5a3c16e8-e801-4d1f-9b58-a1df98589e75 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI1-5085-423/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00655-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 37.3; 55.1.1

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 30 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,

sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,

dalyvaujant pareiškėjui G. M.,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir palÅ«kanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas G. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė, Kalėjimų tarnyba), 1000 eurų ir 5% dydžio metinės palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę LKT PravieniÅ¡kių 1­ajame kalėjime nuo 2022-10-12 iki dabar maudantis duÅ¡e su kitais kaliniais pareiÅ¡kėjui nėra užtikrinamas minimalus privatumas, nes duÅ¡e čiaupai (galvutės) nėra pakankamai atitverti pertvaromis, pvz. maudantis vienoje pusėje matomumas yra atviras su duÅ¡ais, įrengtais kitoje patalpos pusėje, kadangi pertvaros įrengtos iÅ¡ abejų pusių, o iÅ¡ priekio Å¡ių nėra, dėl ko, negalėdavo kitiems matant tinkamai nuplauti kÅ«no, nuskusti lytinius organus, likdavo tinkamai nenusiprausęs, jausdavo diskomfortÄ , orumo pažeminimÄ , dvasinės kančias ir nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Nors Lietuvos teisės aktai nenumato pareigos užtikrinti įrengti pertvaras duÅ¡uose (žr. LVAT 2019-04-17 nutartį byloje Nr. A-1946-525/2019, 2018-10-17 nutartį byloje Nr. A-4552-575/2018) pripažįstama, kad Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko privatumo ir yra pagrindas neturtinei žalai atlyginimui (žr. pvz. LVAT 2016-10-27 nutartį byloje Nr. A-1021-602/2016, 2018-05-23 nutartį byloje Nr. A-8865- 662/2018, 2023-02-08 nutartys bylose Nr. TA-348-662/2023 ir TA-356-662/2023). Nustačius ypač prastas sÄ lygas, privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr. pvz.

LVAT 2018-05-23 nutartį byloje Nr. A-886-662/2018, 2016-10-07 nutartį byloje Nr. A-1456-602/2016). Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr. LVAT 2020-09-02 nutartį byloje Nr. A-1449-261/2020, 2019-12-04 nutartį byloje Nr. A-3067-662/2019) darytina iÅ¡vada, kad dėl privatumo duÅ¡uose neužtikrinimo teko patirti perteklinių neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , t. y. neigiamas pasekmes, kurios patenka į CK 6.250 str. apibrėžtį kaip neturtinę žalÄ , priežastiniu ryÅ¡iu susijusiÄ su netinkamomis kalinimo sÄ lygomis.

Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad sienelės turėtų būti „uždaromos“, yra tik pertvaros be durų, kurios įdėtos pernai nuo spalio mėnesio, būdavo tik bendra erdvė, dozatoriuose skysto muilo nebūna, nulaužtos dušo galvutės.

Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ jį administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad bÅ«nant PPN-AK laikotarpiu nuo 2020-10-02 iki 2022-10-12 jis buvo kalinamas netinkamomis sÄ lygomis, kuriomis buvo pažeidžiamas privatumas duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas to pasėkoje patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ ir diskomfortÄ . Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Atsakovas) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, nes jame iÅ¡dėstyti argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo ir yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70; 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2) (pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01).

Tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickinson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Pažymi, kad PN-AK Pirmojo sektoriaus duÅ¡inėse pertvaros įrengtos 2022 m. balandžio mėn., o Trečiojo sektoriaus duÅ¡inėse pertvaros įrengtos 2022-10-14.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nustato duÅ¡o kabinų įrengimÄ tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose, pertvarų tarp maudymosi vietų nuteistųjų duÅ¡inėse įrengimo nenumato. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje dėl duÅ¡o patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duÅ¡e nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas.

Tačiau pripažintina, kad Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo. LVAT yra nurodęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami, kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ . LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad neužtikrintas privatumas naudojantis duÅ¡u, įvertinus padaryto pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ ir trukmę, pareiÅ¡kėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (daugiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta; dėl padaryto pažeidimo pareiÅ¡kėjui kilusių ilgalaikių neigiamų pasekmių nenustatyta), nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Å iuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija. Nagrinėjamu atveju, byloje nenustačius jokių kitų pažeidimų, vien privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas neturėtų bÅ«ti vertintinas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindÄ konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Taigi, nors ir pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas galėjo tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi duÅ¡u be pertvarų, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui už tai piniginę kompensacijÄ kaip žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjui nepateikus jokių savo praÅ¡ymų/skundų kopijų, turėtų bÅ«ti laikoma, kad pareiÅ¡kėjas į PN-AK administracijÄ dėl duÅ¡uose neužtikrinamo privatumo ginčo laikotarpiu nesikreipė. Atsakovo atstovės vertinimu, pareiÅ¡kėjas tokiu bÅ«du piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia nepagrįstai pasipelnyti, o ne apginti savo neva pažeistas teises. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti tai, kad naudojantis duÅ¡u nebuvo užtikrinamas jo privatumas, nesikreipė.

Todėl vertinant aplinkybes, jog pareiÅ¡kėjas realiai jautė emocinę depresijÄ , pažeminimÄ ar dvasinę skriaudÄ yra nepagrįstos. Atsakovas taip pat pažymi, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos iÅ¡skirtinės jo garbę ir orumÄ Å¾eminančios sÄ lygos. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto matyti, kad neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Ä®staigos pareigÅ«nai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė.

Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad įstaigos pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl įstaigos pareigÅ«nų veikimo ar neveikimo bÅ«tų kilusi žala pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde nurodė tik bendrÄ praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Jo pateikto skundo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytÄ asmens teisę į žalos atlyginimÄ .

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2022 m. spalio 12 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neužtikrinto privatumo maudantis duÅ¡e, nesant įrengtų matomumÄ ribojančių pertvarų. Taip pat teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas papildomai nurodė, kad dozatoriuose trÅ«kdavo muilo ir duÅ¡uose trÅ«kdavo veikiančių duÅ¡o čiaupų (galvučių) besiprausiantiems asmenims, jie bÅ«davo nulaužyti. Pastarosios aplinkybės pareiÅ¡kėjo skunde nebuvo nurodytos, todėl ginčas dėl atsakovės atstovo galimai neteisėto veikimo (neveikimo), susijusio su tinkamu muilo kiekiu dozatoriuose užtikrinimu ir tinkamu aprÅ«pinimu duÅ¡o įranga Å¡ioje administracinėje byloje nenagrinėtinas. PareiÅ¡kėjas turi teisę pateikti naujÄ skundÄ administraciniam teismui, kuriame reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ bÅ«tų sietinas bÅ«tent su atsakovės atstovo galimai neteisėtu veikimu (neveikimu), susijusiu su tinkamo muilo kiekio dozatoriuose užtikrinimu ir tinkamu aprÅ«pinimu duÅ¡o įranga.

Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatÅ«rÄ duÅ¡inėse, taip pat privalomÄ karÅ¡to vandens į jas tiekimÄ . Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi duÅ¡o patalpai minimaliai bÅ«tini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai duÅ¡uose turi bÅ«ti pertvaros, tarp jų nėra. 2020 m. gruodžio 21 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatoriaus) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse duÅ¡o įrengimo reikalavimai numatyti tik ilgalaikių pasimatymų patalpose. Detalesnio duÅ¡o patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja.

Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. balandžio 18 d. pažymoje Nr. LV-19238 nurodoma, kad nuteistasis G. M. nagrinėjamo ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2022 m. spalio 12 d. atliko bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje Trečiajame ir Pirmajame sektoriuose (dabar PravieniÅ¡kių 1-as kalėjimas). Pirmajame sektoriuje pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi 2020 m. kovo 24 d., 2020 m. kovo 29 d. ir 2020 m. kovo 30 d. įsakymais. Ä® TrečiÄ jį sektorių pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi nuo 2020 m. spalio 13 d. Pirmajame sektoriuje siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumÄ pertvaros buvo įrengtos 2022 m. balandžio mėnesį, Trečiajame sektoriuje 2022 m. spalio mėnesio 14 d.

Taigi ginčo byloje dėl to, jog laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2022 m. spalio 14 d. Trečiojo sektoriaus duÅ¡inėse pertvarų nebuvo nėra. Å iÄ aplinkybę pripažįsta atsakovės atstovė ir jos neginčija, tačiau nurodo, jog tokio reikalavimo nenumato teisės aktai.

Teismas sutinka su atsakovės atstovės argumentu, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo duÅ¡uose įrengti pertvaras. Tačiau vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų duÅ¡uose, nesudaro pagrindo atleisti bausmę vykdančios įstaigos nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais, ir pripažįstama, kad nuteistajam, naudojantis pertvarų neturinčiu duÅ¡u, jo privatumas yra pažeidžiamas (žr., pvz., LVAT 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-147-556/2023, LVAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-845-261/2021). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamÄ praktikÄ , nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumÄ , prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimÄ byloje Szafrański prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12).

Å ioje byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas Trečiajame sektoriuje prausėsi duÅ¡uose, kuriuose nebuvo pertvarų. Tai patvirtino pats atsakovo atstovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ . PareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. turėjo teisę pasinaudoti duÅ¡u apie 34 dienas (po 1 kartÄ iki reglamentavimo pakeitimų) ir apie 144 kartus nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. spalio 12 d. (po 2 kartus pasikeitus reglamentavimui). Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis duÅ¡u buvo pažeistas apie 178 kartus.

Todėl, atsižvelgiant į minėtÄ LVAT ir EŽTT praktikÄ , yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ (pažeistas Konvencijos 8 straipsnis). Nustačius pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimÄ , pripažintina, kad jis dėl to galėjo patirti perteklinius nepatogumus, neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , t. y. neturtinę žalÄ CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr. LVAT 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo asmens privatumas naudojantis duÅ¡u, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2022 m. spalio 12 d., buvo pažeidžiamas, toks pažeidimas nebuvo momentinis ar vienkartinis, todėl yra pagrindas iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė perteklinius neigiamus iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ .

Kita vertus, atsakovės atstovės į bylÄ pateikta PravieniÅ¡kių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. kovo 31 d. pažyma Nr. RV-22-3240 „Dėl nuteistojo G. M.“ patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2022 m. spalio 12 d. pareiÅ¡kėjas nesikreipė į psichologus dėl patiriamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas naudojantis duÅ¡u. Atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, teismas vertina, kad, kalinimo įstaigai neužtikrinus tinkamo privatumo duÅ¡e, pareiÅ¡kėjo neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo itin stiprÅ«s.

Pareiškėjo skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjo privatumas pažeidžiamas ir dėl to, jog nors ir pertvaros įrengtos iš abejų pusių, vis dėlto jos nėra įrengtos ir iš priekio. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundas pateiktas už laikotarpį iki 2022 m. spalio 12 d., taigi ginčui aktualus laikotarpis, kuomet Trečiojo sektoriaus dušuose dar nebuvo įrengta pertvarų apskritai (ir iš šonų), todėl pareiškėjo skundas dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo prausiantis duše nenagrinėjamas tuo aspektu, ar buvo garantuojamas visiškas privatumas. Teismas kartu atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-1190-552/2022 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 900 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-147-556/2023, 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-352-624/2023, 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-29-463/2023).

Skunde pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam 5 proc. dydžio palūkanų nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobÅ«džio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos yra priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos tik esant pareiÅ¡kėjo, reikalaujančio atlyginti žalÄ , praÅ¡ymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).

Tai, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos dydį pinigais nustato teismas ir kad atsakovas iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo nežino konkrečios savo piniginės prievolės apimties, nėra pagrindas priteisti procesines palūkanas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir pažeisti CK 6.37 straipsnio 2 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007).

IÅ¡ administracinės bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinę žalÄ , į teismÄ kreipėsi 2023 m. kovo 21 d., administracinė byla teisme buvo iÅ¡kelta 2023 m. kovo 27 d. Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už prievolę atlyginti neturtinę žalÄ nuo 2023 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodytos procesinės palÅ«kanos priteistinos už piniginę prievolę atlyginti neturtinę žalÄ nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme, nes prieÅ¡ingu atveju jos neatliktų kompensuojamosios funkcijos ir nebÅ«tų pasiekta jų paskirtis skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę: skolininkas bÅ«tų nesuinteresuotas geranoriÅ¡kai atlyginti bent dalies padarytos neturtinės žalos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo G. M. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 900 Eur (devyni Å¡imtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. kovo 27 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Asta Urbonienė