2019-01-02 Nr. AB-76-3-61-3-01909-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2742-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01909-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą (toliau – ir Savivaldybės taryba) pakeisti patvirtintų nuomos sutarčių formų (toliau tekste – ir Nuomos sutarčių) 10 punktą taip, kad jis atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.580 straipsnio 1 dalį, – nustatyti, jog sutartyje turi būti nurodytas konkretus nuomos mokesčio dydis.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. kovo 15 d. sprendimu patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties formą, Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotos nuomos sutarties formą, Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties formą ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto terminuotos nuomos sutarties formą (toliau – ir Sutartys). Pažymėjo, kad šių patvirtintų Sutarčių 10 punkte nustatyta, jog nuomininkas moka nuomos mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau ir Vyriausybė) ir Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

3. Pareiškėjo teigimu, pagal CK 6.580 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje turi būti nurodytas nuomos mokesčio dydis. Be to, pagal Socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinės formos 9 punktą socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nurodytas konkretus nuomos mokesčio dydis. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, ar nuomos mokesčio dydis yra esminė sutarties sąlyga, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes CK 6.580 straipsnio 1 dalis nesuteikia galimybės sutartyje vietoj nuomos mokesčio dydžio nurodyti jo apskaičiavimo metodiką. Mano, kad socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos mokestis turi būti nustatomas vieninteliu būdu, t. y. konkrečia pinigų suma.

4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad nors bendrosios gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio dydis turi būti nurodytas gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje pagal CK 6.580 straipsnio 1 dalį, tačiau valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka pagal CK 6.583 straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, kad nuomos mokesčio dydį kiekvienam nuomojamam būstui pagal standartizuotą formulę apskaičiuoja savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius, užpildydamas savivaldybės tarybos nustatytos formos nuomos mokesčio apskaičiavimo aktą. Nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodiką ir išreiškiamas konkrečia pinigų suma.

6. Atsakovo teigimu, pagal CK nuostatas nuomos mokestis nėra esminė nuomos sutarties sąlyga, todėl nuomos mokesčio dydis neprivalo būti nurodytas savivaldybės tarybos patvirtintose sutarčių formose, o nuomos mokesčio nenurodymas nelemia sutarties neteisėtumo ar negaliojimo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.580 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje turi būti nurodytas išnuomojamų patalpų adresas, kambarių ir kitokių patalpų skaičius, plotas, patalpose esanti inžinerinė (techninė) įranga, priklausiniai ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos, nuomos mokesčio dydis ir šio mokesčio mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka. Tuo tarpu CK 6.583 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Savivaldybės būsto, taip pat ir socialinio būsto, nuomos mokesčių apskaičiavimą ir asmenų bei šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti ir nuomojančių fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimą nustato Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 (toliau – ir Metodika). Pagal Metodikos 10 punktą savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu bei Metodika, priima sprendimą dėl socialinio būsto ir kito savivaldybės būsto nuomos mokesčių dydžio nustatymo bei keitimo. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-130 patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 19 punktas nustato, kad savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžius, vadovaudamasis Metodika ir šiuo Aprašu, apskaičiuoja savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos teisinius santykius reglamentuojančias taisykles, padarė išvadą, kad savivaldybė, sudarydama nuomos sutartis su nuomininkais, turi teisę nustatyti tik tokį nuomos mokestį, koks yra apskaičiuojamas pagal nurodytas Metodikos bei Aprašo nuostatas. Pažymėjo, kad nuomininkas, pasirašydamas nuomos sutartį dėl savivaldybės būsto ar socialinio būsto nuomos, sutinka su nuomos mokesčio dydžiu, kuris bus apskaičiuotas pagal aukščiau nurodytas taisykles.

10. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nors nuomos mokestis paprastai nustatomas šalių susitarimu, tačiau nagrinėjamos bylos atveju jis yra apskaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.583 str. 2 d.). Pabrėžė, kad CK 6.580 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama sistemiškai kartu su CK 6.583 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, jog valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Kadangi ginčo atveju, sudarant savivaldybės būsto ar socialinio būsto gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, nuomininko laisva valia pasireiškia tuo, jog jis sutinka mokėti tokį nuomos mokestį, koks bus apskaičiuotas teisės aktų nustatyta tvarka ir įtvirtintas nustatytos formos nuomos mokesčio apskaičiavimo akte, teismas sprendė, jog Sutarčių 10 punkte įtvirtinta taisyklė, kad nuomininkas moka tokį nuomos mokestį, koks apskaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka CK 6.583 straipsnio 2 dalies ir 6.580 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

11. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2011 suformuotą praktiką, aiškinant savivaldybės gyvenamųjų patalpų konkretaus nuomos mokesčio dydžio nustatymo sutartyje aspektus, ir įvertinęs nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendė, jog Savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 1-847 patvirtintų Sutarčių formų 10 punktas atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 12. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

13. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas. Pareiškėjo nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad CK 6.580 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje nurodyti nuomos mokesčio dydį, netaikomas savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas šią išvadą, netinkamai pritaikė CK 6.583 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

14. Pareiškėjo vertinimu, CK 6.580 straipsnio 1 dalis ir 6.583 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys reglamentuoja skirtingus klausimus. CK 6.583 straipsnio 2 dalies antrasis sakinys nenustato jokių savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties turinio reikalavimų. Akcentuoja, kad tai, jog savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis nepriklauso nuo sutarties šalių valios ir yra nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka, nereiškia, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje neturi būti nurodomas nuomos mokesčio dydis.

15. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, jog pagal Socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinės formos, patvirtintos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 177 „Dėl Socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo“, 9 punktą socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nurodytas nuomos mokesčio dydis. Pabrėžia, kad CK 6.580 straipsnio 1 dalyje ir Socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinės formos 9 punkte nustatytas reikalavimas gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje nurodyti nuomos mokesčio dydį, numatytas neatsitiktinai, o siekiant užtikrinti teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams, kad nuomininkas žinotų mokėtiną nuomos dydį, nes dažnu atveju nėra paprasta patiems asmenims apskaičiuoti šį dydį.

16. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2011, kadangi minėtoje byloje nebuvo aiškinamas CK 6.580 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas. Be to, pasak pareiškėjo, šioje byloje ir nagrinėjamoje byloje skiriasi bylos faktinės aplinkybės.

17. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovo nuomone, savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos ypatumai ir specifinis šių santykių pobūdis lemia, kad pareiškėjo argumentas dėl formalaus, vienodo CK 6.580 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, neatsižvelgiant į gyvenamosios patalpos nuomos rūšį, kuriuo grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas, yra nepagrįstas. Pažymi, kad taip pat nepagrįstas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis nepriklauso nuo sutarties šalių valios ir yra nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka, nereiškia, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje neturi būti nurodomas nuomos mokesčio dydis.

19. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2011 pateikti išaiškinimai dėl susitarimo dėl nuomos mokesčio dydžio savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje, suformuoti tapačių nagrinėjamai bylai faktinių aplinkybių pagrindu – savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse esant identiškai suformuluotai sąlygai, kuria nenustatytas konkretaus dydžio nuomos mokestis, bet įtvirtintos nuorodos į teisės aktus, nustatančius nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamiems teisiniams santykiams pagrįstai taikė CK 6.583 straipsnio 2 dalies nuostatas ir turėjo pagrindą vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisykle.

20. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pagal Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 177 patvirtintos Socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinės formos 9 punktą socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nurodytas nuomos mokesčio dydis, kadangi minėtos pavyzdinės formos 26 punkte numatyta, jog šalys gali susitarti ir dėl kitokių sutarties nuostatų, kurios neprieštarautų imperatyvioms teisės aktų normoms. Pažymi, kad Vyriausybės patvirtinta Socialinio būsto nuomos sutarties forma yra tik pavyzdinė, t. y. nustatyta, siekiant palengvinti šalims Socialinio būsto nuomos sutarties įforminimą, bet jokiu būdu ne privaloma visa apimtimi.

21. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos teisinių santykių specifiką, įvertinus socialiai jautrų šių teisinių santykių pobūdį ir socialinio būsto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, būtent nuomos mokesčio dydžio nustatymas pagal CK 6.583 straipsnio 2 dalį užtikrina teisinį tikrumą, teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą teisinių santykių dalyviams, nepriklausomai nuo asmenų išsilavinimo, socialinių įgūdžių lygio ir kitų asmeninių savybių, o ne paliekant šalių diskrecijai nuomos mokestį nustatyti sutartyje pagal CK 6.580 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Nuomos sutarčių formų 10 punktą taip, kad jis atitiktų CK 6.580 straipsnio 1 dalį ir Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 177 – nustatyti, jog Sutartyse būtų nurodytas konkretus nuomos mokesčio dydis.

23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atlikti įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, dar kartą pakartoja savo argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui.

25. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundo motyvus.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CK 6.580 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje nurodyti nuomos mokesčio dydį, netaikomas savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims.

28. Pagal CK 6.580 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje turi būti nurodytas išnuomojamų patalpų adresas, kambarių ir kitokių patalpų skaičius, plotas, patalpose esanti inžinerinė (techninė) įranga, priklausiniai ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos, nuomos mokesčio dydis ir šio mokesčio mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka. Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius) (CK 6.583 str. 1 d.). Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.583. str. 2 d.).

29. Socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 25 d.) (toliau – ir Paramos būstui įstatymas). Minėto įstatymo paskirtis – nustatyti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką (Paramos būstui įstatymo 1 str.). Šis įstatymas yra specialusis CK XXXI skyriaus („Gyvenamosios patalpos nuoma“) nuostatų atžvilgiu ir nustato savivaldybei nuosavybės teise priklausančių ar patikėjimo teise valdomų patalpų nuomos sąlygas ir tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 20 d., nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2008; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2011). Pagal bendrąją aiškinimo taisyklę specialieji įstatymai turi viršenybę bendrųjų įstatymų atžvilgiu, todėl bendrosios gyvenamosios patalpos nuomos taisyklės specialiosiomis socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomą reglamentuojančiomis teisės normomis yra modifikuojamos. Bendrieji civilinės teisės institutai bei normos socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomą reglamentuojančių normų atžvilgiu taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja savivaldybės / socialinio būsto nuomos instituto paskirčiai ir specialiosioms Paramos būstui įstatymo normoms. Minėto įstatymo normos ir bendrosios civilinės teisės normos sąveikauja kaip lex specialis su legi generali (liet. specialioji norma yra viršesnė už bendrąją). Dėl nurodytų priežasčių nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog CK 6.580 straipsnio 1 dalis nesuteikia galimybės sutartyje vietoj nuomos mokesčio dydžio nurodyti jo apskaičiavimo metodiką, kadangi teisės normos, reglamentuojančios socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos teisinius santykius yra specialiosios ir įtvirtintos Paramos būstui įstatyme.

30. Pagal Paramos būstui įstatymo 21 straipsnio 1 dalį savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtinta savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, nustato socialinio būsto nuomos mokesčio dydį. Savivaldybės taryba savivaldybės biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba atleisti nuo šio mokesčio, jeigu asmens (šeimos atveju – visų šeimos narių) už kalendorinius metus deklaruotos pajamos, tenkančios vienam asmeniui (šeimos atveju – vienam šeimos nariui) per mėnesį, neviršija 1 valstybės remiamų pajamų dydžio (21 str. 2 d.).

31. Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika nustato savivaldybės būsto, taip pat ir socialinio būsto, nuomos mokesčių apskaičiavimą ir asmenų bei šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti ir nuomojančių fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybes) priklausantį tinkamą būstą, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimą. Pagal Metodikos 10 punktą savivaldybės taryba, vadovaudamasi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu ir Metodika, priima sprendimą dėl socialinio būsto ir kito savivaldybės būsto nuomos mokesčių dydžio nustatymo ir keitimo.

32. Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašas nustato Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarką. Aprašas taikomas apskaičiuojant Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydį, surenkant Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčius ir išieškant nesumokėtus mokesčius iš Savivaldybės būsto ir socialinio būsto gyventojų. Aprašą taiko Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos administratorė – Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ (Aprašo 1–3 p.). Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžius, vadovaudamasis Metodika ir šiuo Aprašu, apskaičiuoja Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius (19 p.). Pagal šio Aprašo 31 punktą, apskaičiuojant nuomos mokestį, kiekvienam nuomojamam būstui (ir (arba) jo dalies patalpai) užpildomas nustatytos formos nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas. Savivaldybės taryba turi teisę Savivaldybės biudžeto sąskaita sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba nuo jo atleisti Įstatyme numatytais atvejais (10 p.).

33. Įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad savivaldybė, sudarydama nuomos sutartis su nuomininkais, turi teisę nustatyti tik tokį nuomos mokestį, koks yra apskaičiuojamas pagal nurodytas Metodikos bei Aprašo nuostatas. Taigi nors pagal bendrąją taisyklę nuomos mokestis turi būti nurodytas nuomos sutartyje, nagrinėjamos bylos atveju jis, kaip numatyta CK 6.583 straipsnio 2 dalyje, yra apskaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

34. Pažymėtina, kad socialinio būsto nuomos mokesčio ir savivaldybės būsto (išskyrus socialinį būstą) nuomos mokesčių dydžiai apskaičiuojami pagal Metodikos 3–6 punktuose nurodytas formules, kurių dedamąsias sudaro: amortizaciniai atskaitymai nusidėvėjimui atkurti, apskaičiuojant socialinio būsto ar kito savivaldybės būsto nuomos mokestį (eurais už 1 kv. m būsto naudingojo ploto per mėnesį); vietovės pataisos koeficientas pagal turto paskirtį ir jo vietovę (tvirtinamas valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus įsakymu); socialinio būsto ar kito savivaldybės būsto naudingasis plotas (kv. m), nustatomas pagal nuomojamo būsto teisinės registracijos duomenis; pataisos koeficientas, rodantis socialinio būsto ar kito savivaldybės būsto būklę (nusidėvėjimą): 1 – geros būklės socialinis būstas ar kitas savivaldybės būstas, kurio nusidėvėjimas neviršija 30 proc.; nuo 1 iki 0,8 – patenkinamos būklės socialinis būstas ar kitas savivaldybės būstas, kurio nusidėvėjimas yra nuo 30 iki 60 proc.; nuo 0,8 iki 0,5 – blogos būklės socialinis būstas ar kitas savivaldybės būstas, kurio nusidėvėjimas didesnis kaip 60 proc.; pataisos koeficientas, rodantis socialinio būsto ar kito savivaldybės būsto aprūpinimą komunaliniais patogumais: = 1 – socialinis būstas ar kitas savivaldybės būstas su visais komunaliniais patogumais; = 0,9 – socialinis būstas ar kitas savivaldybės būstas bendrabučio tipo pastatuose arba bute su bendrojo naudojimo patalpomis; = 0,85 – socialinis būstas ar kitas savivaldybės būstas, kuriame nėra bent vieno iš šių komunalinių patogumų: vandentiekio, nuotekų šalinimo įrenginių (kanalizacijos), vonios ir (ar) tualeto patalpų, centrinio šildymo, gamtinių dujų įvado ir įvado elektrinei viryklei; = 0,7 – socialinis būstas ar kitas savivaldybės būstas, kuriame nėra visų šių komunalinių patogumų: vandentiekio, nuotekų šalinimo įrenginių (kanalizacijos), vonios ir (ar) tualeto patalpų, centrinio šildymo, gamtinių dujų įvado ir (ar) įvado elektrinei viryklei.

35. Pagal Aprašo 7 ir 15 punktus, apskaičiuojant socialinio būsto nuomos ir savivaldybės būsto nuomos mokesčių dydžius, taikomas socialinio būsto / savivaldybės būsto būklę (nusidėvėjimą) rodantis pataisos koeficientas Ki: = 1 – geros būklės socialinis būstas, kurio nusidėvėjimas neviršija 30 proc.; = 0,8 – patenkinamos būklės socialinis būstas, kurio nusidėvėjimas yra nuo 30 iki 60 proc.; = 0,5 – blogos būklės socialinis būstas, kurio nusidėvėjimas didesnis kaip 60 proc.

36. Iš Metodikoje ir Apraše įtvirtintų socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos mokesčių dydžių apskaičiavimo kriterijų, formulių matyti, jog nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal nustatytą metodiką iš daug dedamųjų ir kiekvienam nuomininkui apskaičiuojamas individualiai. Be to, Paramos būstui įstatyme asmenims numatytos teisės į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, į socialinio būsto nuomą, į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, į valstybės subsidijas iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, jeigu asmuo atitinka minėtame įstatyme įtvirtintas sąlygas (Paramos būstui įstatymas 8–12 str.). Taigi socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos mokesčio paskaičiavimas yra specifinis, apskaičiuojamas atsižvelgiant į nuomojamo būsto savybes ir pretenduojančio į tą būstą asmens individualią situaciją, siekiant užtikrinti Paramos būstui įstatymo paskirtį ir principus (Paramos būstui įstatymo 1 ir 3 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymų leidėjas, priimdamas CK 6.583 straipsnio 2 dalies normą, būtent ir atsižvelgė į minėtą socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos teisinių santykių specifiką ir nuomos mokesčio apskaičiavimo ypatumus.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas savo poziciją, jog socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos mokestis turi būti nurodomas nuomos sutartyje vieninteliu būdu, t. y. konkrečia pinigų suma, iš esmės grindė bendrąja CK 6.580 straipsnio 1 dalies nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje turi būti nurodytas nuomos mokesčio dydis.

38. Minėta, kad Paramos būstui įstatymas yra specialusis CK 6.580 straipsnio 1 dalies normų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2011, kurioje, kaip apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, nebuvo aiškinamas CK 6.580 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas, tačiau šioje byloje kasacinis teismas akcentavo, kad savivaldybės tarybos sprendimu, remiantis Vyriausybės nustatyta nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, nustatyta standartizuota nuomos mokesčio apskaičiavimo formulė, nepriklausanti nuo nuomos sutarties šalių valios ir privalomai taikoma gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustatančios teisės normos užtikrina tinkamą savivaldybės socialinės funkcijos įgyvendinimą, jos yra imperatyviojo pobūdžio, taigi šalys, sudarydamos nuomos sutartį, negali pažeisti šių normų reikalavimų. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos santykiuose susitarimo elementas dėl nuomos mokesčio dydžio yra tas, kad nuomininkas, sudarydamas konkretaus būsto nuomos sutartį, laisva valia sutinka mokėti įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuoto dydžio nuomos mokestį, o nuomotojas sutinka už tokį mokestį atitinkamas patalpas išnuomoti. Taigi sudarant savivaldybės būsto ar socialinio būsto gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuomininko laisva valia pasireiškia tuo, jog jis sutinka mokėti tokį nuomos mokestį, koks bus apskaičiuotas Metodikos ir Aprašo nustatyta tvarka.

39. Aptartoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat akcentuota, kad sutartyje nėra nustatytas konkretaus dydžio nuomos mokestis, bet įtvirtintos nuorodos į teisės aktus, nustatančius nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, t. y. šalys susitarė dėl tokio nuomos mokesčio dydžio, kuris bus nustatytas pagal atitinkamu laikotarpiu, už kurį mokamas nuomos mokestis, galiojančią šio mokesčio apskaičiavimo tvarką. Pasikeitus norminiais aktais nustatytai nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkai, šalių nuomos sutartis neturi būti keičiama, jos sąlyga dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo dydžio lieka galioti, ja remiantis nuomos mokesčio dydis nustatomas pagal pasikeitusį reglamentavimą.

40. Nagrinėjamos bylos atveju iš Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintų Nuomos sutarčių nuostatų, be kita ko, 10 punkto (Nuomininkas įsipareigoja Sutarties 12 punkte nustatytais terminais ir tvarka mokėti Nuomotojui Nuomos mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis Vyriausybės nustatyta ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta galiojančia tvarka) matyti, kad sutartyje nėra nustatytas konkretaus dydžio nuomos mokestis, bet įtvirtintos nuorodos į teisės aktus, nustatančius nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, t. y. šalys susitarė dėl tokio nuomos mokesčio dydžio, kuris bus nustatytas pagal atitinkamu laikotarpiu, už kurį mokamas nuomos mokestis, galiojančią šio mokesčio apskaičiavimo tvarką. Taigi faktinės bylos aplinkybės, priešingai nei teigia pareiškėjas, šiuo aspektu yra identiškos kaip ir pirmiau aptartoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje, todėl toks pareiškėjo argumentas atmestinas. Kartu atmestinas ir pareiškėjo teiginys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neaiškino CK 6.580 straipsnio 1 dalies nuostatos, o aiškino tik CK 6.583 straipsnio 2 dalies nuostatą, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje ir kitose panašaus pobūdžio bylose darė išvadą, įvertinęs visuminį nuomos santykių reglamentavimą Civiliniame kodekse, o ne tik vieną CK 6.583 straipsnio 2 dalį.

41. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Nuomos sutarčių formos 10 punkte įtvirtinta taisyklė, jog nuomininkas moka tokį nuomos mokestį, koks apskaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka CK 6.583 straipsnio 2 dalies ir 6.580 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

42. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad pagal Socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinės formos, patvirtintos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 177 „Dėl Socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo“, 9 punktą socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nurodytas nuomos mokesčio dydis, pažymėtina, kad pagal Paramos būstui įstatymo 20 straipsnio 1 dalį Vyriausybė nustato socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinę formą, o socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis šio įstatymo bei Civiliniu kodekso normomis. Pagal CK 6.583 straipsnio 2 dalį valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. pagal Vyriausybės patvirtintos Metodikos nuostatas, kuriose įvirtintos nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo formulės.

43. Pagal Metodikos 10 punktą socialinio būsto ir kito savivaldybės būsto nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas kartą per metus, skaičiuojant nuo socialinio būsto ar kito savivaldybės būsto nuomos sutarties sudarymo. Taigi nuomos sutartyje nurodžius konkretų nuomos mokesčio dydį, jį perskaičiavus, jis gali pasikeisti, tam tikrais atvejais nuomininkas nuo nuomos mokesčio gali būti atleistas.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra abejonių, jog konstitucinis teisinės valstybės principas, konstituciniai atsakingo valdymo ir skaidrumo principai suponuoja reikalavimą, kad apskaičiuotas nuomos užmokesčio (mokesčio) dydis bei kriterijai, pagal kuriuos jis apskaičiuojamas, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti žinomas nuomininkui. Kartu pažymėtina, kad turi būti laikomasi ir teisės aktų hierarchijos taisyklės, t. y. savivaldybės aktai negali prieštarauti Vyriausybės nutarimui, turi atitikti, kaip nurodo pareiškėjas, kitų teisės aktų reikalavimus.

45. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydis konkrečiam nuomininkui apskaičiuojamas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. Nr. 1-130 sprendimu patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos apraše nustatytus kriterijus. Socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo akte (Aprašo 3 priedas) yra nurodomos ir konkretų mokestį skaičiavusio darbuotojo pareigos, vardas, pavardė. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius kiekvieną mėnesį nuomininkams pateikia Nuomos mokesčio sąskaitas (Aprašo 21.1 punktas). Taigi nuomininkas aiškiai žino, kokį konkretaus dydžio nuomos mokestį jis kiekvieną mėnesį turi mokėti ir pagal kokius kriterijus jis yra apskaičiuojamas, bei, priešingai nei teigia pareiškėjas, nuomininkas neturi pareigos pats apskaičiuoti nuomos mokestį. Socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas, kuriame nurodomas konkretaus nuomos mokesčio dydis nagrinėjamu atveju laikytinas nuomos sutarties sudėtine dalimi, todėl nagrinėjamu aspektu nėra pažeistas Vyriausybės nutarimu patvirtintos Nuomos sutarties pavyzdinės formos 9 punktas, reikalaujantis nustatyti konkretų nuomos mokesčio dydį. Kartu nėra pažeista ir teisės aktų hierarchijos taisyklė.

46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartas Vilniaus miesto savivaldybės nustatytas teisinis reguliavimas nagrinėjamu aspektu nelaikytinas nuomininkų teisių pažeidimu. Atsižvelgdama į visuminį šioje nutartyje nurodytą teisinį reguliavimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nuomos mokesčio konkretus dydis pagal Nuomos sutarties pavyzdinės formos 9 punktą nagrinėjamu atveju privalėjo būti įtvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 1-847 patvirtintose Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartyse.

47. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutarties formos, Vilniaus miesto savivaldybės būsto terminuotos nuomos sutarties formos, Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties formos ir Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto terminuotos nuomos sutarties formos, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 1-847 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos sutarčių formų tvirtinimo“, 10 punkte nustatyta taisyklė, jog nuomininkas moka tokį nuomos mokestį, koks apskaičiuojamas teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka CK 6.583 straipsnio 2 dalies nuostatas ir neprieštarauja CK 6.580 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai bendrajai taisyklei, taip pat neprieštarauja ir Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 177 „Dėl Socialinio būsto nuomos sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo“ patvirtintos nuomos sutarties pavyzdinės formos 9 punktui.

48. Atsižvelgdamas į socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos specifiką bei nustatytą teisinį reglamentavimą pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, vadovaujantis jame išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė