5a4fa0ef-cc77-4af0-96c2-76e563bdf87a · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D

Pranešėja

D.Šiugždinytė                                                 Baudžiamoji

byla Nr. 1A-427-238-2013;

Teisėjas A.

Vieraitis                                                     Teisminio

proceso Nr. 1-56-2-00019-2009-5;

                                                                                      Procesinio

sprendimo kategorija: 2.4.6.

 (S)

                                                                                                                                     Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2013 m. birželio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Arūno Paštuolio, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui A. F., nuteistojo R. V. gynėjai advokatei R. K., teismo

posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal R. V. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės

teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio

1 d. (dėl 2009-07-25 I. B. sumušimo) laisvės atėmimu 7

(septyniems) mėnesiams, pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2009-07-26 I. B., L. B. ir S. B. sumušimo)

laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis skirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams

6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

           R.

V. pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009-07-25 apie

23 val. (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio m. esančio daugiabučio gyvenamojo namo (bendrabučio) bendrajame koridoriuje, kilus buitiniam ginčui dėl negrÄ Å¾intos skolos, tyčia tempė kaimynę I. B. už plaukų, sugriebęs rankomis spaudė gerklę (smaugė) bei trenkė keletÄ kartų jos galvÄ Ä¯ sienÄ , tuo sukeldamas nukentėjusiai I. B. fizinį skausmÄ .

          R. V. pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2009-07-26 apie 13 val. I. B. bendrabučio kambaryje (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio m., kilus ginčui dėl jo įskundimo policijai, tyčia sugriebęs savosiomis stipriai spaudė I. B. abi rankas, purtė jÄ , rankomis spaudė kaklÄ (smaugė), trankė jÄ Ä¯ sofos atloÅ¡Ä , medinius ranktÅ«rius ir į sienÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajai I. B. kraujosruvas abejose rankose ir nežymiai sutrikdydamas jos sveikatÄ , tęsdamas nusikalstamus

veiksmus, tris kartus stÅ«mė ranka stojusiÄ motinÄ ginti mažametę L. B., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko Å¡i krito,

atsitrenkė į dulkių siurblį, grindis ir lango kraÅ¡tÄ ir dėl to patyrė fizinį skausmÄ , toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , stÅ«mė ranka į veidÄ stojusį motinÄ ginti mažametį S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ko Å¡is krito, atsitrenkė į grindis ir patyrė fizinį skausmÄ .

           Apeliaciniame skunde R. V. praÅ¡o sumažinti jam paskirtÄ bausmės laikÄ . Nurodo, jog

turi sÅ«nų, iÅ¡laiko Å¡eimÄ . Pažymi, kad jo sÅ«naus motina Å¡iuo metu gyvena Ispanijoje, kur jie kartu turi namus. Akcentuoja, kad Lietuvoje neturi kur gyventi. Teigia, kad pripažįsta savo padarytÄ nusikaltimÄ ir gailisi jį padaręs. Pažymi, kad atsiprašė nukentėjusiosios ir įsipareigoja atlyginti žalÄ .

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

           Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

           Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestinas.

           Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

           Apeliantas prašo švelninti bausmę. Nuteistojo prašymas nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes teisėjų kolegijos manymu, bausmė nuteistajam skirta teisinga.

          Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sÄ voka ir jos paskirtis. Ä®statyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Ä®statyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatÄ , kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formÄ ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadijÄ ; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

           BK 61 straipsnio 1 ir

2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir

(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

           Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias anksčiau paminėtas įstatymo

nuostatas taikė tinkamai. Teismas pagrįstai vertino tÄ aplinkybę, kad R. V. teistas 5 kartus, Å¡is teistumas 6, nusikalto teistumui

neiÅ¡nykus, jis recidyvistas. Teismas pažymėjo, kad nuteistasis turėjo galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ , o dar dvi jam buvo paskirtos po nusikaltimų įvykdymo, be to iki iÅ¡vykimo į užsienį Lietuvoje nedirbo.

          Kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. V. nusikaltimus padarė neiÅ¡nykus ir nepanaikinus ankstesnių teistumų, taigi jis yra recidyvistas. LR BK 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Visa tai rodo, jog ankstesni teistumai ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis iÅ¡vadų nedaro ir linkęs nusikalsti. Todėl įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. sulaikyti R. V. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių R. V. pagrįstai už 2009-07-25 nusikaltimo padarymÄ skirta sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Kolegija pažymi, kad už 2009-07-26 padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, įstatymas numato tik laisvės atėmimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. V., atsižvelgė ir į kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, tinkamai įvertino jų reikÅ¡mę nustatydamas bausmės dydį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino bÅ«tent didesnį nuteistojo pavojingumÄ , nes jis nusikalstamas veikas daro sistemingai, padarytos veikos tyčinės. Be to, didesnį jo pavojingumÄ , o taip pat ir poreikį skirti laisvės atėmimo bausmę apibÅ«dina ir tai, jog nuteistasis anksčiau teistas penkis kartus, teistumas neiÅ¡nykęs, akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos apelianto elgesiui nepadarė. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkami įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikÅ¡mę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, tinkami įvertino didesnį nuteistojo pavojingumÄ ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinus padarytos veikos, o kartu ir nuteistojo, pavojingumÄ , paskirtos bausmės nei rÅ«Å¡is, nei dydis nėra aiÅ¡kiai per griežti, yra teisingi ir tinkami užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo prisipažinimo, noro atlyginti žalÄ , Å¡eimos iÅ¡laikymo taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog paskirtoji bausmė bÅ«tų aiÅ¡kiai neteisinga ar per griežta. Taikyti LR BK 62 straipsnio nuostatas R. V. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo, nes viena bÅ«tinų sÄ lygų LR BK 62 straipsnio 1 dalyje yra numatyta aplinkybė – asmuo turi pats savo noru atvykti ar praneÅ¡ti apie savo nusikalstamÄ veikÄ . Å iuo atveju Å¡i aplinkybė nenustatyta, be to, nenustatyta ir

kitų LR BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 p. numatytų aplinkybių. Taikyti R. V. atžvilgiu LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip

pat nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad paskirtoji bausmė bÅ«tų aiÅ¡kiai per griežta ir prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Å iuo atveju, įvertinus nuteistojo padarytos veikos ir jo paties asmenybės pavojingumÄ , nelaikytina, jog paskirtoji bausmė – laisvės

atėmimas prieštarautų teisingumo principui, todėl skirti švelnesnę bausmę R. V. nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja,

kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai skirtas bausmes subendrino LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu.  Teismas nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų LR BK 63 straipsnyje, paskirtoji subendrinta bausmė yra teisinga.

Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas, nuosprendis nekeičiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio

1 dalies 1 punktu,

                                  n u t a r ė :

           Nuteistojo

R. V. apeliacinį skundÄ atmesti.       Â

         Â

Kolegijos

pirmininkė                                                                       Danguolė

Šiugždinytė

Kolegijos

teisėjai                                                                            Arūnas

Paštuolis

                                                                   Â

                                Egidijus Jonas Grigaravičius