2021-09-03 Nr. AB-17364-4-44-3-00102-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3865-624/2021

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00102-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

užsieniečiui O. O. A., jo atstovui P. V.,

vertėjams Aryan Zardasht, Jūratei Bernotienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio O. O. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė sulaikyti užsienietį iki 2021 m. spalio 5 d. (teismo posėdžio metu patikslino, kad užsienietį prašo sulaikyti iki 2021 m. spalio 7 d.), bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje. Centras atsiliepime nurodė, kad:

1.1. 2021 m. birželio 27 d., apie 7.35 val., (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką pėsčiomis neteisėtai atėjo 10 (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatančių asmenų. Tarp jų buvo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantis pilietis O. A. Užsienietis su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. liepos 1 d. rašto matyti, kad prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Remiantis prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos metu pateikta informacija, nustatyta, kad jis apklausos metu vengė kalbėti apie dokumentų neturėjimo priežastis, kelionės tikslas buvo Europa. Tokios valstybės kaip Lietuva užsienietis nežinojo. Jei Lietuvoje negautų prieglobsčio, užsienietis toliau keliautų į Europą. Užsienietis 2021 m. liepos 7 d. Centro pareigūno sprendimu buvo sulaikytas iki 48 val.

1.2. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, asmens dokumentų su savimi neturėjo, jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo, pareigų bei nepaisyti teisės aktų, tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, nėra nustatęs prieglobsčio prašymo motyvų, todėl Migracijos departamento sprendimo priėmimas ir vykdymas yra įmanomas tik jį sulaikius. Be to, judėjimo laisvę turintys užsieniečiai gali judėti visos Centro teritorijos ribose, todėl, nesulaikius užsieniečio, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Centre ir atsižvelgus į užsieniečio dedamas pastangas bet kokiu būdu išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, didelė tikimybė, jog jis pabėgs iš Centro ir nevykdys šio teismo sprendimo. Centras prašė sulaikyti užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu.

II. 2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. liepos 8 d. sprendimu sulaikė užsienietį Centre iki 2021 m. rugsėjo 27 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

3. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantis užsienietis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje 2021 m. birželio 27 d. kartu su kitais asmenimis neteisėtai kirtęs (duomenys neskelbtini) valstybės sieną. Jis neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Remiantis prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos metu pateikta informacija, nustatyta, kad asmuo apklausos metu vengė kalbėti apie dokumentų neturėjimo priežastis, jo kelionės tikslas buvo Europa. Tokios valstybės kaip Lietuva jis nežinojo. Jei Lietuvoje negautų prieglobsčio, užsienietis toliau keliautų į Europą. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo bei Migracijos departamento sprendimu buvo apgyvendintas Centre. Užsienietis 2021 m. liepos 7 d. Centre buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas dėl jo prašymo nėra priimtas, prieglobsčio prašymas nagrinėjamas skubos tvarka.

4. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos). Ne visa Centro teritorija yra stebima ir saugoma, judėjimo laisvę turintys užsieniečiai gali judėti visos teritorijos ribose, o sulaikyti užsieniečiai – tik saugomo ir prižiūrimo sulaikytų užsieniečių bendrabučio teritorijos ribose. Todėl nesulaikius užsieniečio, nebus tinkamai užtikrintas jo buvimas Centre, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo.

5. Teismo vertinimu, nors sulaikymas yra griežčiausia priemonė, taikyti šiuo metu alternatyvių sulaikymui priemonių nėra teisinio pagrindo, kadangi jos taikomos tik tais atvejais, kai, be kita ko, nustatyta užsieniečio tapatybė. Tai, kad užsienietis tvirtina, jog galėtų pateikti savo asmens dokumentus, nepaneigia būtinumo taikyti jam sulaikymą. Kadangi užsienietis neteisėtai kirto (duomenys neskelbtini) valstybės sieną 2021 m. birželio 27 d. ir faktiškai buvo sulaikytas 2021 m. birželio 27 d., sulaikymo terminas nustatomas iki 2021 m. rugsėjo 27 d. Užsienietis sulaikytinas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais.

III. 6. Užsienietis padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:

6.1. Jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, dalyvauja visose procedūrose, geranoriškai teikia informaciją apie save ir savo prašymą. Užsienietis yra nurodęs priežastis, dėl ko jam reikalingas prieglobstis, todėl yra įvykdęs visas pareigas jo prieglobsčio prašymo motyvams atskleisti.

6.2. Teismas užsienietį sulaikė turėdamas tikslą, kad jis nepasišalintų iš Lietuvos Respublikos teritorijos, nepasislėptų siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šio teismo keliamo tikslo galima pasiekti užsienietį apgyvendinus Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, t. y. taikant jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Centras yra apjuostas aukšta tvora. Centre esantiems užsieniečiams sudarytos ir fizinės kliūtys, jei būtų bandymų iš Centro pasišalinti. Taigi rizikos, kad užsienietis galėtų išvykti taikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, yra eliminuotos.

6.3. Nors teismas konstatavo, kad užsieniečio tapatybė nenustatyta, tai laikytina formaliu reikalavimu sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Užsieniečiui taikytinas sulaikymas ir jo apgyvendinimas Centre leidžiant jam judėti tik Centro teritorijoje iš esmės savo turiniu labai panašūs, tačiau minima alternatyvi sulaikymui priemonė sudarytų galimybę užsieniečiui bent šiek tiek pasivaikščioti, t. y. adekvačiau ir proporcingiau suvaržytų jo judėjimo laisvę.

6.4. Teismas nepakankamai atidžiai įvertino užsieniečio atvejį, neatsižvelgė į tai, kad užsienietis savo veiksmais nėra parodęs, kad ketina pasislėpti, išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, todėl iš anksto manyti, kad jis pažeis buvimo Lietuvoje, judėjimo ir apgyvendinimo Centre tvarką, nėra pagrindo.

6.5. Atsižvelgiant į teismo keliamus siekius, užsieniečio ir viešojo interesų pusiausvyrą, vertintina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Tokiu atveju būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti Centro teritorijoje. Bent tokiu būdu jo judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, siekiančio išnagrinėti prašymą ir baigti prieglobsčio procedūrą, tiek užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

7. Centras atsiliepimu prašo užsieniečio apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Centras atsiliepime nurodo, kad:

7.1. Pritaikius tik alternatyvią sulaikymui priemonę, yra didelė tikimybė, kad užsienietis tiesiog išeis iš Centro ir nebegrįš. Būtent taip atsitiko identiškoje situacijoje kitos (duomenys neskelbtini) pilietės atveju, kai po teismo sprendimo, kuriuo buvo persvarstytas sulaikymo klausimas ir taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, – ji išėjo ir nebegrįžo. Minėta užsienietė taip pat turėjo vyrą Belgijoje, teismui žadėjo neišvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, kol sprendžiamas klausimas dėl prieglobsčio suteikimo, suprato tokio išvykimo pasekmes.

7.2. Užsieniečio argumentai, susiję su alternatyvios sulaikymui priemonės taikymu, kad jo judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis jo interesus, yra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Užsienietis, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas, ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte.

7.3. Centre užtikrinama tik sulaikytų užsieniečių apsauga. Bendradarbiaujantys užsieniečiai, apgyvendinti Migracijos departamento sprendimu bei teismo sprendimu taikant alternatyvias sulaikymui priemones, neturi būti saugomi tuo tikslu, kad nepabėgtų, negalima pažeisti jų teisių ir teisėtų interesų stebint juos 24 val. per parą, kelis kartus per dieną tikrinant jų buvimą apgyvendinimo vietoje bei griežtai kontroliuojant jų judėjimą Centro teritorijoje.

7.4. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Alternatyvi sulaikymui priemonė taikoma tuomet, kai yra tenkintos pagrindinės sąlygos: nustatyta asmens tapatybė, asmuo bendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, teismais bei nėra pavojingas visuomenei ir viešajai tvarkai. Užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta, užsienietis nebendradarbiauja su valdžios institucijomis, todėl nėra teisinio pagrindo jam paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 8. Šioje byloje skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. liepos 8 d. sprendimas, kuriuo užsienietis sulaikytas iki 2021 m. rugsėjo 27 d. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

9. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – užsienietį apgyvendinti Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.).

10. Taigi, užsienietis iš esmės neginčija, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindai, kuriais vadovaujantis jis gali būti sulaikytas (Įstatymo 113 str. 4 d. 1 ir 2 p.), tačiau prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, siekiančio išnagrinėti užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tiek jo interesus.

11. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą prieglobsčio prašytojas taip pat gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktu, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, kad užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.), o pagal tos pačios dalies 10 punktą – įvertinama, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

12. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2021 m. birželio 27 d., apie 7.35 val., (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką užsienietis pėsčiomis kartu su dar 9 (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistačiusiais asmenimis atėjo neteisėtai, neturėdamas asmens tapatybės dokumento. Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, paaiškinimai pirminės apklausos metu buvo nenuoseklūs, jis nenurodė tikslaus kelionės maršruto ir datų, vengė kalbėti apie asmens dokumento neturėjimo priežastis, taip pat nurodė, kad tokios šalies kaip Lietuva nežino. Pažymėtina, kad užsieniečio paaiškinimai tiek apie asmens dokumentų neturėjimo priežastis, tiek apie patekimo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką būdą ir maršrutą nebuvo nuoseklūs ir pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, ko teisėjų kolegijos vertinimu, nėra galima paaiškinti vien komunikavimo sunkumais (pareiškėjas paaiškinimus teikė dviejų vertėjų pagalba). Be to, nors pareiškėjas dar pirmosios instancijos teismui teigė (teigė ir apeliacinės instancijos teisme), kad gavęs pasinaudoti savo telefonu, ką galėtų daryti įgijęs teisę judėti apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iš artimųjų gautų asmens dokumentų kopijas, Centro atstovas teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu taip pat pažymėjo, kad užsieniečiams yra suteikiama teisė paskambinti ir paprašyti atsiųsti asmens dokumentus, tačiau užsienietis neparodė jokio noro tai padaryti. Šia Centro atstovo nurodyta aplinkybe nėra pagrindo abejoti, užsienietis jokių tokį paaiškinimą paneigiančių argumentų nenurodė.

13. Taigi užsienietis nelegaliai kirto Lietuvos valstybės sieną, atvykdamas iš trečiosios valstybės (duomenys neskelbtini) be asmens dokumento (dokumentų), tokiu būdu apsunkindamas jo tapatybės ar teisinės padėties nustatymą. Nors užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvoje, tačiau iš nustatytų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvados, kad užsienietis siektų bendradarbiauti su kompetentingomis valstybės institucijomis dėl jo asmens tapatybės nustatymo ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, privalančiomis nustatyti ir patikrinti jo tapatybę bei išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat yra didelė rizika, kad užsienietis gali siekti pabėgti iš Lietuvos, taip sutrukdymas nustačius jo tapatybę tinkamai išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismas skundžiamu sprendimu, nustatęs Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes, užsienietį pagrįstai sulaikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant pagrįstų abejonių dėl užsieniečio tapatybės, jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę nėra pagrindo. Pažymėtina, kad aplinkybėms pasikeitus, t. y. pareiškėjui pateikus jo tapatybę patvirtinančius duomenis, taip pat paaiškinimus dėl motyvų, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal prieglobsčio prašytojo buvimo vietą su prašymu spręsti dėl sulaikymo (Įstatymo 118 str. 1 d. 1 p.).

15. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir taikęs ginčo santykius reglamentuojančiais teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio O. O. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Milda Vainienė