5a3d869a-e132-470d-a970-754546c725cc · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-2160-254/2017Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00504-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.1; 2.6.1.3.6; 2.6.29.1; 2.6.29.3; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20.; 3.3.1.18.1. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės BnP Finance apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1049-503/2017 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės BnP Finance ieÅ¡kinį atsakovei I.

C. dėl skolos, kredito mokesčio, baudos, delspinigių, procesinių palÅ«kanų priteisimo. Teismas n u s t a t ė:I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl priteistinų delspinigių dydžio, jų įskaitymo į priteistÄ baudÄ . Pradinė kreditorė UAB „Finverta“ ir atsakovė I. C. 2009 m. sausio 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu UAB „Finverta“ 2009 m. sausio 9 d. pervedė atsakovei 500 Lt (144,81 Eur) paskolos sumÄ , o atsakovė įsipareigojo iki 2009 m. vasario 7 d. grÄ Å¾inti suteiktÄ kreditÄ ir sumokėti 139 Lt (40,26 Eur) kredito mokestį. 2009 m. vasario 24 d. atsakovė sumokėjo 380 Lt (110,06 Eur) įmokÄ , kuria UAB „Finverta“ padengė apskaičiuotas netesybas ir dalį skolos. 2009 m. vasario 25 d. pratęsus įsipareigojimų įvykdymo terminÄ , atsakovė kreditÄ turėjo grÄ Å¾inti iki 2009 m. kovo 11 d.

UAB „Finverta“ 2017 m. vasario 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido savo reikalavimo teisę į atsakovės skolÄ ieÅ¡kovei AB BnP Finance. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės sumokėti 137,93 Eur skolÄ ir kitas sumas, aptartas sutartyje.IeÅ¡kovė AB BnP Finance kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 137,93 Eur skolos (negrÄ Å¾into kredito), 19,98 Eur kredito mokesčio, 568,48 Eur delspinigių, 28,96 Eur baudÄ , 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 138 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (17 Eur ieÅ¡kovės sumokėto valstybei žyminio mokesčio ir 121 Eur iÅ¡laidų už procesinių dokumentų parengimÄ ).

Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti įstatymo nustatyta tvarka, todėl ieÅ¡kovei praÅ¡ant, teismas priėmė sprendimÄ už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d., 286 straipsnis). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei AB BnP Finance iÅ¡ atsakovės I. C. 137,93 Eur skolÄ , 19,98 kredito mokestį, 28,96 Eur baudÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (186,87 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 34,14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad UAB „Finverta“ ir atsakovė I.

C. 2009 m. sausio 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu UAB „Finverta“ 2009 m. sausio 9 d. pervedė atsakovei 500 Lt (144,81 Eur) paskolos sumÄ , o atsakovė įsipareigojo iki 2009 m. vasario 7 d. grÄ Å¾inti suteiktÄ kreditÄ ir sumokėti 139 Lt (40,26 Eur) kredito mokestį. Skolos grÄ Å¾inimo terminas buvo pratęstas iki 2009 m. kovo 11 d. UAB „Finverta“ 2017 m. vasario 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido savo reikalavimo teisę į atsakovės skolÄ ieÅ¡kovei, kuri įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės sumokėti 137,93 Eur skolÄ ir kitas sumas, aptartas sutartyje.Ä®vertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, o atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė – laiku nemokėjo kredito įmokų, tokiu bÅ«du pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus bei nuostatas (CK 6.200, 6.873 straipsniai).

Konstatavęs minėtas aplinkybes, teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 137,93 Eur skolos (negrÄ Å¾into kredito) ir 19,98 Eur kredito mokesčio.Teismas nustatė, kad sutarties 6.3 punktu Å¡alys susitarė, jog atsakovei delsiant grÄ Å¾inti kreditÄ ar jo dalį ir/ar kredito mokestį ilgiau kaip trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo kredito ar jo dalies grÄ Å¾inimo dienos, kredito gavėjas privalo papildomai sumokėti kreditoriui 100 Lt (28,96 Eur) dydžio baudÄ . Ä®vertinęs tai, kad kredito ir kredito mokesčio grÄ Å¾inimo terminas pasibaigė 2009 m. kovo 11 d., atsakovė iki Å¡iol kredito dalies ir kredito mokesčio nei pirminei kreditorei, nei ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino, teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl 28,96 Eur baudos priteisimo.Teismas, spręsdamas dėl praÅ¡omų priteisti delspinigių dydžio, nustatė, kad sutarties 6.1. punktu Å¡alys susitarė, jog laiku neįvykdžius prisiimtų pagal sutartį įsipareigojimų ir negrÄ Å¾inus pasiskolintos sumos, kredito gavėjas privalo mokėti 2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku negrÄ Å¾intos sumos už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ .

Teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti delspinigių dydį sudaro 2 procentai nuo 137,93 Eur skolos (negrÄ Å¾into kredito) ir nuo 19,98 Eur kredito mokesčio už 180 dienų, vadovaudamasis kaip orientaciniu kriterijumi nuo 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , laikydamas atsakovę silpnesniÄ ja sutarties Å¡alimi, ieÅ¡kovės praÅ¡omus priteisti delspinigius sumažino nuo 2 procentų iki 0,05 procento dydžio už pradelstÄ dienÄ .

Tokiu bÅ«du praÅ¡omÄ priteisti delspinigių sumÄ sumažino nuo 568,48 Eur iki 14,21 Eur ((137,93 Eur + 19,98 Eur) x 0,05 proc. x 180 dienų).Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju bylos Å¡alys sutartimi susitarė dėl dvigubų netesybų – dėl delspinigių ir baudos už termino įvykdyti prievolę praleidimÄ , kurias pripažino baudinėmis, todėl taikė įskaitymÄ , t. y. 14,21 Eur priteistinus delspinigius (mažesnę sumÄ ) įskaitė į priteistinÄ 28,96 Eur (didesnę sumÄ ) baudÄ .

Teismas, nustatęs, kad skolininkė yra praleidusi terminÄ Ä¯vykdyti prievolę, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Teismas, konstatavęs, kad sprendimu už akių patenkinti 24,74 procentai ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 34,14 Eur (24,74 procento nuo 17,00 Eur už sumokėtÄ Å¾yminį mokestį ir nuo 121,00 Eur nuo iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ ).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė BnP Finance, AB praÅ¡o teismo: pakeisti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimÄ dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovės 568,48 Eur delspinigių; pakeisti sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovės 138 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; kitÄ VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Nustatydamas priteistinų delspinigių sumÄ , t. y. jÄ sumažindamas nuo 568,48 Eur iki 14,21 Eur, teismas nepagrįstai rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, kaip orientaciniu rodikliu nagrinėjamoje byloje, kadangi to paties įstatymo 41 straipsnyje nurodyta, kad Å¡io įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo. Tuo pačiu apeliantė pažymi, kad įstatymas į praeitį negalioja, o sutarties Å¡alių teisė susitarti dėl netesybų yra tik jų valios iÅ¡raiÅ¡ka.

Teismas nepagrįstai atsakovę laikė silpnesniÄ ja sutarties Å¡alimi, neva atsakovė turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų. Pažymi, kad prieÅ¡ sudarant vartojimo kredito sutartį, atsakovei buvo pateikta visa reikiama informacija, kad atsakovė galėtų nuspręsti ar su pateiktomis sutarties sÄ lygomis ji sutinka. Apeliantės nuomone, praÅ¡omi priteisti delspinigiai neprieÅ¡tarauja sutarties 6.1. punkto nuostatomis, todėl nėra pagrindo jų mažinti.  Teismas netinkamai vertino apeliantės praÅ¡omos priteisti baudos ir delspinigių santykį, priteistÄ delspinigių sumÄ Ä¯skaitydamas į baudos sumÄ .

Apeliantė pažymi, kad šalių sulygtos netesybos laikytinos kompensuojamo pobūdžio ir nelaikytinos baudinėmis, todėl dviejų netesybų rūšių įskaitymas šiuo atveju negalimas. Prašomas priteisti delspinigių dydis nelaikytinas neproporcingai dideliu, atitinka iš anksto ieškovės ir atsakovės numatytus minimalius nuostolius. Be to, dėl dviejų netesybų rūšių šalys susitarė sutartimi, todėl atsakovei neginčijant netesybų dydžio, ieškovės naudai turi būti priteisiama tiek bauda, tiek delspinigiai.

Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai sumažino praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nuo 134,00 Eur iki 34,14 Eur. Apeliantės nuomone, pripažinus, jog teismas priėmė neteisingÄ sprendimÄ dalyje dėl delspinigių priteisimo, materialinio pobÅ«džio reikalavimai bÅ«tų tenkinti visa apimtimi. Todėl pakeitus sprendimo dalį dėl delspinigių, skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų taip pat turėtų bÅ«ti pakeista. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl delspinigių dydžio ir jų įskaitymo į priteistÄ baudÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Finverta“ ir atsakovė I. C. 2009 m. sausio 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu UAB „Finverta“ 2009 m. sausio 9 d. pervedė atsakovei 500 Lt (144,81 Eur), o atsakovė įsipareigojo iki 2009 m. vasario 7 d. grÄ Å¾inti jai suteiktÄ kreditÄ ir sumokėti 139 Lt (40,26 Eur) kredito mokestį, t. y. iÅ¡ viso sumokėti UAB „Finverta“ 639 Lt (185,07 Eur). Atsakovė 2009 m. vasario 24 d. grÄ Å¾ino 380,00 Lt (110,06 Eur). 2009 m. vasario 25 d. buvo pratęstas įsipareigojimų įvykdymo terminas iki 2009 m. kovo 11 d., padidinant kredito mokestį iki 217,26 Lt (62,92 Eur), todėl atsakovė turėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 476,26 Lt (137,93 Eur), kas sudaro ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti negrÄ Å¾into kredito sumÄ .

Atsakovė įsipareigojimo neįvykdė ir likusios kredito dalies negražino. UAB „Finverta“ 2017 m. vasario 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido savo reikalavimo teisę į atsakovės skolÄ ieÅ¡kovei AB BnP Finance, kuri Å¡iuo atveju pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei dėl skolos, kredito mokesčio, baudos, delspinigių, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Dėl sutartinių netesybų sumažinimo Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, Å¡alys sutartimi gali susitarti dėl netesybų, jei prievolė nebÅ«tų vykdoma ar bÅ«tų netinkamai vykdoma.

Pagal CK 6.71 straipsnį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ , yra pažymėjęs, kad Å¡alims sutartyje susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir panaÅ¡ias aplinkybes.

Tokiems atvejams teismui suteikiama teisė mažinti netesybas CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Civiliniame kodekse nėra nustatyto baigtinio kriterijų sÄ raÅ¡o, į kurį atsižvelgiant bÅ«tų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi bÅ«ti mažinamos.

Ar netesybos yra neprotingai didelės, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015, 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino praÅ¡omÄ priteisti delspinigių sumÄ nuo 568,48 Eur iki 14,21 Eur, kadangi kredito sutarties 6.1 punkte nustatytas 2 proc. netesybų dydis nuo laiku neapmokėtos Kredito sumos už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nėra per didelis, juo užtikrinama Å¡alių interesų pusiausvyra.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad taikant tokį apeliantės nurodytÄ netesybų dydį, netesybų (delspinigių) norma už 180 dienų sudaro net 360 proc. pradelsto įsipareigojimo sumos, o ieÅ¡kovės apskaičiuota delspinigių suma (568,48 Eur) yra daugiau kaip 4 kartus didesnė už negrÄ Å¾into kredito ir kredito mokesčio sumÄ (137,93 Eur + 19,98 Eur).Vertinant teisinio santykio pobÅ«dį reikÅ¡mingomis pripažintinos Å¡ios aplinkybės: reikalavimai atsakovei kildinami iÅ¡ vartojimo kredito teisinių santykių, kur kredito davėjas – profesionalus verslininkas, o kredito gavėjas – vartotojas; sutartis parengta kredito davėjo ir pasiraÅ¡yta prisijungimo bÅ«du be realios galimybės derėtis dėl sÄ lygų CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 4 dalis).

Kad vartotojas, lyginant su profesionaliu verslininku, yra silpnesnioji teisinio santykio Å¡alis, dėl ko vartojimo sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumui turi bÅ«ti skiriamas ypatingas dėmesys, akcentuojama tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009), tiek ir Europos SÄ jungos Teisingumo teismo praktikoje (ESTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimas, priimta byloje C-240/98–C-244/98, 2009 m. birželio 4 d. sprendimas byloje C-243/08).

Dėl nurodytų aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė nelaikytina silpnesniÄ ja civilinio santykio Å¡alimi.Apeliantės nuomone, sprendžiant dėl praÅ¡omo priteisti delspinigių dydžio pagrįstumo, teismas nepagrįstai vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis. Apeliantė pažymi, kad minėto įstatymo 41 straipsnyje nurodyta, kad Å¡io įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais tik iÅ¡ dalies sutinka.Sutiktina su apeliante, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, pagal kuriÄ pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , 2009 m. sausio 8 d., kai buvo sudaryta kredito sutartis, negaliojo.

Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog joje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-947-798/2015, 2016 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-205-881/2016, Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2101-555/2015; 2017 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2386-945/2017).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime už akių pažymėjo, kad minėtas įstatymo nuostatas laiko tik orientacinėmis, nustatant protingÄ delspinigių dydį, todėl įvertinęs bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principais, sprendė, kad 0,05 proc. delspinigių suma už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ atitinka abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .Skunde apeliantė iÅ¡ esmės teisingai nurodo, kad atsakovė įsipareigojo paskolÄ grÄ Å¾inti nurodytu terminu, tačiau savo prievolę ieÅ¡kovei vykdė netinkamai, kas tiesiogiai didino delspinigių dydį.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina ir tai, kad pradinis kreditorius UAB „Finverta“, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovė perėmė reikalavimo teises 2017 m. vasario 13 d., savo teisių tinkamai negynė, nes nepagrįstai ilgai delsė (daugiau nei 7 metus) kreiptis į teismÄ dėl skolos priteisimo, nesiėmė priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , todėl tokie pradinio kreditoriaus veiksmai (neveikimas) lėmė neadekvačias skolÄ virÅ¡ijančias netesybas. Be to, pažymėtina, kad skolininkė grÄ Å¾ino kreditoriui daugiau negu puse – 380 Lt. (iÅ¡ 500 Lt.) kredito, tačiau pratęsus kredito grÄ Å¾inimo terminÄ 14 d., jai papildomai buvo nustatytas 78,26 Lt kredito mokestis (kredito mokestis padidėjo nuo 139,00 Lt. iki 217,00 Lt.).

Kredito negrÄ Å¾inus ir per pratęstÄ terminÄ , iÅ¡ skolininkės reikalaujama priteisti dar 69,00 Lt kredito mokesčio. Pažymėtina, kad pagal sutarties 1.14 punktÄ , kredito mokestis – suma, kuriÄ kredito gavėjas privalo sumokėti Kreditoriui už operacijas, susijusias su kredito aptarnavimu. Byloje nėra duomenų, susijusių su kredito aptarnavimo iÅ¡laidomis. Tokiu bÅ«du, atsižvelgiant tiek į teisinio santykio pobÅ«dį, tiek į Å¡alių elgesį bei sutartinių įsipareigojimų visumÄ , vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo nustatytas delspinigių dydis nelaikytinas pažeidžiančiu ieÅ¡kovės interesus ar paneigiančiu Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ .

Todėl atmestinas apeliacinio skundo reikalavimas pripažinti ieÅ¡kinyje nurodytÄ delspinigių dydį pagrįstu. Dėl delspinigių įskaitymo į baudÄ Apeliaciniu skundu keliamas klausimas ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteistinų delspinigių dydis įskaitytas į sutartinės baudos dydį, teisėtumo ir pagrįstumo. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma.

Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi iÅ¡likti kompensuojamojo, o ne baudinio pobÅ«džio. Vienas iÅ¡ Å¡io principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, iÅ¡skyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ . Tačiau praktikoje galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobÅ«dis, ir jos teismo gali bÅ«ti pripažintos baudinėmis.

Pavyzdžiui, kai Å¡alys už tÄ patį prievolės pažeidimÄ nustatė ir baudÄ , ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais Å¡iais atvejais tokio pobÅ«džio netesybos gali bÅ«ti pripažintos baudinėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Nagrinėjamu atveju Kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.3 punkte atsakovė ir pradinė kreditorė susitarė, kad tuo atveju, jeigu kredito gavėjas delsia grÄ Å¾inti kreditÄ ar jo dalį ir (ar) kredito mokestį ilgiau kaip trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo kredito ar jo dalies grÄ Å¾inimo dienos, kredito gavėjas privalo papildomai sumokėti kreditoriui 28,96 Eur (100 Lt) dydžio baudÄ .

Pagal kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.1 punktÄ , skolininko pareiga mokėti delspinigius taip pat yra siejama su prievolės grÄ Å¾inti kreditÄ pažeidimu. IÅ¡ ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovės pateikto delspinigių apskaičiavimo matyti, jog apskaičiuodama atsakovės mokėtinus delspinigius, numatytus kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.1 punkte, ieÅ¡kovė juos skaičiavo ne tik nuo negrÄ Å¾intos kredito dalies (137,93 Eur), bet ir nuo kredito mokesčio sumos (19,98 Eur). Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju už skolininko pareigos grÄ Å¾inti kreditÄ bei sumokėti kredito mokestį tinkamÄ nevykdymÄ yra susitarta tiek dėl delspinigių mokėjimo pagal kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 6.1 punktÄ , tiek dėl baudos mokėjimo pagal sutarties 6.3 punktÄ , t. y.

Å¡alys susitarė dėl baudinių netesybų už tÄ patį prievolės pažeidimÄ . Taigi, nustačius, kad Å¡alys už praleistÄ prievolės įvykdymo terminÄ nustatė dvigubas netesybas – delspinigius ir baudÄ , apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atliko priteistinų 14,21 Eur delspinigių (mažesnės sumos) įskaitymÄ Ä¯ 28,96 Eur baudÄ (didesnė suma). Delspinigių įskaitymo į baudÄ teisėtumÄ pagrindžia ir aplinkybė, jog Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti kredito gavėjui kitas netesybas nei delspinigiai ir mokesčius už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ .

Nors, kaip minėta, Å¡is įstatymas įsigaliojo po kredito sutarties sudarymo ir jai negali bÅ«ti tiesiogiai taikomas, akivaizdu, kad juo siekiama iÅ¡vengti kredito davėjo piktnaudžiavimo, iÅ¡skaitant netesybas į kelias savarankiÅ¡kas įmokas. BÅ«tent tokias pasekmes sukurtų dvigubų pasekmių už tÄ patį pažeidimÄ pateisinimas. Tokių netesybų taikymas taptų akivaizdžiai baudinio pobÅ«džio sankcija, kas yra nesuderinama su civilinės atsakomybės taikymo principais. Apibendrinant nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimų dalį dėl netesybų priteisimo ir įskaitęs priteistinus delspinigius į praÅ¡omÄ priteisti baudÄ , tinkamai pritaikė įstatymÄ , todėl keisti ar naikinti Å¡iÄ sprendimo dalį nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atmetus apeliacinio skundo dalį dėl netesybų priteisimo, nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ir skundo argumentÄ dėl pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantės praÅ¡ymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme taip pat atmestinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).  Kauno apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:

VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                              Dalė Burdulienė