2012-01-23 Nr. AB-3079-3-61-3-00190-2011-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A438-123/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00190-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.8

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Violetai Rodzienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei L. M.,

atsakovo atstovui Dovilei Mikučionytei, T. B.,

trečiajam suinteresuotajam asmeniui V. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą atsakovei Lietuvos pasienio pareigūnų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. (V. B.) dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga (toliau – ir profesinė sąjunga) 2011 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą, Nr. PP17-1(11), kuriuo atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą − pastabą − Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT; VSAT prie LR VRM) Vilniaus rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus vyresniajam specialistui V. B..

Nesutikdamas su aukščiau minėtu sprendimu pareiškėjas VSAT kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti profesinės sąjungos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. PP17-1(11). Paaiškino, kad toks profesinės sąjungos nesutikimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui − profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartis Nr. A3-170-04; 2006 m. vasario 3 d. nutartis Nr. A2-748-06; 2008 m. rugsėjo 12 d. Nr. A146-1590/2008). Vertinti tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumą ir teisėtumą gali tik teismas (Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 11 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis). Tokiu būdu, tik teismas gali vertinti, ar skiriant vidaus tarnybos pareigūnui tarnybinę nuobaudą nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų ir spręsti, ar tokie pažeidimai yra esminiai, t. y. nulemiantys nuobaudos neteisėtumą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra jokių duomenų, įrodymų, kad nagrinėjamu atveju tarnybinę nuobaudą V. B. ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje arba dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, mano, kad profesinė sąjunga nepagrįstai kliudo vykdyti VSAT vidaus administravimo funkciją − tarnybinės drausmės užtikrinimą, tuo pažeidžia vieną iš esminių, būdingų statutinei įstaigai, interesą − tinkamą tarnybinės drausmės užtikrinimą. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atsisakymas duoti išankstinį sutikimą skirti Vilniaus rinktinės pareigūnui V. B. tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas.

Atsakovas profesinė sąjunga su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime paaiškino, kad siekis susidoroti su profesinės sąjungos nariais dėl jų statuso bei veiklos negalėtų būti ir niekada nebūtų išreikštas tiesiogiai, nes tokiu atveju jis savaime būtų neteisėtas. Todėl, vertindami, ar aptariamas tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas dėl V. B., kaip profesinės sąjungos pirmininko, aktyvios visuomeninės veiklos, neišvengiamai turėjo atsižvelgti į tai, ar tarnybinis patikrinimas nebuvo atliktas akivaizdžiai tendencingai, neobjektyviai, šališkai. Dėl to, tam tikra apimtimi turėjo atsižvelgti į profesinei sąjungai pateiktoje 2010 m. gruodžio 23 d. tarnybinio patikrinimo dėl Vilniaus rinktinės pareigūno V. B. veiksmų tyrimo išvadoje Nr. 27-54 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) išdėstytas aplinkybes, konstatuotus tariamai šio pareigūno padarytus pažeidimus ir pan. Be to, skundžiamame nesutikime profesinė sąjunga išsamiai neanalizavo tariamai V. B. įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties ir kitų Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų aplinkybių, o tik atkreipė dėmesį į, jos nuomone, akivaizdžiai neobjektyvius bei nepagrįstus Tarnybinio patikrinimo išvados teiginius, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytoms aplinkybėms iš esmės prieštaraujančias išvadas. Atsakovo nuomone, su tarnybinės atsakomybės profesinės sąjungos pirmininkui V. B. taikymu jis nesutiko pagrįstai bei teisėtai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų ir neperžengdami kompetencijos ribų.

Profesinės sąjungos nuomone, vienas akivaizdžiausių įrodymų, kad tarnybinis patikrinimas V. B. atžvilgiu buvo pradėtas ir tarnybinę nuobaudą buvo siūloma skirti būtent dėl šio pareigūno turimo profesinės sąjungos pirmininko statuso bei jo aktyvaus dalyvavimo šios profesinės sąjungos veikloje, yra Tarnybinio patikrinimo išvadoje nuolat minimas, tačiau neištirtas (nei patvirtintas objektyviais duomenimis, nei paneigtas) teiginys apie tai, jog minėtas pareigūnas darbo metu prioritetus skiria ne tarnybinei, o profsąjunginei veiklai. Atsakovo manymu, tokie faktiniais duomenimis nepagrįsti teiginiai rodo akivaizdų negatyvų nusiteikimą profesinės sąjungos, jo pirmininko ir jų vykdomos profsąjunginės veiklos atžvilgiu. Pareiškėjo VSAT vardu skundus galintis pasirašyti subjektas yra jos vadovas, tačiau nagrinėjamu atveju teismui paduotą prašymą pasirašė ne VSAT vadas, bet l.e. jo pareigas einantis pulkininkas G. K.. Tačiau kartu su prašymu nebuvo pateikti įgaliojimų VSAT vardu pasirašyti prašymą suteikimą minėtam asmeniui patvirtinantys įrodymai. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar skundą pateikė įgaliotas asmuo, taip pat ar prašymas atitinka jam keliamus turinio reikalavimus ir ar jis galėjo būti priimtas nagrinėti teisme.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimo į prašymą nepateikė, teismo posėdžio metu pareiškėjo prašymą prašė atmesti.

Paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu buvo pradėtas ir tarnybinę nuobaudą buvo siūloma skirti būtent dėl statuso profesinėje sąjungoje (profesinės sąjungos pirmininkas), aktyvaus dalyvavimo jos veikloje, nes per 2010 metų antrąjį pusmetį profesinė sąjunga per kompetentingas valdžios institucijas aktyviai kėlė VSAT egzistuojančias opias problemas, kurios, jos nuomone, pažeidė darbuotojų teises ir teisėtus interesus, visus raštus pasirašinėjo ir problemas kėlė būtent jis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. B.. Šiuo aspektu svarbu išsiaiškinti, ar ginčijamas profesinės sąjungos raštas yra nesutikimas leisti skirti tarnybinę nuobaudą V. B., ar jame išreikšta profesinės sąjungos valia, ar šis nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo yra grindžiamas dėl pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose, ar dėl kitų priežasčių. Teismas pabrėžė, jog privalo nustatyti, ar profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas nepažeidžia VSAT interesų, ar nekliudo VSAT vykdyti įstatymais jai priskirtų užduočių bei vidaus administravimo funkcijų, ar nekenkia vidaus tarnybos interesams. Spręsdamas šį ginčą teismas nenagrinėjo būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje.

Teismas pabrėžė, kad šį ginčo klausimą reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), Profesinių sąjungų įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Kaip nurodė teismas, byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 2 d. VSAT buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus rinktinės pareigūno V. B. veiksmų tyrimo. 2010 m. gruodžio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 27-54 „Dėl Vilniaus rinktinės pareigūno V. B. veiksmų tyrimo“, konstatuota, kad VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnas V. B. nepakankamai atsakingai, išsamiai ir kruopščiai vykdydamas jam tiesioginio viršininko duotą užduotį bei tarnybos metu naudodamasis savo tarnybiniu kompiuteriu ne su tarnyba susijusiais tikslais, pažeidė Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 įsakymu Nr. 1V-429 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), 21.1 punktą, 27.6 punktą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės darbo reglamento, patvirtinto Vilniaus rinktinės 2009 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 8-138, 35 punktą ir 119 punktą, VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus rinktinės vado 2007 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 8-637 23 punkto, 25 punkto nuostatas. Patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą, už paminėtų teisės normų reikalavimų pažeidimus nuspręsta pareigūnui V. B. skirti tarnybinę nuobaudą − pastabą.

Teismas atkreipė dėmesį, jog atsižvelgiant į tai, kad VSAT Vilniaus rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus vyresnysis specialistas V. B. yra profesinės sąjungos narys ir užima jos pirmininko pareigas, VSAT 2010 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (21)-14-5961 kreipėsi į Lietuvos pasienio pareigūnų profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą − pastabą − VSAT Vilniaus rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus vyresniajam specialistui V. B., kuris yra profesinės sąjungos pirmininkas. 2011 m. sausio 6 d. VSAT buvo gautas profesinės sąjungos 2011 m. sausio 6 d. raštas Nr. PP 17-1(11), kuriame teigiama, jog profesinė sąjunga priėmė sprendimą neduoti sutikimo skirti pareigūnui V. B. tarnybinę nuobaudą, kadangi mano, jog yra siekiama pareigūną patraukti drausminėn atsakomybėn tik dėl jo turimo profesinės sąjungos pirmininko statuso ir aktyvios veiklos šioje profesinėje sąjungoje. Teismas akcentavo, jog Statuto 43 straipsnyje nustatyta, kad skiriant tarnybines nuobaudas profesinių sąjungų nariams, išskyrus drausminę nuobaudą − atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamo organo sutikimas, taip pat nustatyta, jog draudžiama profesinių sąjungų nariams taikyti tarnybines nuobaudas ir atleidimą iš tarnybos dėl jų veiklos profesinėse sąjungose arba dėl to, kad jie atstovauja vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų narius.

Teismo nuomone, vertinant šią teisės normą, darytina išvada, kad profesinė sąjunga, nagrinėdama klausimą dėl jos nario patraukimo drausminėn atsakomybėn, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A3-170/2004 nurodė, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje, nurodė, kad Konstitucinio Teismo nutarimuose ir administracinių teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje ir tarnybos teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų atitinkamose normose įtvirtintas papildomas profesinės sąjungos renkamo organo nario teisių skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas turi būti suprantamas tik kaip garantija profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje.

Šių įstatymo aiškinimo nuostatų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-355/2007).

Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog profesinės sąjungos renkamasis organas, atsisakydamas duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, besąlygiškai jį turi motyvuoti ir vertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, ar tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas dėl pareiškėjo, kaip profesinės sąjungos pirmininko, aktyvios visuomeninės veiklos, ar tarnybinis patikrinimas nebuvo atliktas akivaizdžiai tendencingai, neobjektyviai ir šališkai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog skundžiamame nesutikime profesinė sąjunga išsamiai neanalizavo tariamai V. B. įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties ir kitų Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų aplinkybių, o tik atkreipė dėmesį į akivaizdžiai neobjektyvius bei nepagrįstus Tarnybinio patikrinimo išvados teiginius, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytoms aplinkybėms iš esmės prieštaraujančias išvadas. Šiame nesutikime profesinė sąjunga pažymėjo, kad vienas iš įtikinamų įrodymų, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ir tarnybinę nuobaudą buvo siūloma skirti būtent dėl šio pareigūno turimo profesinės sąjungos pirmininko statuso bei jo aktyvaus dalyvavimo šios profesinės sąjungos veikloje. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nuolat minimas, tačiau neištirtas (nei patvirtintas objektyviais duomenimis, nei paneigtas) teiginys apie tai, jog minėtas pareigūnas darbo metu prioritetus skiria ne tarnybinei, o profsąjunginei veiklai. Teismas pažymėjo, jog tokie faktiniais duomenimis nepagrįsti darbdavio teiginiai rodo akivaizdų negatyvų nusiteikimą profesinės sąjungos, jo pirmininko ir jų vykdomos profsąjunginės veiklos atžvilgiu.

Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai tvirtina, kad per 2010 metų pastarąjį pusmetį profesinė sąjunga per kompetentingas valdžios institucijas aktyviai kėlė VSAT egzistuojančias problemas, kurios, jos nuomone, pažeidė darbuotojų teises ir teisėtus interesus, pvz., dėl ydingo VSAT rinktinių darbo organizavimo pertvarkymo proceso, dėl profesinei sąjungai nepriimtinos taupymo politikos, pareigūnus verčiant eiti nemokamų atostogų, viešai skelbiant išėjusių ir neišėjusių nemokamų atostogų asmenų sąrašus, dėl elementarių padorumo, profesinės etikos principų nesilaikymo organizuojant darbą ir kt. Teismas nurodė, jog V. B. tiesioginis viršininkas A. K. tarnybiniame pranešime, kurio pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, aiškiai išreiškė priešiškumą V. B., pažymėdamas, kad jis darbo metu pirmenybę teikia profesinės sąjungos veiklai, o ne tarnybiniams reikalams, charakterizuoja jį neigiamai. Konstatuotina, kad būtent šios nustatytos aplinkybės (turimas renkamojo organo nario statusas ir per jį vykdoma veikla, tiesioginio vado priešiškas nusiteikimas prieš profsąjunginę veiklą) galėjo turėti įtakos neigiamam VSAT požiūriui į V. B. bei siekį dėl to su juo susidoroti. Teismas nesutiko su profesinės sąjungos atsiliepime išdėstytu teiginiu, kad laikinai einantis VSAT vado pareigas pulkininkas G. K. negalėjo pasirašyti skundo teismui, teismas negalėjo šio skundo priimti. Pareiškėjas pateikė Vidaus reikalų ministro R. P. 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 1KA-274, kuriuo vidaus tarnybos pulkininkui G. K. laikinai pavesta eiti VSAT vado pareigas nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2011 m. sausio 21 d.. Taigi, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, skundas teismui buvo pasirašytas įgalioto asmens. Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas padarė išvadą, jog su tarnybinės atsakomybės profesinės sąjungos pirmininkui V. B. taikymu profesinė sąjunga nesutiko pagrįstai bei teisėtai, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų ir neperžengdama savo kompetencijos ribų, todėl profesinės sąjungos 2011 m. sausio 6 d. sprendimas Nr. PP17-1(11) yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti prašyme nurodytais argumentais.

III. Apeliaciniu skundu VSAT prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Priimdamas sprendimą, teismas rėmėsi išimtinai Profesinės sąjungos pateikta nuomone, jog siekis patraukti pareigūną V. B. tarnybinėn atsakomybėn susijęs su jo, kaip profesinės sąjungos pirmininko statusu ir aktyvia veikla šioje profesinėje sąjungoje.

2. Teismas neanalizavo, kad tarnybinis patikrinimas V. B. atžvilgiu buvo pradėtas dėl konkrečių priešingai VSAT interesams (priešingų teisei) aktyvių bei pasyvių veiksmų (tiesioginių pareigų neatlikimo).

3. VSAT nuomone, profesinės sąjungos nesutikimas patraukti pareigūną tarnybinėn atsakomybėn pažeidžia VSAT teises ir interesus, kliudo vykdyti įstatytais jai priskirtas užduotis ir vidaus administravimo funkcijas, kenkia vidaus tarnybos interesams, trukdo operatyviai ir tinkamai reaguoti į pareigūno įvykdytą tarnybinį nusižengimą, taikyti atitinkamą drausminio poveikio priemonę, sukuria nebaudžiamumo, atsakomybės nebuvimo už pražangas profesinės sąjungos nariams atmosferą.

4. VSAT nuomone, trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. yra profesinės sąjungos pirmininkas, ir, be kita ko, galėjo įtakoti savo pačios vadovaujamos profesinės sąjungos sprendimą nesutikti su skiriama tarnybine nuobauda.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog bendrosios kompetencijos teismai, aiškindami Lietuvos Respublikos statuto 43 straipsnyje įtvirtintai garantijai analogišką garantiją numatančio Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio nuostatą yra ne kartą konstatavę, jog teismas gali panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos jos renkamojo organo nariui paskyrimo, „jei darbdavys įrodo, kad šis iš esmės pažeidžia jo interesus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 13/2011;

Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1078- 510/2010; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-488- 340/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 1001/2000). Taigi esminis darbdavio interesų pažeidimas turi būti kiekvienu atveju pagrįstas konkrečiais įrodymais, o ne savaime preziumuojama, jog profesinė sąjunga, nesutikdama dėl tarnybinės nuobaudos jos renkamojo organo nariui paskyrimo, suvaržė darbdavio teisę taikyti tarnybinę atsakomybę.

Atsakovas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių esminį jos interesų pažeidimą pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovo atstovė negalėjo pasakyti, kaip tikslai, kurių siekiama paskiriant tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos pirmininkui V. B., bus pasiekti nebaudžiant jo tiesioginio viršininko, kurio pažeidimai taip pat buvo konstatuoti Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir ar nebuvo galimybių tuos tikslus pasiekti kitomis, su tarnybinės atsakomybės taikymu nesusijusiomis priemonėmis.

Atsakovas pabrėžia, kad teisės teorijoje pripažįstama, jog bet kokios atsakomybės tikslai pirmiausiai yra bendroji ir individualioji prevencija, o tik po to – pažeidimą padariusio asmens nubaudimas. Todėl, atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės darbdavio (VSAT) interesų nepažeidė. Atsakovo vertinimu, visiškai nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, jog „trečiasis suinteresuotas asmuo yra profesinės sąjungos pirmininkas, ir, be kita ko, galėjo įtakoti savo pačios vadovaujamos profesinės sąjungos sprendimą nesutikti su skiriama tarnybine nuobauda“.

Atsakovas pažymėjo, jog sprendimą nesutikti su tarnybinės nuobaudos paskyrimu profesinės sąjungos pirmininkui V. B. priėmė profesinės sąjungos Taryba (sprendimas įformintas 2011 m. sausio 5 d. protokolu Nr. PP3-1(11)), kuri yra atskiras kolegialus Profesinės sąjungos valdymo organas, į kurio sudėtį įeina ir Profesinės sąjungos pirmininkas. Tačiau nagrinėjamu atveju, siekiant sprendimo nešališkumo, V. B. nuo dalyvavimo Tarybos posėdyje, taigi ir nuo balsavimo, buvo nusišalinęs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčas kilo dėl Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. B..

Byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 2 d. VSAT pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus rinktinės pareigūno V. B. veiksmų tyrimo užbaigtas 2010 m. gruodžio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-54 „Dėl Vilniaus rinktinės pareigūno V. B. veiksmų tyrimo“, kurioje konstatuota, kad VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnas V. B. nepakankamai atsakingai, išsamiai ir kruopščiai vykdydamas jam tiesioginio viršininko duotą užduotį bei tarnybos metu naudodamasis savo tarnybiniu kompiuteriu ne su tarnyba susijusiais tikslais, pažeidė Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 įsakymu Nr. 1V-429 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), 21.1 punktą, 27.6 punktą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės darbo reglamento, patvirtinto Vilniaus rinktinės 2009 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 8-138, 35 punktą ir 119 punktą, VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus rinktinės vado 2007 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 8-637 23 punkto, 25 punkto nuostatas. Patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą, už paminėtų teisės normų reikalavimų pažeidimus nuspręsta pareigūnui V. B. skirti tarnybinę nuobaudą − pastabą.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba 2010-12-23 kreipėsi į Lietuvos pasienio pareigūnų profesinę sąjungą dėl leidimo skirti tarnybinę nuobaudą V. B., institucijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, už pažeidimų, nurodytų tarnybinio patikrinimo išvadoje, padarymą. Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga, 2011-01-06 nutarimu atsisakydama duoti sutikimą skirti V. B. tarnybinę nuobaudą – pastabą, – nurodė, kad išanalizavo ir įvertino visą žinomą medžiagą dėl V. B. inkriminuojamų nusižengimų.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) bei Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas (toliau – ir Įstatymas).

Įstatymo 21 straipsnyje (2001-03-27 įstatymo Nr. IX-230 redakcija) nustatyta, kad darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Statuto 43 straipsnio 4 dalyje (2006-07-19 įstatymo Nr. X-804 redakcija) nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Išimtis šiai taisyklei nustatyta šio straipsnio 5 dalyje – pareigūnas, išrinktas į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus, atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį – ir šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte – išrinkus jį į renkamuosius vidaus reikalų įstaigos profesinės sąjungos organus, jei su juo ši profesinė sąjunga sudaro darbo sutartį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimuose ir administracinių teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje ir tarnybos teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų atitinkamose normose (nagrinėjamu atveju – Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje) įtvirtintas papildomas profesinės sąjungos renkamo organo nario teisių skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas turi būti suprantamas tik kaip garantija profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Šių įstatymo aiškinimo nuostatų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinė sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. „Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas“).

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004). Teismas, spręsdamas ginčą dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui neturi nagrinėti būsimų drausminių nuobaudų skyrimo pagrįstumo; aiškinamasi tik, ar tokiu atsisakymu duoti sutikimą skirti darbuotojui nuobaudas, nevaržoma galimybė darbdaviui vykdyti pagrindines įmonės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1001).

Kaip matyti iš Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atsakymo, vertinant nuobaudos paskyrimo pagrįstumo klausimą, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad tarnybinio patikrinimo tyrimo išvadoje buvo akcentuojama, jog V. B. darbo metu prioritetus teikia ne tarnybinei, o profsąjunginei veiklai nepagrindžiant šio teiginio įrodymais, kas, profesinės sąjungos vertinimu, rodo šališką požiūrį į pareigūną, priklausantį profesinei sąjungai. Taip pat savo nesutikimą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo profesinė sąjunga grindžia Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 reikalavimų pažeidimu atliekant tarnybinį patikrinimą: esą pažeidimai išvadoje konstatuoti nenustačius V. B. kaltės, kuri yra būtinoji pažeidimo sudėtinė dalis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tarnybinio patikrinimo išvados turinį, daro išvadą, kad joje pabrėžtinai minimos pareigūno V. B. sąsajos su profesine sąjunga, nepagrindžiant, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškia pareigūno neva teikiamas prioritetas profesinės sąjungos interesams, ir kaip ši aplinkybė susijusi su tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotais V. B. padarytais pažeidimais, kelia pagrįstų abejonių dėl to, kad siekis V. B. skirti tarnybinę nuobaudą gali būti susijęs su pastarojo aktyviu dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje.

Bendrosios kompetencijos teismai, aiškindami Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 43 straipsnyje įtvirtintai garantijai analogišką garantiją numatančio Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio nuostatą yra pabrėžia, jog teismas gali panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos jos renkamojo organo nariui paskyrimo, jei darbdavys įrodo, kad šis iš esmės pažeidžia jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 13/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 1001/2000).

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti V. B. padaryti pažeidimai, kolegijos vertinimu, nėra esminiai, iš esmės pažeidžiantys darbdavio interesus, nepagrįstai suvaržantys pareiškėjo teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos aspektus, padarytus pažeidimus ir dėl to, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjo prašymas nepagrįstas ir jį atmetė.

Dėl pirmiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti apeliacinio skundo ar kitais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Antanas Ablingis

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas