2021-06-16 Nr. AB-12941-3-61-3-01283-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-364-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01283-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Raganiukės teatras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Raganiukės teatras“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės taryba) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Raganiukės teatras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas išnagrinėti skundą ir priimti sprendimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) neveikimo bei įpareigoti Administraciją pratęsti 2017 m. spalio 25 d. nuomos sutartį Nr. A466-56/17-(2.14.1.42-TD2) (toliau – ir Nuomos sutartis) taip, kaip to reikalauja įstatymai ir kiti teisės aktai.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti konkurso, paskelbto 2021 m. kovo 5 d., procedūras dėl patalpų (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos) nuomos iki bus išnagrinėtas skundas ir priimtas sprendimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo VšĮ „Raganiukės teatras“ skundą kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka, išaiškino pareiškėjo teisę kreiptis su skundu į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatų nustatyta tvarka ir nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3, 17, 18 straipsnį ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuomojasi Patalpas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. I-788 „Dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo viešo konkurso būdu pagal įveiklinimo idėją“ (toliau – ir 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimas) nusprendė paskelbti naują konkursą nuomos sutarčiai sudaryti. Pareiškėjas nesutiko, kad patalpos bus nuomojamos nebe jam. Teismas aptarė Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykių aspektu, kurioje pažymėta, kad viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas ir priėjo prie išvados, jog pareiškėjas siekia išspręsti Patalpų nuomos santykius su atsakovu, todėl sprendė, kad pagrindinis pareiškėjo reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio, nes yra susijęs su pareiškėjo reikalavimu pratęsti Patalpų Nuomos sutartį. Teismas pažymėjo, kad nors sprendimus priėmė viešojo administravimo subjektas, tačiau šioje byloje vyrauja civilinio pobūdžio reikalavimai, kurie nulemia bylos teismingumą bendrosios kompetencijos teismui, dėl ko ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėjas VšĮ „Raganiukės teatras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį ir priimti sprendimą nagrinėti skundą.

Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundas teismui pateiktas dėl Administracijos vilkinimo atlikti veiksmus (neveikimo) (ABTĮ 14 str., 17 str. 1 d. 1 p.), nes negautas atsakymas į 2021 m. kovo 17 d. skundą dėl Administracijos 2021 m. kovo 8 d. atsakymo Nr. A51-20987/21(2.14.1.17E-AD23) į pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymą Nr. A50-5763/21 dėl Patalpų nuomos ne konkurso būdu ir nepriimtų sprendimų dėl Nuomos sutarties pratęsimo. Administracijos 2021 m. kovo 8 d. atsakymas Nr. A51- 20987/21(2.14.1.17E-AD23) į pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymą Nr. A50-5763/21 netenkino, kadangi jis buvo nepagrįstas, neišsamiai išnagrinėtas, nenurodyta jo apskundimo tvarka, todėl buvo pateiktas skundas ir negavus atsakymo kreiptasi į teismą;

2. Pagal ABTĮ 92 straipsnį teismas savo sprendimu gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Tokie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Administracijos veiksmai bei sprendimai, sprendimų priėmimo vilkinimas ir neargumentuoti atsakymai prieštarauja įstatymams, sukelia neigiamų pasekmių. Nebuvo vertina situacija dėl karantino pasekmių, kurios turėjo įtakos pareiškėjo veiklai;

3. Atsakydama į pareiškėjo 2021 m. vasario 24 d. prašymą Nr. A50-5763/21 Administracija 2021 m. kovo 8 d. atsakyme Nr.A51-20987/21(2.14.1.17E-AD23) nurodo, kad „suėjus 10 metų laikotarpiui savivaldybės neturi teisės tokių nuomos sutarčių pratęsti. Jeigu ilgalaikis materialusis turtas tuo metu nenaudojamas ir nereikalingas valstybinėms arba savivaldybių funkcijoms įgyvendinti, turi būti skelbiamas naujas turto nuomos konkursas”. Patalpose veikla nenutrūkstamai vyko (išskyrus karantino dėl pandemijos laikotarpiu) ir teiginys, kad Patalpos nenaudojamos ir nereikalingos savivaldybių funkcijoms įgyvendinti, dėl ko reikia skelbti konkursą yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta 10 metų imperatyvi nuostata, kuri taikytina nuomojant savivaldybės nekilnojamąjį turtą, įsiteisėjo tik 2019 m. liepos 25 d., kai jau galiojo Nuomos sutartis. Toks atsakovo argumentas minėtame atsakyme nepagrįstas, nes pagal CK 6.157 straipsnio 2 dalį imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, taigi konkretaus teisinio pagrindimo, kuo vadovaujantis nurodytas 10 metų nuomos terminas, atsakovas nenurodė. Administracijos buvo prašoma nurodyti, kokiais teisiniais pagrindais buvo priimtas skubotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimas, konkursas paskelbtas dėl Patalpų neišsiaiškinus visų faktinių ir teisinių Patalpų nuomos su pareiškėju aplinkybių, tačiau atsakymo negauta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjo VšĮ „Raganiukės teatras“ skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs, kad pareiškėjas siekia išspręsti Patalpų nuomos teisinius santykius su atsakovu, todėl ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas atskirajame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog jis skundžia atsakovo vilkinimą atlikti veiksmus (neveikimą), nepateikiant atsakymo į pareiškėjo 2021 m. kovo 17 d. skundą.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatyti pagrindai, kuriems esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, kai byla nenagrinėtina administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis inter alia (be kita ko) nustato, jog teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktą savivaldybės turtą administruoja savivaldybės administracijos direktorius. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką savivaldybei priklausančių patalpų nuomos santykiai, nepaisant nuomos subjektų teisinio statuso, yra reguliuojami privatinės, o ne viešosios teisės normų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-61-261/2016; 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-512-520/2018). Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei bei savivaldybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį byloje Nr. T-74; 2013 m. liepos 10 d. nutartį byloje Nr. T-84).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuomojasi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu nusprendė paskelbti naują konkursą nuomos sutarčiai sudaryti.

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad paskelbus konkursą buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti lūkesčiai, neatsižvelgta į pareiškėjo ir atsakovo sudarytą Nuomos sutartį, prašymus, kuriais buvo kreiptasi į Administraciją išnuomoti pareiškėjui Patalpas ne konkurso būdu, pateikė argumentus, susijusius su atsakovo teise pratęsti sutarties sąlygas dėl nenumatytų aplinkybių (Covid-19 pandemijos), pareiškėjo, kaip nuomininko, pirmenybės teise pagal CK 6.482 straipsnį pratęsti nuomos sutartį, o taip pat atliktais Pastato remonto darbais. Pareiškėjas skunde teigė, jog prašė Administracijos nurodyti, kokiais teisiniais pagrindais vadovaujantis buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimas, tačiau atsakymo negavo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo keliamas ginčas kyla dėl atsakovo ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties nutraukimo, tokie teisiniai santykiais reguliuojami privatinės teisės normų, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundą teismui grindžia atsakovo vilkinimu atlikti veiksmus (neveikimu).

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo nekeičia, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes skundo priėmimo klausimui išspręsti, teisingai pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Raganiukės teatras“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Stasys Gagys Gintaras Kryževičius