 900 eurų ir jas laikė, o D. K. nuteistas už tai, kad jis akcizais apmokestinamas prekes gabeno ir jas realizavo už 1 900 eurų V. Ž. ir G. S. Tačiau aplinkybės, kad 1 900 eurų suma būtų sumokėta D. K., byloje surinkti įrodymai nepatvirtina. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad D. K., susirašinėdamas SMS pranešimais su V.

Ž., nurodė pinigų sumas už cigaretes, t. y. „1 240 eurų prie upės ir 660 eurų po to“ (iÅ¡ viso 1 900 eurų) (t. 8, b. l. 76). Nuteistasis V. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad cigaretes atnešė jam ir jis turėjo už jas sumokėti, piniginėje turėjo 1 200 eur, bet nuteistasis nespėjo jų perduoti. Nė vienas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nų, vykdžiusių 2015 m. spalio 29 d. pasalÄ , neparodė, jog bÅ«tų matę pinigų perdavimÄ .

Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimÄ D. K., byloje taip pat nėra, todėl aplinkybė, kad V. Ž. (nors pastarasis Å¡ioje dalyje nuosprendžio neginčija), G. S. ir D. K. inkriminuotos akcizais apmokestinamos prekės buvo įgytos ir realizuotos už 1 900 eurų sumÄ , Å¡alinama iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies dėl nustatytos Å¡ių nuteistųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. redakcija). Pažymėtina, kad akcizais apmokestinamų prekių įgijimu laikomi įvairÅ«s veiksmai, taip pat ir neatlygintinas gavimas, o realizavimu – ir neatlygintinis perdavimas, todėl aptartų aplinkybių paÅ¡alinimas jokios įtakos nuteistųjų veikos kvalifikavimui neturi.

23. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kvalifikuodamas D. K. veiksmus pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 6 d. redakcija), 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. redakcija), 291 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad buvo rasti ir užfiksuoti pėdsakai, patvirtinantys, jog buvo neteisėtai pereita siena iÅ¡ Baltarusijos pusės į Lietuvos RespublikÄ . Tačiau Å¡iÄ D.

K. keliamÄ versijÄ kartu su aukščiau aptartais įrodymais paneigia ir Å¡ie bylos duomenys: liudytojai A. C. ir V. M., Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nai, teisiamajame posėdyje parodė, kad pagal sutartinį ženklÄ ‑ G. S. atidarius automobilio „Audi 80“ bagažinės dangtį, Baltarusijos Respublikos pusėje pasigirdo Å¡akų traÅ¡kėjimas, kažkas pradėjo judėti ir pamatė prie skardžio du asmenis, kurie perdavinėjo ryÅ¡ulius (dėžes, apvyniotas juoda polietilenine plėvele) V.

Ž. Å i aplinkybė atitinka užfiksuotÄ 2015 m. spalio 28 d. SMS praneÅ¡imÄ , kuriame D. K. raÅ¡o V. Ž. „Gerai, 7.30 bÅ«sim rytoj pagal mÅ«sų laikÄ . Einu ant atidarytos bagažinės, o ten pasimatsime“ (t. 8, b. l. 69, 77). Liudytojas R. U., Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos rinktinės Specialiosios paskirties komandos specialistas, teisiamajame posėdyje parodė, kad naudojant tarnybinius Å¡unis (pėdsekius) buvo užfiksuota, jog prie skardžio buvusių dviejų asmenų pėdsakai nuvedė į Baltarusijos RespublikÄ .

Liudytojas R. U. nurodė, kad tai patvirtino ir Baltarusijos pasieniečiai, kurie savo valstybės teritorijoje rado šviežius pėdsakus.

24. Liudytojas R. U., Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nas, teisiamajame posėdyje nurodė vietÄ , kur tiksliai stovėjo iÅ¡ Baltarusijos Respublikos pusės atėję du asmenys, tarp kurių, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo buvo ir D. K., o bÅ«tent, ant skardžio, 20 m atstumu iki Kamajos upės, per kuriÄ eina valstybės siena, t. y. neteisėtai perėjus Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . Todėl D. K. pagrįstai nuteistas ir pagal BK 291 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės skyrimo G. S. ir D. K.

25. Nuteistasis G. S. praÅ¡o jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. Taip pat nuteistasis G. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje G. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje, davė iÅ¡samius ir nuoseklius viso proceso metu parodymus. Byloje esanti aplinkybių visuma leidžia pripažinti esant visas sÄ lygas, bÅ«tinas G. S. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nurodytai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, konstatuoti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje.

27. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmę nuteistajam G. S., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurias baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 199 straipsnio 1 dalis, 1992 straipsnio 1 dalis) ir vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 253 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad G. S. praeityje teistas ne vienÄ kartÄ , teistumai iÅ¡nykę, baustas administracine tvarka, gydėsi nuo priklausomybės nuo alkoholio, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė ir nevertino aplinkybės, kad Å¡iuo atveju kontrabanda gabentų ir laikytų Lietuvos Respublikos teritorijoje su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais cigarečių vertė tik nežymiai virÅ¡ijo 250 MGL dydį, kuris žymi ribÄ , nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (nusikalstamų veikų padarymo metu 250 MGL sudarė 9 500 eurų, o Å¡ioje byloje neteisėtai gabentų ir laikytų cigarečių vertė buvo 9 962 eurų).

G. S. kontrabandos nusikaltime veikė tik kaip padėjėjas, o ir teismo akcentuoti ankstesni Å¡io nuteistojo teistumai yra iÅ¡nykę. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡iam nuteistajam už BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrė aiÅ¡kiai per griežtas bausmes. Pripažinus Å¡iuo nuosprendžiu G. S. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), mažintinos G.

S. skundžiamu nuosprendžiu už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtos bausmės ir spręstinas bausmių bendrinimo klausimas apeliacinio skundo ribose.

28. Be to, apygardos teismas nepagrįstai nesvarstė bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį (2015 m. kovo 19 įstatymo redakcija) galimybės. G. S. pirmosios instancijos teismo paskirta galutinė subendrinta bausmė nevirÅ¡ijo ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, t. y. formalios sÄ lygos taikyti BK 75 straipsnį nustatytos. Å iuo nusprendžiu G. S. paskirtos bausmės dar labiau sumažintos. Byloje nustatyta, kad G. S. padarė dvi sunkias ekonominio pobÅ«džio nusikalstamas veikas ir vienÄ apysunkę nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su neteisėtu disponavimu Å¡aunamaisiais ginklais ir Å¡audmenimis.

Nors Å¡ių veikų pavojingumas yra neginčytinas, tačiau jos nėra tokio pobÅ«džio ir laipsnio, kad bÅ«tų reikalinga griežta asmens izoliacija nuo visuomenės. Kaip minėta, neteisėtai kontrabandos bÅ«du gabentų ir laikytų Lietuvos Respublikos teritorijoje akcizais apmokestinamų prekių kiekis tik nežymiai virÅ¡ijo ribÄ , nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė, sunkių padarinių nusikalstamos veikos nesukėlė, kratos metu rastos ir paimtos su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais cigaretės į apyvartÄ nepateko, G.

S. vaidmuo buvo padėjėjo. Nors G. S. baustas administracine tvarka, tačiau neturi galiojančių teistumų. G. S. gyvena su motina, kuriai dėl amžiaus ir sveikatos bÅ«klės reikalinga priežiÅ«ra. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, taip pat tai, kad G. S. per gana ilgÄ (daugiau nei ketverių metų) laiko tarpÄ po nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ nuteistas, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, yra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, kad jis nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti skiriant jam tik realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

Å iuo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymÄ . G. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, paskiriant įpareigojimÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

29. Nuteistasis D. K. praÅ¡o sumažinti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos baudos dydį, iÅ¡dėstant paskirtos baudos mokėjimÄ ketveriems metams.

30. Ä®vertinus D. K. asmenybę (Lietuvos Respublikoje neteistas, baustas administracine tvarka vienÄ kartÄ , dirba, užsiima individualia veikla, yra vedęs, turi nepilnamečių vaikų, yra neįgalus, turi sveikatos problemų), padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus (padarė dvi sunkias ekonominio pobÅ«džio nusikalstamas veikas ir vienÄ apysunkę nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su neteisėtu valstybės sienos perėjimu, kad nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 6 d. redakcija) ir 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. redakcija), pavojingumas, kaip minėta, yra mažesnis negu galimas rÅ«Å¡inis tokių veikų pavojingumas, t. y. kad kontrabanda gabentų ir laikytų Lietuvos Respublikos teritorijoje su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais cigarečių vertė nežymiai virÅ¡ijo 250 MGL dydį, kuris žymi ribÄ , nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (nusikalstamų veikų padarymo metu 250 MGL sudarė 9 500 eurų, o Å¡ioje byloje neteisėtai gabentų ir laikytų cigarečių vertė buvo 9 962 eurų)), kad yra viena baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupe (BK 199 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 6 d. redakcija) (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismo D.

K. paskirtos baudos, žymiai mažesnės BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte (2011-04-21 įstatymo redakcija) numatytÄ Å¡ios bausmės, skiriamos už sunkų nusikaltimÄ , vidurkį, yra aiÅ¡kiai per griežtos. Be to, D. K. visos paskirtos bausmės buvo bendrinamos nuteistajam palankiausiu apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 6 d. redakcija), apimant visas kitas Å¡velnesnes bausmes. Å velninti nuteistajam paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę taip pat nėra pagrindo.

31. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. K. Å¡iuo metu nedirba, turi sveikatos problemų, yra neįgalus (nustatytas 3 grupės invalidumas), gauna tik 75 eurų paÅ¡alpÄ , pagal galimybes dirba pagal patentÄ , iÅ¡laiko tris nepilnamečius vaikus, todėl D. K. objektyviai neturi jokių galimybių sumokėti paskirtÄ baudÄ (246 MGL, t. y. 9 264 eurų) per įstatyme nustatytÄ dviejų mėnesių terminÄ (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, jog D.

K. vengia sumokėti baudÄ . PraÅ¡ymÄ atidėti paskirtos baudos sumokėjimÄ (pratęsti jos terminÄ ) nuteistasis pateikė teismui apeliacinės instancijos teisme, t. y. dar neįsiteisėjus teismo nuosprendžiui ir nepradėjus priverstinio baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Tai patvirtina D. K. ketinimÄ savanoriÅ¡kai įvykdyti paskirtÄ bausmę. Ä®vertinus nuteistajam skirtos baudos dydį (246 MGL, t. y. 9 264 eurų), nuteistojo pateiktus duomenis apie jo gaunamas pajamas, darytina iÅ¡vada, jog dviejų mėnesių terminas, per kurį turi bÅ«ti sumokėta paskirta bauda, yra neprotingas.

Dėl Å¡ių aplinkybių nagrinėjamu atveju yra pagrindas pratęsti nuteistajam D. K. terminÄ baudai sumokėti iki ketverių metų (48 mėnesių).

32. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo G. S. gynėja prašė grÄ Å¾inti G. S. metalinę dėžutę, paimtÄ 2015 m. spalio 29 d. kratos metu, kurioje buvo laikomi Å¡oviniai. Gynėja nurodo, kad dėžutė priklauso G. S., ji yra antikvarinė ir vertinga. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas nusprendė metalinę dėžutę, paimtÄ 2015 m. spalio 29 d. kratos metu G. S. namuose, kurioje buvo rasti Å¡oviniai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ G. S. kratos metu paimta dėžutė nėra menkavertė, prieÅ¡ingai, yra antikvarinė, ji grÄ Å¾intina G. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Dėl V. Ž. atsakomybės pagal BK 1992 straipsnį (2015 spalio 12 d. epizodas).

33. Nuteistojo V. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde dėl teigia, kad muitinės pareigÅ«nai sukeitė 5 blokus „Minsk Capital” cigarečių į 5 blokus cigarečių „Minsk Super Slim” tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. AnalogiÅ¡kas aplinkybes V. Ž. nurodė duodamas parodymus dėl Å¡io epizodo pirmosios instancijos teisme. Tačiau Å¡iÄ V. Ž. iÅ¡keltÄ versijÄ paneigia byloje esanti įrodymų visuma.

34. Liudytojas R. K., Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nas, pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2015 m. spalio 12 d. sulaikius V. Ž. ir S. Ž. su dėžėmis, pastarieji pasakė, jog dėžėse cigaretės, tačiau neaiÅ¡kino kokį cigarečių kiekį neÅ¡a. Pasienio pareigÅ«nai, patikrinę dėžių turinį (praplėšdami dėžes), įsitikino, jog ten cigaretės. Sulaikyti asmenys ir jų gabentas krovinys automobiliu buvo pristatyti į Ignalinos rinktinę. PareigÅ«nai įvykio vietoje cigarečių apžiÅ«ros nedarė, cigarečių apžiÅ«rÄ ir skaičiavimÄ atliko rinktinėje.

Å iuos liudytojo R. K. parodymus patvirtina raÅ¡ytinė bylos medžiaga. 35. 2015-10-12 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), 3 000 m atstumu nuo valstybės sienos ženklo 1588, miÅ¡kingoje vietovėje rasti 4 ryÅ¡uliai suvynioti į juodos spalvos polietilenÄ . IÅ¡pakavus ryÅ¡ulius, juose buvo rasta 3 450 pakelių po 20 cigarečių „Minsk Capital“ ir 50 pakelių po 20 cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais.

Atlikus apžiÅ«rÄ , paimta 3 450 pakelių cigarečių „Minsk capital“ ir 50 pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“, kurie saugomi Ignalinos rinktinėje (t. 1, b. l. 36-38). 2015-10-13 apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėta 3 450 pakelių po 20 cigarečių „Minsk Capital“ ir 50 pakelių po 20 cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurie paimti 2015-10-12 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu (t. 1, b. l. 39-40). 2015-10-12 Materialinių vertybių perdavimo ir priėmimo akte nurodyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos rinktinei perduota saugoti 3 450 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ ir 50 pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“, iÅ¡ viso 3 500 pakelių cigarečių, su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (t. 1, b. l. 41). 2015-10-13 nutarime dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, perdavimo saugoti nurodyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos rinktinės Logistikos skyriui perduota saugoti 3 450 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ ir 50 pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (t. 1, b. l. 42).

Toks pats cigarečių kiekis ir tokia pati jų rūšis nurodyta priėmimo-perdavimo akte bei pakvitavime (t. 1, b. l. 43, 44).

36. Kaip matyti iÅ¡ aptartų įrodymų, visoje raÅ¡ytinėje bylos medžiagoje (nuo pat įvykio vietos apžiÅ«ros iki cigarečių perdavimo saugoti Logistikos skyriui) yra nurodyta, kad 2015-10-12 pas nuteistuosius V. Ž. ir S. Ž. buvo rasta ir paimta 3 450 pakelių po 20 cigarečių „Minsk Capital“ ir 50 pakelių po 20 cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Byloje nėra jokių patikimų, objektyvių duomenų, kad nuteistieji V. Ž. ir S. Ž. nusikalstamos veikos padarymo dienÄ â€“ 2015-10-12 bÅ«tų disponavę kitokios rÅ«Å¡ies cigaretėmis ar kitokiu jų kiekiu.

Be to, pats nuteistasis V. Ž., įteikus jam praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ ir duodant parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, nei pirminėje apklausoje, nei vėlesnėse nepateikė jokių pastabų dėl jam inkriminuotos cigarečių rÅ«Å¡ies ir jų kiekio (t. 3, b. l. 17-19). Nuteistojo V. Ž. bendrininkas S. Ž. viso proceso metu neturėjo jokių pastabų dėl gabentų cigarečių rÅ«Å¡ies ir jų kiekio. Nuteistasis V. Ž. versijÄ , paremtÄ tik deklaratyviais teiginiais, kad muitinės pareigÅ«nai sukeitė 5 blokus „Minsk Capital” cigarečių į 5 blokus cigarečių „Minsk Super Slim”, iÅ¡kėlė tik pirmosios instancijos teisme, susipažinęs su visa bylos medžiaga.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų šiuos nuteistojo V. Ž. teiginius. Be to, nuteistasis V. Ž. nesiskundė dėl neteisėtų pasienio pareigūnų veiksmų. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad pasienio pareigūnai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti V. Ž. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. Ž. iškelta versija yra nuteistojo gynybinė taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pagrįstai nurodė, kad Å¡iuo atveju kaltinime nurodytų akcizais apmokestinamų prekių įgijimo aplinkybės tiksliai nebuvo nustatytos, t. y. nenustatyta, kur cigaretės nupirktos, už kokiÄ kainÄ ir t. t. Tačiau, padaręs tokiÄ iÅ¡vadÄ ir nuosprendyje nurodęs, kad kontrabandinių cigarečių įgijimas Å¡alintinas iÅ¡ kaltinimo V. Ž. ir S. Ž. dėl 2015-10-12 nusikalstamos veikos, faktiÅ¡kai Å¡ios BK 199² straipsnio 1 dalyje nurodytos alternatyvios veikos nepaÅ¡alino.

Atsižvelgiant į tai, Å¡i klaida taisytina, iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies dėl nustatytos V. Ž., o taip pat ir S. Ž. (BPK 320 straipsnio 5 dalis) nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. redakcija) (2015-10-12 nusikalstama veika), Å¡alinama aplinkybė, kad jie iÅ¡ dviejų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ pinigų sumÄ Ä¯gijo kontrabanda į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos atgabentas akcizais apmokestinamas prekes.

Tačiau tai nekeičia nuteistųjų V. Ž. ir S. Ž. 2015-10-12 veikos kvalifikavimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. redakcija). Net ir nenustačius, kad V. Ž. ir S. Ž. įgijo akcizais apmokestinamas prekes, lieka neginčytinai įrodyta, kad V. Ž. ir S. Ž. akcizais apmokestinamas prekes gabeno. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė V. Ž. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. redakcija) (dėl 2015-10-12 nusikalstamos veikos). Dėl nuteistųjų I.

L. ir V. Ž. atsakomybės pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį 38. Apeliaciniuose skunduose iÅ¡ esmės nesutinkama su nuteistųjų I. L. ir V. Ž. nuteisimu pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad I. L. šį turtÄ Ä¯gijo teisėtai bei nurodė turto gavimo Å¡altinius ‑ pasiskolino arba gavo dovanu iÅ¡ giminaičių arba draugų.

39. Pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtÄ , žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis. BK 190 straipsnio 2 dalyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 189¹ straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iÅ¡ teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu bÅ«du nagrinėjama norma sudaro pagrindÄ patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie yra sukaupę ir disponuoja neproporcingai dideliu pagal jų pajamas turtu, esant pagrindui manyti, jog turtas gautas iÅ¡ neteisėtos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslėpti tokio turto kilmę ir savininkus.

BK 189¹ straipsnis, nustatantis atsakomybę už neteisėtÄ praturtėjimÄ , įsigaliojo nuo 2010 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime konstatavo, kad nors įstatymo leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę susiejo su turto turėjimu, BK 189¹ straipsnio 1 dalis gali bÅ«ti taikoma tik toms situacijoms, kai Å¡iame straipsnyje nurodytÄ turtÄ asmuo yra įgijęs ne anksčiau negu BK 189¹ straipsnio įsigaliojimo dienÄ , t. y. 2010 m. gruodžio 11 d.

40. Pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, 190 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ asmens nuosavybės teise turimas turtas atitinka neteisėto praturtėjimo sudėties dalykÄ tuomet, kai: 1) turimas didesnės negu 500 MGL vertės turtas, kuris negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis;

2) asmuo iš teisės aktais neuždraustos veiklos negalėjo gauti tiek pajamų, kad jų pakaktų nurodytos vertės turtui nuosavybės teise įgyti. BK 189¹ straipsnyje apibrėžta nusikaltimo sudėtis nereikalauja nustatyti, kad nusikaltimo dalykas – asmens turimas turtas – įgytas būtent nusikalstamu būdu.

41. Atsakomybė dėl neteisėto praturtėjimo gali kilti ne tik asmenims, nuosavybės teise turėjusiems (turintiems) straipsnio dispozicijoje nurodytÄ turtÄ , bet ir asmenims, perėmusiems tokį turtÄ , kuris negalėjo bÅ«ti įgytas kitų asmenų teisėtomis pajamomis. Aptariamas nusikaltimas pagal straipsnio dispozicijos formuluotę „žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti“ gali bÅ«ti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Kadangi tiesioginis savininkas paprastai visada žino, kaip įgytas jo turtas, ypač kai to turto vertė yra pakankamai didelė, neteisėtas praturtėjimas neatsargios kaltės forma galimas tik asmenims, perėmusiems didesnės negu 500 MGL vertės turtÄ , kuris negalėjo bÅ«ti įgytas kitų asmenų teisėtomis pajamomis.

Remiantis BK 190 straipsnio 2 dalyje pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, vien faktas, kad asmens gautos pajamos nebuvo įtrauktos į apskaitÄ teisės aktų nustatyta tvarka, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis.

42. IÅ¡ BK 189¹ straipsnio turinio iÅ¡plaukia, kad teismas, nustatydamas, jog turtas negalėjo bÅ«ti įgytas iÅ¡ teisėtų pajamų, nesaistomas bÅ«tinumo remtis įrodytais faktais apie neteisėtÄ turto kilmę. Loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis“ iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad finansiniai Å¡altiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus Å¡io turto gavimo bÅ«dus, aiÅ¡kiai matyti, jog turtas negalėjo bÅ«ti įgytas nė vienu iÅ¡ jų.

Nepaisant to, įrodinėjant BK 189¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį, būtina paisyti nekaltumo prezumpcijos principo ir iš jo kylančių reikalavimų. Įrodinėjant aplinkybę, jog turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2014, 2K-P-93/2014, 2K-75/2014 ir kt.). Vadovaujantis šiuo principu, kaltinamasis neturi pareigos įrodinėti praturtėjimo teisėtumo.

Ä®rodyti, kad asmuo turėjo šį turtÄ nuosavybės teise, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis, yra kaltinančios Å¡alies pareiga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-511/2015, 2K-111-677/2016). Todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi bÅ«ti vertinami duomenys apie turto įgijimo aplinkybes, turto savininko ir jo Å¡eimos narių gyvenimo bÅ«dÄ , darbinės veiklos pobÅ«dį ir staÅ¾Ä , turimus verslus, įtrauktas ir galbÅ«t neįtrauktas į apskaitÄ pajamas, paimtas paskolas, paveldėtÄ turtÄ , iÅ¡laidas, ryÅ¡ius su asmenimis, apie kurių neteisėtÄ veiklÄ turima duomenų, ir kt.

Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtÄ teisėtomis pajamomis atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir į jo Å¡eimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimÄ turtÄ per visÄ darbinę veiklÄ , o ne vien per tam tikrÄ pasirinktÄ laikotarpį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2014, 2K-P-93/2014, Nr. 2K-75/2014).

43. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2015-11-06 atliekant kratÄ N. Ž., V. Ž. ir I. L. nepilnamečio sÅ«naus, vardu registruotame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), duobėje po lentomis, maiÅ¡elyje buvo rasti pinigai – 47 000 eurų, ir ten pat po smėliu buvo rastas stiklinis indas su 29 aukso spalvos monetomis, ant kurių rusų kalba užraÅ¡yta „penkiasdeÅ¡imt rublių“ (t. 1, b. l. 99-111).

44. Nuteistasis V. Ž. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad garaže rasti grynieji pinigai priklauso I. L., šiuos pinigus I. L. ketino panaudoti namo statybai ant V. Ž. paveldėto žemės sklypo, kurį nuteistasis ketino padovanoti savo sūnui. I. L. sakė, kad garaže rastus pinigus – 47 000 eurų pasiskolino. Garaže rastas auksines monetas nuteistasis nupirko už savo turėtus 15 000 Lt ir už I. L. priklausančius 10 000 Lt, iš jos santaupų, buvusių namuose. Visus garaže rastus pinigus užkasdavo V.

Ž., kartais vienas, kartais dalyvaujant ir I. L., kad pastaroji žinotų kur yra pinigai. 47 000 eurų suma, rasta garaže, iÅ¡ pradžių buvo litais, tačiau paskui V. Ž. nešė po 7-8 tÅ«kst. Lt į bankÄ ir juos keitė į eurus bei daug kartų juos užkasinėjo, kol iÅ¡keitė visus turėtus litus į eurus. V. Ž. vedė užraÅ¡us dėl pinigų sumų, o I. L. domėjosi Å¡ių pinigų apskaita. Nuteistasis nurodė, kas su I. L. nėra turėjęs jokių piniginių reikalų, tačiau rÅ«pinosi I.

L. pinigais, juos vežė, keitė, padėjo saugiai laikyti. V. Ž. su I. L. gyvena viename bute, turi bendrÄ vaikÄ , tačiau nėra sugyventiniai ir bendro Å«kio neveda, tačiau V. Ž. moka mokesčius už komunalines paslaugas, duoda pinigų maistui ir vaiko iÅ¡laikymui. Nuteistasis nurodė, kad pinigai buvo laikomi garaže, nes ten saugiau. Pinigų nelaikė namuose, nes namus dažnai apvagia, taip pat nelaikė banke, nes pastaruoju metu Lietuvoje keli bankai bankrutavo.

45. AnalogiÅ¡kus parodymus nuteistasis V. Ž. davė ir pirmosios instancijos teisme bei papildomai nurodė, kad prieÅ¡ sulaikymÄ nedirbo, remontavo ir pardavinėjo automobilius, V. Ž. pinigus uždirbdavo iÅ¡ neoficialaus darbo. Nuteistasis nurodė, kad I. L. uždirbdavo pakankamai pinigų ir taupydavo. I. L. dirbo geležinkelyje, kavinėje, daugiausiai kirpykloje, turėjo daug klientų, važinėjo pas klientus į namus. I. L. nuteistajam V. Ž. pasakojo, kad gimus vaikui jai padovanojo pinigų, taip pat I. L., grįžusi iÅ¡ močiutės laidotuvių, vykusių Ukrainoje, atvežė pinigų (dolerių).

46. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo V. Ž. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s. Apeliacinės instancijos teisme buvo perskaityti nuteistojo V. Ž. 2015-11-13 parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose nuteistasis parodė, kad garaže rasti ir paimti pinigai (apie 50 000 eurų) bei auksinės monetos priklauso jam (V. Ž.). V. Ž. nurodė, jog garaže rastus pinigus taupė visÄ savo gyvenimÄ , kažkiek padėjo nuteistojo motina. Per paskutinius 10 metų nei V.

Ž., nei jo sugyventinė I. L. nekilnojamojo turto nepardavė. Taip pat V. Ž. nurodė, pinigų slėptuvę (garažo duobėje, smėlyje), kokio nominalo buvo kupiÅ«ros (po 50, 100, 200, 500 eurų), kaip buvo supakuoti pinigai (įdėti į popierių ir į celofaninį maiÅ¡elį) ir auksinės monetos (sudėtos į stiklinę tarÄ ) bei kad jų kiekis, kainos ir sumos buvo užraÅ¡ytas ant popieriaus lapo, kuris buvo įdėtas kartu. V. Ž. nurodė, kad auksines monetas pirko prieÅ¡ 2 metus (apie 2013 m.), viena moneta kainavo apie 1 000 Lt, jog auksines monetas nupirko visas iÅ¡ karto, radęs skelbimÄ internete.

V. Ž. taip pat nurodė, kad garaÅ¾Ä nupirko prieÅ¡ 8 metus (apie 2007 m.), garažu naudojosi tik V. Ž., niekam garažo nenuomojo, Å¡iuo garažu daugiau niekas nesinaudojo, vienintelis V. Ž. turėjo raktus nuo garažo. V. Ž. sugyventinė I. L. kelis mėnesius dirbo parduotuvėje „Iki“, prieÅ¡ tai ji kelis metus dirbo kirpykloje (t. 3, b. l. 44-46).

47. Kitos apklausos metu nuteistasis V. Ž., 2015-12-10 duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, neigė, jog garaže rasti pinigai priklauso jam (V. Ž.). Apklausos pradžioje nuteistasis nurodė, kad garaže rasti pinigai yra V. Ž. ir jo sugyventinės I. L., su kuria gyvena kartu jau 10 metų ir veda bendrÄ Å«kį, bendri pinigai. Vėliau V. Ž. nurodė, kad 47 000 eurų priklauso I. L., o V. Ž. už savo pinigus ‑ 15 000 Lt nupirko dalį rastų auksinių monetų, o kitÄ dalį auksinių monetų nupirko už I.

L. duotus pinigus. V. Ž. teigė, kad jo motina E. Ž. prieÅ¡ 5 metus buvo V. Ž. paskolinusi kelis kartus įvairias pinigų sumas (nuo kelių Å¡imtų iki kelių tÅ«kstančių Lt), tačiau tais pačiais metais V. Ž. skolas grÄ Å¾ino. V. Ž. motina padovanojo jam butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini). V. Ž. nurodė, kad oficialiai per visÄ savo gyvenimÄ niekur nedirbo, nuo 2000 m. iki 2014 m. užsiminėjo automobilių pirkimu – pardavimu, savo veiklos mokesčių inspekcijoje neregistravo.

Kitų pajamų, iÅ¡skyrus iÅ¡ automobilių pirkimo – pardavimo gautus pinigus, V. Ž. neturėjo. I. L. ilgai dirbo kirpėja, taip pat ji skolinosi pinigus iÅ¡ savo giminaičių, nes norėjo statyti namÄ . V. Ž. teigė, kad tarp kratos metu rastų pinigų nėra pinigų, gautų iÅ¡ prekybos akcizais apmokestinamomis prekėmis ar kitos neteisėtos veiklos (t. 3, b. l. 53-55).

48. Dar kitos apklausos metu nuteistasis V. Ž., 2016-01-08 duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, neigė sakęs, kad garaže rasti pinigai yra bendri pinigai kartu su I. L. V. Ž. nurodė, jog sakė, kad pinigai laikomi bendri, nes kartu gyvena su I. L., bet iš tikrųjų 47 000 eurų priklauso I. L. 15 000 Lt asmeninių santaupų V. Ž. panaudojo 29 auksinių monetų pirkimui, o likusius pinigus (apie 10 000 Lt) auksinių monetų pirkimui paėmė pas I. L. (žinojo, kur laikomi I. L. pinigai), vėliau apie tai jai pranešė (t. 3, b. l. 57-58). 49. 2017-05-11 apklausos metu nuteistasis V.

Ž. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad garaže rastas turtas priklauso ne V. Ž., o jo sugyventinei I. L. V. Ž. nurodė, jog davė tik kelis tūkstančius litų auksinių monetų pirkimui, o visi kiti rasti pinigai priklauso I. L. Taip pat nuteistasis V. Ž. nurodė, kad nors su I. L. gyvena tame pačiame bute, tačiau bendro ūkio niekada nevedė, neturėjo bendrų pinigų (t. 3, b. l. 77-78).

50. IÅ¡ aptartų nuteistojo V. Ž. parodymų dėl garaže rasto turto priklausomumo matyti, kad jie kiekvienos apklausos metu kito. IÅ¡ pradžių nuteistasis V. Ž. tvirtino, kad garaže rasti ir paimti pinigai (apie 50 000 eurų) bei auksinės monetos priklauso jam (V. Ž.) (t. 3, b. l. 44-46). Kitos apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ metu nuteistasis V. Ž. neigė, jog garaže rasti pinigai priklauso jam (V. Ž.). Apklausos pradžioje nuteistasis nurodė, kad garaže rasti pinigai yra V.

Ž. ir jo sugyventinės I. L., su kuria gyvena kartu jau 10 metų ir veda bendrÄ Å«kį, bendri pinigai. Paskui, tos pačios apklausos metu, V. Ž. nurodė, kad 47 000 eurų priklauso I. L., o V. Ž. už savo 15 000 Lt nupirko dalį rastų auksinių monetų, o kitÄ dalį auksinių monetų nupirko už I. L. duotus pinigus (t. 3, b. l. 53-55). Dar kitos apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ metu nuteistasis V. Ž. neigė sakęs, kad garaže rasti pinigai yra bendri pinigai kartu su I. L.

V. Ž. nurodė, jog sakė, kad pinigai laikomi bendri, nes kartu gyvena su I. L., bet iÅ¡ tikrųjų 47 000 eurų priklauso I. L. (t. 3, b. l. 57-58). Dar kitos apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ V. Ž. nurodė, kad nors su I. L. gyvena tame pačiame bute, tačiau bendro Å«kio niekada nevedė, neturėjo bendrų pinigų (t. 3, b. l. 77-78). Nuteistasis V. Ž., duodamas parodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat laikėsi pozicijos, kad garaže rasti grynieji pinigai – 47 000 eurų priklauso I.

L., o auksines monetas nuteistasis nupirko už savo turėtus 15 000 Lt ir už I. L. priklausančius 10 000 Lt, iÅ¡ jos santaupų, buvusių namuose. Tačiau nuteistasis V. Ž. teisme negalėjo įtikinamai paaiÅ¡kinti, kodėl pakeitė savo pirminius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, jog garaže rasti ir paimti pinigai bei auksinės monetos priklauso V. Ž. (t. 3, b. l. 44-46). Nuteistasis V. Ž. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad tyrėjas neteisingai suprato ir neteisingai surašė jo parodymus, apklausos protokolÄ jam perskaitė ir iÅ¡vertė, nes neturėjo akinių, V.

Ž. pasirašė apklausos protokolÄ , patvirtindamas savo paraÅ¡u parodymų teisingumÄ ; kodėl apklausos protokole taip suraÅ¡yti parodymai, V. Ž. negalėjo paaiÅ¡kinti. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo V. Ž. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, buvo prieÅ¡taringi, jog nuteistasis V. Ž. dėl savo procesinės padėties yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir galimo garaže rasto ir paimto turto konfiskavimo, kyla abejonių V.

Ž. parodymų patikimumu, todėl V. Ž. parodymais vadovaujamasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

51. Nuteistoji I. L. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad garaže rasti pinigai – 47 000 eurų bei dalis garaže rastų auksinių monetų – 15 vnt. priklauso I. L. Dalis auksinių monetų buvo nupirkta iÅ¡ I. L. pinigų, o kita dalis auksinių monetų – 14 vnt. priklauso V. Ž., nes V. Ž. juos nupirko iÅ¡ savų pinigų. I. L. su V. Ž. gyvena viename bute nuo 2008 metų, turi bendrÄ vaikÄ , kuris gimė 2009 metais, tačiau bendro Å«kio kartu neveda. I. L. skolinosi pinigus, ketindama statyti namÄ ant V.

Ž. žemės sklypo, kurį V. Ž. planavo padovanoti jų bendram vaikui. I. L. skolinosi pinigus, kai dar nebuvo sutvarkyti dokumentai dėl žemės sklypo, kai namo statyba dar nebuvo pradėta. I. L. nurodė, kad iÅ¡ L. V. (kuris mirė 2016 metais) pagal paskolos sutartį pasiskolino 100 000 Lt, pinigus L. V. perdavė per du kartus. IÅ¡ pradžių L. V. perdavė grynaisiais 30 000 Lt, o paskui – 2012-01-30 L. V. dukra B. M. iÅ¡ savo banko sÄ skaitos pervedė į I. L. banko sÄ skaitÄ 70 000 Lt.

Å ie pinigai buvo I. L. sÄ skaitoje apie pusę metų, iÅ¡ karto Å¡ie pinigai nebuvo iÅ¡gryninti, dalį Å¡ių pinigų I. L. iÅ¡grynino savo poreikių tenkinimui. I. L. su L. V. susitarė, jog pinigus grÄ Å¾ins, kai galės. I. L. nežino, kur dingo su L. V. pasiraÅ¡ytos sutarties originalas, nes, anot nuteistosios, po atliktos kratos daug kas dingo. I. L., iÅ¡gryninusi iÅ¡ L. V. gautus pinigus, perdavė juos V. Ž., kad jis juos paslėptų, pastarasis juos užkasė garaže. IÅ¡ Ukrainos po senelės mirties paveldėtus pinigus, I.

L. vežė be dokumentų, pasienyje Å¡ių pinigų nedeklaravo, I. L. apie tai, kad veža pinigus, savo broliui, kuris taip pat važiavo kartu, nesakė. I. L. brolis padovanojo 25 000 Lt, taip pat pinigus jai paskolino R. M. V. Ž. tam tikras pinigų sumas litais banke pakeisdavo į eurus, o paskui juos nuveždavo užkasti į garaÅ¾Ä . Po atliktos kratos I. L. iÅ¡grynino pinigus (apie 15 000 eurų), buvusius jos banko sÄ skaitoje. I. L. nurodė, kad Å¡ie pinigai nėra skolinti, jie yra jos uždirbti, tai buvo jos santaupos.

Garaže rastÄ pinigų sumÄ â€“ 47 000 eurus galėjo sudaryti ir pinigai, gauti ne pagal paskolas. I. L. iÅ¡ kirpėjos darbo kiekvienÄ mėnesį turėjo skirtingÄ uždarbį, kartais bÅ«davo ir 1 000, kitÄ mėnesį 3 000. I. L. oficialiai savo pajamų nedeklaravo, neturėjo patento. I. L. nurodė, kad nesivertė cigarečių kontrabanda. I. L. dirbo skyriaus vedėja pas B. M. bei kirpykloje.

52. AnalogiÅ¡kus parodymus nuteistojo I. L. davė ir pirmosios instancijos teisme, papildomai nurodydama, kad dalį garaže rastų pinigų I. L. pasiskolino, o kitÄ dalį užsidirbo dirbdama apie 17 metų, daugiausiai dirbo kirpėja. I. L. nurodė, kad pasiskolino 70 000 Lt grynaisiais pinigais iÅ¡ R. M., pasirašė paskolos sutartį, tačiau nežino, kur sutarties originalas. I. L. R. M. kas mėnesį grÄ Å¾indavo po 225 eurų, t. y. tiek, kiek R. M. turėjo mokėti už automobilio lizingÄ , tačiau paskui nuteistoji nustojo grÄ Å¾inti skolÄ .

IÅ¡ L. V. pagal 2012-02-20 sutartį pasiskolino 100 000 Lt, dalį gavo grynaisiais pinigais, o 70 000 Lt jai į sÄ skaitÄ pervedė jos brolienė B. L., Å¡ių pinigų nuteistoji nedeklaravo. 2015 m. Ukrainoje gavo 20 000 JAV dolerių iÅ¡ senelės palikimo, tačiau Å¡i pinigų suma neįforminta kaip palikimas ar dovanojimas, pasienyje nuteistoji Å¡ių pinigų nedeklaravo ir apie vežamus pinigus nepranešė bendrakeleiviui savo broliui. 2009 metais I. L. tėvas gimus vaikui (jo anÅ«kui) I. L. padovanojo 10 000 Lt. 2010 metais I.

L. brolis jai padovanojo 25 000 Lt. I. L., dirbdama kirpėja nuo 2004 metų (verslo liudijimÄ Ä¯sigijo tik nuo 2012 metų), uždirbdavo per dienÄ net iki 500 Lt, todėl turėjo santaupų. Nuteistoji nurodė, kad 47 000 eurų sumÄ sukaupė per tam tikrÄ laikotarpį. Nuteistoji banko sÄ skaitoje taip pat turėjo daugiau nei 14 000 eurų, kuriuos po kratos nuėmė iÅ¡ sÄ skaitos. I. L. norėjo statyti namÄ , buvo nusipirkusi medienos už 10 000 eurų, tačiau įmonė bankrutavo, sumokėtų pinigų nuteistoji neatsiėmė.

Nuteistoji nurodė, kad nors ir gyveno su V. Ž. tame pačiame bute, tačiau kartu nevedė bendro ūkio. I. L. nurodė, kad V. Ž. užsiminėjo automobilių verslu, nežinojo, kad jis verčiasi neteisėtu cigarečių gabenimu.

53. Nuteistoji I. L. nurodė šiuos kratos metu rastų ir paimtų 47 000 Eur bei auksinių monetų gavimo šaltinius: 1) 10 000 Lt padovanojo jos tėvas S. L.; 2) 25 000 Lt padovanojo jos brolis G. L.; 3) 100 000 Lt pasiskolino iš L. V.; 4) 70 000 Lt pasiskolino iš R. M.; 5) 20 000 JAV dolerių paveldėjo 2015 m. po močiutės L. D. mirties.

54. Nuteistoji I. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2009 metais I. L. tėvas S. L. anūko N. Ž. gimimo proga (2009-06-24) I. L. padovanojo 10 000 Lt, jokios dovanojimo sutarties neįformino. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. L. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 186).

55. Nuteistoji I. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010 metais jos brolis jai padovanojo 25 000 Lt. Liudytojas G. L., I. L. brolis, teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012 m. vasarÄ padovanojo seseriai I. L. 25 000 Lt, tačiau to notariÅ¡kai neįformino.

56. Nuteistoji I. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 m. Ukrainoje gavo 20 000 JAV dolerių iš senelės palikimo, tačiau ši pinigų suma neįforminta kaip palikimas ar dovanojimas, pasienyje nuteistoji šių pinigų nedeklaravo ir apie vežamus pinigus nepranešė kartu su ja važiavusiam savo broliui. Šios pinigų sumos gavimo fakto nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai kartu su I. L. į laidotuves važiavęs brolis ir dėdė. Liudytojas G. L., I. L. brolis, teisiamajame posėdyje parodė, kad jis kartu su I.

L. bei dėde vyko į senelės laidotuves, vykusias Ukrainoje, tačiau liudytojas nežino, ar I. L. gavo iÅ¡ senelės palikimÄ ‑ pinigus, tai I. L. nesakė, nežino, ar I. L. deklaravo pasienyje vežamus pinigus. Liudytojas J. D., I. L. dėdė, teisiamajame posėdyje parodė, kad kartu su I. L. ir jos broliu G. L. važiavo į I. L. senelės laidotuves, buvusias Ukrainoje (Lvove), tačiau nežino, ar I. L. gavo po senelės mirties palikimÄ (pinigus), nematė, kad I. L. vežtų pinigus, I. L. nesakė, kad gavo pinigų, važiuojant per pasienio muitinės postÄ I. L. nepildė deklaracijos dėl vežamų pinigų. 2018-02-12 patikrinimo akte Nr. (42.72) FR0680-60 nurodyta, kad Kauno teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyrius informavo, jog I.

L. ir G. L. 2015 m. gegužės mėn. 20 000 JAV dolerių (20 000 x 0,8757=17 514 Eur) muitinės poste nedeklaravo.

57. Nuteistoji I. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad iÅ¡ L. V. (kuris mirė 2016 metais) pagal paskolos sutartį pasiskolino 100 000 Lt, kuriuos L. V. perdavė per du kartus. IÅ¡ pradžių L. V. perdavė grynaisiais 30 000 Lt, o paskui – 2012-01-30 L. V. dukra B. M. iÅ¡ savo banko sÄ skaitos pervedė į I. L. banko sÄ skaitÄ 70 000 Lt. I. L. su L. V. susitarė, jog pinigus grÄ Å¾ins, kai galės. I. L. nežino, kur dingo su L. V. pasiraÅ¡ytos sutarties originalas. SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad I.

L. pateikė 2012-02-20 paskolos sutarties, sudarytos tarp I. L. ir L. V., kopijÄ (t. 5, b. l. 25-27), kurioje nurodyta, kad L. V. paskolina I. L. 100 000 Lt, o I. L. įsipareigoja tokiÄ pat sumÄ grÄ Å¾inti (laikotarpis nenurodytas); paskolos palÅ«kanos nemokamos (t. 5, b. l. 33). Liudytoja B. L. (buvusi M.), L. V. dukra ir I. L. brolio žmona, teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012 m. pradžioje tėvo L. V. praÅ¡ymu pervedė I. L. 70 000 Lt, nes pats negalėjo nuvažiuoti į bankÄ . L. V. pinigus B. M. atiduodavo dalimis grynais pinigais apie 8 mėnesius.

L. V. paskola I. L. nebuvo notariÅ¡kai patvirtinta. IÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2012-01-30 B. M. į I. L. banko sÄ skaitÄ pervedė 70 000 Lt, kuriuos I. L. 2012-02-03 pervedė į indėlį (t. 5, b. l. 114).

58. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo L. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, nes liudytojas 2016-03-30 mirė (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas nurodė, kad I. L. jam yra kaip giminaitė (dukra), nes I. L. brolis gyvena kartu su liudytojo dukra B. M. Liudytojas 2012 m. pradžioje I. L. paskolino 100 000 Lt, nes I. L. norėjo statyti namÄ . Pinigus perdavė grynais pinigais per du kartus: pirmÄ kartÄ â€“ 40 000 Lt, o antrÄ kartÄ â€“ 60 000 Lt. Liudytojas sutartos sumos iÅ¡ karto nedavė, nes neturėjo namuose tiek grynųjų pinigų.

Liudytojas L. V. nurodė, kad bankinio pavedimo nedarė, nes sirgo vėžiu, nenorėjo eiti į bankÄ . Liudytojas davė savo banko kortelę anÅ«kui R. M., kuris per kelias savaites per kelis kartus nuėmė reikiamÄ pinigų sumÄ grynaisiais. Liudytojas L. V. pasirašė su I. L. paskolos sutartį, kurioje paskolos termino nenustatė, sutarė, jog I. L. grÄ Å¾ins skolÄ kai galės. Liudytojui L. V. buvo parodyta 2012-02-20 paskolos sutartis su I. L., L. V. patvirtino, kad paskolos sutartyje yra jo paraÅ¡as.

Dėl pajamų Å¡altinių paskolai suteikti, L. V. nurodė, kad jis visÄ gyvenimÄ dirbo ir iki 2012 m. buvo sutaupęs 40 000 Lt, kuriuos ir laikė namuose. Be to, dar 2012 m. pradžioje jo motina J. V. padovanojo jam 120 000 Lt, kuriuos pervedė į jo sÄ skaitÄ DNB banke. Kadangi L. V. rimtai serga, tai jis netgi nesiruoÅ¡ia reikalauti iÅ¡ I. L. grÄ Å¾inti paskolos (t. 2, b. l. 139-140). Nustatyta, kad 2012-01-23 bankiniu pavedimu į L. V. sÄ skaitÄ J. V. (motina) pervedė 120 000 Lt sumÄ , mokėjimo paskirtyje nurodyta „pagal dovanojimo sutartį, sudarytÄ Vilniaus m. 1-jame notarų biure 2012-01-23“.

L. V. iÅ¡ 2012-01-23 pavedimu pervestos 120 000 Lt sumos laikotarpiu nuo 2012-01-24 iki 2012-02-19 (iki paskolos sutarties su I. L. suraÅ¡ymo) nuėmė grynais pinigais 63 500 Lt ir laikotarpiu nuo 2012-02-20 iki 2012-05-01 nuėmė 38 000 Lt, iÅ¡ viso 101 500 Lt. Liudytojo L. V. parodymus dėl pinigų nuėmimo (iÅ¡gryninimo) iÅ¡ banko sÄ skaitos patvirtino ir liudytojas R. M., L. V. anÅ«kas. Liudytojas R. M. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad girdėjo Å¡eimoje kalbas apie tai, jog senelis L. V. paskolino I.

L. pinigų. L. V. duodavo liudytojui R. M. savo banko kortelę, kad pastarasis nuimtų pinigų, nes L. V. sirgo; gali bÅ«ti, jog liudytojas per 61 kartÄ nuėmė 60 000 Lt. Liudytojas nežino, kam L. V. buvo reikalingi grynieji pinigai.

59. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad L. V. nuo 2005 m. vartojimo iÅ¡laidas dengė iÅ¡ kreditinės sÄ skaitos (2005-02-11 nuimta grynais 960 Lt) ir vis dengdavo kreditinės sÄ skaitos įsiskolinimus, o kartais jam pinigines lėšas atsiskaitymui už kreditÄ pervesdavo jo dukra B. M. Nuo 2012 m. birželio mėn. per bankÄ buvo atlikti mokėjimai įvairioms kredito įstaigoms už momentinius kreditus.

60. Kaip matyti iÅ¡ paskolos sudarymo datos (2012-02-20) ir B. M. atlikto pinigų pervedimo į I. L. banko sÄ skaitÄ datos (2012-01-30), pinigus B. M. I. L. pervedė iki paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo. Byloje taip pat yra prieÅ¡taravimų, neatitikimų tarp nuteistosios I. L. ir liudytojų parodymų. Liudytojas L. V. parodė, kad I. L. du kartus pinigus perdavė grynaisiais, savo parodymuose nieko neužsiminė apie tai, kad bÅ«tų prašęs savo dukrÄ B. M. pervesti pinigus į I. L. banko sÄ skaitÄ . Be to, liudytojas L.

V. ir nuteistoji I. L. nurodo skirtingas perduotas ir gautas pinigų sumas (L. V. parodė, jog iÅ¡ pradžių perdavė I. L. grynaisiais pinigais 40 000 Lt, o I. L. parodė, jog gavo 30 000 Lt). Ä®vertinus 2012-02-20 paskolos sutarties, sudarytos tarp L. V. ir I. L. turinį, darytina iÅ¡vada, jog ji buvo L. V. ekonomiÅ¡kai nenaudinga, sudaryta kreditoriui nenaudingomis sÄ lygomis, nes L. V. suteikė I. L. pakankamai didelę pinigų paskolÄ be palÅ«kanų, nenurodydamas paskolos grÄ Å¾inimo termino, paskolos grÄ Å¾inimas neužtikrintas jokiomis garantijomis, byloje pateikta tik paskolos sutarties kopija, nepateiktas sutarties originalas (I.

L. teisiamajame posėdyje parodė, jog nežino, kur dingo su L. V. pasiraÅ¡ytos sutarties originalas). IÅ¡ L. V. parodymų matyti, jog jis paskolos suteikimo metu sunkiai sirgo, jam buvo diagnozuotas vėžys, gydėsi privačioje įstaigoje (nuteistoji I. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad L. V. sirgo vėžiu, jis gydėsi, vežiodavo jį į „Baltijos Amerikos“ klinikÄ ), todėl L. V. gydymui nuo onkologinės ligos taip pat reikėjo nemažai pinigų. Atitinkamai nelogiÅ¡ka, kad L. V. 2012-02-20 skolintų I.

L. (kuri jam nebuvo net giminaitė) pakankamai didelę pinigų sumÄ (100 000 Lt) be palÅ«kanų ir garantijų tariamo namo statybai, kurio statybos net nebuvo pradėtos 2015-11-06 (garažo kratos data, kai pinigai buvo rasti ir paimti pareigÅ«nų), nenustatydamas tikslaus pinigų grÄ Å¾inimo termino, o tuo tarpu pats (L. V.) imtų momentinius kreditus vartojimo iÅ¡laidoms su kintamomis metinėmis palÅ«kanomis. Nors iÅ¡ banko iÅ¡rašų matyti, kad tariamos 2012-02-20 paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo metu L.

V. turėjo pakankamai pinigų 100 000 Lt paskolai suteikti, tačiau atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog jie buvo panaudoti kitiems poreikiams, o ne perduoti I. L.

61. Valstybinės mokesčių inspekcijos iÅ¡vadoje dėl fizinių asmenų – V. Ž. ir I. L. Å«kinės finansinės veiklos nurodyta, kad I. L. 2012-01-30 pavedimu gavusi iÅ¡ B. M. 70 000 Lt, 2012-02-03 juos pervedė į terminuotÄ indėlį. Ä® einamÄ jÄ sÄ skaitÄ 70 000 Lt suma buvo grÄ Å¾inta 2012-07-10 ir dalis jos buvo naudojama iÅ¡laidų dengimui. 2013-06-20 į terminuotÄ indėlį buvo pervesta 67 000 Lt suma, kuri 2014-02-20 grÄ Å¾inta į einamÄ jÄ sÄ skaitÄ , 2014-05-30 į terminuotÄ indėlį buvo pervesta 62 000 Lt suma, kuri 2015-01-01 buvo konvertuota į eurus ir sudarė 17 957,52 eurus.

Å i suma tik 2015-11-15, t. y. po kratos garaže atlikimo (2015-11-06), buvo pervesta į einamÄ jÄ sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios tÄ pačiÄ dienÄ buvo nuimta 15 525 eurus grynais ir 5 000 eurų pervesta į terminuotÄ indėlį. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad 2015-11-06 atliktos kratos metu rastų 47 000 eurų sumoje nebuvo tariamai L. V. skolintos ir B. M. pervestos į I. L. banko sÄ skaita 70 000 Lt sumos (t. 5, b. l. 126-127).

62. Nuteistoji I. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad pasiskolino 70 000 Lt grynaisiais pinigais iÅ¡ R. M., pasirašė paskolos sutartį, tačiau nuteistoji nežino, kur sutarties originalas. I. L. R. M. kas mėnesį grÄ Å¾indavo po 225 eurų, t. y. tiek, kiek R. M. turėjo mokėti už automobilio lizingÄ , tačiau paskui nuteistoji nustojo grÄ Å¾inti skolÄ . Tai teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytoja R. M., I. L. ilgametė draugė ir bendradarbė. Liudytoja R. M. parodė, kad 2013-12-19 paskolino I. L. 70 000 Lt namo statybai. SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad I. L. pateikė 2013-12-19 paskolos sutarties, sudarytos tarp I. L. ir R. M., kopijÄ (t. 5, b. l. 25-27), kurioje nurodyta, kad R. M. paskolino I. L. 70 000 Lt, o I. L. įsipareigoja tokiÄ pat sumÄ grÄ Å¾inti 5 metų laikotarpyje. Sutartyje nurodyta, kad už paskolÄ palÅ«kanos nemokamos (t. 5, b. l. 34).

63. Ä®vertinus 2013-12-19 paskolos sutarties, sudarytos tarp R. M. ir I. L. turinį, darytina iÅ¡vada, jog ji buvo R. M. ekonomiÅ¡kai nenaudinga, sudaryta kreditoriui nenaudingomis sÄ lygomis, nes R. M. suteikė I. L. pakankamai didelę pinigų paskolÄ be palÅ«kanų, paskolos grÄ Å¾inimas neužtikrintas jokiomis garantijomis, byloje pateikta tik paskolos sutarties kopija, nepateiktas sutarties originalas (I. L. teisiamajame posėdyje parodė, jog nežino, kur sutarties originalas). IÅ¡ R. M. parodymų ir byloje esančių duomenų matyti, kad paskolos suteikimo metu (nuo 2008 metų) R.

M. pati turėjo kreditinių įsipareigojimų, t. y. kiekvienÄ mėnesį mokėjo bankui pinigus su palÅ«kanomis už suteiktÄ paskolÄ butui bei po tariamos paskolos I. L. suteikimo paėmė dar iÅ¡simokėtinai automobilį. Atitinkamai nelogiÅ¡ka, kad R. M. skolintų draugei I. L., kuri dirbo kirpėja ir kurios oficialios pajamos buvo mažos, pakankamai didelę pinigų sumÄ (70 000 Lt) be palÅ«kanų ir garantijų tariamo namo statybai, kurio statybos net nebuvo pradėtos (kaip nurodė pati nuteistoji I.

L., buvo tik tvarkomi dokumentai dėl žemės), o tuo tarpu pati mokėtų pinigus bankui už paskolÄ su palÅ«kanomis bei imtų automobilį lizingu taip pat su palÅ«kanomis, o ne sumokėdama visos sumos iÅ¡ karto. Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad, įvertinus R. M. pateiktus dokumentus bei paaiÅ¡kinimus, kitÄ surinktÄ informacijÄ apie R. M. gautas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas, nustatyta, kad paskolos suteikimo datai – 2013-12-19 R. M. turimas piniginių lėšų likutis grynais negalėjo bÅ«ti didesnis nei 30 183 Lt.

R. M. paskolos suteikimo datai neturėjo finansinių galimybių (teisėtų pajamų) suteikti I. L. 70 000 Lt paskolos (t. 10, b. l. 56-64). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad R. M. realiai 2013-12-19 paskolos sutartyje nurodytos 70 000 Lt sumos I. L. neperdavė.

64. Å iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjančio teismo nesaisto civilinėse bylose priimti sprendimai ir nustatyti faktai, kad I. L. pagal pasiraÅ¡ytas paskolos sutartis gavo pinigus ir yra skolinga pinigus fiziniams asmenims (R. M., L. V. teisių ir pareigų perėmėjai ‑ B. L. (buvusiai M.)). Civilinėje byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės (iÅ¡ankstinės) galios, sprendžiant asmens kaltumo klausimÄ baudžiamojoje byloje, nes kaltinamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus, kur, kitaip negu baudžiamojoje teisėje, galioja dispozityvumo principas.

Be to, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

65. Papildomai pastebėtina, kad nėra logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama, jog I. L., dirbdama kirpėja ir oficialiai gaudama nedidelį darbo užmokestį, bÅ«tų ėmusi dideles dvi paskolas (2012-02-20 iÅ¡ L. V. 100 000 Lt ir 2013-12-19 iÅ¡ R. M. 70 000 Lt), kurių pinigų iÅ¡ karto nenaudotų, o kelis metus laikytų paslėptus (užkastus po smėliu) garaže (iki 2015-11-06, kol kratos metu rado ir paėmė pareigÅ«nai), nežinant, kada jos bus panaudotos, nes kaip nurodė pati nuteistoji, ji planavo statyti namÄ , tačiau statybos dar nebuvo pradėtos, dar net nebuvo sutvarkyti dokumentai dėl žemės sklypo, bei neturint pajamų skolintas lėšas grÄ Å¾inti (Valstybinės mokesčių inspekcijos iÅ¡vadoje dėl fizinių asmenų – V.

Ž. ir I. L. Å«kinės finansinės veiklos nurodyta, kad V. Ž. laikotarpiu nuo 1990-03-11 iki 2015-11-06 ir I. L. laikotarpiu nuo 2002-08-12 iki 2015-11-06 patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo gautas pajamas). IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos, darytina iÅ¡vada, kad paskolos sutartys buvo sudarytos fiktyviai, realiai neketinant vykdyti sutartyse nurodytų sÄ lygų, o siekiant pateisinti garaže rastus ir paimtus pinigus. Garaže rasti ir paimti pinigai – 47 000 eurų bei 29 auksinės monetos buvo įgytos kitomis aplinkybėmis (iÅ¡ kitų Å¡altinių) nei nurodė nuteistoji I.

L.

66. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji I. L. iÅ¡ pradžių ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus (t. 5, b. l. 12-13, 16). I. L. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui 2016-01-26 davė parodymus po nuteistojo V. Ž. 2016-01-08 apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , kurios metu V. Ž. jau tvirtino, kad garaže rasti pinigai – 47 000 eurų ir dalis monetų priklauso I. L. (t. 3, b. l. 57-58), t. y. nuteistiesiems V. Ž. ir I. L. suderinus parodymus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad V. Ž. ir I. L. jau daug metų kartu gyvena viename bute, turi bendrÄ vaikÄ , todėl I. L. tiek dėl asmeninių ‑ Å¡eimyninių paskatų, tiek dėl savo procesinės padėties, yra tiesiogiai suinteresuota duoti tiek savo, tiek V. Ž. atžvilgiu palankius parodymus, siekdama pati iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės bei padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės savo vaiko tėvui V. Ž. bei galimo garaže rasto ir paimto turto konfiskavimo.

67. Nors byloje apklausti liudytojai G. L. (nuteistosios I. L. brolis), J. D. (nuteistosios I. L. dėdė), B. M. (nuteistosios I. L. brolio žmona), L. V. (jo dukra B. M. iÅ¡tekėjo už I. L. brolio), R. M. (nuteistosios I. L. ilgametė draugė ir bendradarbė) iÅ¡ esmės patvirtino nuteistosios I. L. parodymus arba jiems neprieÅ¡taravo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, visus Å¡iuos liudytojus su nuteistÄ ja I. L. sieja giminystės arba ilgametės draugystės ryÅ¡iai, todėl pastarieji liudytojai yra suinteresuoti duoti nuteistosios atžvilgiu palankius parodymus, siekdami padėti jai iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir galimo turto konfiskavimo.

Tačiau kaip jau minėta aukščiau, nuteistosios I. L. bei šių liudytojų parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Byloje nėra jokių patikimų, objektyvių duomenų, kurie patvirtintų I. L. parodymus apie garaže rasto ir paimto turto šaltinius, byloje net nėra tariamai pasirašytų paskolos sutarčių originalų. Nuteistosios I. L. parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai, todėl jais nesivadovaujama.

68. IÅ¡ Sodros duomenų matyti, kad V. Ž. laikotarpiu nuo 2011-02-22 iki 2012-04-25 dirbo UAB „EVKO“; nuo 2011-01-01 iki 2011-12-30 buvo registruotas kaip asmuo, vykdantis žemės Å«kio individualiÄ veiklÄ (veiklos rÅ«Å¡ys: kitų vaismedžių, uogakrÅ«mių ir rieÅ¡utmedžių vaisių auginimas bei vienmečių augalų auginimas). V. Ž. už tiriamÄ jį laikotarpį metinių pajamų deklaracijų neteikė. VÄ® „Registrų centras“ duomenis V. Ž. vardu buvo įregistruoti Å¡ie nekilnojamojo turto objektai: garažas, esantis (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1,5200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuos V. Ž. padovanojo savo nepilnamečiui sÅ«nui N. Ž. (t. 5, b. l. 117; t. 6, b. l. 180-183, 185-186, 191-200).

69. IÅ¡ Sodros duomenų matyti, kad I. L. nuo 2001-12-11 iki 2002-03-01 dirbo UAB „L.“; nuo 2002-10-08 iki 2002-10-28 ir nuo 2003-08-26 iki 2003-09-08 – B. prekybos firmoje; nuo 2012-11-18 iki 2002-12-04 ‑ UAB „I.“; nuo 2007-05-04 iki 2007-05-21 ‑ UAB „E.“; nuo 2007-05-21 iki 2007-06-05 ‑ UAB „M. g.“; nuo 2007-09-06 iki 2007-10-11 ‑ UAB „M. F.“; nuo 2007-10-25 iki 2007-10-25 ‑ UAB „V.“; nuo 2007-12-19 iki 2008-07-11 ‑ AB „L. g.“; nuo 2008-08-18 iki 2011-06-27 ‑ UAB „V.“; nuo 2011-02-24 iki 2011-02-28 ‑ UAB „E.“; nuo 2015-09- 03 iki 2016-04-05 – UAB „P.“.

IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad I. L. dirbo su pertraukomis, dažnai keitė darbovietes, kiekvienoje darbovietėje dirbo nuo kelių dienų (UAB „V.“ tik 1 darbo dienÄ ) iki 2 metų ir 10 mėnesių. Be to, I. L. vykdė individualiÄ veiklÄ (kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla) pagal verslo liudijimus. Laikotarpiai, kuriais I. L. buvo įsigijusi verslo liudijimus buvo: nuo 2012-12-12 iki 2012-12-18; nuo 2013-10-05 iki 2013-11-27; nuo 2014-03-04 iki 2014-04-22; nuo 2014-08-14 iki 2014-08-28; 2015-06-30 iki 2015-08-03; nuo 2016-05-13 iki 2016-06-13 ir nuo 2016-07-27 iki 2016-10-05.

IÅ¡ pateiktų laikotarpių, kada I. L. turėjo teise verstis individualia veikla pagal verslo liudijimÄ nustatyta, kad 2012 m. ji turėjo verslo liudijimÄ , leidžiantį verstis individualia veikla 5 dienas per metus, 2013 m. ‑ 9 dienas per metus, 2014 m. ‑ 19 dienų per metus ir 2015 m. ‑ 9 dienas per metus. VÄ® „Registrų centras“ duomenis I. L. vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo (t. 5, b. l. 117; t. 6, b. l. 168-173). IÅ¡ AB „L. g.“ raÅ¡to matyti, kad I. L. jų įstaigoje iÅ¡ pradžių dirbo palydovės pareigose, o paskui konduktoriaus – kontrolieriaus pareigose, jos mėnesinis atlyginimas buvo nuo 800 Lt iki 960 Lt (t. 6, b. l. 162).

70. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad I. L. pagal darbo staÅ¾Ä , darbo pobÅ«dį, užimtas pareigas (pardavėja, traukinio palydovė, konduktorė – kontrolierė, kirpėja ir pan.) bei oficialiai gautÄ pakankamai nedidelį atlyginimÄ , bei V. Ž., kuris oficialiai per visÄ savo gyvenimÄ dirbo tik apie 2 metus, negalėtų kiekvienas atskirai ar abudu sutaupyti per visÄ savo darbinę veiklÄ iÅ¡ oficialiai gautų atlyginimų kratos metu rastos pinigų sumos – 47 000 eurų bei 2013 metais įsigyti 29 auksines monetas ar jų dalį, kurių bendra vertė 7 517,09 eurų.

71. Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadoje dėl fizinių asmenų – V. Ž. ir I. L. ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad V. Ž. laikotarpiu nuo 1990-03-11 iki 2015-11-06 ir I. L. laikotarpiu nuo 2002-08-12 iki 2015-11-06 patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas. V. Ž. laikotarpiu nuo 1994-01-01 iki 2015-11-06 gavo 181 469 Lt ir 1 913 Eur, o I. L. laikotarpiu nuo 2002-08-12 iki 2015-11-06 gavo 98 784 Lt ir 13 757 Eur su darbo santykiais nesusijusių ir neindividualios veiklos pajamų, t. y. pajamų, kurios nebuvo apmokestintos pagal GPMĮ 6 straipsnio 1 dalį nustatytu pajamų mokesčio tarifu.

Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad V. Ž. ir I. L. gautų iÅ¡ atlyginimo, individualios veiklos, pardavus ar perleidus turtÄ ar iÅ¡ trečiųjų asmenų pajamų neužteko, kad įgytų laikotarpiu nuo 2010-12-11 iki 2015-11-06 turėtÄ turtÄ , įskaitant 2015-11-06 kratos metu rastus 47 000 eurus ir 29 auksines monetas, 999 prabos ir 7 g svorio kiekviena (t. 5, b. l. 116-133). Specialistė Vida Grybauskienė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose palaikė Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ .

72. Nuteistasis V. Ž. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis užkasė garaže rastus pinigus su auksinėmis monetomis, banke keitė litus į eurus, vedė užraÅ¡us dėl pinigų sumų, nupirko auksines monetas. IÅ¡ nuteistojo V. Ž. elgesio matyti, kad jis rÅ«pinosi garaže kratos metu rastu turtu kaip savu. V. Ž., duodamas savo pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui dėl garaže rasto turto, nurodė pinigų slėptuvę (garažo duobėje, smėlyje), kokio nominalo buvo kupiÅ«ros (po 50, 100, 200, 500 eurų), kaip buvo supakuoti pinigai (įdėti į popierių ir į celofaninį maiÅ¡elį) ir auksinės monetos (sudėtos į stiklinę tarÄ ) bei kad jų kiekis, kainos ir sumos buvo užraÅ¡ytas ant popieriaus lapo, kuris buvo įdėtas kartu su pinigais ir monetomis, auksinių monetų įgijimo aplinkybes, kad jas V.

Ž. pirko prieÅ¡ 2 metus (apie 2013 m.), viena moneta kainavo apie 1 000 Lt, jog auksines monetas nupirko visas iÅ¡ karto, radęs skelbimÄ internete. Nuteistasis V. Ž. taip pat nurodė, kad garaÅ¾Ä nupirko prieÅ¡ 8 metus (apie 2007 m.), garažu naudojosi tik V. Ž., niekam garažo nenuomojo, Å¡iuo garažu daugiau niekas nesinaudojo, vienintelis V. Ž. turėjo raktus nuo garažo (t. 3, b. l. 44-46). IÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad garažas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso N. Ž., V.

Ž. nepilnamečiui sūnui, pagal dovanojimo sutartį, prieš tai garažas priklausė V. Ž. (nuo 2005-01-31 iki 2012-07-17) (t. 1, b. l. 97; t. 6, b. l. 191-192). Šios byloje nustatytos aplinkybės bei kitų byloje aptartų įrodymų visuma paneigia V. Ž. parodymus, duotus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kad garaže rastas turtas priklauso I. L. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad garaže kratos metu rastas turtas – 47 000 eurų ir 29 vnt. auksinių monetų priklauso V.

Ž., pastarasis šį turtÄ Ä¯sigijo iÅ¡ savo galimai neteisėtų pajamų Å¡altinių.

73. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad I. L. verstųsi neteisėta ar nusikalstama veikla, jog dalyvautų kartu su V. Ž. gabenant cigarečių kontrabandÄ ar neteisėtame akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių disponavime, ar žinotų apie Å¡iÄ V. Ž. neteisėtÄ veiklÄ ir iÅ¡ to bÅ«tų gavusi neteisėtų pajamų. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad BK 1891 straipsnio sudėtis reikalauja, kad asmuo bÅ«tų turimo turto savininkas arba atitinkamo dydžio turto dalies bendrasavininkas, kas nustatoma remiantis civilinės teisės kategorijomis. Todėl byloje paneigus, kad I. L. apskritai buvo garaže rastų vertybių savininkė, jos akcesorinis bendrininkavimas (BK 25 straipsnis) dalyvaujant kito asmens „turto savininko statuse“ nėra įmanomas. Todėl I. L. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinama, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

74. Apygardos teismas teisingai kvalifikavo V. Ž. veikÄ pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad kratos metu garaže rastas turtas – 47 000 Eur grynais pinigais ir 29 auksinės monetos 7 517,09 Eur vertės, bendrai 54 517,09 Eur vertės, virÅ¡ijo 500 MGL vertę. Nuteistasis V. Ž. pripažino, kad dirbo neoficialiai, vertėsi automobilių verslu (automobilių pirkimu – pardavimu ir jų remontu), tai patvirtina ir byloje esantys duomenys, kad V. Ž. vardu buvo įregistruota 17 vnt. transporto priemonių, o jo sugyventinės I.

L. vardu 8 vnt. transporto priemonių. V. Ž. taip pat pripažino, kad savo veiklos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje neregistravo bei gaunamų pajamų nedeklaravo. Sprendžiant iÅ¡ paties V. Ž. parodymų apie jo veiklÄ bei vertinant Valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto iÅ¡vadÄ konstatuotina, kad V. Ž. gautų pajamų (net ir skaičiuojant kartu su I. L. įplaukomis) įgyti garaže rastÄ turtÄ neužteko (t. 5, b. l. 116-133). Be to, kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena V.

Ž. buvo rasta 10 pakelių cigarečių „Fest“ ir 16 pakelių cigarečių „NZ“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (t. 1, b. l. 100-111). Nuteistasis V. Ž. pripažino, kad tai jo cigaretės. IÅ¡ administracinių teisės pažeidimų registro duomenų matyti, kad V. Ž. buvo baustas keturis kartus administracine tvarka už neteisėtÄ disponavimÄ akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (t. 3, b. l. 105-115, 117-122), taip pat buvo baustas už neteisėtÄ buvimÄ valstybės sienos apsaugos zonoje (t. 3, b. l. 111).

Å ioje baudžiamojoje byloje V. Ž. nuteistas už nusikalstamas veikas (2015-10-12 ir 2015-10-29), susijusias su neteisėtu akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pagrindinis V. Ž. pragyvenimo Å¡altinis buvo pajamos, galimai gautos iÅ¡ neteisėtos veiklos. Tai, kad minėto turto atsiradimo aplinkybės nustatytos nebuvo, kvalifikuoti V.

Ž. veikÄ pagal BK 1891 straipsnį netrukdo, nes pajamų neteisėtumas pagal Å¡io nusikaltimo sudėtį nėra įrodinėjamas, įrodinėjamas teisėtų pajamų Å¡altinių nebuvimas. Pagal Konstitucinio Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimÄ tokia straipsnio konstrukcija konstituciniam nekaltumo prezumpcijos principui neprieÅ¡tarauja. Apeliaciniame skunde V. Ž. gynėjas taip pat kelia abejones dėl tikslaus turto įsigijimo momento, nes, pasak skundo, liko nepaneigta, jog minėtas turtas galėjo bÅ«ti įsigytas anksčiau negu 2010 m. gruodžio 11 d.

įsigaliojus neteisėtÄ praturtėjimÄ užkardančiam įstatymui. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas turtas buvo įgytas anksčiau negu 2010 m. V. Ž. parodymai Å¡iuo požiÅ«riu prieÅ¡taringi (pinigus kaupė visÄ savo gyvenimÄ â€“ 29 vnt. auksinių monetų įsigijo apie 2013 metus – pinigai, kaip ir dalis monetų, apskritai priklauso ne jam, tačiau I. L., o jos praÅ¡ymu litus palaipsniui keitė į eurus prieÅ¡ pat euro įvedimÄ ir po jo), tuo tarpu pati I.

L. nurodo aplinkybes, kad didžioji dalis turto buvo įgyta nuo 2012 m. Tačiau bendras V. Ž. veiklos kontekstas leidžia spręsti, kad Å¡ios lėšos buvo įgytos jau po 2010 m.: byloje yra užfiksuotos keturios administracinės nuobaudos už disponavimÄ neapmokestintomis cigaretėmis, anksčiausia 2010 m. rugsėjo 30 d., vėlesnės – 2014 ir 2015 metais. Tai leidžia teigti, kad paskutinius kelerius metus iki kratos V. Ž. savo pajamas sistemingai generavo iÅ¡ Å¡altinių, nepagrįstų teisėtomis pajamomis.

Dėl bausmės skyrimo V. Ž.

75. Nuteistojo V. Ž. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad V. Ž. buvo paskirta per griežta bausmė, praÅ¡o paskirti jam bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Pasak skundo argumentų, V. Ž. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, iÅ¡skyrus nepagrįstÄ praturtėjimÄ , pripažino, tačiau pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl V. Ž. prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas negali bÅ«ti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte).

76. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo V. Ž. parodymai dėl 2015-10-12 nusikalstamos veikos, numatytos BK BK 199² straipsnio 1 dalyje, viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s. Nors nuteistasis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu visiÅ¡kai prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ bei nurodė jos padarymo aplinkybes, tačiau teisiamajame posėdyje pradėjo ginčyti aplinkybes, susijusias su kratos metu rastų ir paimtų cigarečių rÅ«Å¡imi, keldamas versijÄ , jog muitinės pareigÅ«nai sukeitė cigaretes kitokios rÅ«Å¡ies cigaretėmis, o bÅ«tent, 5 blokus „Minsk Capital” cigarečių į 5 blokus cigarečių „Minsk Super Slim”, tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2015-10-12 nusikalstama veika).

Kaip jau aptarta aukščiau, Å¡i nuteistojo V. Ž. versija buvo paneigta byloje esančiais įrodymais. Todėl nagrinėjamu atveju nelaikytina, kad V. Ž. prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

77. Nors nuteistasis V. Ž. teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje (2015-10-29 veika), tačiau, kaip matyti iÅ¡ jo parodymų turinio, jie prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nuteistasis V. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad baltarusiai patys nunešė cigarečių dėžes į garaÅ¾Ä , V. Ž. prie jų nebuvo prisilietęs, cigarečių dėžių neneÅ¡iojo, o tik stovėjo ir stebėjo aplinkÄ .

Taip pat V. Ž. dangstė nusikalstamų veikų bendrininkÄ G. S., tvirtindamas, jog pastarasis nežinojo apie jo sodybos teritorijoje vykdytas nusikalstamas veikas. Ä®vertinus esančių įrodymų visetÄ , byloje nustatyta, kad baltarusiai iÅ¡ skardžio, esančio prie upės, perdavė V. Ž. dėžes su cigaretėmis ir V. Ž. pats jas neÅ¡iojo į garaÅ¾Ä , o G. S. žinojo apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ir savo veiksmais padėjo jÄ padaryti – žvalgydamas ir stebėdamas aplinkÄ Å¡alia kontrabandos padarymo vietos, taip pridengdamas kitus bendrininkus, kad nebÅ«tų sulaikyti pareigÅ«nų.

Nuteistojo V. Ž. parodymai neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Todėl nagrinėjamu atveju taip pat nelaikytina, kad V. Ž. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje (2015-10-29 veika) ir nuoširdžiai gailisi.

78. Aptariant V. Ž. asmenybę neigiamai atsiliepia aplinkybės, kad jis anksčiau teistas, nors teistumai iÅ¡nykę, daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe keturis kartus už neteisėtÄ disponavimÄ akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kas rodo, jog jis yra linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus, nedirba, be to, nustatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog 2015-10-12 ir 2015-10-29 nusikalstamas veikas prieÅ¡ valstybės finansus padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kita vertus, nors jo padarytų veikų pavojingumas yra neginčytinas, tačiau jos nėra tokio pobÅ«džio ir laipsnio, kad pateisintų griežtÄ laisvės atėmimo bausmę, kokiÄ jam paskyrė apygardos teismas. Neteisėtai kontrabandos bÅ«du gabentų ir laikytų Lietuvos Respublikos teritorijoje akcizais apmokestinamų prekių kiekis, kaip nustatyta byloje, nežymiai virÅ¡ijo ribÄ , nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (nusikalstamų veikų padarymo metu 250 MGL sudarė 9 500 eurų, o Å¡ioje byloje 2015-10-12 neteisėtai gabentų cigarečių vertė buvo 9 964 eurų, 2015-10-29 neteisėtai gabentų ir laikytų cigarečių vertė buvo 9 962 eurų), sunkių padarinių nusikalstamos veikos nesukėlė, kratos metu rastos ir paimtos su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais cigaretės į apyvartÄ nepateko.

Nors V. Ž. baustas administracine tvarka, tačiau teistumai iÅ¡nykę. V. Ž. turi nepilnametį vaikÄ , kuriam teikia iÅ¡laikymÄ , turi sveikatos problemų – serga cukriniu diabetu ir lėtine iÅ¡emine Å¡irdies liga (t. 11, b. l. 78). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, taip pat tai, kad nėra duomenų, jog po nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ V. Ž. pripažintas kaltu, bÅ«tų padaręs naujas nusikalstamas veikas, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai yra lygÅ«s straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiams, yra aiÅ¡kiai per griežtos.

Kolegija konstatuoja, kad nors V. Ž. gyvensena bent jau iki nusikalstamų veikų padarymo iÅ¡ties kelia priekaiÅ¡tų, tačiau jam konkrečioje byloje inkriminuojami nusikaltimai nėra tokio sunkumo, kad bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti skiriant jam tik realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Todėl yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo nuosprendžiu V. Ž. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymÄ . V. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam terminui ‑ trejiems metams, paskiriant nuteistajam V.

Ž. įpareigojimÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 3, 4 dalimis, 328 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria I.

L. pripažinta kalta pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį ir nuteista 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda, panaikinti ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ nuosprendį: I. L. pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį pakeisti: IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies dėl nustatytos V. Ž., G. S. ir D. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. redakcija), paÅ¡alinti aplinkybę, kad V.

Ž. ir G. S. akcizais apmokestinamas prekes iÅ¡ D. K. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo, o D. K. Å¡ias prekes jiems realizavo už 1 900 Eur. IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies dėl nustatytos V. Ž. ir S. Ž. nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. redakcija) (2015-10-12 nusikalstama veika), paÅ¡alinti kontrabanda į Lietuvos RespublikÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos atgabentų akcizais apmokestinamų prekių įgijimÄ iÅ¡ dviejų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ pinigų sumÄ .

G. S. nusikalstamus veiksmus dėl cigarečių kontrabandos kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 6 d. redakcija) ir už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jam paskirtÄ bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo. G. S. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. redakcija) paskirtÄ bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirtÄ bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes apimant ir iÅ¡ dalies sudedant, G. S. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimÄ . Ä® paskirtÄ bausmę įskaityti G. S. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ â€“ 1 (vienÄ ) dienÄ . Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, G. S. Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams.

Ä®pareigoti G. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. V. Ž. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. redakcija) (2015-10-12 nusikalstama veika) paskirtÄ bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. redakcija) (2015-10-29 nusikalstama veika) paskirtÄ bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo, pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 6 d. redakcija) paskirtÄ bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo, pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį paskirtÄ bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes apimant ir iÅ¡ dalies sudedant, V. Ž. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 3 (trejų) metų laisvės atėmimÄ , bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® paskirtÄ bausmę įskaityti V. Ž. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2015 m. spalio 14 d. ir nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. sausio 28 d. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, V.

Ž. Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams. Ä®pareigoti V. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. D. K. paskirtos 246 MGL (9 264 eurų) dydžio baudos sumokėjimo terminÄ pratęsti iki 48 (keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) mėnesių, šį terminÄ skaičiuojant nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Metalo tyrimo atlikimo iÅ¡laidos – 121 euras – solidariai priteistos iÅ¡ I. L. Metalinę dėžutę, paimtÄ 2015 m. spalio 29 d. kratos metu G. S. namuose, kurioje buvo rasti Å¡oviniai, grÄ Å¾inti G. S. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Albinas Bielskis Justas Namavičius Linas Žukauskas