2018-09-25 Nr. AB-16421-3-61-3-01100-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1000-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01100-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (J. S.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 14 d. grįžęs į gyvenamąją zoną po ilgalaikio pasimatymo su žmona, buvo iškviestas į budinčią dalį ir jam liepta rašyti pasiaiškinimą dėl kratos metu rastų apie 300 g. šokoladinių saldainių ir 100 g. arbatos. Pažymėjo, kad tokių daiktų neturėjo ir visa tai nurodė savo paaiškinime. Teigė, kad Vilniaus PN administracija į jo paaiškinimus neatsižvelgė ir 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu paskyrė nuobaudą – 10 parų baudos izoliatoriuje. Nesutikdamas su paskirta nuobauda pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas).

3. Pareiškėjo teigimu, ta pati pamaina 2015 m. gruodžio 9 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl drausmės pažeidimo, nurodydama, kad pareiškėjas 7.30 val. pastebėtas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18, pilnai nusirengęs ir apsiklojęs miegantis savo nepaklotoje lovoje. Pažymėjo, kad pagal šį tarnybinį pranešimą nuobauda nebuvo skirta, apsiribota pokalbiu, tačiau akcentavo, jog tarnybiniame pranešime nurodyta informacija neatitiko tikrovės, dėl ko jis labai išgyveno. Mano, kad tarnybinis pranešimas surašytas dėl jo paduoto skundo Kalėjimų departamentui.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad Kalėjimų departamentas 2016 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 2 panaikino jam 2015 m. lapkričio 18 d. paskirtą nuobaudą, tačiau pareiškėjas jau buvo ją atlikęs. Atkreipė dėmesį, jog viso patikrinimo metu jis nebuvo pristatytas į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją, jo prašymas dėl lygtinio paleidimo nebuvo patenkintas, dėl ko jis patyrė daug neigiamų išgyvenimų, vos neiširo jo santuoka, nes sutuoktinei labai sunku pragyventi vienai.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 14 d. atlikus pareiškėjo visuminę kratą, tarp jo daiktų rasti šokoladiniai saldainiai ir arbata. Pažymėjo, kad šių daiktų pareiškėjas neštis į gyvenamąją zoną neturėjo teisės, todėl tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas ir jam 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 28-1295(1) paskirta nuobauda. Teigė, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, panaikino Vilniaus PN 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 28-1295(1), kadangi 2015 m. lapkričio 14 d. atlikus pareiškėjo visuminę kratą, nebuvo surašytas visuminės kratos protokolas.

7. Atsakovas patvirtino, jog 2015 m. gruodžio 9 d. gautas tarnybinis pranešimas, kad 2015 m. gruodžio 9 d. 7.30 val. pareiškėjas pilnai nusirengęs ir apsiklojęs miegojo savo nepaklotoje lovoje, tokiais veiksmais pažeisdamas BVK 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. 3-82 „Dėl nuteistųjų dienotvarkės“. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 9 d. paaiškinime neigė tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, tačiau Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. gruodžio 15 d. viza nuspręsta pareiškėjo nebausti, apsiriboti pokalbiu, siekiant išvengti dienotvarkės pažeidimų ateityje.

8. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 11 d. gautas pareiškėjo prašymas pristatyti jį lygtinio paleidimo komisijai su intensyvia priežiūra. Teigė, kad 2015 m. lapkričio 16 d. parengta socialinio tyrimo išvada Nr. 57-233, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas šiuo metu neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatų. Akcentavo, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija priėmė 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. 59-291, kuriuo nutarė netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, todėl mano, jog 2015 m. lapkričio 18 d. pareiškėjui paskirta nuobauda neturėjo įtakos sprendimo dėl lygtinio paleidimo netenkinimo priėmimui.

9. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, jo nurodyti subjektyvūs neigiami išgyvenimai neindividualizuoti, prašoma priteisti neturtinė žala nėra pagrįsta, dėl ko skundas turėtų būti atmestas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pripažindamas, kad pareiškėjui nuobauda Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 28-1295(1) paskirta nepagrįstai. Likusią skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas atliko Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 28-1295(1) paskirtą nuobaudą, tačiau dėl jo galimai padaryto pažeidimo tyrimo ir atitinkamai nuobaudos skyrimo metu padarytų procedūrinių pažeidimų (nesurašytas visuminės kratos protokolas) skirta nuobauda panaikinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. N-2. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti neteisėtus Vilniaus PN veiksmus.

12. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog pagal BVK 143 straipsnio 8 dalį skundo padavimas dėl paskirtos nuobaudos nesustabdo nuobaudos vykdymo, todėl paskirta nuobauda dar iki Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. N-2 priėmimo įvykdyta pagrįstai, tačiau teismas vertino, kad minėta aplinkybė nepašalina atsakovo galimai padaryto pažeidimo, t. y. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 157 punkto reikalavimų nesilaikymo.

13. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad nepagrįstos nuobaudos paskyrimas įtakojo sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimą, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo atsižvelgta į 2015 m. lapkričio 16 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-233, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismas pažymėjo, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, 2015 m. gruodžio 3 d. posėdžio metu įvertinusi pareiškėjo sunkėjančius nusikaltimus, jau pažeistas lygtinio paleidimo sąlygas, nusikaltimams būdingą modelį, gyvenimo stilių ir draugus, mąstymą bei elgesį bausmės atlikimo metu (turi 5 galiojančias nuobaudas), nedidelę atliktą bausmės dalį bei vidutinę nusikalstamo elgesio riziką (87 balai), sprendė, jog pareiškėjo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

14. Įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su 2015 m. gruodžio 9 d. tarnybinio pranešimo surašymu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad surašytas tarnybinis pranešimas pareiškėjui jokių realių neigiamų pasekmių nesukėlė, kadangi nuobauda už tarnybiniame pranešime nurodytus veiksmus jam nebuvo skirta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kokią būtent neturtinę žalą patyrė dėl 2015 m. gruodžio 9 d. tarnybinio pranešimo surašymo, nenurodė neigiamų pasekmių, kurios pagal savo pobūdį ir mastą prilygtų neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjui neįrodžius paties neturtinės žalos fakto, valstybės civilinė atsakomybė negalima, todėl teismas pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

15. Pasisakydamas dėl Vilniaus PN 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu pareiškėjui paskirtos nuobaudos teismas iš dalies sutiko su pareiškėjo argumentu, kad neteisėtai paskirta nuobauda jam galėjo sukelti neigiamas emocijas ir tam tikrus dvasinius išgyvenimus. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog šios nuobaudos paskyrimas neįtakojo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sprendimo dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo visuminės kratos metu nebuvo rasti draudžiami turėti daiktai, sprendė, kad pareiškėjas nors ir patyrė neturtinę žalą, tačiau jos kompensavimas pinigais neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

III. 16. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, jog teismas nepagrįstai jam nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pažymi, kad teismo priimtas sprendimas neproporcingas jam neteisėtai paskirtos ir atliktos nuobaudos sukeltiems išgyvenimams kompensuoti.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde neindividualizavo ir nepagrindė subjektyvių neigiamų pasekmių, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikė dokumentų apie jo sveikatos būklę, kitas fizines ir psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

20. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialines teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 28-1295(1) paskirtos nuobaudos, kuri Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. N-2 panaikinta.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad Vilniaus PN direktorius, 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu pareiškėjui paskyręs nuobaudą, kuri Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. N-2 panaikinta, konstatavus, jog atsakovas paskirdamas nuobaudą padarė procedūrinį pažeidimą, t. y. nesilaikė Instrukcijos 157 punkto reikalavimų (nesurašytas visuminės kratos protokolas), atliko pareiškėjo atžvilgiu neteisėtus veiksmus. Teismas vertino, jog teisės pažeidimo pripažinimas šiuo nagrinėjamu atveju savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su atsakovo nepagrįstai paskirta nuobauda, tačiau teigia, kad atsižvelgiant į jo patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir kt., jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

25. Pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-894-520/2018).

26. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

27. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2259-1062/2018).

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą iš esmės grindžia patirtais nepatogumais ir dvasiniais išgyvenimais dėl Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 28-1295(1) paskirtos nuobaudos. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamentas, atlikęs tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo skundo, 2016 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. N-2 panaikino Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 28-1295(1), kadangi nuobauda paskirta pažeidžiant Instrukcijos 157 punkto reikalavimus, t. y. pripažinus, jog atsakovas, nesurašydamas visuminės kratos, kuria remtasi įrodinėjant pareiškėjo pažeidimo padarymo faktą, protokolo, padarė procedūrinį pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 28-1295(1) paskirtos nuobaudos panaikinimas dėl procedūrinių pažeidimų savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjas nepadarė veiksmų, dėl kurių jam buvo paskirta nuobauda. Šiame kontekste akcentuotina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo visuminės kratos metu nebuvo rasti draudžiami turėti daiktai, todėl pats pareiškėjo pažeidimo padarymo faktas nėra nuginčytas.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvada, kad nepagrįstas nuobaudos paskyrimas galėjo sukelti pareiškėjui neigiamas emocijas ir tam tikrus dvasinius išgyvenimus, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas savo teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė tik abstrakčius teiginius ir nepagrindė patirtos neturtinės žalos bei jos dydžio. Tiek pagal CK 6.250 straipsnį, tiek pagal teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose asmens reikalavimas atlyginti jam padarytą neturtinę žalą yra vertintinas itin individualiai, todėl nukentėjusysis privalo nurodyti ir pagrįsti, kuo konkrečiai jam pasireiškė žalos padarymas, kokios konkrečios pasekmės dėl to jam atsirado, ar pasekmės atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų, t. y. būtina įrodyti konkrečiai patirtas pasekmes, ar tai buvo atsakovo veiksmų padarinys, ar nukentėjusio asmens patyrimai vertintini kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimo faktą bei jos dydį grindžia bendro pobūdžio teiginiais, nepateikdamas išsamaus žalos pagrindimo bei jos patvirtinimo įrodymais. Pareiškėjas nepateikė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus pagrindžiančių įrodymų (pvz., atitinkamų pažymų iš gydymo įstaigų), o vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2024-525/2016).

30. Pareiškėjas teigia, jog Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 28-1295(1) paskirta nuobauda įtakojo sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimą.

31. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. gruodžio 8 d. nutarimas Nr. 59-291, kuriuo nutarta netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priimtas atsižvelgiant į 2015 m. lapkričio 16 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-233, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytas vien dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos, kadangi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija minėtą sprendimą priėmė įvertinusi visumą aplinkybių ir duomenų, t. y. pareiškėjo padarytus pažeidimus, gyvenimo sąlygas, išsilavinimą, mokymąsi ir galimybes įsidarbinti, lėšų tvarkymą ir pajamas, ryšius, gyvenimo stilių ir draugus, piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocinę gerovę, mąstymą ir elgesį, nuostatas, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą ir kitus reikšmingus duomenis. Be to, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos gali būti skundžiamas apylinkės teismui, kuris įstatymų nustatyta tvarka patikrina Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą (BVK 164 str. 6 d.).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatyto pažeidimo pobūdį (paskirta nuobauda – 10 dienų baudos izoliatoriuje, kuri panaikinta dėl atsakovo padarytų procedūrinių pažeidimų skiriant nuobaudą), mastą, trukmę ir intensyvumą (vienkartinis atvejis), tai, kad pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nedetalizavo, kaip pasireiškė jo patirta neturtinė žala, o byloje nenustatyta, jog pareiškėjui dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės (pvz., sveikatos sutrikimai), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams šiuo aspektu ir jų nekartodama, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.

33. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė