2017-01-31 Nr. AB-2350-3-63-3-01114-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-67-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01114-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 12.2.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui V. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, KRATC) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 3), prašydamas priteisti iš atsakovo V. K. 13,61 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą „Garažas“, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Nurodė, kad pagal 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai) už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Nurodė, jog atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 16 d. sprendimu (b. l. 19-21) pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. K. pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 5,50 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 5) nustatė, jog atsakovui nuosavybės teise iki 2013 m. lapkričio 8 d. priklausė nekilnojamojo turto objektas – garažas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pagal Nuostatų 3 punktą ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pareiškėjo 2015 m. liepos 22 d. pažymos Nr. (8.2)-5R-2188 bei pakartotinio mokėjimo pranešimo (b. l. 4, 7) nustatyta, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovas nesumokėjo 13,61 Eur vietinės rinkliavos (vietinė rinkliava paskaičiuota pagal Nuostatų 1 priedo 8 punktą (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 garažų paskirties pastatui nustatyta 19 Lt (5,50 Eur) metinė vietinė rinkliava, kuri galiojo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.). Duomenų, jog atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo, byloje nėra.

Tačiau teismas dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo ir priteistinos sumos dydžio pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (nutartys administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi, arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis.

Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėta, jog tokios praktikos analogiškose bylose (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

Atsižvelgęs į minėtas nuostatas ir įvertinęs nagrinėjamo ginčo pobūdį, teismas sprendė, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015).

Todėl, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu, teismas pareiškėjui iš atsakovo priteisė vietinę rinkliavą už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. liepos 24 d. Taigi, įvertinęs tai, teismas sprendė, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., todėl vietinė rinkliava priteista už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-2188 duomenimis, už 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpį įsiskolinimo sumą sudaro 8,11 Eur vietinės rinkliavos ir konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamos sumos priverstinio išieškojimo senaties terminas, ši reikalavimo dalis atmesta kaip nepagrįsta. Byloje nustačius, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. yra nesumokėjęs 5,50 Eur (13,61 - 8,11) ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteista pareiškėjui.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pateikė apeliacinį skundą (b. l. 24), kuriame prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas prašymas priteisti vietinės rinkliavos skolą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą iš dalies, neteisingai vadovaujasi MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostata. Iš MAĮ 68 straipsnio 1 dalies turinio aišku, kad ši nuostata apibrėžia mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcijos 25 punktas ir 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcijos 13 ir 23 punktai) numato, kad Klaipėdos miesto savivaldybės vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiuojama už einamuosius kalendorinius metus ir apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą mokėtojas informuojamas mokėjimo pranešimu. Kreipimosi į teismą dieną UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras naujai ne apskaičiuoja ir ne perskaičiuoja vietinės rinkliavos, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais (už 2008 m. vietinė rinkliava apskaičiuota 2008 m., už 2009 m. vietinės rinkliava apskaičiuota 2009 m. ir t. t.) jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipiasi, siekdamas priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą ir atitinkamais metais apskaičiuotą vietinę rinkliavą. Vadinasi, šios administracinės bylos apimtyje negali būti taikomas MAĮ 68 straipsnis aiškinant, jog pareiškėjui gali būti priteisiama vietinė rinkliava už kreipimosi į teismą metus ir penkerius praėjusius metus (2014, 2013, 2012, 2011 ir 2010 m.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje byloje Nr. A-309-442/2015 dėl vietinės rinkliavos priteisimo ieškinio senaties netaikė ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo jos įvedimo dienos – 2008 m. liepos 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo V. K. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą – garažą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą patenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovo pareiškėjui 5,50 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta nepriteisti dalies nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos, iš esmės argumentuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai pareiškėjo reikalavimui taikė Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą penkerių metų senaties terminą.

Apeliacine tvarka byla išnagrinėta vadovaujantis 1999 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusia iki 2016 m. birželio 30 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, o pareiškėjo argumentus, susijusius su, jo teigimu, netinkamu Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu, atmeta kaip nepagrįstus.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio, t. y. savo iniciatyva (žr., pvz., 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Pažymėtina, jog būtent tokia yra vyraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1d., 20 str. 3 d.) (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-602/2015; 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1056-602/2015; 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1712-442/2015; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-765-556/2016; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2236-575/2016; 2016 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1186-662/2016; 2016 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1178-756/2016 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nukrypti nuo aktualios ir vyraujančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, tad nėra pagrindo remtis ir pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015. Be kita ko, pareiškėjo nurodytame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendime Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų taikymo klausimas nebuvo kilęs ir nebuvo nagrinėtas. Šiame sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepasisakė dėl MAĮ 68 straipsnio taikymo ar netaikymo sprendžiant ginčą dėl vietinės rinkliavos priteisimo, t. y. neformavo jokios minėto MAĮ straipsnio taikymo praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2142-520/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pabrėždama, kad reikalavimams dėl vietinės rinkliavos priteisimo pagal analogiją taikomos MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatos, pritarė formuojamai šiuo klausimu teisės taikymo praktikai, atkreipdama dėmesį į šiuo aspektu aktualius (išvardytus) teismo precedentus. Taigi, pareiškėjo nurodytas pavienis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015, kuris priimtas iki minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimo ir joje nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų, ir kuriame nepasisakyta Mokesčių įstatymo 68 straipsnio taikymo ar netaikymo aspektu, negali būti vertinamas kaip nagrinėjamai bylai reikšmingas precedentas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. liepos 24 d., todėl, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Vadinasi, Klaipėdos apygardos administracinis teismas pagrįstai nepriteisė pareiškėjo naudai vietinės rinkliavos įsiskolinimą už visus 2009 m. ir pusę 2008 m., t. y. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines ginčo aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius bylai aktualius teisinius santykius, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas