2021-11-10 Nr. CB-9506-2-68-3-02807-2019-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-5660

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02807-2019-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. spalio 28 d. pateiktu atsakovo D. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ ieškinį atsakovui D. G. dėl žalos atlyginimo. Kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, palikta nepakeista. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra teisinė fikcija, paskutinė priemonė, kai asmens neįmanoma rasti. Ginčą nagrinėjęs teismas neatliko jokių veiksmų, siekdamas tinkamai (realiai) informuoti atsakovą apie teisminį procesą. Be to, teismui buvo žinoma, jog atsakovas yra išvykęs iš Lietuvos, tačiau teismas įteikė dokumentus formaliai ir nedėjo jokių pastangų, kad dokumentai būtų realiai įteikti užsienyje. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas nutartį procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, vykdydamas pareigą užtikrinti realias asmenų procesinių teisių garantijas, privalėjo imtis papildomų priemonių procesiniams dokumentams įteikti.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra akcentavęs, kad viešas paskelbimas kaip dokumentų įteikimo būdas naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas įsitikino, kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją). Atsakovas pažymi, jog jis išvykimą į Jungtinę Karalystę ieškovės kreipimosi į teismą dieną jau buvo deklaravęs, todėl ieškovei kreipiantis į teismą turėjo ar galėjo būti žinoma, jog procesinių dokumentų įteikti ieškinyje nurodytu adresu nepavyks.

Jungtinė Karalystė tuo metu buvo Europos Sąjungos valstybė narė, todėl nagrinėjamu atveju civilinių ir komercinių bylų teisminiai ar neteisminiai dokumentai turėjo būti perduodami iš vienos valstybės narės į kitą (išskyrus Daniją) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nustatyta tvarka. Atsakovo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas taip pat netinkamai aiškino kuratoriaus institutą. Atsakovo teigimu, jam procesiniai dokumentai objektyviai galėjo būti įteikti realiai, teismui laikantis minimalių rūpestingumo standartų ir taip užtikrinant teisę į teisingą teismą, į tinkamą gynybą, į teisę būti išklausytam.

Byloje teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Šiuo atveju atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl neegzistavo būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) už atsakovą D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2021 m. spalio 29 d. SEB banke sumokėtą 42 (keturiasdešimt dviejų) Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą (mokėjimo nurodymo Nr. 418).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas