2026-02-18 Nr. AB-3775-3-64-3-03385-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-224-662/2026

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03385-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, ir Administracija) 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-837 (toliau – ir Įsakymas Nr. A1-837) 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; 2) atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą Įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo terminą; 3) įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 straipsnio 1, 3 dalys ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4, 6, 8–10 punktai) normas; 4) arba patenkinti pareiškimą ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A1-1221), arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 5) panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P1-970); 6) pripažinti atsakovą / darbdavį esminiai pažeidus Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) / įstatymų / moralės, etikos normų nuostatas, jo elgsenoje esant – savavaldžiavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 str.) ir persekiojimą (BK 1481 str.) – inicijuoti baudžiamąją bylą ar kreiptis į prokurorą.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino skundui (pareiškimui) paduoti atnaujinimo, atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ir už piktnaudžiavimą procesu skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundo (pareiškimo) pirmuoju reikalavimu prašo panaikinti sąrašo, kuris buvo patvirtintas 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-837, 39 punktą, antruoju reikalavimu prašo ne tik įpareigoti atsakovą vykdyti įstatymo normas, bet ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221, o trečiuoju reikalavimu prašo panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970. Teismas nurodė, kad atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) reglamentuojamą 1 mėnesio apskundimo teismui terminą, pareiškėjas, reikšdamas skundo (pareiškimo) reikalavimus dėl atsakovo Įsakymo Nr. A1-837 dalies panaikinimo, dėl Įsakymo Nr. A1-1221 ir dėl Įsakymo Nr. P1-970 panaikinimo, yra praleidęs vieno mėnesio apskundimo terminą, nes pareiškėjo skundas (pareiškimas) teismui per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) pateiktas 2025 m. lapkričio 6 d.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui formuluoja prašymą atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą terminą dėl Įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo, o dėl kitų reikalavimų termino atnaujinti neprašo. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių objektyvias, nuo jo valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias jam per įstatymo nustatytą terminą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo kreiptis į administracinį teismą, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti ne tik pareiškėjo pirmąjį skundo (pareiškimo) reikalavimą, bet ir kitus skundo (pareiškimo) reikalavimus, kaip paduotus teismui, praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą, ir teismui sprendžiant nesant nustatyto jokio faktinio ir įstatyminio pagrindo jį atnaujinti. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, sprendė, kad šiuo atveju yra praleisti terminai skundui (pareiškimui) dėl visų trijų administracinių sprendimų paduoti, nėra pagrindo juos atnaujinti, todėl pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo (pareiškimo) reikalavimo pripažinti atsakovą / darbdavį esminiai pažeidus Konstitucijos / įstatymų / moralės, etikos normų nuostatas, jo elgsenoje esant – savavaldžiavimą (BK 294 str.) ir persekiojimą (BK 1481 str.) – inicijuoti baudžiamąją bylą ar kreiptis į prokurorą, nurodė, kad ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams, o ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Kadangi atskirosios nutarties priėmimo / pranešimo prokurorui klausimą teismas sprendžia tik nagrinėdamas administracinę bylą, teismas vertino, kad nurodytas pareiškėjo reikalavimas, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakytina priimti, negali būti nagrinėjamas, todėl minėtą reikalavimą taip pat atsisakė priimti.

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas į Regionų administracinį teismą tapačiais reikalavimais jau kreipiasi ne pirmą kartą. Atsižvelgdamas į pareiškėjo Regionų administraciniame teisme inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, visose bylose pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti, nutartys dėl skundo (pareiškimo) atsisakymo apskųstos atskiraisiais skundais, teismas pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir jam skyrė 200 Eur baudą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį visa apimtimi ir dalyje neteisėtai, savivaldžiaujant, iš asmeninių paskatų, skirti 200 Eur baudą ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo, pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės tikrovės ir priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjo teigimu, jam sąmoninga tyčia suvaržoma teisė teisėtu, įstatyminiu būdu apginti neteisėtai pažeistas teises / interesus, be to, teismas, užuot privalomai įvykdęs teisingumą, neapgina pareiškėjo pažeistų teisių ir interesų, o palaiko Administracijos netiesą. Pasak pareiškėjo, tikslingai ir sąmoningai veikiama prieš teisingumą, taip pat teismas vilkina bylos nagrinėjimą, nes sprendžia bylą neteisingai ir ne pagal įstatymus. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas neteisėta elgsena ne tik atėmė / suvaržė jo teisę į pažeistų teisių / interesų gynybą, bet ir neteisėtai baudžia jį baudomis.

Pareiškėjas tvirtina, kad jam neteisėtai užkirsta galimybė teisėtu, įstatyminiu būdu – teismine tvarka – apsiginti, o tai yra akivaizdžiai šiurkštus, neteisėtas jo teisių ir laisvių suvaržymas bei apribojimas. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas / teisėjas ne tik neteisingai taiko (ABTĮ 7 str. 1 d.) nutartyje nurodytą įstatymo normą, bet ją taiko neproporcingai, tokiu būdu tenkindamas savo asmenines ambicijas (ABTĮ 6 str.), nes žino ir supranta, jog tikrieji faktai / aplinkybės paneigia neteisingą, tendencingą ir deklaratyvią išvadą (skirti baudą).

Pareiškėjas akcentuoja, kad skundo (pareiškimo) padavimo terminas yra nepraleistas, bet tik dėl teismo / teisėjo „antiįstatymiškų“ veiksmų dirbtinai yra sukurta force majeure (nenugalimos jėgos) situacija. Pareiškėjas nurodo, kad teismas iš esmės ne tik neadekvačiai ir nesąžiningai vertino esamus įrodymus, faktus bei įstatymo normas (ABTĮ 10–11 str.), bet ir deklaratyviai, iškraipydamas faktus, kuria chaosą bei vykdo anarchiją, nes teisėjui yra pasiekiami Liteko duomenys apie parengiamojoje bylos stadijoje (ABTĮ 5 ir 10 str.) gautus / vertinamus dokumentus, todėl nutartyje esantys teiginiai neatitinka faktinės tikrovės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl termino skundui (pareiškimui) paduoti atnaujinimo, atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ir pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesu skirta 200 Eur bauda, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią, o nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, įvertina, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).

Remdamasi Liteko duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas su tokiais pačiais kaip ir šioje byloje teikiamais skundo (pareiškimo) reikalavimais jau ne kartą buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą. Pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti skundžiamus įsakymus, kartu pridėdamas jų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą (pareiškimą) laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 minėtą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu (pareiškimu) 2025 m. lapkričio 6 d., praleido vieno mėnesio apskundimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo (pareiškimo) reikalavimui dėl Įsakymo Nr. A1-837 dalies paduoti ir neprašė atnaujinti termino skundo (pareiškimo) reikalavimams dėl kitų skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad dėl pareiškėjo skunde (pareiškime) nurodytų reikalavimų ir aplinkybių, esant analogiškai situacijai, jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-485-552/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712- 968/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025 ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo (pareiškimo) padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi skyrė 200 Eur baudą.

Pažymėtina, jog ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 eurų baudą. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 83 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos taikymą pažymėta, jog spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti piktnaudžiavimo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018). Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019, 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-15-602/2021).

Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad ABTĮ nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų ABTĮ 83 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas.

Teisėjų kolegija iš Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas, nesulaukęs skundo (pareiškimo) priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais (pareiškimais) į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius įsakymus. Tai, jog elgesys, kai asmuo nuolat inicijuoja vis naujus teismo procesus, teikia skundus (pareiškimus) dėl tų pačių viešojo subjekto aktų panaikinimo, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-630-629/2025, 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-570-662/2025, 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-708-552/2025, 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-762-520/2025). Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas piktnaudžiauja procesu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui paskyrė 200 Eur baudą.

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-779-629/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai nėra tenkinami.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) bei už piktnaudžiavimą procesu skyrė jam baudą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Virginija Volskienė