5a3a835e-c73f-4e57-b91f-36e6b7e2bdf2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5245-244/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08158-2013-1)Procesinio sprendimo kategorija 21, 74 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 26 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Violetos Balčytienės ir Broniaus JanuÅ¡kos, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. L. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas R. L. skunde (b. l.

1) praÅ¡o: 1) panaikinti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2013-10-23 sprendimÄ Nr. 96-1597;

2) panaikinti Kalėjimų departamento 2013-11-29 sprendimÄ Nr. 2S-5900;

3) įpareigoti atsakovÄ LukiÅ¡kių TI-K atiduoti kirpimo maÅ¡inėlę ir leisti ja naudotis;

4) priteisti 350 Lt neturtinę žalÄ .Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad 2013-10-07 per kratÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) darbuotojai paėmė kirpimo maÅ¡inėlę, kuriÄ jis turėjo nuo sulaikymo momento, t. y. nuo 2008-03-07. Nuo Å¡io momento negalėjo naudotis kirpimo maÅ¡inėle, nors norėdamas atrodyti tvarkingai, turėtų kirptis kas trys dienos. Teisės aktai nedraudžia turėti kirpimo maÅ¡inėlės, tačiau jÄ paėmė ir padėjo į LukiÅ¡kių TI-K sandėlį.

             Atsakovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas, atsiliepime į skundÄ (b. l. 15–17) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .              Atsiliepime į skundÄ atsakovas paaiÅ¡kino, kad galimybės turėti kirpimo maÅ¡inėlę teisės aktai nenumato, todėl atsižvelgiant į tai 2013 m. spalio 7 d. kratos metu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo paimta kirpimo maÅ¡inėlė ir padėta į sandėlį. Pažymi, kad po kratos pareiÅ¡kėjas pretenzijų neturėjo, tai jis patvirtino savo paraÅ¡u.

LukiÅ¡kių TI-K, savo 2013 m. spalio 23 d. raÅ¡tu Nr. 96-1597, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo 2013-10-08 praÅ¡ymÄ atsakė tinkamai, praÅ¡omÄ informacijÄ pateikė, atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, yra teisėtas bei pagrįstas. LukiÅ¡kių TI-K darbuotojai griežtai vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir jų nuostatomis, bei tinkamai ir teisėtai veikia, nepažeisdami įstatymų ir kitų teisės aktų teisėtumo. Sprendžiant R. L. praÅ¡omos atlyginti žalos pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Skundas atmestinas. Byloje ginčas kilo dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktoriaus 2013 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 96-1597, kuriuo buvo netenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas grÄ Å¾inti kirpimo maÅ¡inėlę (b. l. 18, 19) bei Kalėjimų departamento 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 2S-5900, kuriuo atmestas pareiÅ¡kėjo skundas (b. l. 28-29) teisėtumo ir pagrįstumo ir žalos atlyginimo.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013-10-07 darant kratÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo paimta pareiÅ¡kėjo nuosava plaukų kirpimo maÅ¡inėlė.

Daikto paėmimo metu pareiÅ¡kėjas pretenzijų neturėjo (b. l. 22-23). PareiÅ¡kėjas su 2013-10-08 praÅ¡ymu kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K dėl maÅ¡inėlės grÄ Å¾inimo, paaiÅ¡kino, kad galvos plaukus kerpa kiekvienÄ dienÄ (b. l. 19). LukiÅ¡kių TI-K 2013-10-23 sprendimu Nr. 96-1597 netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, nurodė, kad teisės aktai nenumato galimybės turėti kirpimo maÅ¡inėlę (b. l. 18). PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentÄ (b. l. 26), kuris 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 2S-5900, atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ , iÅ¡dėstė teisės aktus reglamentuojančius ginčo santykius (b. l. 28-29).

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų bei nuteistųjų teisė naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse.

Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkte (2010 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 1R-22 redakcija, galiojusi ginčijamo LukiÅ¡kių TI-K sprendimo priėmimo metu) be Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintų daiktų, buvo numatyta ir nuteistųjų teisė naudotis radijo imtuvais, barzdaskutėmis, vaizdo leistuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, garso grotuvais, televizoriais, kurių ekranų įstrižainės ne didesnės kaip 51 centimetras, kompiuteriais, vandens Å¡ildytuvais, plaukų džiovintuvais, elektriniais virduliais, skrudintuvais, sumuÅ¡tinių keptuvėmis, muzikos instrumentais, kompaktiniais diskais ir kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis, stalinėmis lempomis, patalyne (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raÅ¡tu atsisako Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Kalėjimų departamento direktorius 2010-02-24 įsakymu Nr. V-46 patvirtintų Nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sÄ naudų apskaičiavimo ir iÅ¡laidų už sunaudotÄ elektros energijÄ apmokėjimo taisyklių 2 punkte kirpimo maÅ¡inėlė nenurodyta kaip elektros prietaisais, kuriam nustatyta vidutinė galia.

Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad nuteistųjų teisė naudotis kirpimo maÅ¡inėle minėtuose teisės aktuose nėra nustatyta. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamuose aktuose, kirpimo maÅ¡inėlė neįraÅ¡yta į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkte nurodytų nuteistiesiems leidžiamų naudotis daiktų sÄ raÅ¡Ä , taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-02-24 įsakymu Nr. V-46 patvirtintų Nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sÄ naudų apskaičiavimo ir iÅ¡laidų už sunaudotÄ elektros energijÄ apmokėjimo taisyklių 2 punktÄ , kuriame kirpimo maÅ¡inėlė nenurodyta kaip atitinkamos galios elektros prietaisas, už kurio eksploatavimÄ pataisos įstaigoje galima bÅ«tų paskaičiuoti apmokestinamas elektros sÄ naudas.

Atsakovo veiksmai, paimant iÅ¡ pareiÅ¡kėjo kirpimo maÅ¡inėlę, bei skundžiami atsakovų sprendimai, yra teisėti ir pagrįsti. Nenustačius neteisėtų atsakovo LukiÅ¡kių TI-K ar jo pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti (CK 6.271 str.). Taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovÄ LukiÅ¡kių TI-K leisti pareiÅ¡kėjui naudotis kirpimo maÅ¡inėle.Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reguliuoja CK 6.271 straipsnis, jame nustatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant, galimas žalos atlyginimas.

ŽalÄ atsiradusiÄ dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Å iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. CK 6.250 straipsnyje yra nustatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant, galimas moralinės žalos atlyginimas.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. VieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje nustatytais atvejais atsiranda esant tik trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. Taigi, civilinei atsakomybei atsirasti dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų bÅ«tina sÄ lyga – neteisėti veiksmai ar neveikimas.

Pats pareiÅ¡kėjas nurodo, jog neturtinę žalÄ , patyrė dėl to, jog negalėjo naudotis kirpimo maÅ¡inėlė, kadangi LukiÅ¡kių TI-K jÄ paėmė. Kadangi teismas, nagrinėdamas bylÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad galiojantys teisės aktai nenustato, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas nuteistuoju, turi teisę naudotis kirpimo maÅ¡inėle, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaip bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos, nėra.CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė žala. Kaip minėta, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovo veiksmai teisėti, dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala, reglamentuota CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, neatsirado. Tam tikras kalinamųjų laisvės ir norų įgyvendinimo apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atkreiptinas dėmesys, kad Kalėjimų departamentas ginčijamame sprendime informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad vadovaujantis Lietuvos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos:

Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Žin., 2010, Nr. 41-1999) plaukų kirpimui turi bÅ«ti įrengta kirpykla. Pažymėjo, kad kirpyklos pataisos įstaigose įrengtos vadovaujantis aukščiau minėtos higienos normos 37 punkto reikalavimais. Patvirtino, kad pataisos įstaigoje užtikrintos visos sÄ lygos ir galimybės nuteistiesiems suteikti kirpimo paslaugas.Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas leisti naudotis kirpėjo paslaugomis (b. l. 21). LukiÅ¡kių TI-K 2014-01-07 raÅ¡tu pranešė pareiÅ¡kėjui, kad jam suteikiama galimybė nuolat naudotis kirpėjo paslaugomis (b. l. 20).Kadangi teismas nenustatė, jog LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmai buvo neteisėti, reikalavimas dėl 350 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,nusprendė:PareiÅ¡kėjo R.

L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                  Violeta Balčytienė                                                                                      Bronius JanuÅ¡ka                                                                                   Liudmila Zaborovska