2022-05-26 Nr. AB-13845-4-28-3-00083-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generateddalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. H. Y., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. H. Y. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. H. Y. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2022-05-26 Nr. AB-13845-4-28-3-00083-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: H. Y., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. H. Y. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. H. Y. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Full text
Administracinė byla Nr. A-2720-602/2022
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00083-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. H. Y., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,
vertėjui Hicham Ibrahim,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. H. Y. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. H. Y. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. (duomenys neskelbtini) pilietis A. H. Y. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61328 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
2. Skunde nurodyta, kad teismas turi objektyvų pagrindą spręsti, kad šiuo atveju Užsieniečiui gali būti taikoma švelnesnė ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo apribojimų, nes Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų.
3. Departamentas atsiliepimu su Užsieniečio skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Departamentas nurodė, kad nėra priimtas sprendimas dėl Užsieniečio sulaikymo. Buvo priimtas sprendimas įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi Užsienietis nėra sulaikytas. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatyme nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, Užsieniečio atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.
5. Departamento teigimu, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną ir sulaikytas pareigūnų pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, neturėjo asmens dokumento. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, 2021 m. spalio 20 d. nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, minėtas sprendimas yra apskųstas.
6. Užsienietis teismo posėdyje paaiškino, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų, iš savo kilmės valstybės išvyko su sūnumi, buvo šokiruotas dėl sprendimo nesuteikti jam prieglobsčio, yra psichologiškai pavargęs dėl kalėjimo sąlygų. Tenkinus jo skundą, Užsienietis neketina pabėgti, kitas sūnus gyvena (duomenys neskelbtini), todėl finansinių problemų jam nekiltų. Užsienietis su savimi turi asmenybę patvirtinančias identifikacines korteles.
II. 7. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad Departamentas 2022 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 22S61328 įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti Užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodyta, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, jo tapatybė nepatvirtinta jokiais patikimais dokumentais. Užsienietis nepateikė dokumento, suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje.
9. Teismas sprendė, jog prašymą suteikti prieglobstį Užsienietis pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą – tam, kad išvengtų sulaikymo už valstybės sienos kirtimą. Pažymėtina, kad iš savo kilmės valstybės Užsienietis atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, o nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Spręstina, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra asmens tikslas. Teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmė Europos sąjungos valstybių teritorijoje.
10. Teismo vertinimu, vien skunde nurodyti teiginiai, kad Užsienietis savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų, bendradarbiavo, nesudaro pagrindo naikinti Departamento Sprendimo dalies bei taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.
11. Dėl Užsieniečio išsakytų nusiskundimo apgyvendinimo sąlygomis, teismas pažymėjo, kad situacija dėl neteisėtų migrantų apgyvendinimo sąlygų yra dinamiška, atsakingos institucijos, padedant nevyriausybinėms organizacijoms pagal valstybės galimybes deda visas pastangas, problemoms spręsti, pagal išgales užtikrina bazines gyvenimo sąlygas. Nelegalių migrantų antplūdis šalyje buvo masinis. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad tam tikras užsieniečių privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama pasekmė, susijusi su užsieniečių judėjimo laisvės apribojimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
III. 12. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. sutrumpinti jos apgyvendinimo terminą ir/arba netaikyti judėjimo apribojimo.
13. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Sulaikymo termino pratęsimas prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui, yra neproporcinga ir nepagrįsta sankcija, kurios skyrimui nėra pagrindo.
13.2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų.
13.3. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.
13.4. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Užsieniečio atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kad jo sulaikymas galėtų būti pratęsiamas.
13.5. Netaikyti judėjimo ribojimų ir sutrumpinti apgyvendinimo terminą būtų proporcinga ir atitiktų tiek VSAT, tiek Departamento, tiek ir Užsieniečio interesus.
14. Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.
15. Departamentas atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, pabrėždamas, jog tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o Užsienietis nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 16. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant pareiškėjui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą.
17. Užsienietis nesutinka tik su Sprendimo dalimi, kuria jis apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Esant tokiai situacijai nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka tikrinamas pareiškėjo teisės laisvai judėti apribojimo pagrįstumas ir proporcingumas.
18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu nutarta paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
19. Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816). Įstatymo 1407 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
20. Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, Departamentas per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytinos Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies arba 77 straipsnio 1 dalies nuostatos.
21. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
22. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
23. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
24. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis nustato, jog užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
25. Nagrinėjamu atveju Departamentas Užsieniečio judėjimo laisvės suvaržymo būtinybę grindė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę) ir Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais) numatytomis aplinkybėmis.
26. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Departamentas 2021 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 21S32788, kuriuo, be kita ko, nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti jį į kilmės valstybę – Irako Respubliką. Užsienietis su minėtu sprendimu nesutiko, apskundė jį teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu Užsieniečio skundą tenkino iš dalies – sutrumpino draudimo atvykti ir apsigyventi į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į C.SIS II terminus, kitą aptariamo sprendimo dalį palikdamas nepakeistą. Užsienietis Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 9 d. sprendimą apskundė, byla šiuo nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Taigi, spręstina, jog galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas, o Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.
27. Departamento Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, ir jo nepateikė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu. Departamento teigimu, toks Užsieniečio elgesys negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, Departamentas darė išvadą, jog Užsienietis linkęs pažeidinėti įstatymus, todėl tikėtina, kad gali bandyti pabėgti ir pasislėpti, taip sukeldamas nelegalios migracijos riziką Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje.
28. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, konstatavo, jog Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, nes yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje panašaus pobūdžio bylose, nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu, dėl ko vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai nesuponuoja kategoriškos išvados dėl nebendradarbiavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022; 2022 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022). Todėl vien aplinkybės, jog Užsienietis atvyko neteisėtai į Lietuvos Respubliką, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį ir bylos medžiagą, nustatė, kad nei Departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, nagrinėjamu atveju suponuojančių judėjimo laisvės suvaržymų taikymo būtinybę. Byloje duomenų, kad Užsienietis būtų atsisakęs pateikti duomenis apie save, teikė klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus, nėra.
31. Esant tokioms aplinkybėms ir nustačius, kad Užsieniečio laisvė laisvai judėti jau yra suvaržyta daugiau nei 6 mėnesius, per kuriuos duomenų, kad Užsienietis nebūtų laikęsis apgyvendinimo tvarkos, nėra, taip pat atsižvelgus į Užsieniečio teismo posėdyje nurodytas aplinkybes dėl jo sveikatos būklės, teisėjų kolegijos vertinimu, vien nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nėra pakankama Užsieniečiui taikyti judėjimo laisvės suvaržymus, nes tai, be kita ko, pažeidžia proporcingumo principą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 10 p.). Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju Departamentas turėjo teisinį pagrindą apriboti Užsieniečio teisę laisvai judėti.
32. Apibendrinant, nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – panaikinti Sprendimo dalį dėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
(duomenys neskelbtini) piliečio A. H. Y. apeliacinį skundą tenkinti.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
(duomenys neskelbtini) piliečio A. H. Y. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61328 dalį dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui A. H. Y. nustatyto judėjimo laisvės apribojimo.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė