2018-08-14 Nr. AB-14223-3-64-3-01250-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-569-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01250-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dairūnas ir kompanija“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dairūnas ir kompanija“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dairūnas ir kompanija“ su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo „Dėl pastato Tiesos g. 3, Šiauliuose, suteikimo biudžetinei įstaigai Šiaulių miesto savivaldybės globos namams“ Nr. T-180 galiojimą iki teismas priims galutinį procesinį sprendimą; 2) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą „Dėl pastato Tiesos g. 3, Šiauliuose, suteikimo biudžetinei įstaigai Šiaulių miesto savivaldybės globos namams“ Nr. T-180 (toliau – ir Sprendimas).

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Dairūnas ir kompanija“ skundą.

Teismas nustatė, kad ginčijamu Sprendimu iš dalies keičiami civiliniai turto panaudos teisiniai santykiai. Priimdama šį Sprendimą Šiaulių miesto savivaldybės taryba veikė civiliniuose panaudos teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektas (panaudos davėjas), o ne kaip administravimo subjektas, įgyvendinantis viešojo administravimo funkcijas. Teismo vertinimu, šis reikalavimas kilo iš civilinių teisinių santykių, nes yra susijęs su civilinės nekilnojamojo turto panaudos sutarties nuostatų aiškinimu. Pareiškėjas, keldamas ginčą, iš esmės nurodė, kad buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai į teisėtą atlygį už atliktus rangos darbus. Rangos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6 knygos XXXIII skyrius. Teismas pažymėjo, jog tiek reikšdamas reikalavimą panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Sprendimą, tiek apskritai keldamas šį ginčą, pareiškėjas siekė apginti savo civilinio teisinio pobūdžio teises. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, nes byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 26 ir 29 straipsniais pareiškėjo reiškiamas skundas teismingas Šiaulių apylinkės teismui, todėl pareiškėją informavo, kad savo pažeistas teises ir teisėtus interesus turėtų ginti kreipdamasi į Šiaulių apylinkės teismą CPK nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgęs į tai, jog atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nenagrinėjo klausimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

III. Pareiškėjas UAB „Dairūnas ir kompanija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės.

Pareiškėjas, remdamasis ABTĮ 22 straipsnio 1, 3 ir 6 dalimi, teigia, jog teismas, manydamas, kad skundas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nepagrįstai neperdavė bylos pagal rūšinį teismingumą, todėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis naikintina. Be to, pareiškėjas pažymi, kad esant abejonėms dėl rūšinio teismingumo, teismas turėjo kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją.

Pareiškėjas pažymi, jog jis kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovams viešajai įstaigai „Mūsų draugas“, Tarptautinei žmogaus gerovės asociacijai, Šiaulių miesto savivaldybei dėl 68 446,67 Eur skolos, 4 466,57 Eur delspinigių priteisimo, t. y. pareiškėjas savo civilines teises jau gina, tačiau šioje byloje turtinio reikalavimo nekelia.

Taryba, priimdama Sprendimą, pareiškėjo teigimu, antrą kartą išsprendė klausimą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu klausimu, tačiau priešingai (aktai prieštarauja vienas kitam), ir nekreipė dėmesio į tai, kad 2018 m. gegužės 3 d. Sprendimas prieštarauja projekto „Socialinės rizikos grupės vaikų gerovės kėlimas Šiaulių m. ir Šiaulių raj. savivaldybėse“ įgyvendinimo sutarties nuostatoms, t. y. prieštarauja tiksliniam finansavimui pagal Europos Sąjungos teisės aktus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Dairūnas ir partneriai“ skundą, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad keliamas ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme, pirmiausia, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009; 2009 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012 ir kt.).

Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, nes sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamame Sprendime Taryba nusprendė perduoti pagal panaudos sutartį pastatą ir kiemo statinius, (duomenys neskelbtini), biudžetinės įstaigos Šiaulių miesto savivaldybės globos namų veiklai vykdyti. Tokie santykiai yra civilinio teisinio pobūdžio ir, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, reguliuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, o ne viešosios teisės normomis, todėl Regionų apygardos administracinis teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tokios pozicijos laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-119/2013; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-61/2015). Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį byla perduodama pagal rūšinį teismingumą tuo atveju, kai skundas jau yra priimtas nagrinėti, tačiau šiuo atveju Regionų apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai neperdavė bylos bendrosios kompetencijos teismui, laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog teismas turėjo kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją. ABTĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, todėl jis pagrįstai nesikreipė į specialiąją teisėjų kolegiją.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2018 m. birželio 18 d. atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dairūnas ir kompanija“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė