Legislator Case Law & Legislation
5a48fa07-6b61-46ec-a6ee-e309421713b9 AI generated

5a48fa07-6b61-46ec-a6ee-e309421713b9 · Kauno apygardos teismas

Case Number 5a48fa07-6b61-46ec-a6ee-e309421713b9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-701-657/2021 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00555-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.15.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-5524-445/2020 pareiÅ¡kėjos A.

Legislator headnote

AI generated

5a48fa07-6b61-46ec-a6ee-e309421713b9 · Kauno apygardos teismas: PareiÅ¡kėja A. C. pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ 2004 m. kovo 18 d., priėmė sutuoktinio Z. C., mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-701-657/2021 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00555-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.15.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-5524-445/2020 pareiÅ¡kėjos A.

C. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgytos į garažo boksÄ Ä¯gyjamosios senaties pagrindu nustatymo, suinteresuoti asmenys Varėnos rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Varėnos skyrius. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja A. C. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ garažų boksÄ Nr. 8, kurio plotas yra 33,49 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad 1996 m. liepos mėnesį (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės likvidacinė komisija už bendrovėje turėtus pajus pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui Z. C., kuris Å¡iuo metu jau yra miręs, perdavė, nekilnojamojo turto objektÄ â€“ garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), kuriam Å¡iuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis įvardintas kaip vienas garažo boksas Nr. 8, kurio plotas yra 33,49 kv. m. Po Z. C. mirties palikimÄ priėmė sutuoktinė A. C.. Parengus nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , pareiÅ¡kėja kreipėsi į VÄ® Registrų centrÄ dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių įregistravimo.

Tačiau Kadastro tvarkytojo ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimais pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas įregistruoti nuosavybės teises į minėtÄ garažo boksÄ atmestas. Jokių kitų dokumentų, iÅ¡skyrus teismui teikiamus (duomenys neskelbtini) ŽŪB perdavimo – priėmimo aktÄ ir nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , pareiÅ¡kėja neturi. (duomenys neskelbtini) ŽŪB yra likviduota. Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialas pateikė pažymÄ , jog Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės dokumentai archyvui saugoti neperduoti.

Nuo pat garažo bokso Nr. 8 perdavimo Z. C. iki jo mirties (duomenys neskelbtini) metais jis vienintelis valdė šį statinį, o po jo mirties valdymÄ perėmė pareiÅ¡kėja. Minėto garažo bokso valdymas nuo jo įsigijimo daugiau, kaip dvideÅ¡imt ketverius metus, buvo atviras ir nepertraukiamas, nėra apribojimų, nurodytų CPK 531 straipsnio 5 punkte nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ .

3. Suinteresuoti asmenys Varėnos rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius, neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su pareiÅ¡kimu nesutiko. Nurodė, kad pagal pareiÅ¡kėjos nurodyto garažo bokso statybos darbų atlikimo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ , jo ir viso pastato statyba galėjo bÅ«ti pradėta, tik gavus statybos valstybinės priežiÅ«ros tarnybos leidimÄ . Apie tokio dokumento egzistavimÄ pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė įrodymų apie garažo pastato ir jame esančių garažo patalpų priėmimÄ naudoti valstybinėje komisijoje.

Visas pastatas ir jame esanti viena iÅ¡ garažo bokso patalpų, dėl kurios pareikÅ¡ti reikalavimai, nėra suformuoti kaip nekilnojamojo turto kadastro objektai. II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino – nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja A. C. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ garažų boksÄ Nr. 8, kurio plotas yra 33,49 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

6. Teismas nurodė, kad negali būti suabsoliutintas reikalavimas dėl statybos teisėtumo, atsižvelgtina ir į kitas aplinkybes, svarbias dėl įgyjamosios senaties nustatymo, kadangi pareiškėja statinio dalį įgijo ne statybos, o nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo aktu, t. y. kitu būdu (prilyginant nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarčiai). Pareiškėjos sutuoktinis ir pareiškėja šiuo nekilnojamuoju daiktu naudojosi nuo priėmimo-perdavimo akto surašymo 1996 metais, t. y. apie 24 metus.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos architektÅ«ros skyrius 2020 m. gruodžio 1 d. pateikė atsakymÄ , kad 1968-1978 m. leidimų statybai vykdyti Varėnos rajone/mieste registracijos knygoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kolÅ«kiui 1978 metų lapkričio 1 d. iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 626-25/78 rekonstruoti (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio mechanizacijos kiemÄ . Todėl garažas nebuvo pastatytas savavaliÅ¡kai ar pažeidžiant jo statybos metu galiojusių statybų procesÄ reglamentavusių teisės aktų nuostatas.

Pagal teismui pateiktÄ nekilnojamojo turto objekto – statinys (statiniai) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ pareiÅ¡kėjos nurodomas nekilnojamas turtas – garažo boksas Nr. 8, kurio plotas yra 33,49 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamojo turto objekte, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taigi, Å¡is objektas yra suformuotas, kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas. Jame yra nurodyta statinių iÅ¡sidėstymo planas, pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kita.

Sudarytas žemės sklypo planas, kai sklypo plotas 2 250 kv. m, kadastro vietovė (duomenys neskelbtini), sklypo numeris projekto plane Nr. 390, bloko Nr. 0002. Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas AB „Vilniaus hidroprojektas“ ir planas sudarytas 2013 m. kovo 24 d., patvirtinant, kad žemės sklype pažymėti žemės naudmenų kontÅ«rai, naudmenų rūšys ir plotai atitinka faktinę padėtį. Per nepertraukiamÄ naudojimosi nekilnojamu turtu – garažo boksu Nr. 8 nuo 1996 metų, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiÅ«rÄ , jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys nėra jai pareiÅ¡kę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato naudojimo ar jo statybos neteisėtumo.

PareiÅ¡kėja A. C. pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ 2004 m. kovo 18 d., priėmė sutuoktinio Z. C., mirusio (duomenys neskelbtini) d., palikimÄ .

7. Teritorinis registratorius atsisakė registruoti nuosavybės teises, kadangi su praÅ¡ymu nebuvo pateiktas nuosavybės teisės liudijimas. Tuo metu žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. Žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 420. Žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatytas ratas subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamÄ Å¾emės Å«kio įmonių turtÄ , o Z. C. pagal Å¡ias nuostatas pateko į subjektų, turinčių teisę įsigyti privatizuojamÄ Å¾emės Å«kio įmonių turtÄ , ratÄ .

8. Ä®vertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , jog Z. C., miręs (duomenys neskelbtini) d., nuosavybės teise valdė ir pareiÅ¡kėja A. C., kuri yra Z. C. įpėdinė, įgijo nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ garažų boksÄ Nr. 8, kurio plotas yra 33,49 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini). Kitokiu bÅ«du gauti šį faktÄ patvirtinančių dokumentų pareiÅ¡kėja negali, todėl nuosavybės teisės nustatytinos pagal įgyjamosios senaties sÄ lygas.

III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniame skunde suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nepagrįstai nenustatinėjo garažo bokso statybos teisėtumo. Net ir esant nustatytoms aplinkybėms dėl garažo bokso perleidimo pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui, byloje papildomai turėjo bÅ«ti nustatytos aplinkybės dėl jo statybos teistumo dar iki perdavimo – priėmimo akto suraÅ¡ymo.

Teismas negalėjo konstatuoti, kad toks garažo boksas atitinka privačios nuosavybės teisės objektui keliamus reikalavimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl bÅ«tinų sÄ lygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktui nustatyti. Å io statinio statybos teisėtumui nustatyti turėtų bÅ«ti taikomos tuo metu galiojusių statybų procesÄ reglamentavusių teisės aktų nuostatos. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl garažo bokso statybos teisėtumui nustatyti taikytinų materialinės teisės normų ir nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, nors teismo vaidmuo tokio pobÅ«džio bylose yra aktyvus.

Byloje buvo pateiktas tik iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ leidimų registracijos knygos su įraÅ¡u, kad (duomenys neskelbtini) kolÅ«kiui 1978 metų lapkričio 1 d. iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 626-25/78 rekonstruoti (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio mechanizacijos kiemÄ , kuris iÅ¡ esmės niekaip neįrodo garažo statybos teisėtumo 1979 metais. Be to, duomenų, kad Å¡iuo statybos leidimu buvo leista statyti bÅ«tent garažo boksÄ ar garažo pastatÄ , kuriame yra garažo boksas, byloje nėra, ir teismas jų nenustatė, papildomų statybos teisėtumÄ patvirtinančių įrodymu nerinko, tokių įpareigojimų nenurodė ir pareiÅ¡kėjai.

Teismas darė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad garažas nebuvo pastatytas savavaliÅ¡kai ar pažeidžiant jo statybos metu galiojusių statybų procesÄ reglamentavusių teisės aktų nuostatas. 1.2. Byloje turėjo bÅ«ti nustatinėjamos aplinkybės, kad garažo pastatas ir jame esantis garažo boksas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus nustatyta tvarka buvo pripažintas baigtu statyti ir tinkamu eksploatuoti. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamojo turto objektų suformavimÄ .

Nesant duomenų apie garažo pastato ir jame esančio garažo bokso priėmimÄ naudoti valstybinėje komisijoje, nebuvo pagrindo iÅ¡vadai apie garažo bokso tinkamÄ suformavimÄ nekilnojamojo turto kadastro objektu. Unikalaus ar kadastrinio numerio suteikimas nekilnojamajam daiktui, nėra jo kaip nekilnojamojo turto objekto suformavimas. Nekilnojamojo turto registre pagal teismo sprendime nurodytus unikalius ar registro numerius nėra įregistruota jokių nekilnojamojo turto objektų, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiÅ¡kimo objektas yra suformuotas, kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas.

Visas pastatas ir jame esanti viena iÅ¡ garažo bokso patalpų, dėl kurios pareikÅ¡ti reikalavimai, nėra suformuoti kaip nekilnojamojo turto kadastro objektai. Teismas, sprendimu nustatęs, kad pareiÅ¡kėja įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į garažo boksÄ , ėmėsi teismo kompetencijai nepriskirtinos administracinės veiklos dėl statinio ar jo dalies, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimo. Nekilnojamojo turto registre nesant įregistruoto paties statinio, negalės bÅ«ti registruojamos ir jo atskiros patalpos, todėl teismo sprendimas negalėtų bÅ«ti įgyvendintas, nes garažo boksas net ir sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre negalėtų bÅ«ti registruotas. 1.3.

Teismas garažo bokso neteisėtos statybos įrodinėjimo naÅ¡tÄ nepagrįstai perkėlė inspekcijai. Faktinė aplinkybė, kad kompetentingos institucijos per visÄ statinio eksploatavimo laikÄ nebuvo konstatavusios savavaliÅ¡kos statybos fakto, savaime nereiÅ¡kia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naÅ¡tos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiÅ«rÄ . Statybos teisėtumas negali bÅ«ti preziumuojamas, įrodinėjimo naÅ¡ta, kad garažo pastatas ir atitinkamai garažo boksas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, ar kad teisės aktų nustatyta tvarka buvo priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto spendimas ginčo garažo boksÄ suformuoti kaip nekilnojamÄ jį daiktÄ , priklauso pareiÅ¡kėjai.

Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių garažo bokso statybos teisėtumÄ , todėl nebuvo teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad garažo boksas gali dalyvauti civilinėje apyvartoje ir gali bÅ«ti civilinių teisių objektu. Nesant valdymo teisės objekto, negali bÅ«ti ir teisėto valdymo, todėl negalėjo bÅ«ti nustatytas pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėja nuosavybės teises į garažo boksÄ Ä¯gijo įgyjamosios senaties pagrindu.

10. PareiÅ¡kėja A. C. atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti, Alytaus apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

11. Atsiliepime nurodė teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal nekilnojamojo turto objekto – statinys (statiniai) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ nekilnojamas turtas – garažo boksas Nr. 8, kurio plotas yra 33,49 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamojo turto objekte, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taigi, Å¡is objektas yra suformuotas, kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas. Teismas darė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad garažo boksas Nr. 8 nebuvo pastatytas savavaliÅ¡kai ar pažeidžiant jo statybos metu galiojusių statybų procesÄ reglamentavusių teisės aktų nuostatų, garažo boksas nuo pat jo įgijimo 1996 m. buvo valdomas nepertraukiamai, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiÅ«rÄ , jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, pareiÅ¡kėjai nėra pareiÅ¡kę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato naudojimo ar jo statybos neteisėtumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) ŽŪB (buvusio (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio) dokumentai saugojimui į Kauno regioninio valstybė archyvo Alytaus filialÄ neperduoti, todėl pateikti teismui visus statybÄ leidžiančius dokumentus pareiÅ¡kėja neturėjo galimybės. Teismas teisingai konstatavo, kad negali bÅ«ti suabsoliutintas reikalavimas dėl statybos teisėtumo, atsižvelgtina ir į kitas aplinkybes, svarbias dėl įgyjamosios senaties nustatymo, kadangi pareiÅ¡kėja statinio dalį įgijo ne statybos, o nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo aktu, t. y. kitu bÅ«du.

Å ioje byloje nebuvo sprendžiamas individualaus garažo statybos teisėtumo klausimas. Todėl apeliantės nurodytas teisinis reglamentavimas Å¡iuo atveju netaikytinas, nes apie jokiÄ garažo statybÄ individualiam automobiliui laikyti jame nebuvo kalbama. Teismas kruopščiai iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei iÅ¡samiai dėl jų pasisakė.

12. Suinteresuoti asmenys VÄ® Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Varėnos skyrius atsiliepimuose į suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ praÅ¡o dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra.

13. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Varėnos skyrius nurodė, kad teismas pareiÅ¡kimÄ tenkino pagrįstai. Teismas darė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kada garažo boksas Nr. 8 nebuvo pastatytas savavaliÅ¡kai ar pažeidžiant jo statybos metu galiojusių statybų procesÄ reglamentavusių teisės aktų nuostatų. Sutiktina ir su kitais teismo argumentais ir nustatytais faktais, kad garažo boksas nuo pat jo įgijimo laikotarpio 1996 m. buvo valdomas nepertraukiamai, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiÅ«rÄ , jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra jai pareiÅ¡kę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype. Sklypas po garažu galės bÅ«ti formuojamas tik įregistravus pastatÄ â€“ garažo boksÄ .

14. Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į apeliacinį skundÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka teismui nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

16. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatytas nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

17. Byloje nustatyta, kad 1968-1978 m. leidimų statybai vykdyti Varėnos rajone / mieste registracijos knygoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kolÅ«kiui 1978 metų lapkričio 1 d. iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 626-25/78 rekonstruoti (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio mechanizacijos kiemÄ . (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės likvidacinė komisija 1996 m. liepos mėnesį pardavė pareiÅ¡kėjos vyrui Z. C. už 150 Lt nekilnojamojo turto objektÄ â€“ 33,49 kv. m bendro ploto garažo boksÄ Nr. 8, esantį (duomenys neskelbtini). Garažas yra nekilnojamojo turto objekte (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Prie pastato yra suformuotas 2 250 kv. m žemės sklypas.

18. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridiniai faktai – tai įvairÅ«s įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdÅ«s arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti faktÄ .

19. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-388/2010).

20. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2 d., 3 d.);

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Be to, CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais:

1) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus;

2) nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

21. Sprendžiant dėl daikto valdymo teisėtumo, turi būti vertinama, ar valdymo įgijimo pagrindas yra tapatus kuriam nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir tik dėl susiklosčiusių specifinių aplinkybių asmuo netapo daikto savininku, taip pat ar daikto valdymas nebuvo įgytas pažeidžiant teisės aktus.

22. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu nurodo, iÅ¡ esmės ginčija tik vienÄ sÄ lygÄ , nurodydama, kad statyba buvo savavaliÅ¡ka, nes į bylÄ nepateikti įrodymai, pagrindžiantys garažų priėmimÄ naudoti valstybinėje komisijoje arba garažų įteisinimÄ , o įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali bÅ«ti taikomi tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

23. Sutiktina su apeliante, kad į bylÄ nėra nepateikti įrodymai, pagrindžiantys garažų priėmimÄ naudoti valstybinėje komisijoje arba garažų įteisinimÄ Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėja siekia įgyti nuosavybės teises į neteisėtai pastatyto garažo boksÄ .

24. Pirmiausia pažymėtina, kad nei pareiÅ¡kėja, nei jos sutuoktinis nebuvo garažo, į kurį praÅ¡o pripažinti nuosavybės teises įgyjamosios senaties pagrindu, statytojais, todėl atmestini kaip nepagrįsti visi apeliantės argumentai dėl to, kad teismas netaikė individualiÄ statybÄ reglamentuojančių teisės aktų. Byloje apeliantė nėra pateikusi įrodymų, kurie paneigtų byloje nustatytas aplinkybes, jog ginčo garažas priklausė (duomenys neskelbtini) kolÅ«kiui, vėliau buvo privatizuotas ir priklausė likviduotai (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovei, o vėliau už pajus atiteko pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui.

25. Vertinant apeliantės argumentus dėl statybos neteisėtumo, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1970 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 240 patvirtintų Kaimo gyvenviečių statymo taisyklių 3 punkto 2 dalyje nustatyta, kad kaimo gyvenviečių statymo bei teritorijų tvarkymo, taip pat visų rekonstruojamų ir naujai statomų objektų statybos kontrolę vykdo vietinės Tarybos, rajonų architektai ir rajonų architektai – inspektoriai. Å ių taisyklių 29 punkte buvo nustatyta, kad statybÄ galima pradėti, tik turint paruoÅ¡tÄ , nustatyta tvarka suderintÄ techninę dokumentacijÄ ir gavus rajono architekto – inspektoriaus leidimÄ .

Bet kokių pastatų, įrenginių bei inžinerinių tinklų statyba be techninės dokumentacijos ir leidimo yra laikoma savavaliÅ¡ka ir draudžiama. Lietuvos TSR Ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto (toliau – VSRK) 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307 buvo nustatyta, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali bÅ«ti pradėta tik gavus atitinkamÄ leidimÄ ; leidimus statyti ar rekonstruoti gyvenamuosius namus, bendrabučius ir civilinius pastatus iÅ¡ valstybinių, kooperatinių ir kolÅ«kinių lėšų duoda rajonų architektai inspektoriai, o leidimus statyti pramonės, žemės Å«kio ir kitus objektus (iÅ¡skyrus aukščiau iÅ¡vardintus) įformina rajonų architektai, derindami Å¡ių objektų statybos arba rekonstrukcijos techninę dokumentacijÄ .

Leidimas galioja vienerius metus (sekančius kalendorinius metus). Šio įsakymo 2a punkte buvo nurodyta, kad duoti leidimai registruojami tam tikslui skirtose registracijos knygose, kuriose taip pat daromos atžymos, kai leidimai nustoja galioti arba objektai atiduodami naudoti.

26. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje pateiktos Leidimų statybai vykdyti Varėnos mieste / rajone registracijos knygos 1968-1978 metais, neginčijamai įrodyta, kad garažų statyba buvo vykdoma turint nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , t. y. garažas buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio teritorijoje, pagal 1978 metų lapkričio 1 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 626-25/78 rekonstruoti (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio mechanizacijos kiemÄ , kas reiÅ¡kia, kad garažų statyba buvo pradėta gavus leidimÄ , iÅ¡duotÄ pagal garažų statybos metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ .

27. IÅ¡ byloje esančių dokumentų (Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylos) matyti, kad garažas, į kurį pareiÅ¡kėja prašė pripažinti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti 1979 metai, kas sudaro pagrindÄ teigti, jog pastatas pastatytas (rekonstruotas) leidimo galiojimo metu, t. y. per sekančius kalendorinius metus.

28. VSRK 1966 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 37 „Dėl gamybinės paskirties objektų priėmimo naudoti tvarkos ir rajonų architektų funkcijų dalinio pakeitimo“ buvo nustatyta, kad Å¡iuo įsakymu patvirtinta gamybinės paskirties objektų priėmimo naudoti tvarka taikoma ir žemės Å«kio pastatams. Iki valstybės komisijos kvietimo baigtÄ statyti žemės Å«kio pastatÄ turi patikrinti statytojo paskirta darbo komisija. Pastatas priimamas tik tuo atveju, jeigu instaliuotais įrengimais galima pradėti gaminti žemės Å«kio produkcijÄ .

Valstybines priėmimo komisijas skiria: pastatų, kurių sÄ matinė vertė daugiau kaip 2,5 mln. rublių – Ministrų Taryba, nuo 0,5 iki 2,5 mln. rublių – Žemės Å«kio ministerija, iki 0,5 mln. rublių – rajonų vykdomieji komitetai. Ä® Å¡ių komisijų sudėtį rajonų architektai neįtraukiami, tačiau jie įpareigoti vykdyti žemės Å«kio pastatų statybos ir priėmimo naudoti kontrolę. Duomenų apie statinio priėmimÄ naudoti registracijos knygoje nėra, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog statyba (statinio rekonstrukcija) buvo savavaliÅ¡ka, neatitinkanti tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų ir jis negali bÅ«ti civilinių teisinių santykių apyvartos objektu (CPK 178 str., CK 4.103 str. 1 d.).

29. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnį inspekcijos pareigÅ«nas, nustatęs, kad statyba yra savavaliÅ¡ka, suraÅ¡o savavaliÅ¡kos statybos aktÄ . Aktas įteikiamas pasiraÅ¡ytinai, registruotu laiÅ¡ku arba kitu tinkamu bÅ«du teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iÅ¡ Å¡ių asmenų:

1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui;

2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Be to, inspekcijos pareigÅ«nas per 10 darbo dienų nuo savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo dienos turi pateikti Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomÄ jį nurodymÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo.

30. Tuo tarpu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantė, kaip valstybės institucija, kontroliuojanti neteisėtas statybas bei taikanti priemones jų neteisėtiems padariniams paÅ¡alinti, bÅ«tų ėmusis kokių tai veiksmų neteisėtos statybos padariniams paÅ¡alinti, t. y. buvo pareikÅ¡ti atitinkamų daiktinių savininko teisių gynimo ieÅ¡kiniai, pradėtos procedÅ«ros dėl nuosavybės teisės įgijimo į beÅ¡eimininkį, priimti sprendimai dėl neteisėtų statybų padarinių Å¡alinimo, kt. pažymėtina, jog statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieÅ¡ 40 metų, byloje nėra įrodymų, jog dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijose atliekamas tyrimas, arba yra įtarimų, kad statyba pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ .

31. Ä®vertinus tai, kad byloje nustatyta, jog garažai buvo pastatyti kolÅ«kio teritorijoje nustatyta tvarka gavus Varėnos rajono architekto inspektoriaus leidimÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad garažas buvo pastatytas savavaliÅ¡kai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis tapo garažo valdytojais neteisėtai.

32. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi nuosavybėn gali bÅ«ti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais, ir negali bÅ«ti įgyjami valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruoti daiktai. Nagrinėjamoje byloje apeliantė neginčija fakto, jog garažas, į kurį pareiÅ¡kėja prašė pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, nei kitiems asmenims, kad jis negalėtų bÅ«ti nuosavybės teisės objektu.

33. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad po 1979 m. buvo vykdomi kokie nors garažo statybos darbai, kad Å¡is garažo boksas nebuvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės turto apskaitoje, kad jis be teisinio pagrindo 1996 m. bendrovės Likvidacinės komisijos aktu buvo perduotas pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui valdyti. Pagal 1978-1979 metais galiojusių teisės aktų nuostatas, kaimo vietovėse esantys nekilnojamojo turto objektai neturėjo bÅ«ti privalomai registruojami Nekilnojamojo turto registre, pakako fiziniams asmenims priklausantį turtÄ registruoti kaimo Å«kinėse knygose, o juridiniams asmenims priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ apskaityti Å¡io asmens buhalterinėje apskaitoje, todėl apeliantės argumentai, jog garažo boksas nuo 1996 metų iki Å¡iol nebuvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, turėtų prasmę tik tokiu atveju, jei pareiÅ¡kėja bÅ«tų praÅ¡iusi nustatyti turto valdymo nuosavybės teise faktÄ (CPK 444 str. 1 d. 5 p.).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėja prašė patvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kai pareiÅ¡kėja tenka prievolė įrodyti tik tas aplinkybes, kad ji yra tokio daikto sÄ Å¾iningas valdytojas, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas, o daiktas nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, bei nėra registruotas kitų asmenų vardu.

34. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatas, konstatavo, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kiančios, kad asmuo, pretenduojantis daiktÄ Ä¯gyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis Å¡iuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktÄ . Toks minėtoje CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiÅ¡kinimas iÅ¡plaukia iÅ¡ CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sÄ Å¾iningo įgijėjo sampratos, pagal kuriÄ sÄ Å¾iningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktÄ turėjo bÅ«ti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomÄ daiktÄ , – tai reiÅ¡kia, kad tokiam asmeniui turi bÅ«ti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymÄ , kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktÄ nei kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. .e3K-3-73-403/2021).

35. Byloje pareiÅ¡kėjos pateiktas 1996 metų (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio bendrovės Likvidacinės komisijos aktas kaip tik patvirtina pareiÅ¡kėjos nurodomas aplinkybes, kad ji teisėtai perėmė garažo boksÄ , jį valdė atvirai, sÄ Å¾iningai, nepertraukiamai iki Å¡iol ir neįgijo jo kitokiu pagrindu.

36. Apeliantė skunde taip pat nurodė, jog pats garažas (pastatas) nėra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, o Nekilnojamojo turto registre nesant įregistruoto paties statinio, negalės būti registruojamos ir jo atskiros patalpos, todėl teismo sprendimas negalėtų būti įgyvendintas, nes garažo boksas net ir sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre negalėtų būti registruotas. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.

37. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ar perleidimo pagrindų registravimÄ nustato teisės aktai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamÄ jį daiktÄ . Taigi, pastatų, statinių kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto formavimas yra ne teismo, o Å«kinė, administracinė veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2006).

38. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju 2019 m. rugsėjo 4 d. yra nustatyti statinio, dėl kurio pareikÅ¡tas reikalavimas, kadastro duomenys. Tai, kad statinys Å¡iuo metu nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nekliudo teismui priimti sprendimo dėl statinio dalių daiktinių teisių, kadangi sprendimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suteikia pareiÅ¡kėjai teisę inicijuoti vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras dėl statinio įregistravimo. SprendimÄ suformuoti nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka turėtų priimti apeliantė.

39. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, iÅ¡ esmės siekė, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismas, tačiau nepateikė jokių pagristų argumentų, suteikiančių pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, savo argumentus grįsdama vien tik deklaratyviais teiginiais apie netinkamÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ ir teismo aktyvų vaidmenį byloje.

40. Pažymėtina, kad asmenys turi teisę savo nuožiÅ«ra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, patys spręsti visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus, įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisių gynimo bÅ«dus. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Teismas kiekvienu atveju privalo įvertinti visumÄ Ä¯rodymų ir padaryti pagrįstas iÅ¡vadas.

41. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-630/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3429-313/2015).

Teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus gali bÅ«ti tinkamai įgyvendinta tik kai suinteresuotas asmuo iÅ¡ esmės įvykdo pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigÄ , bendra tvarka jam nustatytÄ CPK 178 straipsnyje. Pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė ne tik nepagrindė savo įrodinėjamų aplinkybių, t. y. neįrodė, kad pareiÅ¡kėja neteisėtai ir nepagrįstai praÅ¡o pripažinti nuosavybės teises į garaÅ¾Ä Ä¯gyjamosios senaties pagrindu, bet ir nesiėmė pakankamų priemonių tokioms aplinkybėms įrodyti.

Pažymėtina, kad nei su atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ , nei vėliau pirmosios instancijos teisme nebuvo teikiami įrodymai (iÅ¡skyrus kadastro žemėlapio iÅ¡traukÄ , kuri patvirtina, jog statinys yra pastatytas), pagrindžiantys apeliantės argumentus ir paneigiantys pareiÅ¡kėjos teikiamus įrodymus ir argumentus, Varėnos rajono savivaldybės administracijos ir kitų suinteresuotų asmenų argumentus; buvo praÅ¡oma bylÄ nagrinėti inspekcijos atstovui nedalyvaujant, neiÅ¡sakant savo nuomonės dėl pareiÅ¡kėjos pateiktų papildomų dokumentų, nereiÅ¡kiant praÅ¡ymų iÅ¡reikalauti papildomų įrodymų ar iÅ¡duoti leidimÄ juos gauti.

Visos Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ teigti, kad apeliantė tinkamai nesinaudojo savo teisėmis, ir savo nesutikimÄ su teismo sprendimu grindžia vien tik deklaratyviais teiginiais apie teismo neaktyvų vaidmenį.

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3547/2013).

43. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nuo aptariamu klausimu formuojamos teismų praktikos nenukrypo ir padarė faktiniais duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja įrodė visas nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijimo įgyjamÄ ja senatimi bÅ«tinÄ sias sÄ lygas.

44. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliantės skunde ir pareiÅ¡kėjos bei suinteresuotų asmens atsiliepimuose nurodytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad apeliantė Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Žibutė Budžienė