2024-05-22 Nr. AB-8292-3-61-3-00192-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1616-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00192-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M. ir M. M., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą A. M., apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir M. M., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą A. M., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai A. M. ir M. M., atstovaujamas atstovo pagal įstatymą A. M., (toliau – ir pareiškėjai, prieglobsčio prašytojai) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 23M93155 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjai A. M. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) klausimą, tyrimą atliko paviršutiniškai, neįgyvendindamas pareigos bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju, todėl Sprendime padarė klaidingą išvadą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje. Kilmės valstybės informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas neatsižvelgė į šias aplinkybes, nagrinėdamas pareiškėjos prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas įrodymų trūkumą vertino pareiškėjos nenaudai, neatsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjos pasakojimas apie dalyvavimą protestuose iš esmės buvo nuoseklus bei konkretus. Pareiškėjos nurodyta informacija taip pat neprieštaravo turimai informacijai apie jos kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams.

2.2. Pareiškėjos prieglobsčio prašymo pagrindinis motyvas yra (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jeigu prieglobsčio prašytojas priskirtinas prie atitinkamo profilio asmenų, t. y. (duomenys neskelbtini), o tokio profilio asmenys šalyje persekiojami, tuomet baimė susidurti su persekiojimu yra visiškai pagrįsta nepriklausomai nuo to, ar praeityje asmuo buvo patyręs persekiojimą. Atsakovas neįvertino perspektyvinės pareiškėjos persekiojimo rizikos galimybės. Pareiškėjos paaiškinimai yra viena iš leistinų įrodinėjimo priemonių, pagrindžiančių jai kilmės valstybėje kylančią grėsmę, todėl, nesant konkrečių pareiškėjos pasakojimą paneigiančių įrodymų, Migracijos departamentas jį turėjo laikyti patikimu įrodymu.

2.3. Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Migracijos departamento pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį kyla iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas). Valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį yra pabrėžiama ir formuojamoje teismų praktikoje. Pareiškėjos vertinimu, Migracijos departamento Sprendime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjai suteikti papildomą apsaugą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjos prieglobsčio prašyme nurodyti motyvai ir paaiškinimai savaime neįrodo, jog kilmės valstybėje pareiškėjams kyla reali persekiojimo grėsmė. Be to, bendra saugumo padėtis savaime nelemia individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojai dėl jos asmeninių savybių (jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėja ir jos sūnus asmeniškai nesusidūrė su (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų vykdytinu persekiojimu, išskyrus incidentą, kuomet (duomenys neskelbtini), tačiau įrodymai, patvirtinantys šiuos teiginius, nepateikti, o pareiškėja anksčiau dėl savo deklaruojamų politinių įsitikinimų ir visuomeninės veiklos nebuvo patraukusi teisėsaugos institucijų dėmesį ir iš kilmės valstybės išvyko apytiksliai 1,5 metų po masinių sulaikymų ir protestų, taigi jos pasakojimas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Be to, viešai pareiškėja nėra suvokiama kaip politiškai ir visuomeniškai aktyvi pilietė (duomenų viešojoje erdvėje apie prieglobsčio prašytojos veiklą nerasta), todėl Sprendimu pagrįstai konstatuota, jog aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai buvo priversti palikti kilmės valstybę, yra improvizacinio pobūdžio bei nesuponuoja individualizuotos persekiojimo rizikos dėl konvencinių priežasčių.

4.2. Atsakovas nesutinka su tuo, kad jis tyrimą atliko paviršutiniškai, neįgyvendindamas pareigos bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoja. Iš pareiškėjos apklausų transkripcijų matyti, kad pareiškėjai buvo užduodami patikslinamieji klausimai, pareiškėjos apklausos buvo išsamios, detalios, apklausų pabaigoje pareiškėja buvo klausiama, ar ji turi ką patikslinti. Migracijos departamentas dėjo pastangas, kad išsiaiškintų visas su pareiškėja susijusias aplinkybes ir surinko tiek informacijos, kiek ji yra pakankama tinkamam, nešališkam ir objektyviam pareiškėjos individualių aplinkybių ištyrimui.

4.3. Atsakovas taip pat nesutinka su tuo, kad Migracijos departamentas neįvertino perspektyvinės pareiškėjos persekiojimo rizikos galimybės. Atsakovo teigimu, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas atliko tinkamą ir visapusišką tyrimą, išnagrinėjo tinkamai pareiškėjos individualią situaciją surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste.

4.4. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų kilmės valstybėje jiems kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės turėtų būti vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai (mirties bausmė, kankinimai). Todėl pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. (duomenys neskelbtini) ir prieglobsčio prašytojų gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjų A. M. ir M. M., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą A. M., skundą.

6. Teismas, be kita ko, nustatė, kad:

6.1. Pareiškėja su savo (duomenys neskelbtini) sūnumi 2023 m. balandžio 19 d. prašyme suteikti prieglobstį nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

6.2. Atliktos apklausos metu A. M. nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

6.3. Siekdama pagrįsti savo pasakojimą, A. M. Migracijos departamentui apklausos metu pateikė nuorodas į (duomenys neskelbtini) ir kitų socialinių medijų viešus įrašus. Šiuose viešuose įrašuose pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini) piliečiams taikytinas represines priemones. Kitų įrodymų, pagrindžiančių jos pasakojimą, prieglobsčio prašytoja nepateikė.

6.4. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, apklausų metu duotus paaiškinimus, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, kadangi jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio ir 87 straipsnių reikalavimų.

7. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja ir jos (duomenys neskelbtini) sūnus neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrindė individualaus persekiojimo galimybės. Pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama labiau jos pačios subjektyviomis prielaidomis dėl jos galimo persekiojimo ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėja nei teismui, nei Migracijos departamentui nepateikė jokių įrodymų, kad iš tiesų būtų persekiojama ir / ar su ja siekiama realiai susidoroti dėl jos visuomeninės veiklos bei kritiškos (duomenys neskelbtini) režimo atžvilgiu saviraiškos socialiniuose tinkluose. Be to, atsakovas tyrimo metu nenustatė, o pareiškėja nepateikė priešingų duomenų, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir jos sūnus asmeniškai būtų susidūrę su (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų vykdytinu persekiojimu.

8. Teismas akcentavo, kad atsakovas išsamiai tyrė dabartinę situaciją (duomenys neskelbtini), pažymėdamas, kad prieglobsčio prašytojų atžvilgiu nebuvo panaudoti tipiniai (duomenys neskelbtini) teisėsaugos veiksmai, tokie kaip – sulaikymas, administracinių / baudžiamųjų bylų iškėlimas, neapribotas judėjimas iš / į (duomenys neskelbtini), bausmės skyrimas „už akių“ ir kt., kas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog A. M. ir M. M. kilmės valstybės teisėsaugos institucijoms nėra svarbūs kaip keliantys grėsmę piliečiai.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja gyveno kilmės šalyje dar apie 1,5 metų po to, kai vyko protestai. Atsakovas taip pat 2023 m. birželio 12 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, kuri pranešė, jog neturi papildomos informacijos, kuri turėtų įtakos priimant sprendimą dėl A. M. ir M. M. prieglobsčio nesuteikimo Lietuvos Respublikoje. Tarptautinių nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos priemonių pranešimuose nerasta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie išvyko į užsienį, grįžimo į kilmės valstybę atveju būtų persekiojami vien dėl paties fakto, jog išvyko į užsienio valstybę ir vėliau grįžo į kilmės valstybę.

10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos pasakojimas yra grįstas labiau prielaidomis, spėliojimais, nes ji nurodė vienintelį incidentą, kuomet (duomenys neskelbtini), tačiau įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad po šio incidento iš (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini) teisėtai, t. y. sienos perėjimo punkte, kur buvo tikrinamas paso galiojimo laikas. Taigi tokia grėsmė daugiau įvardijama bendrai ir nėra aišku, kokia konkreti grėsmė kyla pačiai pareiškėjai (tuo pačiu ir jos sūnui) asmeniškai. Be to, pareiškėja su sūnumi iš (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini), ten praleido apie pusę metų, tačiau dėl tarptautinės apsaugos nesikreipė.

11. Teismas papildomai pažymėjo, kad pagal atsakovo surinktą kilmės šalies informaciją, (duomenys neskelbtini), tačiau nėra jokių duomenų apie pareiškėjai pradėtus procesus. Migracijos departamentas patikrino Interpolo duomenų bazę apie paieškomus asmenis ir duomenų apie prieglobsčio prašytojus nerado.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjos argumentai dėl dalyvavimo protesto akcijose nėra patvirtinti jokiais įrodymais. Nepaisant to, jos dalyvavimą bent viename protesto mitinge atsakovas vertino kaip visiški tikėtiną (įvertinus tokių protestų mastą). Pareiškėja nurodė, kad dalyvavo socialinėse medijose ir rašė komentarus, tačiau tai negali būti vertinama kaip įrodymai, kurie patvirtintų, jog pareiškėjai kyla grėsmė būti persekiojamai. Tyrimo metu nenustatyta, jog apie pareiškėjos dalyvavimą protestuose būtų žinoma viešai. Pareiškėja nei atsakovui, nei teismui jokių dokumentų ar vaizdo įrašų, kurie pagrįstų jos aktyvų dalyvavimą protesto akcijose, nepateikė. Iš bylos duomenų ir paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėja nepriklauso nė vienai iš grupių, kurios galėtų susidurti su padidinta rizika patirti smurtą, ji taip pat nėra pažeidžiamas asmuo, o ir pati pareiškėja šių aplinkybių niekaip nepaneigė.

13. Teismas pabrėžė, kad, nors pareiškėjos pasakojimas yra gana nuoseklus, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai dėl jai gresiančio persekiojimo kilmės valstybėje yra subjektyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

14. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendime vadovavosi ir analizavo įvairius šaltinius apie pareiškėjos kilmės valstybės situaciją 2020–2022 m., t. y. (duomenys neskelbtini), tarptautinių organizacijų ir žiniasklaidos priemonių tyrimus. Teismas vertino, kad atsakovas tyrimo metu rėmėsi naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje. Pareiškėjos pateiktos nuorodos į informacinius šaltinius, susijusios su bendra padėties šalyje informacija, iš esmės sutampa su atsakovo analizės išvadomis, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau nėra informacijos, kad pareiškėja būtų žinoma opozicijos veikėja ir dėl to režimas ją vertintų kaip potencialią grėsmę, t. y. nėra persekiotojo motyvo susidoroti su pareiškėjais. Teismas sutiko su Migracijos departamento vertinimu, kad vien tik dalyvavimas protestuose ar „patiktukų“ palikimas socialiniuose tinkluose, taip pat nesutikimas / priešiškumas (duomenys neskelbtini) režimui savaime nesudaro pagrindo pagrįstai baimei dėl persekiojimo realumo, nes nesiremia individualiomis pareiškėjos savybėmis ar su ja susijusiomis aplinkybėmis.

15. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga, šalių paaiškinimai ir nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, jog yra realiai egzistuojančių priežasčių, kad pareiškėjų grįžimo atveju jie bus kankinami, su jais bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie bus tokiu būdu baudžiami ar bus pažeistos jų žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Todėl Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjams papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje priimtas teisėtai ir pagrįstai.

16. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jų prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Teismas nurodė, kad, konstatavus Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, atmetamas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 17. Pareiškėjai A. M. ir M. M., atstovaujamas atstovo pagal įstatymą A. M., apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjų skundą ir panaikinti Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

18. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo pareiškėjos prieglobsčio prašymo tyrimo, kadangi jos pasakojimo dalims, nepatvirtintoms rašytiniais įrodymais, nepagrįstai nebuvo taikoma abejonės privilegija. Atsakovas Sprendime apskritai nevertino pareiškėjos pasakojimo dalies apie (duomenys neskelbtini), taip pat pasakojimo dalies apie (duomenys neskelbtini). Atsakovui apskritai nevertinant šių pareiškėjos pasakojimo dalių patikimumo, liko tinkamai neįvertintas pareiškėjos prieglobsčio prašymas bei jos baimės patirti persekiojimo veiksmus pagrįstumas.

18.2. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2022 m. kovo 22 d. sprendime byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 55978/20) pažymėjo, kad nors iš tiesų praeityje nutikęs persekiojimas ar netinkamas elgesys stipriai pakreipia vertinimą, kad asmeniui iš tiesų gali kilti grėsmė būti persekiojamam ir ateityje, tokios informacijos nebuvimas nėra lemiamas kriterijus. Dėl to tai, kad patikimai nebuvo nustatyta, jog praeityje su asmenimis buvo netinkamai elgiamasi arba grasinama jų kilmės valstybėje, nėra lemiama, sprendžiant dėl tikros grėsmės patirti netinkamą elgesį asmens išsiuntimo atveju (Sprendimo 81–82 p.). Šioje byloje EŽTT taip pat akcentavo, kad tikros grėsmės buvimo vertinimas privalo būtinai būti griežtas ir jis turi koncentruotis į numatomas pasekmes, kurias sukeltų asmens išsiuntimas (Sprendimo 88 p.). Taigi, net ir atmetus pareiškėjos pasakojimo dalį apie praeityje patirtus persekiojimo veiksmus (teisėsaugos vizitą jos deklaruotos vietos adresu), atsakovas savaime negali atmesti pareiškėjos baimės patirti persekiojimo veiksmus, ją išsiuntus į kilmės valstybę. Tiek apklausos metu, tiek prieglobsčio prašyme pareiškėja akcentavo, kad suprato esant pavojui patirti persekiojimo veiksmus po (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tiek el. paštu, tiek prieglobsčio prašyme nurodė „(duomenys neskelbtini)“ ir kitus viešai prieinamus informacijos šaltinius, patvirtinančius, kad (duomenys neskelbtini).

18.3. Pareiškėja atsakovui pateikė aktualią, naujausią kilmės valstybės informaciją, kuri patvirtina jos baimės patirti persekiojimo veiksmus pagrįstumą, tačiau atsakovas šių šaltinių Sprendime nevertino ir atitinkamai neįvertino pareiškėjos baimės patirti teisėsaugos institucijų persekiojimą pagrįstumo kilmės valstybės informacijos kontekste, nors pareiškėjos pateikti šaltiniai tiesiogiai pagrindžia jos baimės susidurti su teisėsaugos pareigūnų persekiojimu pagrįstumą. Neužtikrinus bendradarbiavimo pareigos su prieglobsčio prašytoja, nebuvo užtikrintas ir objektyvus, nešališkas pareiškėjos prieglobsčio prašymo tyrimas (Aprašo 89, 97, 99.1 p.).

19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės palaiko atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, papildomai pažymi, kad:

20.1. Migracijos departamentas nekvestionavo pareiškėjos tariamo dalyvavimo demonstracijose ir įvertino, kad ji galėjo dalyvauti bent viename marše atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini), tačiau tai nereiškia, kad užsieniečiui automatiškai turi būti suteikiamas prieglobstis. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo pareiškėjams taikyti abejonės privilegiją.

20.2. Apeliaciniame skunde nurodomas EŽTT sprendimas byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą nėra aktualus nagrinėjamai bylai. Minėtoje byloje pareiškėjas, Tadžikistano pilietis, grindė savo baimę būti persekiojamu dėl to, kad buvo Tadžikistane uždraustos ir teroristine organizacija pripažintos opozicinės politinės partijos narys. Todėl minimo EŽTT sprendimo ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios.

20.3. Pareiškėjos pateikti šaltiniai ir įrašai tiek Migracijos departamentui, tiek su apeliaciniu skundu laikytini bendro pobūdžio informacija, kuri savaime nepatvirtinta pareiškėjams kylančios individualizuotos grėsmės patirti persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Kitų įrodymų, pagrindžiančių jos pasakojimą, pareiškėja nepateikė. Pareiškėjai ir jos sūnui tarptautinės apsaugos poreikis grindžiamas tik jos pasakojimu. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėja individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgiant į tai priėmė ginčijamą Sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 23M93155, kuriuo nesuteiktas pareiškėjams prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

22. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 26 d. sprendimu atmetė A. M. ir M. M., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą A. M., skundą. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jų prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, taip pat atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjų bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, todėl skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

23. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti jų skundą visa apimtimi. Pareiškėjų vertinimu, nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo jų prieglobsčio prašymo tyrimo, t. y. Migracijos departamentas nevertino ir atitinkamai neįvertino pareiškėjų baimės patirti teisėsaugos institucijų persekiojimo pagrįstumą kilmės valstybėje.

24. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjų apeliacinio skundo ribų.

25. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių nuostatos. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

26. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.).

27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini).

28. Pareiškėjams tariamai kylanti persekiojimo grėsmė kilmės valstybėje iš esmės grindžiama pareiškėjos pasakojimu ir pateiktomis nuorodomis į (duomenys neskelbtini) ir kitų socialinių medijų viešus įrašus. Dėl persekiojimo grėsmės kilmės valstybėje pažymėtina, kad nei pareiškėja, nei jos sūnus asmeniškai nesusidūrė su (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų vykdytu persekiojimu, išskyrus atvejį, kai galimai (duomenys neskelbtini), tačiau jokie įrodymai, patvirtinantys šiuos teiginius, nepateikti. Pareiškėja anksčiau dėl savo deklaruojamų politinių įsitikinimų ir visuomeninės veiklos nebuvo patraukusi teisėsaugos institucijų dėmesį, ji nebuvo politiškai ir visuomeniškai aktyvi pilietė (duomenų viešojoje erdvėje apie prieglobsčio prašytojos veiklą nerasta). A. M. su sūnumi iš (duomenys neskelbtini) išvyko tik praėjus 1,5 metų po masinių sulaikymų ir protestų, kas rodo, jog per tą laikotarpį nebuvo imtasi jokių represijų prieš pareiškėjus. Pareiškėjai iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išvyko teisėtai, t. y. per pasienio kontrolės punktą, kur buvo tikrinamas paso galiojimo laikas. Laisvai jie išvyko ir iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Kaip nustatė Migracijos departamentas, prieglobsčio prašytojams nebuvo panaudoti tipiniai (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų veiksmai, tokie kaip – sulaikymas, administracinių / baudžiamųjų bylų iškėlimas, neapribotas judėjimas iš / į (duomenys neskelbtini), bausmės skyrimas „už akių“ ir kt., kas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog A. M. ir M. M. kilmės valstybės teisėsaugos institucijoms nėra svarbūs kaip keliantys grėsmę piliečiai. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kokius nors jos pasakojimo teiginius. Kritiškai vertintini apeliacinio skundo teiginiai, kad (duomenys neskelbtini).

29. Minėta, kad, grįsdama savo pasakojimą, pareiškėja taip pat pateikė nuorodas į (duomenys neskelbtini) ir kitų socialinių medijų viešus įrašus, kuriuose viešinama informacija apie (duomenys neskelbtini) piliečiams taikytinas represines priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra bendro pobūdžio informacija, neturinti jokio sąsajumo su pareiškėjos pasakojimu ir niekaip nepagrindžianti pareiškėjams kylančios persekiojimo grėsmės grįžimo į kilmės valstybę atveju.

30. Taigi, įvertinę bylos aplinkybes tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš pareiškėjos pasakojimo ir surinktų duomenų nėra nustatyta nei tikėtino persekiojimo, nei tikėtinų motyvų ar tikslų persekioti būtent prieglobsčio prašytojus, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog valdantysis režimas pareiškėją laiko grėsme ir grįžimo į kilmės šalį atveju jai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjams taikyti abejonės privilegijos principo nebuvo teisinio pagrindo (nenurodė individualių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, jog pareiškėjai kilmės valstybėje patirs persekiojimo grėsmę).

31. Įstatymo 87 straipsnis numato, jog papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Įstatyme vartojama sąvoka „visiškai pagrįsta baimė“ reiškia, kad prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam gali būti pripažinta pakankama priežastimi suteikti prieglobstį ne tik ir ne tiek dėl to, jog prieglobsčio prašytojas jaučia tokią baimę, t. y. dėl subjektyvaus faktoriaus, o ir dėl objektyvių, su prašytoju tiesiogiai susijusių aplinkybių, kurios kiekvienu konkrečiu atveju yra nagrinėjančios prašymą dėl prieglobsčio suteikimo institucijos vertinimo dalykas.

32. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir padėties kilmės valstybėje įvertinimą, taip pat nenustatyta tikimybė galimos prievartos grėsmės pareiškėjus grąžinus į kilmės valstybę (būtų įvykdyta mirties bausmė, būtų kankinami, patirtų žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir pan.), todėl nėra pagrindo taikyti ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Kadangi (duomenys neskelbtini) ir prieglobsčio prašytojų gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl A. M. ir M. M. neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

33. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymėta, kad dėl ypatingos prieglobsčio prašytojų situacijos dažnai būtina suteikti jiems abejonės privilegiją (angl. benefit of the doubt), kiek tai susiję su jų teiginių ir pateiktų dokumentų patikimumo vertinimu. Kita vertus, kai pateikta informacija suteikia tvirtą pagrindą abejoti prieglobsčio prašytojo teiginių tikrumu, asmuo privalo pateikti pakankamą paaiškinimą dėl nustatytų neatitikimų (žr., pvz., 2005 m. birželio 21 d. sprendimą Matsiukhina ir Matsiukhin prieš Švediją (pareiškimo Nr. 31260/04), 2007 m. kovo 8 d. sprendimą Collins ir Akasiebie prieš Švediją (pareiškimo Nr. 23944/05)). Pagal bendrą taisyklę, prieglobsčio prašytojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jei pasirinkta priemonė (nagrinėtu atveju – grąžinimas į kilmės valstybę) būtų įvykdyta, jam kiltų reali grėsmė patirti elgesį, prieštaraujantį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui (žr., pvz., 2005 m. liepos 26 d. sprendimą N. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 38885/02), 2008 m. liepos 17 d. sprendimą NA. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). Kai tokie įrodymai yra pateikiami, valstybei tenka pareiga išsklaidyti bet kokias abejones dėl jų.

34. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodomas Europos Žmogaus Teisių Teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimas byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 55978/20) ir nagrinėjama byla savo faktinėmis aplinkybėmis yra skirtingos, todėl nagrinėjamu atveju jis nėra reikšmingas.

35. Nagrinėjamu atveju tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis (įrodymus) ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Atsakovas, įvertinęs bylos įrodymus, taip pat pagrįstai sprendė, jog nei surinkta informacija apie kilmės valstybę, nei pareiškėjos pateikti paaiškinimai nepagrindė jos baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje pagrįstumo.

36. Netenkinus reikalavimo panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. M. ir M. M., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą A. M., apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė