2019-11-13 Nr. AB-21499-4-45-3-00230-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5687-602/2019

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00230-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant vertėjui Giedriui Kašubai,

užsieniečiui (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui O. B. ir jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Svetlanai Semėnienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio O. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio O. B. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) su 2019 m. rugsėjo 13 d. teikimu Nr. (21/26)-7K-820 (toliau – ir Teikimas) kreipėsi į teismą ir prašė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2, 5 punktais, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsniu, pratęsti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio O. B. (toliau – ir užsienietis) sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. gruodžio 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad 2019 m. gegužės 27 d. užsienietis buvo grąžintas pagal Dublinas III reglamentą į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2019 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (15/6-11)-12PR-81 nusprendė nesuteikti užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos.

3. Užsieniečių registracijos centras pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas 3 mėnesiams, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 21 d.

4. Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Pajėgų valdymo valdybos pranešta, kad užsienietis ieškomas (duomenys neskelbtini) Respublikos tikslu jį išduoti (už sukčiavimą). Polis II ieškomų asmenų registro duomenimis, užsienietis ieškomas ekstradicijos tikslu, taip pat yra ieškomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kaip skolininkas ir atsakovas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinėje sistemoje yra duomenys apie tai, kad, Policijos departamento vertinimu, jis laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

5. Užsienietis paaiškino, kad jis yra verslininkas, užsiima automobilių pirkimu –pardavimu, jis Lietuvoje gyvena ir verslauja apie 5–6 metus, Kaune nuomojo būstą, kurio šeimininkas jį “pakišo”, nurodydamas, jog tai jis turi grąžinti pinigus kreditoriams. Jis, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, įstatymų nepažeidinėjo, nepažeidinėja ir nesiruošia pažeidinėti, todėl jokio pavojaus visuomenei nekelia, todėl prašė netenkinti teikimo.

6. Užsieniečio atstovė prašė netenkinti teikimo, nes užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, antra vertus, vyksta civilinis ginčas dėl skolų tarp (duomenys neskelbtini) piliečių, kurie buvo atvykę į Lietuvą ir sumušę jos atstovaujamąjį, tačiau baudžiamoji byla buvo nutraukta. (duomenys neskelbtini) jam kurpiamos baudžiamosios bylos dėl sukčiavimo ir pasitelkiant valdžios institucijas bandoma jį susigrąžinti į jo kilmės šalį. Tačiau užsienietis nekelia jokio pavojaus visuomenės saugumui, tad jam gali būti taikoma ir alternatyvi sulaikymui priemonė.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Teikimą patenkino ir pratęsė užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2019 m. gruodžio 21 d. (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 10 str., 113 str. 1 d. 2, 7 p., 117 str.).

8. Teismas nustatė, kad byloje yra duomenų, jog užsienietis ieškomas (duomenys neskelbtini) Respublikos, tikslu jį išduoti (už sukčiavimą). Polis II ieškomų asmenų registro duomenimis, užsienietis ieškomas ekstradicijos tikslu, suradus asmenį, prašoma sulaikyti jį ir susisiekti su Lietuvos kriminalinės policijos biuru Tarptautinių ryšių valdyba (Interpolu) dėl tolimesnių veiksmų asmens atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais. Teismo vertinimu, šie sulaikymo pagrindai pasibaigus sulaikymo terminui nėra pasikeitę (teismui nepateikta jokių duomenų, jog užsieniečio sulaikymą būtų pagrindas pripažinti nepagrįstu ir pan.), o faktinės bylos aplinkybės rodo, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ir ilgą laiką gyveno neteisėtai, ir, nors šiuo metu užsieniečio apeliacinis skundas dar nėra išnagrinėtas, tačiau sulaikymas objektyviai reikalingas kol bus galutinai baigtos procedūros dėl užsieniečio teisinio statuso nustatymo, nes priešingu atveju (nesulaikius) užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

III. 9. Užsienietis (apeliantas) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su apeliaciniu skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliaciniame skunde dėstomi tokie pagrindiniai argumentai:

9.1. Apeliantas šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl Lietuvos Respublikoje jis yra teisėtai ir jo sulaikymas negali būti grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 bei 7 punktuose numatytais pagrindais.

9.2. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje. Nagrinėjamu atveju apelianto sulaikymas grindžiamas tuo, jog, Policijos departamento vertinimu, jis yra laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, paskelbta asmens paieška Interpolo duomenų bazėje. Apelianto nuomone, teismas neturėtų apsiriboti formaliu jo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei konstatavimu, turėtų būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir tokios grėsmės galimybės akivaizdumas atitinkamo sprendimo priėmimo metu, be to, būtina užtikrinti ir teisingą valstybės, visuomenės ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, ką suponuoja proporcingumo principo reikalavimai. Taip pat turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmė valstybės saugumui galimybė (priimant atitinkamą sprendimą) turi jau egzistuoti, jeigu grėsmė valstybės saugumui galimybė tikrovėje neegzistuoja (yra nereali) arba tokios grėsmės galimybė tik tariamai gali atsirasti kažkada ateityje (nėra akivaizdi laiko požiūriu), sulaikyti asmenį nėra pagrindo. Šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais ir, kas svarbu šiuo atveju, jų pobūdžiu.

9.3. Gero administravimo principas reikalauja, kad užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio nebūtų nagrinėjamas nepagrįstai ilgą laiką ir tik siaurai formaliai.

9.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikoje pateikė prieglobsčio prašymą nurodydamas, jog jam kilmės valstybėje gresia neteisėtas įkalinimas ar pavojus gyvybei dėl kartu dirbusių asmenų keršto, jų iniciatyva sufabrikuotos baudžiamosios bylos. Taip pat pažymi, jog būdamas Lietuvos Respublikoje jokios nusikalstamos veikos nepadarė, nuo 2019 m. gegužės 27 d., t. y. buvimo Vilniaus oro uosto pasienio užkardos patalpose ir prieglobsčio prašymo pateikimo, nebandė išvykti ar kitaip pažeisti nacionalinių įstatymų. Baudžiamosios bylos iškėlimas jo kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jo buvimo Lietuvos Respublikoje laiku atsiradusi galima grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra įrodyta, jog ji realiai egzistuoja tiek laiko, tiek ir įrodymų pakankamumo požiūriu, yra susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu.

9.5. Apelianto įsitikinimu, teismas, tenkindamas teikimą, neįvertino grėsmės saugumui, viešajai tvarkai realumo bei tokios grėsmės akivaizdumo sprendimo priėmimo metu, dėl ko nebuvo užtikrintas proporcingumo principo reikalavimas dėl teisingos valstybės, visuomenės ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyros.

10. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į užsieniečio apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti galioti.

11. Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad užsienietis yra ieškomas Interpolo ieškomų asmenų duomenų bazėje. Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybos pranešta, kad minėtas užsienietis ieškomas (duomenys neskelbtini) Respublikos, tikslu jį išduoti (už sukčiavimą). Taip pat jis yra ieškomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kaip skolininkas ir atsakovas. Policijos departamentas 2019 m. birželio 17 d. pateiktoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

12. Užsieniečių registracijos centras pažymi, kad prieglobsčio prašytojas turėtų būti sulaikomas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 ir 5 dalių pagrindais, tačiau ši aplinkybė – kito straipsnio taikymas, pati savaime nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su pareiškėjo sulaikymo pagrįstumu, kadangi pirmosios instancijos teismas sulaikymą sieja su grėsme viešajai tvarkai ir visuomenei ir taiko Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytus pagrindus. Prieglobsčio prašytojui taikomi analogiški pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkte, todėl formalus kitos straipsnio dalies nurodymas negali būti pagrindu panaikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5114-575/2019).

13. Užsieniečių registracijos centras nesutinka su pareiškėju, jog jo grėsmė Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai ir visuomenei nėra įrodyta, kad būdamas Lietuvos Respublikoje jis nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos. Europos Žmogaus Teisių Teismas (žr. 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07) yra pažymėjęs, jog grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Nacionalinio saugumo sąvoka gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, visuomenei ar viešajai tvarkai pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo. Įstatyme vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui ar viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir tokias nustatęs, gali pripažinti, jog užsienietis gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui ar viešajai tvarkai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019).

14. Užsieniečių registracijos centras pažymi, kad, remiantis byloje esančia informacija, nustatyta, jog užsienietis apgaulės būdu gavo Lietuvos Respublikos vizą, kuri 2018 m. gegužės 17 d. sprendimu buvo panaikinta. Nuo 2011 m. užsieniečio pase yra įklijuotos 9 Lietuvos Respublikos vizos. Išduotų vizų galiojimo laikotarpiu užsieniečio buvimas Šengeno teritorijoje buvo leistinas nuo 13 iki 90 dienų. Tikrinant užsieniečio pasą, rastos 2 Lietuvos Respublikos ambasadoje išduotos vizos, kurios buvo panaikintos dėl to, kad užsienietis bandė akivaizdžiai jas suklastoti, t. y. pakeisti joje padarytus įrašus tam, kad prailginti savo buvimo Šengeno teritorijoje teisėtumą. Užsienietis pats nesikreipė į kompetentingas valdžios institucijas dėl prieglobsčio suteikimo, atsiradus pavojui jo gyvybei ar sveikatai grįžimo į kilmės šalį metu, tačiau tokį prašymą pateikė tik tuomet, kai buvo sulaikytas dėl neteisėto buvimo Šengeno valstybių teritorijoje. Tokie pareiškėjo veiksmai vertinami kaip piktnaudžiavimas prieglobsčio suteikimo procedūra, siekiant išvengti išsiuntimo į kilmės šalį bei siekiant ne paties prieglobsčio (nes nuo 2017 m. atvykęs į Šengeno valstybių teritoriją nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo), o jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamų garantijų, viena iš kurių yra galimybė laisvai judėti. Yra didelė tikimybė, kad užsienietis, turėdamas neigiamą sprendimą dėl prieglobsčio ir būdamas paieškomas savo valstybėje, imsis bet kokių priemonių išvengti išsiuntimo į tėvynę, slapstysis nuo kompetentingų valdžios institucijų, kurios vykdys jo išsiuntimą, arba neteisėtai išvyks į Europos Sąjungos valstybes nares. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas artimiausiu metu 2019 m. lapkričio 20 d. ketina paskelbti neskundžiamą nutartį pareiškėjo prieglobsčio byloje, tuomet užsienietis gali prarasti prieglobsčio prašytojo statusą, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje taps neteisėtu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio O. B. sulaikymo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Užsieniečių registracijos centras su Teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre 2019 m. gruodžio 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

17. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Teikimą patenkino ir pratęsė užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2019 m. gruodžio 21 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais.

18. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad sulaikymas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 bei 7 punktuose numatytais pagrindais jam negalėjo būti taikomas, kadangi užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą. Užsieniečio teigimu, teismas neįvertino grėsmės saugumui, viešajai tvarkai realumo bei tokios grėsmės akivaizdumo sprendimo priėmimo metu, dėl ko nebuvo užtikrintas proporcingumo principo reikalavimas. Be to, užsienietis akcentuoja, kad po prieglobsčio prašymo pateikimo nebandė išvykti ar kitaip pažeisti nacionalinių įstatymų.

19. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

20. Nagrinėjant bylas dėl asmenų sulaikymo taip pat svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

21. Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 27 d. užsienietis buvo grąžintas pagal Dublinas III reglamentą į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, Migracijos departamentas 2019 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (15/6-11)-12PR-81 nusprendė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio (minėtas sprendimas apskųstas teismui), galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas.

22. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatytais užsieniečių sulaikymo pagrindais, kurie taikomi, kai užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas.

23. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalis (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija) nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

24. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai pasibaigus sulaikymo terminui nėra pasikeitę (teismui nepateikta jokių duomenų, jog užsieniečio sulaikymą būtų pagrindas pripažinti nepagrįstu ir pan.), o faktinės bylos aplinkybės rodo, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ir ilgą laiką gyveno neteisėtai, ir sulaikymas objektyviai reikalingas kol bus galutinai baigtos procedūros dėl užsieniečio teisinio statuso nustatymo, nes priešingu atveju (nesulaikius) užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5114-575/2019, kurioje buvo spręstas to paties užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie patvirtina, jog užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės viešajai tvarkai. Ši išvada padaryta remiantis Policijos departamento pateiktais duomenimis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsižvelgęs į tai, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, todėl gali pasislėpti ar išvykti į kitą Šengeno valstybę, vertino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. sprendimu pagrįstai nusprendė taikyti užsieniečiui judėjimo laisvės ribojimą.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartyje pažymėjo, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatytais užsieniečio sulaikymo pagrindais, nors turėjo remtis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindais, pati savaime nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su užsieniečio sulaikymo pagrįstumu, ypač atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas pagrindas (siejamas su grėsme viešajai tvarkai), kurį taikė pirmosios instancijos teismas, yra labai panašus į Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytą pagrindą, todėl vien formalus kitos straipsnio dalies nurodymas negali būti pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-5114-575/2019 priėmimo nepasikeitė pareiškėjo teisinė padėtis ir išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės. Apeliaciniame skunde, teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai nekeičia esminių aplinkybių, sietinų su pareiškėjo sulaikymo pagrįstumu.

28. (duomenys neskelbtini) Respublikoje užsieniečiui yra iškelta baudžiamoji byla ir paskelbta tarptautinė paieška. Užsienietis yra kaltinamas sukčiavimu pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamąjį kodeksą, taigi užsieniečiui kilmės šalyje gresia baudžiamasis persekiojimas. 2019 m. birželio 18 d. sprendime, kuriuo atsisakyta suteikti užsieniečiui prieglobstį ir papildomą apsaugą, buvo vertinta, kad negalima laikyti, kad užsieniečiui gresia persekiojimas, kaip tai yra suprantama pagal Įstatymo reikalavimus. Nors šis sprendimas nėra galutinis, tačiau jo galiojimas nėra sustabdytas, taigi galiojančiame administraciniame sprendime yra nustatytos šiai bylai reikšmingos aplinkybės. Be to, Užsieniečių registracijos centro surinktais duomenimis buvo nustatyta, kad tikrinant užsieniečio pasą, buvo rastos dvi Lietuvos Respublikos ambasadoje išduotos vizos, kurios buvo panaikintos dėl to, kad užsienietis bandė akivaizdžiai jas suklastoti. Remiantis šiais duomenimis (tiek dėl pareiškėjo veiksmų kilmės valstybėje, tiek Lietuvos Respublikoje) padaryta pagrįsta išvada, kad užsienietis laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Nagrinėjamu atveju proporcingumo principas ir teisinga valstybės, visuomenės ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyra buvo užtikrinti.

29. Nors pirmosios instancijos teismas tikrinamu atveju nepagrįstai vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatytais užsieniečių sulaikymo pagrindais, tačiau, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartyje padarytas išvadas, kad vien formalus kitos straipsnio dalies nurodymas negali būti pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą, konstatuoja, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą.

30. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu užsieniečiui sulaikymo terminas pagrįstai pratęstas iki 2019 m. gruodžio 21 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pritaikius alternatyvias sulaikymui priemones, nebūtų pasiekti įstatyme nustatyti tikslai.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio O. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Veslava Ruskan