2019-02-20 Nr. AB-4840-3-61-3-03078-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1232-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03078-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui. Į Lukiškių TI-K atvyko po sunkios operacijos, kurios metu buvo operuota (duomenys neskelbtini) ir nenuimtos (duomenys neskelbtini) siūlės, todėl buvo paskirti gydytojo apribojimai kelti sunkius daiktus, tačiau Lukiškių TI-K pareigūnai, neatsižvelgę į gydytojo nurodymus, liepė pareiškėjui nešti sunkų čiužinį, todėl pareiškėjo žaizda pradėjo pūliuoti ir buvo paskirta operacija. Dėl šių Lukiškių TI-K veiksmų patyrė didžiulę neturtinę žalą, nes buvo patirta trauma, galinti turėti įtakos tolimesniam gyvenimui, taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą bei emocinius sukrėtimus.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad kameros, kuriose buvo kalinamas, neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. sanitarinis mazgas buvo nešvarus, skleidė nemalonų kvapą, kamerose nebuvo šilto vandens, todėl nebuvo galimybių išsiplauti švariai indų, kamerose nebuvo įrengtų spintelių, todėl nebuvo vietos susidėti kasdieninių daiktų, ant sienų buvo pelėsis bei didelė drėgmė. Kamerose buvo bloga ventiliacija, langai buvo maži ir su grotomis, dėl to negalėjo prasiskverbti saulės šviesa, toks apšvietimas kenkė regėjimui. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K taip pat antisanitarinėmis sąlygomis atliko asmens ir daiktų apžiūrą, nes patalpa buvo šalta ir purvina, daiktai turėjo būti dedami į nešvarią dėžę, o asmuo verčiamas nusirengti prieš kitus nuteistuosius šaltoje patalpoje. Šios aplinkybės, pareiškėjo teigimu, žemina žmogaus orumą ir garbę. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 50 000 Eur suma.

4. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 29 d. papildomai informavo teismą, kad 2016 m. spalio 13 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K ir informavo pareigūnus, jog po turėtos (duomenys neskelbtini) operacijos jam yra ribojamas fizinis krūvis bei paskirta dieta, tačiau pareigūnai neatsižvelgę į minėtas aplinkybes, liepė pareiškėjui nešti asmeninių daiktų krepšį, kuris svėrė apie 30 kg, čiužinį ir miegamąją patalynę ir tai vyko kelis kartus dėl perkėlimo į kitą kamerą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K dirbančios medicinos seselės nemokėjo tinkamai atlikti žaizdos perrišimo procedūros ir nemūvėjo vienkartinių pirštinių. Atvykus į Pravieniškių pataisos namus, įstaigoje esantys gydytojai pastebėjo, kad pareiškėjo pilvo forma yra pakitusi ir diagnozavo (duomenys neskelbtini) dėl kurios pareiškėjui buvo paskirta operacija. Dėl atsakovo Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų pareiškėjui pablogėjo sveikata, todėl prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 50 000 Eur neturtinę žalą.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

6. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 21 d. Visą jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

7. Lukiškių TI-K nurodė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarką ir valymą atsakingi patys nuteistieji, o tam reikalingas inventorius yra išduodamas į kameras. Siekiant palaikyti švarą kamerose, yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

8. Dėl kamerų remonto Lukiškių TI-K nurodė, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Kameros įrengtos pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, jose yra reikalingas inventorius. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, todėl vėdinimas natūraliu būdu atitinka higienos normos reikalavimus ir tie asmenys, kurie reguliariai vėdina ir tvarko kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.

9. Pažymi, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema, o karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose bei siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose higienos normos nenumato.

10. Atsakovas nurodė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus ir išvykstant iš Lukiškių TI-K, atliekama visuminė krata atskiroje patalpoje, kurios metu pareiškėjui paeiliui nurodoma nusirengti drabužius, o visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi.

11. Atsakovas dėl medicininių paslaugų teikimo pareiškėjui nurodė, kad Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K pareiškėjui buvo užtikrintos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje nėra įregistruota Pareiškėjo prašymų arba skundų dėl aplinkybių, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų suteikimu.

12. Pažymėjo, kad nuteistiesiems teikiamas maistas atitinka Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytus valgiaraščius, kurie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

13. Lukiškių TI-K, atsižvelgęs į tai, kad nėra pagrindinių sąlygų civilinei atsakomybei kilti, t. y. žalos ir Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriuje nėra įregistruota pareiškėjo prašymų arba skundų dėl laikymo sąlygų įstaigoje.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 15 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė pareiškėjui S. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 100 Eur neturtinę žalą.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 20 d. Pareiškėjas teismui pateikė 2017 m. rugpjūčio 24 d. medicininę pažymą, patvirtinančią planuojamą operaciją bei rekomenduojamą fizinio krūvio ribojimą, 2017 m. kovo 22 d. medicininę pažymą, kurioje diagnozuotas pilvo sienos defektas po buvusios operacijos ir rasta (duomenys neskelbtini), bei VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2016 m. spalio 10 d. išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui 2016 m. spalio 2 d. buvo atlikta skubi (duomenys neskelbtini) operacija. Pareiškėjui buvo nustatytas specialus gydytojo režimas, t. y. dietos apribojimas, antibiotikai, perrišimas, 3 mėn. fizinio krūvio ribojimas, o jo metu turi būti dėvimas korsetas. Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija pateikė pareiškėjo sveikatos istoriją bei visus medicininius dokumentus laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 21 d.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas žalą kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios neatitiko teisės aktais nustatyto minimalaus ploto vienam asmeniui, sanitarinis mazgas buvo nešvarus, langai buvo maži, todėl pro juos nepatekdavo saulės šviesa, kameroje nebuvo pakankamai spintelių ir karšto vandens, o ant sienų buvo pelėsio. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad asmens ir daiktų apžiūra vyko patalpoje, kurioje buvo šalta, nešvaru, o pareiškėjas buvo priverstas viešai nusirengti drabužius, todėl jautė garbės ir orumo pažeminimą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad po atliktos operacijos buvo priverstas sunkiai nešti lovos čiužinį, patalynę ir asmeninius daiktus į kitą kamerą, o Lukiškių TI-K pareigūnai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas buvo po operacijos ir turėjo gydytojo nustatytų apribojimų dėl fizinio krūvio ir mano, kad (duomenys neskelbtini)atsirado būtent dėl šių aplinkybių.

17. Teismas pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 20 d.) pareiškėjas buvo kalinamas kameroje vienas arba su 7-8 asmenimis, tačiau vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas nebuvo pažeistas.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytas jo kalinimo Lukiškių TI-K sąlygas, kamerų neatitikimo higienos reikalavimams (kamerose tvyrojo drėgmė, pelėsis, buvo nemalonus kvapas, netinkama ventiliacija, trūko saulės šviesos, nebuvo karšto vandens) pažymėjo, kad įrodinėjimo našta pagrįsti savo dėstomus argumentus, pagal bendrąją taisyklę, tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Lukiškių TI-K, siekdamas pagrįsti gyvenamųjų patalpų atitikimą teisės aktų nuostatoms, pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, kurie iš dalies patvirtina, kad kameros, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, atitinka higienos normos taisykles. Pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gegužės 3 d. ir 2016 m. liepos 11 d. patikrinimo aktus, kuriuose užfiksuota kamera Nr. 123 būklė, nustatyta, kad šioje kameroje nėra vizualiai matomų pelėsių, drėgmė atitinka įstatymo nustatytas ribas, o kameroje esantys įrenginiai yra švarūs. Kadangi Lukiškių TI-K nepateikė duomenų dėl kameros būklės Nr. 252, teismas vertino, kad iš dalies yra įrodytas kamerų, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, atitikimas higienos normų reikalavimams.

19. Teismas nustatė, kad neatliekant patalpų rekonstravimo, kapitalinio remonto darbų, patalpų vėdinimas per langus neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Įvertinęs Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gegužės 3 d. ir 2016 m. liepos 11 d. patikrinimo aktus, kuriais buvo patikrinta kamera Nr. 123, teismas nurodė, kad šioje kameroje pažeidimų dėl netinkamo apšvietimo nenustatyta. Kadangi Lukiškių TI-K nepateikė duomenų dėl kameros Nr. 252 apšvietimo, teismas sprendė, kad iš dalies įrodyta, jog pareiškėjas buvo laikomas tinkamai apšviestoje kameroje.

20. Teismas, remdamasis Lietuvos higienos normos HN 76:2010, nustačiusios laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą, 21 punktu, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, todėl pareiškėjo teiginius dėl šilto vandens nebuvimo kameroje atmetė.

21. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl kratos atlikimo, teismas nurodė, kad Asmens ir daiktų apžiūros tvarka yra nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, kurio VIII skyriuje nurodyta, jog nuteistiesiems atvykus ir išvykstant iš Lukiškių TI-K yra atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata, kurios metu suimtasis (nuteistasis) privalo nusiimti drabužius iki apatinių baltinių. Atsižvelgęs į tai, kad Lukiškių TI-K, nurodydamas pareiškėjui nusirengti drabužius, elgėsi pagal teisės aktų nustatytą tvarką, todėl nenustatė, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu.

22. Įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumą, teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K neatliko pareiškėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti pareiškėjui kilusią ilgalaikę, o ne momentinę emocinę depresiją, pažeminimą ar reputacijos pablogėjimą.

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinės žalos buvimą taip pat grindžia tuo, jog Lukiškių TI-K neatsižvelgė į pareiškėjo būklę po neseniai turėtos operacijos ir liepė sunkiai nešti lovos čiužinį bei asmeninius daiktus ir taip sunkiai sutrikdė sveikatą, nes pareiškėjui atsirado (duomenys neskelbtini) ir laukia planinė operacija. Atsižvelgęs į pareiškėjo argumentus ir tai, kad Lukiškių TI-K atsiliepime nenurodė jokių argumentų dėl minėtų pareiškėjo teiginių, teismas iš dalies sutiko su pareiškėjo išdėstytais teiginiais.

24. Įvertinęs pareiškėjo ir Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atsiųstus medicininius duomenis, teismas nustatė, kad po 2016 m. spalio 2 d. įvykusios (duomenys neskelbtini) operacijos, pareiškėjui buvo nustatytas 3 mėn. fizinio krūvio ribojimas ir speciali maisto dieta. Lukiškių TI-K atsiliepime nenurodė, kokių ėmėsi priemonių, kad užtikrintų pareiškėjui gydytojo nustatytus specialius nurodymus. Teismas dėl pareiškėjo argumentų pažymėjo, kad jie yra prieštaringi, t. y. pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 11 d. skunde teigė, jog jam teko sunkiai nešti miegamąjį čiužinį ir asmeninius daiktus į 4 aukštą, o 2017 m. rugsėjo 29 d. papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad čiužinį ir asmeninius daiktus nešė iš 3 į 1 aukštą kelis kartus, tačiau atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas pagal judėjimo duomenis buvo vieną kartą perkeltas iš kameros Nr. 123 į kamerą Nr. 252 ir į tai, kad Lukiškių TI-K nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundo teiginius šiuo klausimu laikė įrodytais.

25. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl atsiradusios (duomenys neskelbtini) bei, kad tai yra pasekmė to, jog pareiškėjas po atliktos operacijos turėjo nešti miegamąjį čiužinį ir asmeninius daiktus, nurodė, kad su jais nesutinka, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių atsirado (duomenys neskelbtini), ir nėra nustatyta, jog ji atsirado dėl pareiškėjo turėto fizinio krūvio. Atsižvelgęs į tai, kad nėra objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti tiesioginį ryšį tarp pareiškėjo nešto čiužinio bei asmeninių daiktų ir atsiradusios (duomenys neskelbtini), pareiškėjo teiginius atmetė.

26. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą ir pažymėjo, jog pareiškėjas buvo kalinamas trumpą laiko tarpą, t. y. 8 dienas, todėl pagrindo teigti, kad pareiškėjas ilgą laiką jautė neigiamas emocijas, kurios galėjo turėti ilgalaikes neigiamas pasekmes, nėra. Tačiau sutiko su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, kad Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamų sąlygų sukūrimo pareiškėjui po operacijos, t. y. neužtikrino, kad pareiškėjas neturėtų fizinio krūvio ir gautų specialų dietinį maistą. Pažymėjo, kad tiesioginio priežastinio ryšio tarp pareiškėjo patirto fizinio krūvio ir nustatytos (duomenys neskelbtini) nėra nustatyta, o nesant objektyvių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų minėtas aplinkybes, pagrindo teigti, kad pareiškėjui kilo ilgalaikės neigiamos sveikatos pasekmės, nėra. Įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 100 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III. 27. Pareiškėjas S. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimą panaikinti ir priteisti po 150 Eur už parą neturtinės žalos atlyginimą bei 30 000 Eur už patirtą traumą ((duomenys neskelbtini)).

28. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2016 m. spalio 21 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis ploto reikalavimas, kamerose kartu buvo laikoma nuo 2 iki 8 asmenų, sąlygos kamerose antisanitarinės, neatitinkančios higienos normų.

29. Pareiškėjo teigimu, jis buvo priverstas nešti sunkų čiužinį ir savo asmeninius daiktus, nors jis pareigūnams aiškino, kad yra po operacijos ir jam negalima kelti sunkaus svorio, kadangi siūlės dar neišimtos. Tačiau pareigūnai į tai neatsižvelgė, dėl to jis gavo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas negali dirbti didesnio fizinio krūvio reikalaujantį darbą, negali sportuoti, jam reikalinga dar viena operacija. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, fizinį skausmą.

30. Nesutinka su teismo sprendimu dėl 100 Eur neturtinės žalos priteisimo ir su ta dalimi, kurioje nurodyta, kad medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota dėl kokių priežasčių atsirado (duomenys neskelbtini), nenurodyta, kad ji atsirado dėl fizinio krūvio. Pareiškėjas teigia, kad medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad jam ribojamas svorio kilnojimas, o pakėlęs tokį svorį, akivaizdu, kad vidinės siūlės plyšo ir jis gavo (duomenys neskelbtini). Dėl to sutrikęs virškinimas, negali dirbti, sportuoti, reikalinga operacija.

31. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo žalos atlyginimo principais, teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Taip pat teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, atsižvelgė tik į kalinimo laikotarpį, tačiau nevertino kalinimo sąlygų (vėdinimo, drėgmės ir pelėsio kamerose). Teigia, kad sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi nenurodyta, kodėl teismas nesirėmė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika priteisiant neturtinės žalos atlyginimą. Be to pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus pareiškėjo nurodytas pažeidimus, dėl dalies jų nepasisakė.

32. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti, teismo spendimą palikti galioti.

33. Atsiliepime atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais, jis tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

34. Lukiškių TI-K vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą dalyje, kurioje skundas buvo atmestas, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

36. Pareiškėjas skunde prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad Lukiškių TI-K neužtikrino jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, t. y. vienam asmeniui tenkančios ploto normos, kamerose nuo tualeto sklido nemalonus kvapas, kamerose drėgna, sienos pasidengusios pelėsiu, kamerose nebuvo šilto vandens, nebuvo spintelių, dėl to negalėjo susidėti savo daiktų, buvo bloga ventiliacija, apšvietimas, krata atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, buvo verčiamas nusirengti šaltoje patalpoje prieš kitus asmenis, jis buvo po operacijos ir jam ribotas fizinis krūvis, tačiau pareigūnai į tai neatsižvelgė, jis turėjo nešti sunkų čiužinį su patalyne ir sunkų savo krepšį su daiktais, dėl to patyrė traumą (gavo (duomenys neskelbtini)).

37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, remdamasis ginčui aktualiais teisės aktais, EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, konstatavo, kad Lukiškių TI-K ginčijamu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui tinkamo apšvietimo, neužtikrino tinkamų sąlygų pareiškėjui po operacijos, kad jis neturėtų fizinio krūvio ir gautų specialų dietinį maistą, todėl nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 100 Eur ir priteisė šią sumą iš atsakovo.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė tik į kalinimo laikotarpį, tačiau nevertino kalinimo sąlygų (vėdinimo, drėgmės ir pelėsio kamerose), nenurodė argumentų, dėl ko, priteisdamas neturtinę žalą, nesirėmė EŽTT praktika. Be to pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus pareiškėjo nurodytas pažeidimus, dėl dalies jų nepasisakė.

39. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

41. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, šių motyvų nekartoja.

42. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų ir aplinkybių vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais

43. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai pripažino, kad pareiškėjo pretenzijos ginčo laikotarpiu dėl to, kad atsakovas nesudarė tinkamų sąlygų pareiškėjui po operacijos, kad jis neturėtų fizinio krūvio ir gautų specialų dietinį maistą, taip pat dalyje dėl apšvietimo (atsakovui nepateikus duomenų) yra pagrįstos, kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų pagrįstai nepripažino.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde, be kita ko, teigė, kad kamerose ginčo laikotarpiu nebuvo spintelių, dėl to jis negalėjo susidėti savo daiktų. Sutiktina, kad dėl šio pareiškėjo reikalavimo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė.

45. Įvertinusi byloje pateiktus atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus dėl baldų ir kito inventoriaus kamerose įrengimo, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodo atsakovas, Lukiškių TI-K visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims sudėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, kitų baldų.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jų nenurodė ir pareiškėjas, sudarančių pagrindą netikėti atsakovo pateikta informacija dėl lentynų ir spintelių kamerose įrengimo, todėl šiuo atveju šio pareiškėjo nurodyto pažeidimo nėra pagrindo pripažinti pagrįstu. Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė ir juos įvertino, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, dėl kokio konkrečiai jo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodyto pažeidimo nebuvo pasisakyta.

47. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su atsiradusia (duomenys neskelbtini), pareiškėjo teigimu, dėl to, kad turėjo nešti čiužinį ir savo daiktus, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad medicininiuose dokumentuose apie pareiškėjo sveikatą nėra nurodyta, jog ji atsirado dėl pareiškėjo turėto fizinio krūvio aptariamu laikotarpiu. Be to, pareiškėjui (duomenys neskelbtini) medicininiuose dokumentuose fiksuota 2017 m. kovo 22 d., iš Lukiškių TI-K pareiškėjas išvyko 2016 m. spalio 21 d. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti tiesioginį ryšį tarp pareiškėjo nešto svorio (čiužinio ir asmeninių daiktų) ir diagnozuotos (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai pareiškėjo teiginius nurodytu klausimu atmetė.

48. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl priteisto neturtinės žalos dydžio pažymi, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

49. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamų sąlygų pareiškėjui po operacijos, kad jis neturėtų fizinio krūvio ir gautų specialų dietinį maistą, taip pat dalyje dėl apšvietimo (atsakovui nepateikus duomenų), todėl pagrįstai priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų ir nepateikia jokių papildomų duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nagrinėjamu atveju padarytas išvadas.

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė