A-442-2239-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-2239/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02113-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 9.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. (J. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 2011 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą „Dėl dokumentų pateikimo ir mokestinio patikrinimo sustabdymo“, kuriame nurodė, kad jo pajamos, taip pat nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandoriai yra tiriami Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus apskrities VMI, atsakovas) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT), todėl manė, kad jo atžvilgiu vykdomas mokestinis patikrinimas turi būti sustabdytas, kol bus baigta tirti baudžiamoji byla.

Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo raštą, 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendime Nr. (11.26)-46-34043 „Dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo“ konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo sustabdyti mokestinį patikrinimą.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. (11.26)-46-34043 „Dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo“ ir įpareigoti atsakovą sustabdyti jo atžvilgiu vykdomą mokestinį patikrinimą, kol bus baigta nagrinėti FNTT tiriama baudžiamoji byla.

Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovo atsisakymas sustabdyti mokestinį patikrinimą yra nepagrįstas, kadangi šiuo metu jo atžvilgiu yra atliekamas ir mokestinis patikrinimas, ir ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas Vilniaus apskrities VMI perdavus Vilniaus apygardos prokuratūrai atitinkamą medžiagą. Vilniaus apygardos prokuratūra, pradėjusi ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo veiksmus pavedė atlikti FNTT. Tiek mokestiniame patikrinime, tiek ikiteisminiame tyrime yra tiriamos tos pačios, su pareiškėjo pajamomis ir turtu susijusios aplinkybės, o tai reiškia, kad abi įstaigos analizuoja tuos pačius dokumentus ir apklausia tuos pačius asmenis. Esant tokiai situacijai, pažeidžiama pareiškėjo teisė į gynybą, t. y. jis verčiamas nepaisyti savo intereso apsiginti baudžiamojoje byloje teikdamas tik jam naudingus duomenis, kadangi Vilniaus apskrities VMI turi pateikti be išimčių visą jos reikalaujamą informaciją, kuri vėliau gali būti perduota FNTT, o nevykdydamas Vilniaus apskrities VMI nurodymų, gali būti nubaustas administracine tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 177 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini, o šiuo atveju tai nėra užtikrinama. Prašė vadovautis visų mokesčių mokėtojų lygiateisiškumo principu.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Paaiškino, kad VMI viršininko 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. VA-42 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. VA-87 „Dėl mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Taisyklės) 36 punkte nustatyta, kokiais atvejais mokestinis patikrinimas gali būti sustabdytas. Taisyklėse nėra įtvirtintos nuostatos, kad mokestinis patikrinimas sustabdomas, jeigu mokesčių mokėtojo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo neturi teisinio pagrindo. Teigė, kad skundžiamas Vilniaus apskrities VMI raštas nėra individualus administracinis aktas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies ir 8 straipsnio reikalavimų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiek sprendimas sustabdyti mokestinį patikrinimą, tiek atsisakymas tai padaryti turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė atsakovo argumentus, jog skundžiamas atsakovo raštas nėra individualus administracinis aktas. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant Taisyklių 36 ir 37 punktuose įtvirtintas teisines nuostatas, mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas ne tuomet, kai mokesčių administratoriui reikalinga informacija iš atitinkamų institucijų, bet tik tada, kai neturėdamas tos konkrečios informacijos mokesčių administratorius neturi galimybės faktiškai toliau to mokestinio patikrinimo tęsti (atlikti). Kitaip tariant, mokesčių administratoriui suteikiama teisė sustabdyti mokestinį patikrinimą Taisyklių 36 punkte numatytu pagrindu tik tuo atveju, kai nėra jokių objektyvių galimybių tęsti bet kokius mokestinio patikrinimo veiksmus, kol iš kitų institucijų nebus gauta patikrinimui atlikti reikalinga informacija. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal mokesčių administratoriaus pateiktus dokumentus, nereiškia, jog mokestinis tyrimas turi būti stabdomas. Įvertinęs pareiškėjo atsakovui pateiktą prašymą, teismas sprendė, kad jame nenurodyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių nebūtų galimybės tęsti mokestinio patikrinimo veiksmų, nesustabdžius mokestinio patikrinimo. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą dėl lygiateisiškumo principo taikymo, motyvuodamas tuo, jog teismas nagrinėjamu atveju nevertina mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų dėl kitų asmenų. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakyta sustabdyti mokestinį patikrinimą, atsakovo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. (11.26)-46-34043 „Dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo“ atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, taigi jo naikinti ir įpareigoti atsakovą sustabdyti pareiškėjo atžvilgiu vykdomą mokestinį patikrinimą, kol bus baigta nagrinėti FNTT tiriama baudžiamoji byla, nėra pagrindo.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas remiasi iš esmės panašiais argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl mokesčių mokėtojų lygiateisiškumo. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neužtikrino pareiškėjo teisės į gynybą. Pareiškėjo teigimu, nesustabdžius mokestinio patikrinimo, sudaromos sąlygos pažeisti draudimą vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir bausti asmenį du kartus.

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities VMI 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. (11.26)-46-34043 „Dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo“ ir įpareigoti atsakovą sustabdyti jo atžvilgiu vykdomą mokestinį patikrinimą, kol bus baigta nagrinėti FNTT tiriama baudžiamoji byla.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų materialinėms teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012).

Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog, aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr. 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442–1238/2011).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities VMI 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. (11.26)-46-34043 „Dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo“ netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti jo atžvilgiu vykdomą mokestinį patikrinimą. Sprendime iš esmės konstatuota, kad nėra VMI viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 36 punkte įtvirtintų pagrindų, kuriems esant mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas. Šiame mokesčių administratoriaus sprendime jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, nėra ir pats sprendimas savaime kokių nors materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Šis atsakovo sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros eigoje (t. y. atliekant mokestinį patikrinimą), kuris objektyviai jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai nedaro, t. y. sprendimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis. Todėl minėto 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (11.26)-46-34043 „Dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo“ teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, nes tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis). Suinteresuotas asmuo savo nesutikimo argumentus dėl tokio viešojo administravimo subjekto priimto tarpinio procedūrinio sprendimo gali išdėstyti paduodamas įstatymo nustatyta tvarka teismui skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto galutinio administracinės procedūros sprendimo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo sprendimas, kuriuo atsisakyta sustabdyti pareiškėjo atžvilgiu vykdomą mokestinį patikrinimą, negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą sustabdyti mokestinį patikrinimą taip pat negali būti nagrinėjamas.

Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti ir nagrinėti šioje byloje pareiškėjo paduotą skundą, todėl teismo sprendimas panaikinamas ir byla nutraukiama, o pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės nenagrinėtinas (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė