5a35b543-7406-4268-a3bf-e5833f8fd7fc · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-110/2014Procesinis bylos Nr. 1-71-1-00287-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.21.2. (S)LIETUVOS Apeliacinis teismasN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,teisėjų Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei,nuteistųjų gynėjams advokatams Pauliui Bružui, Eugenijui Karosui, Pauliui Svirskiui,nuteistajam V.

P.,iÅ¡teisintiesiems E. K., G. M.,civilinio ieÅ¡kovo atstovui S. K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorės, nuteistojo V. P. ir iÅ¡teisintojo G. M. gynėjo advokato Pauliaus Bružo apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo:V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 250 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė bei bausmė, paskirta KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. E. K. pagal BK 250 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .G. M. pagal BK 250 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .IÅ¡ V. P. priteista ,,B“ SE filialui Lietuvoje 49 583,87 Lt ir (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui 5 881,34 Lt turtinei žalai atlyginti bei 141,91 Lt proceso iÅ¡laidų.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

V. P. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 18 d., laikotarpiu nuo 3.32 iki 3.52 val., (duomenys neskelbtini), žmonių darbo ir vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) komisariato vidiniame kieme, iÅ¡ pykčio policijai, siekdamas sutrikdyti (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklÄ , kad Å¡i institucija negalėtų vykdyti savo funkcijų, įvykdė teroro aktÄ : panaudodamas, t. y. padegdamas, į stiklinius butelius supiltÄ vidaus degimo variklyje panaudotÄ alyvÄ su prie jų lipnia izoliacine juosta pritvirtintomis medžiagos skiautėmis padegė ir nepataisomai sunaikino du policijos tarnybinius automobilius – ,,Å koda Oktavia”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 22 071 Lt vertės, priklausantį ,,S”, ir ,,Mitsubishi Pajero Sport”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 27 096 Lt vertės, priklausantį (duomenys neskelbtini), ir juose buvusį (duomenys neskelbtini) 5881, 34 Lt vertės turtÄ : automobilinį kompiuterį „Car (duomenys neskelbtini)“ 2906,62 Lt vertės, spausdintuvÄ 480 Mobile 2375 Lt vertės, du nukreipiamuosius kÅ«gius 48 Lt bendros vertės, ruletę 8, 92 Lt vertės, lanksčiÄ vilktį 21 Lt vertės, fotoaparatÄ ,,Samsung Digimax 15” 429,09 Lt vertės, žibintÄ 8 LED+1HAL 51,57 Lt vertės, 2 krivules 41,14 Lt bendros vertės; bei pasikėsino padegti policijos tarnybinius automobilius ,,VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 38 000 Lt vertės, priklausantį AB ,,S”, pasikėsinimo metu sulaužęs Å¡oninį deÅ¡inės pusės galinio vaizdo veidrodėlį 416,87 Lt vertės; ,,Mitsubishi Pajero Sport”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 28600 Lt vertės, priklausantį (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui; ,,Mitsubishi Pajero Sport”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 28600 Lt vertės, priklausantį (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigÅ«no D.

R. automobilį ,,Mazda 6”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 15000 Lt vertės, tačiau dėl pasirinktų netinkamų nusikaltimo priemonių ir būdo šie neužsidegė, nes ugnis užgeso ir į automobilius neišsiplėtė.E. K. ir G. M. buvo kaltinami tuo, kad 2011 m. rugsėjo 18 d., laikotarpiu nuo 3.32 val. iki 3.56 val., (duomenys neskelbtini), jie, veikdami bendrininkų grupe su V. P., pasigaminę padegimui skirtas priemones, žmonių darbo ir viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme, E. K. su V.

P. padegė du policijos tarnybinius automobilius bei pasikėsino padegti kitus kieme stovėjusius automobilius, dėl ko buvo sunaikintos dvi transporto priemonės bei kitas (duomenys neskelbtini) turtas, o G. M. pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ savo automobiliu nuvežė bendrininkus į įvykio vietÄ ir padėjo jiems iÅ¡ jos pasiÅ¡alinti.Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendį dalyje dėl G. M. ir E. K. iÅ¡teisinimo panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:

G. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 250 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 7 metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2011-09-28 iki 2011-10-28 ir nuo 2012-05-28 iki 2012-08-13. E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 250 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 7 metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2011-10-19 iki 2011-11-15.

Priteisti iÅ¡ V. P., G. M. ir E. K. solidariai civilinių ieÅ¡kovų „B Lietuvoje“ ir (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius atitinkamai 49583,87 Lt ir 5881,34 Lt turtinei žalai atlyginti.Prokurorė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nevertintas byloje surinktų įrodymų visetas, nepakankamai atsižvelgta į bylos aplinkybes, turinčias esminę reikÅ¡mę sprendžiant E. K. ir G. M. kaltės klausimÄ .Prokurorė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nėra duomenų, kad E. K. naktį iÅ¡ 2011-09-17 į 2011-09-18 buvo pas G.

M., kad E. K. tÄ naktį galėjo bÅ«ti pas savo draugę K. P. Prokurorė nurodo, jog E. K. pirmųjų apklausų metu parodė, kad buvo namuose, namuose taip pat buvo ir jo tėvai, vėliau parodė, kad buvo pas draugę. Liudytoja D. T. teigė, kad nežino, kur buvo jos sÅ«nus, nes ji nakvojo sode, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sÅ«naus namuose nebuvo, jis buvo pas draugę. IÅ¡ E. K. telefono skambučių ir trumpųjų žinučių iÅ¡klotinės matyti, kad 2011-09-17 nuo 20 val. 35 min. iki 23 val. 08 min. ir nuo rugsėjo 18 d. 0 val. 43 min. iki 0 val. 48 min.

E. K. intensyviai bendravo su K. P. telefonu, bendravimo metu jo telefonas jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini) gatvėje. Taip pat matyti, kad 2011-09-17 23 val. 08 min. K. P. skambino E. K., tačiau E. K. neatsiliepė, tuo metu jo telefonas jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini) mieste. Prokurorės nuomone, šie duomenys patvirtina, kad E. K. pas K. P. nebuvo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas N. T. parodė, kad 2011-09-17 apie 3 val. G. M. bute galėjo likti G. M., V.P. ir jei tas pats vakaras, tai galėjo bute likti ir E. K.

Tai, kad įvykio naktį pas G. M. buvo E. K., pirminių apklausų metu parodė ir G. M. Å iÄ aplinkybę G. M. patvirtino akistatos su V. P. metu bei akistatos su E. K. metu, tačiau tos pačios akistatos metu, G. M. pakeitė parodymus ir nurodė, kad susimaišė – E. K. nebuvo.Prokurorės nuomone, E. K. į G. M. butÄ atėjo vėliau, kai buvo baigiama žaisti pokerį, kai visi pradėjo skirstytis po namus, todėl liudytojai, kurie iÅ¡vyko ankščiausiai, E. K. nematė. Be to, aplinkybę, kad E. K. buvo tÄ naktį G.

M. bute, patvirtina ir liudytojo Nr. 10, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymai, kad G. M. pasisakė, kad apie 2 val. 30 min. buvo atėjęs E. K.. AnalogiÅ¡kai parodė ir liudytojas Nr. 123, kuriam pats E. K. pasisakė apie tai, kad tÄ naktį buvo G. M. bute. Prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, jog apygardos teismas nepagrįstai atmetė liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymus. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, liudytojai informacijÄ gavo iÅ¡ skirtingų Å¡altinių, todėl jų parodymai ir skiriasi.

Prokurorė nesutinka ir su apygardos teismo išvada, jog E. K. sportinio batelio rastas pluoštas, tapatus su pluoštais nuo skiaučių ant padegamųjų butelių įvykio vietoje, kategoriškai neįrodo, kad E. K. buvo įvykio vietoje ir tiesiogiai dalyvavo automobilių padegime. Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė E. K. nurodė, kad nuo sportinių batelių dalelės buvo nurenkamos lipnia juosta ir tai padarė užduotį atlikę specialistai. Ekspertė nurodė, kad šio pluošto, kuris buvo rastas ant E. K. sportinio batelio, plika akimi nepamatysi.

Taip pat nurodė, kad batai buvo nunešioti, todėl pluoštas galėjo likti ir išlikti, nes yra tarpų, kuriuose ilgiau išsilaiko. Pluoštai gali išsilaikyti iki 3 mėnesių netgi intensyviai nešiojant batus ir juos valant. Prokurorės nuomone, neabejotinai nustatyta, kad pluoštas, rastas ant E. K. sportinio bato, sutampa su trikotažo fragmentu, paimtu įvykio vietoje. E. K. negalėjo paaiškinti, kaip ant jo sportinio batelio atsirado vilnos pluoštas vienodas su trikotažo fragmentais, paimtais iš įvykio vietos nuo rastų butelių, taip pat nurodė, kad sportiniai bateliai buvo jo, jis vienas juos nešiojo.Prokurorės apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog iš ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoto pokalbio telefonu Nr. 2778 tarp E. K. ir jo brolio T.

K., matyti, kad pastarasis siÅ«lo E. K. padegti nukentėjusiųjų automobilį. TÄ pačiÄ dienÄ užfiksuotas dar vienas pokalbis Nr. 2788, kurio metu T. K. vėl siÅ«lo E. K. padegti nukentėjusiųjų automobilį. IÅ¡ pokalbių turinio galima suprasti, kad automobilių padegimas savaime suprantamas reiÅ¡kinys. Liudytojas Nr. 22, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, patvirtino kalbėjęs su V. P., kuris jam pasisakė, kad buvo papraÅ¡ytas padegti automobilius, kad už tai buvo pažadėta sumokėti, kad surado kažkokį draugÄ , tačiau jo ranka buvo sugipsuota ar langetėje, kad pasiėmė dar vienÄ draugÄ , kurio paprašė pavežti.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog 2011-09-14 E. K. kreipėsi į asmens sveikatos priežiÅ«ros centrÄ , o 2011-09-10 į (duomenys neskelbtini) ligoninę, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktos pažymos matyti, kad E. K. kreipėsi į ligoninę 2011-09-10 dėl kairės rankos skausmo ir jam buvo diagnozuotas kairio rieÅ¡o stipinkaulio tipinės vietos lūžimas, uždėtas gipsas. Kaip pripažino ir pats E. K., įtvarÄ nuo rankos jis po trijų savaičių nusiėmė pats. Liudytoja D.

T. taip pat patvirtino, kad sÅ«nus gipsÄ nusiėmė pats. Liudytojas Nr. 22 parodė, jog V. P. jam papasakojo, kad trečias asmuo, tas, kuris nusiėmė gipsÄ , su V. P. su draugu, laukė prie mokyklos, Å¡alia policijos komisariato. Nurodyta aplinkybė patvirtina G. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis prie mokyklos vežė tik V. P. Liudytojas Nr. 22 taip pat parodė, kad V. P. jam sakė, kad tas draugas, kuris nusiėmė gipsÄ , nubėgo ties upeliu tolyn. IÅ¡ byloje esančio tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad Å¡uo pagal pėdsakus vedė palei upelį.

Liudytojas parodė, kad V. P. jam pasakė, kad tÄ draugÄ , kuris nubėgo palei upelį, jie paėmė lyg nuo kultÅ«ros namų. IÅ¡ byloje esančio apžiÅ«ros protokolo matyti, kad kultÅ«ros namai yra netoli upelio ir netoli policijos komisariato.Be to, prokurorė teigia, kad apygardos teismas nevertino V. P. laiÅ¡kų, kurių turinys įrodo, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo ir E. K., antraip ,, (duomenys neskelbtini)” (E. K.) sulaikymas nebÅ«tų sukėlęs džiaugsmo V. P. ir V. P. nebÅ«tų tikėjęsis, kad sulaikius ,, (duomenys neskelbtini)“ (E. K.) paaiÅ¡kės visa tiesa.

Kaip matyti iÅ¡ V. P. raÅ¡ytų laiÅ¡kų, jis mini tik tuos asmenis, kurių pravardė „b” ir „p”. Nė viename iÅ¡ raÅ¡ytų laiÅ¡kų nėra nurodyti asmenys, kurio prisipažinimo V. P. lauktų.Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka ir su apygardos teismo iÅ¡vada, kad nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų G. M. tiesioginę tyčiÄ bendrininkaujant Å¡iame nusikaltime. Prokurorės nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad G. M. iÅ¡ tikrųjų galėjo nežinoti, kokiu tikslu 2011-09-18 naktį veža V.

P. iki komisariato, o Å¡io ketinimus ir realiÄ situacijÄ suprato tik pamatęs liepsnÄ policijos komisariato kieme. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu E. K. raÅ¡ytų paaiÅ¡kinimų matyti, jog G. M. žinojo apie V. P. ruoÅ¡iamÄ daryti nusikaltimÄ ir sutiko jam padėti. Nors teisiamojo posėdžio metu E. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paneigė, tačiau apklaustas kaip įtariamasis jis patvirtino savo ranka raÅ¡ytus paaiÅ¡kinimus. Tos pačios apklausos metu į gynėjo klausimÄ , ar kriminalistai vertė raÅ¡yti paaiÅ¡kinimus, E. K. atsakė neigiamai, patvirtino, jog rašė savo noru, jam nieko nebuvo pažadėta.

Tačiau teisiamojo posėdžio metu E. K. parodė, jog pareigÅ«nai jam darė spaudimÄ , nurodė, kad jį mušė, net buvo prismaugę. Prokurorė teigia, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisme nenustatyta, kad prieÅ¡ E. K. policijos pareigÅ«nai naudojo smurtÄ ar vertė duoti parodymus. TÄ neigė ir pats E. K., atsakydamas į gynėjo klausimÄ , Å¡ios aplinkybės nepatvirtino ir liudytoja D. T., todėl akivaizdu, kad pokalbis tarp G. M. ir E. K. buvo, jie tarėsi važiuoti prie policijos.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir liudytojas T. P., kuris nurodė, kad G. M. jam pasakojo, kad paleidęs V. P. važinėjo netoli policijos 20 minučių. Todėl akivaizdu, kad G. M. su V. P. buvo iÅ¡ anksto susitarę, G. M. laukė V. P., kuris, padegęs automobilius, turėjo grįžti į automobilį. Be to, liudytojas T. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad V. P. jam sakė, kad V. P. automobilius padegė, o G. M. jį nuvežė. Tai, kad G. M. žinojo kokiu tikslu vežė V. P., patvirtina ir liudytojo Nr. 10, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymai.

Å is liudytojas patvirtino, kad G. M. jam pasipasakojo apie tai, kad tÄ naktį, kai buvo padegti policijos automobiliai, jis gėrė su draugais, kad V. P. paprašė jo pavežti iki (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, nes jis ketina padegti policijos automobilius. V. P. G. M. buvo sakęs, kad nori atkerÅ¡yti (duomenys neskelbtini) policijai už jo baudžiamÄ jÄ bylÄ ir ketina už tai sudeginti visus policijos automobilius. Liudytojas nurodė, kad G. M. jam pasisakė, kad pažadėjo V. P. padėti sudeginti automobilius ir tuo tikslu pavežti iki policijos komisariato.

Liudytojas nurodė, kad G. M. jam pasakė, kad V. P. nuėjo link ,,p“ automobilio, iÅ¡ automobilio pasiėmė maiÅ¡elį ar tašę, kuriame kažkas buvo įdėta. Tada G. M. jį nuvežė netoli policijos komisariato. V. P. po 20 minučių parbėgo į automobilį, su savimi nieko nebeturėjo ir jie iÅ¡važiavo. Å io liudytojo parodymai sutampa su G. M. parodymais, duotas ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad V. P. nuėjo į savo kiemÄ sakydamas, kad jam reikia iÅ¡ maÅ¡inos kažkÄ pasiimti.

V. P. su savimi turėjo juodÄ maiÅ¡elį. Nuvežus V. P. iÅ¡lipo, pasiėmė maiÅ¡elį. Kai V. P. atbėgo, maiÅ¡elio pas V. P. nematė.Prokurorės nuomone, atsižvelgdama į tai, kad E. K. teistas du kartus, nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, rodo, kad asmuo linkęs nusikalsti, nesitaiso ir yra pavojingas visuomenei, be to, E. K. 17 kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas neigiamai, kaip agresyvus, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio linkęs veltis į konfliktines situacijas, todėl praÅ¡o skirti laisvės atėmimo bausmę artimÄ sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Taip pat atsižvelgdama į tai, kad G. M. teistas 2011 m., nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, 14 kartų baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai, apsvaigęs nuo alkoholio tampa agresyvus, turi polinkį įsivelti į konfliktines situacijas, nevisiÅ¡kai sugeba kontroliuoti savo veiksmus, todėl praÅ¡o skirti laisvės atėmimo bausmę artimÄ sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu praÅ¡oma G.

M. ir E. K. pripažinti kaltais už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 250 straipsnio 2 dalyje, todėl ,,B“ Lietuvoje bei (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai priteistini solidariai iÅ¡ visų nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdžiusių asmenų V. P., G. M. ir E. K..Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Taip pat praÅ¡o priimti naujÄ sprendimÄ dėl pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių ir proceso iÅ¡laidų.

Nuteistojo nuomone, skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Nuteistasis nurodo, jog teismas nesivadovavo baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesÄ , ir suformuota teismų praktika, cituoja kasacines nutartis Nr. 2K-49/2006, Nr. 2K-P-218/2008, Nr. 2K-283/2008. Be to, nuteistasis mano, jog apygardos teismas nepaÅ¡alindamas abejonių ir prieÅ¡taravimus vertindamas apelianto nenaudai, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ .Nuteistasis V.

P. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino, parodė, kad 2011-09-17 buvo pas G. M., žaidė pokerį, gėrė alkoholinius gėrimus. Ten be G. M. buvo D. B., E. B., M. G., T. P., ir S. K. Naktį, po 3.10 val., M. G. su D. B. susiruošė namo. Jis su G. M. jau buvo pakankamai girti, paprašė pavežti iki degalinės. Nuvykus į degalinę, kažkuris iÅ¡ jų nuėjo į degalinę, užtruko apie 10 min. M. G. su D. B. juos parvežė į G. M. kiemÄ , po to jis nuėjo namo.

Buvo girtas, prikėlė motinÄ , kurios prašė valgyti, po to ėjo miegoti, o ryte važiavo grybauti. Teismas apelianto parodymus vertino kaip nuoseklius, tačiau, nepaisant to, konstatavo, kad byloje pakanka įrodymų, kad V. P. padarė nusikaltimÄ .Nuteistasis mano, jog apygardos teismas, tuos pačius bylos duomenis vieniems asmenims vertindamas kaip neįrodančius jų kaltės, o nuteistajam kaip pakankamus kaltei pagrįsti, buvo Å¡aliÅ¡kas, nes teisės teorijoje ir teismų praktikoje nėra nustatyta, kad vieni įrodymai yra „virÅ¡esni” už kitus, ar jų pakankamumas kaltei pagrįsti skirtingiems asmenims yra nevienodas.

Apeliantas, skirtingai nei E. K., pakankamai tiksliai nurodė savo buvimo vietÄ tuo metu, kai buvo padarytas nusikaltimas policijos komisariato kieme, tačiau jo parodymai nebuvo įvertinti taip, kaip buvo įvertinti E. K. duoti parodymai. Teismas, vertindamas bylos duomenis dėl G. M. ir E. K., vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir teismine praktika, t. y. savo iÅ¡vadas dėl G. M. ir E. K. pareikÅ¡tų kaltinimų grindė ne pavieniais abejotinais įrodymais, o vertino įrodymų visumÄ ir rėmėsi nuostata, kad apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai yra įrodytas teisėtai surinktų pakankamų įrodymų visetu (kasacinės bylos Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006, 2K-P-221/2008), tačiau priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl V.

P. minėtomis įrodymų vertinimo nuostatomis teismas nesivadovavo.Be to, nuteistojo nuomone, iÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alinus jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupe su E. K. ir G. M. bei tai, kad V. P. kartu su E. K. ir G. M. pasigamino priemones automobiliams padegti, rodo, jog nėra nustatyta, kas, kada ir kaip pagamino priemones automobiliams padegti, kas, kada ir kur pripylė į butelius panaudotos alyvos (nenustatyta, iÅ¡ kur paimta alyva), iÅ¡ kur paimta lipni izoliacinė juosta, medžiagos skiautės, t. y. nenustatyti asmenys, pagaminę automobilių padegimo priemones.Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog teismas, grįsdamas jo kaltę padarius labai sunkų nusikaltimÄ , nenurodė nė vieno objektyvaus įrodymo, neginčijamai patvirtinančio jo kaltę, nuteistojo kaltė grįsta spėjimais, prielaidomis, samprotavimais.

Pažymi, jog teismas nuosprendyje nurodė du nusikalstamos veikos padarymo motyvus – iÅ¡ kerÅ¡to policijos pareigÅ«nams ir iÅ¡ pykčio policijai. Nėra nustatytas konkretus motyvas, t. y. vidinės paskatos, kurios galėjo nulemti pasiryžimÄ padaryti labai sunkų nusikaltimÄ . Kaip minėta, nenustatytas asmuo (asmenys), pagaminę (pagaminusių) priemones automobiliams padegti. Nuosprendyje neaptarta, iÅ¡ kur bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio nuteistasis galėjo gauti Å¡ias priemones. Apelianto nuomone, įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jas sulyginus su bylos duomenimis, matyti, kad nesurinkta nė vieno objektyvaus įkalčio, įrodančio, kad jis buvo policijos komisariato kieme ir kontaktavo su priemonėmis, skirtomis padegti automobilius.Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, jog bylos duomenys patvirtina, kad G.

M. parodymus apie tariamÄ V. P. dalyvavimÄ nusikaltime davė bÅ«damas suimtu. Tik sulaukęs kvalifikuotos savo pasirinkto kito gynėjo pagalbos G. M. davė teisingus parodymus, paneigdamas savo ankstesnius parodymus, iÅ¡gautus neleistinomis priemonėmis. BÅ«tent Å¡iais teisiamajame posėdyje duotais parodymais teismas ir privalėjo remtis, o ne daryti prielaidomis pagrįstas iÅ¡vadas, kad teisingi yra tik ikiteisminio tyrimo metu duoti G. M. parodymai, kuriuose jis nurodė V. P. kaip asmenį, kurį jis nuvežė iki Matulionio mokyklos.

Apeliantas pažymi, jog pirmų apklausų metu G. M. nenurodė jo kaip asmens, kuris galimai padarė nusikalstamÄ veikÄ , o tik vėliau, paveiktas policijos pareigÅ«nų, davė neteisingus parodymus. Apie tai, kad suimtiesiems buvo daromas neteisėtas poveikis, parodė ir iÅ¡teisintasis E. K. Tai, kad policijos pareigÅ«nai nepripažįsta, jog buvo daromas neteisėtas poveikis suimtiems asmenims, neduoda pagrindo kritiÅ¡kai vertinti jo, G. M. bei E. K. parodymų.Be to, teismo nuosprendyje nenurodyta, kaip vaizdo įraÅ¡ai įrodo V.

P. kaltę. IÅ¡ teisiamajame posėdyje peržiÅ«rėtų dalies įrašų matyti, kad buvo vienas asmuo, tačiau nematyti jokių individualių požymių, kurie leistų daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad vaizdo įraÅ¡e esantis asmuo yra V. P. Teismo iÅ¡vada, kad įvykio vietoje buvo ir automobilius padeginėjo vienas ir tas pats asmuo – V. P., objektyviai nepagrįsta. Nors vaizdo įraÅ¡e matyti asmens, dėvėjusio džemperį, gobtuvo forma, kuri yra akivaizdžiai kitokia, nei sportinio džemperio, paimto iÅ¡ V.

P., gobtuvo forma, tačiau šį skirtumÄ teismas ignoravo, nurodydamas, kad vaizdo kokybė neleidžia kategoriÅ¡kai patvirtinti ar paneigti, kad vaizde matomas džemperio kapiÅ¡onas iÅ¡ tikro yra kÅ«gio formos, o ne ovalus, ar atvirkščiai. Atkreipia dėmesį, jog pirmininkaujantysis jau įrodymų tyrimo metu, dar neišėjęs į pasitarimo kambarį, konstatavo reikÅ¡mingas bylai aplinkybes apie kapiÅ¡ono formÄ ir vaizdo ryÅ¡kumÄ (teisiamojo posėdžio protokolo 65 lapas). Nors teisiamajame posėdyje peržiÅ«rint policijos komisariato 5 ir 6 vaizdo kamerų padarytus vaizdo įraÅ¡us, kilo abejonių dėl įrašų vientisumo, jų padarymo laiko, kadangi įrašų peržiÅ«rėjimo metu buvo matomas ir kitos vietos, be to, dalis vaizdo įrašų yra juodai-balta, dalis – spalvota, teismas nesiėmė priemonių specialistų pagalba atlikti tyrimÄ dėl Å¡ių aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimo.

Iškviesti liudytojai abejonių dėl įrašų vientisumo ir jų padarymo laiko nepaneigė. Teismas nesiėmė ir priemonių dėl vaizdo įrašų originalų pateikimo. Nuosprendyje išdėstyti motyvai rodo, kad teismas rėmėsi ne kategoriškai nuteistojo kaltę patvirtinančiais įrodymais, o tikėtinais duomenimis. Be to, neįvertinti prie bylos pridėti V. P. drabužiai, tarp jų – sportinis džemperis, kurie įvardinti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

Byloje nėra jokių duomenų, kad V. P. pats ar kiti asmenys bÅ«tų sunaikinę jo rÅ«bus ir avalynę. Nuteistojo nuomone, apygardos teismas, atmesdamas praÅ¡ymÄ skirti fonoskopinę ekspertizę, padarė hipotetinę iÅ¡vadÄ , kad teiginius apie automobilių padegimÄ pasakė V. P. Teismas konstatavo, kad nekyla abejonės, jog tÄ dien ne kas kitas, o V. P. prisipažino padegęs policijos automobilius. Nepagrįstai rėmėsi ir policijos darbuotojo R. L. parodymais. Å is liudytojas pripažino, kad jis nėra ekspertas ir licencijos, patvirtinančios jo kompetencijÄ tirti įraÅ¡us, konstatuoti jų autentiÅ¡kumÄ bei įrašų vientisumÄ , neturi.

Be to, teismas neįvardino kokie kiti jau paminėti įrodymai patvirtina iÅ¡vadÄ apie V. P. balso priklausomybę. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad liudytojas T. P. parodė: ,,juokais pasakė, kad mes padegėme. Sakė, kad jie padegė automobilius, bet aÅ¡ nepatikėjau tuo, tik pasijuokiau”.Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo iÅ¡vada, kad V. P. parodymai prieÅ¡tarauja R. P. parodymams, nes esant nurodytiems prieÅ¡taravimams, bÅ«tų ir prieÅ¡taravimų tarp R. P. skirtingose proceso stadijose duotų parodymų, kurių teismas nepaÅ¡alino, todėl toks teismo konstatavimas nėra paremtas bylos duomenimis ir yra deklaratyvus.Be to, apeliantas teigia, jog teismas, vertindamas bylos duomenis apie jo ir G.

M. važiavimo į degalinę laikÄ , rėmėsi degalinės vaizdo kamerų įraÅ¡u, iÅ¡ kurio matyti, kad nuo 3 val. iki 3.40 val. V. P. ir G. M. degalinėje nebuvo, tačiau vaizdo įraÅ¡e matyti, kad 3.36 val. į degalinę buvo atvykęs automobilis, kuris identifikuotas nebuvo. Nuteistojo V. P. nuomone, tai buvo tas pats automobilis, kuriuo jie atvyko. Å ie duomenys patvirtina jo ir G. M. aiÅ¡kinimÄ , kad į degalinę jie vyko tuo metu, kai po 5 minučių buvo padegti policijos komisariato kieme stovėję automobiliai.

Å ių duomenų nepaneigia ir liudytojų M. G. ir D. B. parodymai, nes minėti liudytojai negalėjo nenurodyti tikslaus atvykimo į degalinę laiko. Minėti liudytojai ne patvirtino kaltinimo pagrįstumÄ , o prieÅ¡ingai – patvirtino nuteistojo alibi, kad jis įvykio naktį buvo degalinėje, po to buvo parvežtas iki G. M. namų, o įvertinus antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo aktÄ , nuosprendyje nurodytu laiku policijos komisariato kieme jis bÅ«ti negalėjo. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad teismas nurodė, jog objektyvių duomenų, kada tiksliai 2011-09-18 M.

G. iÅ¡ degalinės parvežė ir kieme paleido V. P. ir G. M., byloje nėra. Todėl teismas turėjo vadovautis nuostata, kad abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į teisiamojo posėdžio metu duotus T. P. ir S. K. parodymus, jog kelionės metu į (duomenys neskelbtini) jis buvo iÅ¡gėręs, o žodžius apie automobilio padegimÄ pasakė juokais, todėl liudytojai suprato, jog jis juokauja, todėl jo žodžiais nepatikėjo. Be to, teismas nepagrįstai apelianto pasakytus žodžius „va, ubage, aÅ¡ tavo maÅ¡inÄ padegiau”, vertino kaip reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kuri patvirtina, jog V.

P. iÅ¡ tiesų galėjo bÅ«ti nusikaltimo vykdytojas. Apelianto nuomone, apkaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti savęs apkalbėjimu, pasakytu nederamai, juokaujant, ir kuris teisiamajame posėdyje buvo paneigtas.Nuteistasis teigia, jog teismas ir dėl jo tariamo blaivumo rėmėsi ne patikimais įrodymais, o spėjimais ir samprotavimais, pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesÄ ir teisminę praktikÄ . Teismo nuosprendyje taip pat nutylėti ir neaptarti bylos duomenys, patvirtinantys apeliantui pareikÅ¡to kaltinimo nepagrįstumÄ : 2011-09-18 tarnybinis praneÅ¡imas dėl pėdsekystės, iÅ¡ kurio matyti, jog buvo naudojamas Å¡uo, Å¡uns pėdų kelias visiÅ¡kai neatitinka G.

M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu apie tai, iki kurios vietos jis atvežė V. P., kokiu keliu V. P. nuėjo iki policijos komisariato kiemo, kokiu keliu sugrįžo iki jo automobilio (t. 1, b. l. 79); iÅ¡ V. P. paimta vidaus degimo variklyje eksploatuojama alyva ir alyva, rasta įvykio vietoje ant automobilių, kitų objektų bei iÅ¡ tvenkinio iÅ¡trauktuose stikliniuose buteliuose neturi bendro kilmės Å¡altinio (t. 1, b. l. 147-151); įvykio vietoje rasti avalynės pėdsakai, kurie buvo tinkami avalynės identifikavimui pagal dydį ir lokalizacijÄ , avalynės pėdsako ilgis iÅ¡liejoje Nr. 1, paimtoje įvykio vietoje, sudaro 304 mm, akivaizdžiai patvirtino, jog tai ne V.

P., o kito asmens paliktas pėdsakas, nes tai gerokai didesnės avalynės, nei neÅ¡ioja apeliantas (2012-02-10 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iÅ¡ V. P. paimtos avalynės pado ilgis 286 mm), paliktas pėdsakas, o ikiteisminio tyrimo metu atlikto tyrimo metu nustatyta, kad vienas avalynės pėdsako fragmentas ir vienas avalynės pėdsakas yra palikti ne V. P. avalyne (t. 1, b. l. 195-196); specialisto iÅ¡vada apie odorologinį tyrimÄ , kurio metu nustatyta, jog kvapo pėdsakuose, paimtuose iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros metu prie upelio „R” nerasta V.

P. kvapo (t. 1, b. l. 183-186). Be to, nuteistojo V. P. nuomone, iÅ¡ 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties pratęsti jam suėmimo terminÄ matyti apygardos teismo neigiama nuostata. Å ia nutartimi teismas įvertino įrodymų pakankamumÄ ir nustatė, kad pagal bylos duomenis, bÅ«tent jis buvo Å¡io nusikaltimo sumanytojas ir iniciatorius, aktyvus vykdytojas. Nuosprendyje Å¡ios aplinkybės nustatytos nebuvo, kas rodo teismo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ , o tuo pačiu ir Å¡aliÅ¡kumÄ . Apeliantas teigia, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nesinaudojo teise reikÅ¡ti teismui nuÅ¡alinimÄ , tikėdamasis, jog teismas, iÅ¡tyręs visus bylos duomenis ir įsitikinęs, kad byloje nėra jo kaltę patvirtinančių duomenų, priims pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , tačiau priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas buvo neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas.

Teismo vidinis įsitikinimas apie asmens kaltumÄ turi turėti objektyvų pagrindÄ ir negali bÅ«ti tapatinamas su vidine nuojauta, intuicija, siekiu padėti teisėsaugos institucijoms ar laisve vertinti įrodymus pagal savo asmeninius norus. Nė viena įrodymų rÅ«Å¡is neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitas, visiems įrodymams turi bÅ«ti taikomi vienodi vertinimo kriterijai. Vidinis įsitikinimas negali bÅ«ti formuojamas ignoruojant procesines taisykles, kurių pagrindinė yra užtikrinimas, kad sprendimÄ baudžiamojoje byloje nulemtų tik neabejotinai patikima teisėtais bÅ«dais gauta informacija ir jokie teismui pateikiami duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimÄ .IÅ¡teisintojo G.

M. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti – iÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alinti motyvus, kad G. M. 2011-09-18 naktį pavežė V. P. iki (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato.Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje nuosprendžio dalyje netinkamai įvertino įrodymus, rėmėsi parodymais, gautais darant G. M. spaudimÄ . Teigia, jog nagrinėjamoje byloje visi kaltinimui palankÅ«s duomenys surinkti suėmus parodymus davusius asmenis.

Suimtas T. P. davė parodymus apie neva vykusius pokalbius su G. M. ir V. P. Panaikinus T. P. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , jis savo parodymų atsisakė, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad taip jam liepė sakyti ikiteisminį tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai. Suimtas E. K. paaiÅ¡kino, jog girdėjo, kaip G. M. ir V. P. kalbėjo apie pavežimÄ iki policijos komisariato. Vėlesnėse apklausose, panaikinus kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , jis Å¡ių paaiÅ¡kinimų nepatvirtino. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bÅ«nant suėmime jautė ikiteisminį tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų spaudimÄ duoti palankius kaltinimui parodymus.

Apklaustas pirmÄ kartÄ G. M. nurodė tikrÄ sias įvykio aplinkybes, kurias patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Tuo tarpu bÅ«nant suėmime ir neužtikrinus tinkamos teisės į gynybÄ , padedant pareigÅ«nams, 2011-10-12 G. M. parašė nuoÅ¡irdų prisipažinimÄ , buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, iÅ¡teisintasis apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Gynėjo nuomone, kilus abejonei dėl įrodymų surinkimo teisėtumo, teismas privalėjo vadovautis teisiamajame posėdyje duotais parodymais.IÅ¡teisintojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog iÅ¡ liudytojų M.

G. ir D. B. parodymų matyti, jog V. P. ir G. M. iÅ¡ degalinės ,,N” jie parvežė ir paleido apie 3 val. nakties, nors iÅ¡ degalinės ,,N” vaizdo kamerų įraÅ¡o matyti, kad nuo 3 val. iki 3.40 val. V. P. ir G. M. degalinėje nebuvo. Gynėjo nuomone, vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ degalinės „N” ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų pateiktas ne visas. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad 3.42 val. į degalinę atvažiuoja toks pat automobilis, kaip nurodė tÄ naktį vairavusi M. G., po ko įraÅ¡as nutrÅ«ksta.

Gynėjas, įvertinęs liudytojų parodymus ir vaizdo įraÅ¡Ä , teigia, kad G. M. su draugais į degalinę atvažiavo bÅ«tent 3.42 val., kadangi policijos kieme esančių kamerų įraÅ¡ais nustatyta, kad asmuo, padegęs automobilius, pasirodė 3.32 val., todėl G. M. tuo metu niekaip negalėjo V. P. atvežti iki policijos komisariato. Be to, aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai surinkti įrodymai – nesurinkti visi tos nakties vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ degalinės „N”, negali bÅ«ti pagrindas atmesti gynybos versijÄ , visi neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti vertinami kaltinamojo naudai.Gynėjo nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi T.

P., R. L. ir G. M. parodymais ir padarė nepatvirtintÄ objektyviais duomenimis iÅ¡vadÄ , jog pokalbyje, kuriame V. P. pats nurodo padegęs policijos automobilius, dalyvavo trys asmenys T. P., V. P. ir G. M.. G. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje niekada nepatvirtino dalyvavęs tame pokalbyje ir juo labiau pažinęs Å¡iame pokalbyje savo balsÄ . Nors ikiteisminio tyrimo metu T. P. ir nurodė, kad tokį pokalbį prisimena, tačiau teisme jis Å¡iuos savo parodymus paneigė, nes toks pokalbis nevyko jiems važiuojant į Anykščius.

Gynėjas kritiškai vertina liudytojo R. L. parodymus, kad pokalbyje girdimi trys balsai – V. P., T. P. ir G. M., nes tai yra tik jo subjektyvi nuomonė. Nustatyti dalyvavusius pokalbyje asmenis galima tik paskyrus fonoskopinę eskspertizę, todėl teismas negalėjo kategoriškai teigti, jog pokalbyje dalyvavo ir G. M. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog pokalbis vyko 20.01 val., tada, kai V. P. buvo J. B. gimtadienyje, kuriame dalyvavo daug žmonių, todėl kiti pokalbyje girdimi balsai galėjo būti ne G. M. ir T.

P., o kitų žmonių. Å ios nepaÅ¡alintos abejonės taip pat turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai.Atsikirtime į prokurorės apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintojo G. M. gynėjas praÅ¡o skundÄ atmesti.Gynėjas teigia, jog prokurorės skundo teiginys, kad E. K., T. P. ir liudytojo Nr. 10, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymai patvirtina, jog G. M. iÅ¡ anksto žinojo, kad veža V. P. padegti policijos automobilių, neatitinka minėtų liudytojų duotų parodymų turinio, o daromos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja logikos dėsniams ir nekaltumo prezumpcijos principui.Atsikirtime nurodoma, jog E. K. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti pripažinti įrodymais byloje, nes BPK 21 straipsnis numato įtariamojo teisę duoti parodymus, parodymai turi bÅ«ti renkami laikantis BPK nustatytų reikalavimų, tačiau E. K., raÅ¡ydamas paaiÅ¡kinimÄ , negalėjo pasinaudoti advokato pagalba (BPK 50 str.).

Vėliau E. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme Å¡ių parodymų nepatvirtino. Be to, E. K. paaiÅ¡kinimų turinys neatspindi prokurorės skunde padarytų iÅ¡vadų. 2012-10-03 paaiÅ¡kinime E. K. nurodė, kad ketvirtadieni bÅ«damas pas G. M. nugirdo, kad jie tarėsi kažkur važiuoti ar pavežti, gerai nesuprato (t. 8, b. l. 199). Gynėjo nuomone, tokie paaiÅ¡kinimai visiÅ¡kai neinformatyvÅ«s ir iÅ¡ jų jokiu bÅ«du negalima daryti iÅ¡vados apie G. M. kaltę. 2012-03-19 paaiÅ¡kinime E. K. nurodo, jog ketvirtadienį jis iÅ¡girdo kaip V. kažkÄ kalbėjo G., t. y.: ,,iÅ¡ nuogirdų supratau, kad buvo minima apie pavežimÄ iki policijos komisariato ar kÄ panaÅ¡aus“.

Gynėjas atkreipia dėmesį, jog nurodytas pokalbis vyko ketvirtadienį, o nusikaltimas buvo įvykdytas iš šeštadienio į sekmadienį. Be to, pavežimas iki policijos komisariato, nežinant tikslo, nesudaro nusikaltimo sudėties. Gynėjo nuomone, G. M. kaltės nepatvirtina ir T. P. parodymai. Pastarasis nė vienoje apklausoje – nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, kad G. M. žinojo, jog vežė V. P. padegti policijos automobilių. Prieštarauja vieni kitiems ir liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymai: liudytojas Nr. 10 teigia, kad G.

M. susitarė su V. P. prieÅ¡ pat nusikaltimÄ , o E. K. iÅ¡vis jame nedalyvavo; liudytojas Nr. 22 teigia, kad V. P. susitarė su E. K., o G. M. nieko apie tai nežinojo ir tame nedalyvavo (teisme duoti parodymai); liudytojas Nr. 123 teigia, kad visi trys gėrė, susitarė, tada pasigamino ir padegė; liudytojas Nr. 70 teigia, kad V. P. susitarė su E. K., o G. M. nors ir važiavo, tačiau nežinojo, kur važiuoja. Gynėjas remiasi BPK 301 straipsnio nuostatomis, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais, ir nurodo, jog nagrinėjamu atveju jokių kitų įrodymų apie susitarimÄ tarp G.

M., V. P. ir E. K. buvimÄ byloje nėra.Atsikirtime į prokurorės apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintojo E. K. gynėjas praÅ¡o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.Gynėjas nurodo, kad atsižvelgiant į E. K. pareikÅ¡tÄ kaitinimÄ , turi bÅ«ti įrodytos Å¡ios aplinkybės: tikslas atkerÅ¡yti policijos pareigÅ«nams dėl pykčio už teisėtus policijos pareigÅ«nų veiksmus; iÅ¡ankstinis susitarimas įvykdyti teroro aktÄ ; priemonių, skirtų automobilių padegimui, pasigaminimas; bendri E. K. veiksmai su V.

P. padegant automobilius. Prokurorė apeliaciniame skunde remiasi iš esmės visais byloje surinktais įrodymais, tačiau tik tomis jų dalimis, kurios yra palankios kaltinimui, darant prielaidas ir nutylint apie byloje esančius prieštaravimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. K. kaltinantys įrodymai gali būti tik liudytojų Nr. 22, 123 ir 070, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymai, bei specialisto išvada Nr. 11-2780(11). Tačiau iš liudytojo Nr. 22 parodymų sprendžiama, kad policijos automobilius padegė E. K., panaudojęs ryte iš V.

P. gautus ,,molotovo” kokteilius, kuriuos pastarasis gavo iš G. Iš liudytojo Nr. 123 parodymų sprendžiama, kad policijos komisariato kieme buvo ir automobilius padegė V. P. su E. K. dviese, prieš tai pas G. M. balkone pasidarę priemones automobiliams padegti. Iš liudytojo Nr. 070 parodymų seka, kad automobilius padegė V. P., o E. K. tuo metu sėdėjo G. M. automobilyje. Iš šio liudytojo parodymu iš viso neaišku, kokiu būdu buvo gautos priemonės automobiliams padegti. Nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, jog iš atliktų procesinių veiksmų su G.

M. ir E. K. matyti, kad prieš juos buvo naudojamas tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas, pareigūnai bet kokiomis priemonėmis siekė rezultato, todėl surinkus nepakankamai įrodymų, atsirado slapti liudytojai, kurie parodymų davimo metu buvo įtariamieji arba kaltinamieji kitose baudžiamosiose bylose, kurie duodami parodymus galimai siekė palengvinti savo teisinę padėtį. Teisme liudytojas Nr. 123 parodė, kad apie įvykį E. K. jam pasakojo 2012 metais, kai nuo jo pažinties su E. K. buvo praėję apie 2 mėnesius.

Gynėjas atkreipia dėmesį, kad E. K. buvo sulaikytas 2012-03-07, 2012-03-09 jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, liudytojas Nr. 123 parodymus davė 2012-03-19 dienÄ , praėjus tik 12 dienų nuo E. K. sulaikymo. Taigi, liudytojo nurodytu laiku E. K. buvo laisvėje. Be to, Å¡is liudytojas teigė, jog ,,molotovo” kokteilius kaltinamieji pasigamino patys G. M. balkone, tačiau tokių aplinkybių nenurodė nė vienas asmuo. Liudytojų Nr. 22 ir 070 parodymai taip pat prieÅ¡tarauja vieni kitiems – liudytojas Nr. 22 nurodo, kad automobilius padegė Vilmanto draugas su sugipsuota ranka (prokurorės teigimu – E. K.), tuo tarpu liudytojo Nr. 070 teigimu, E. K. atsisakė vykdyti padegimÄ ir liko G.

M. automobilyje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad duomenų, kurie patvirtintų liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymus, byloje nėra. Atsikirtime į prokurorės apeliacinį skundÄ taip pat nurodoma, jog specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-2780(11), konstatuota, kad rasti pluoÅ¡tai neturi gaminį individualizuojančių požymių, leidžiančių nustatyti jų priklausomumÄ konkrečiam gaminiai. Teisminio nagrinėjimo metu specialistė parodė, kad buvo rastas ne siÅ«las, todėl negalima teigti, kad jis yra iÅ¡ to paties gaminio, o pluoÅ¡tas gali bÅ«ti ir iÅ¡ kito gaminio.

Gynėjui nėra aišku, kokiais duomenimis remdamasi prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad minėta specialisto išvada įrodo, kad E. K. buvo įvykio vietoje. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad pats pluošto fragmento suradimas ant E. K. sportinio batelio kelia pagrįstų abejonių, nes sportinių batelių paėmimas, saugojimas ir pateikimas ekspertams atliktas nesilaikant BPK reikalavimų. Iš 2011-10-19 kratos, atliktos E. K. gyvenamojoje vietoje, protokolo matyti, kad paimta juodos spalvos sportinių batų pora, tačiau jos paėmimo ir supakavimo momentas nėra nufotografuotas.

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 11-2780(11) matyti, kad E. K. sportiniai bateliai specialistui buvo pateikti, skirtingai nei kiti tyrimo objektai, neužplombuotoje dėžėje. Gynėjo nuomone duomenys, nurodyti specialisto iÅ¡vadoje nelaikyti įrodymais ir jais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Be to, E. K. viso proceso metu neigė įvykdęs jam inkriminuojamÄ veikÄ . Jis nenurodė tikslios savo buvimo vietos įvykio metu, tačiau to daryti ir neprivalėjo, kadangi neturi įrodinėti savo nekaltumo.

E. K. parodymai yra nuoseklÅ«s, nekito, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Tai, kad E. K. nepadarė jokio nusikaltimo, patvirtina bylos medžiaga: V. P., G. M., R. K. parodymai, liudytojų T. P., M. G., S. K., D. B., E. B. parodymai; taip pat nėra duomenų, paneigiančių E. K. ir liudytojos D. T. parodymus, kad E. K. gipsÄ nusiėmė po įvykio; iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o policijos komisariato kieme matyti, kad automobilius padegė deÅ¡iniarankis (butelį meta deÅ¡ine ranka), kurio kairė ranka nėra sugipsuota; iÅ¡ apklaustų policijos pareigÅ«nų parodymų akivaizdu, kad E. K. jokio pykčio policijai neturėjo; specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-2869(11) konstatuota, kad ant tirti pateiktų sportinių batelių poros, nėra vidaus degimo variklyje eksploatuotos alyvos pėdsakų; specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-1-(00101)-ISI-130 konstatuota, kad kvapo pėdsakuose, nuo rasto avalynės pėdsako fragmento nerasta kaltinamųjų, tame tarpe ir E. K., kvapo; specialisto iÅ¡vadoje Nr. 50-5-IS1-112 konstatuota, kad avalynės pėdsako fragmentas ir avalynės pėdsakas, palikti ne E. K. ir ne V.

P. avalyne; pati įvykio situacija – liudytojai pas G. M. žaidė pokeri be iÅ¡ankstinio susitarimo dėl žaidimo pradžios ir pabaigos laiko, taigi, E. K. neturėjo galimybės iÅ¡ anksto susitarti su kitais kaltinamaisiais dėl automobilių padegimo laiko, be to, G. M. ir V. P. buvo sunkiai apgirtę, todėl koordinuotų veiksmų atlikti negalėjo; liudytojas Nr. 10, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, parodė, kad G. M. teigimu, važiuojant padegti automobilių ir jų padegimo metu E. K. nebuvo.

Gynėjas taip pat nurodo, jog iš E. K. pokalbio su broliu konteksto akivaizdu, kad tai yra pašnekovų emocinis proveržis dėl kito įvykio, kuris su policijos automobiliu padegimu neturi nieko bendro, o V. P. rašyti laiškai motinai, taip pat neleidžia daryti išvadų, kad E. K. prisidėjo prie nusikaltimo padarymo, tai buvo tiesiog viltį praradusio asmens nuomonė, kuri leidžia iškelti tam tikras hipotezes, bet ne objektyviai nustatyti įvykio aplinkybes. Kita vertus, E. K. buvo kaltinamas nusikaltimo padarymu su V.

P., iÅ¡ pastarojo laiÅ¡kų turinio matyti, kad V. P. nėra prisidėjęs prie policijos automobilių padegimo.             Teismo posėdyje apeliacine tvarka prokurorė praÅ¡o Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo V. P. ir iÅ¡teisintojo G. M. gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis V. P. ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo V. P. apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintieji E. K. ir gynėjas praÅ¡o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti, iÅ¡teisintasis G.

M. ir jo gynėjas praÅ¡o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti, o iÅ¡teisintojo G. M. gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti, civilinio ieÅ¡kovo atstovas praÅ¡o tenkinti jų civilinį ieÅ¡kinį.             Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl V. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorės ir iÅ¡teisintojo G.

M. gynėjo apeliaciniai skundai atmestini.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2012 m. birželio 29 d. buvo suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, kuris su byla, įtariant, kad V. P., E. K., G. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 250 straipsnio 2 dalyje, perduota Panevėžio apygardos teismui. Jie buvo įtariami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, 2011 m. rugsėjo 18 d. nakties metu nuo 03.32 iki 03.56 val., žmonių darbo ir vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vidiniame kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Å¡alia (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pastato ir garažų, padegė dvi policijos tarnybines transporto priemones ir pasikėsino padegti kitus kieme stovėjusius automobilius, dėl ko buvo sunaikintos dvi transporto priemonės, o bÅ«tent: turėdami tikslÄ atkerÅ¡yti policijos pareigÅ«nams dėl neapykantos policijai ir pykčio už teisėtus policijos pareigÅ«nų veiksmus jo ir kitų asmenų atžvilgiu, siekdami masiÅ¡kai sutrikdyti KupiÅ¡kio rajono policijos komisariato veiklÄ , kad policijos institucija negalėtų vykdyti savo funkcijų, iÅ¡ anksto susitarė padegti visus (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vidiniame kieme stovėjusius automobilius – įvykdyti teroro aktÄ .

Tuo tikslu V. P., G. M. ir E. K. pasigamino priemones automobiliams padegti – į stiklinius butelius pripylė vidaus degimo variklyje panaudotos alyvos ir prie jų lipnia izoliacine juosta pritvirtino medžiagos skiautes. G. M. pažadėjus padėti atkeršyti ir tuo tikslu pavežti V. P. iki (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, 2011 m. rugsėjo 18 d. apie 03.30 val., G. M. jam priklausančiu automobiliu ,,Peugeot 406“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė V. P. šalia (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato, kur laukė E. K.

Kartu su E. K. bendrais veiksmais E. P., panaudodamas du iš septynių pasiruoštų butelių, padegė du policijos tarnybinius automobilius - ,,Škoda Oktavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 22 071,00 Lt vertės, priklausantį ,,S“ ir ,,Mitsubishi Pajero Sport“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 27 096,00 Lt vertės, priklausantį (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui – kurie sudegė ir buvo sunaikinti nepataisomai. Taip pat sudegė šiuose automobiliuose buvęs (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui priklausantis turtas: nukreipiamieji kūgiai 2 vnt.

– 24 Lt vertės, ruletė 1 vnt. - 8,92 Lt vertės, lanksti vilktis 1 vnt. – 21 Lt vertės, fotoaparatas ,,Samsung Digimax 15“ 1 vnt. - 429,09 Lt vertės, žibintas 8 LED+1HAL 1 vnt. – 51,57 Lt vertės, krivulės 2 vnt. – 20,57 Lt vertės. Be to, pasikėsino padegti policijos tarnybinį automobilį ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 38 000 Lt vertės, priklausantį AB ,,S“, pasikėsinimo metu sulaužant Å¡oninį deÅ¡inės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir tuo padarant savininkui 416,87 Lt žalÄ , policijos tarnybinį automobilį ,,Mitsubischi Pajero Sport“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 28 600 Lt vertės, priklausantį (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui, policijos tarnybinį automobilį ,,Mitsubischi Pajero Sport“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 28 600 Lt vertės, priklausantį (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui, automobilį ,,Mazda 6“, valstybimis Nr. (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt vertės, priklausantį policijos pareigÅ«nui D.

B., automobilį ,,ISUZU D-MAX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini) apsaugos departamentui, tačiau Å¡ių automobilių padegti nepavyko, nes V. P. ir E. K. pasirinko netinkamas nusikaltimo priemones ir bÅ«dÄ , dėl ko ugnis užgeso arba neiÅ¡siplėtė į kitus automobilius. Å iais veiksmais taip pat buvo sukelta sunaikinimo grėsmė (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pastatui ir garažams. Atlikę minėtus veiksmus V. P. ir E. K., padedant G. M., pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Ä®vertinęs visumÄ teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų, pirmosios instancijos teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes: V. P. 2011 m. rugsėjo 18 d., laikotarpiu nuo 3.32 iki 3.52 val., (duomenys neskelbtini), žmonių darbo ir vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vidiniame kieme, iÅ¡ pykčio policijai, siekdamas sutrikdyti (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklÄ , kad Å¡i institucija negalėtų vykdyti savo funkcijų, įvykdė teroro aktÄ : panaudodamas, t. y. padegdamas, į stiklinius butelius supiltÄ vidaus degimo variklyje panaudotÄ alyvÄ su prie jų lipnia izoliacine juosta pritvirtintomis medžiagos skiautėmis padegė ir nepataisomai sunaikino du policijos tarnybinius automobilius – ,,Å koda Oktavia”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 22071 Lt vertės, priklausantį ,,S”, ir ,,Mitsubishi Pajero Sport”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 27096 Lt vertės, priklausantį (duomenys neskelbtini), ir juose buvusį (duomenys neskelbtini) VPK 5881, 34 Lt vertės turtÄ : automobilinį kompiuterį „Car (duomenys neskelbtini)“ 2 906,62 Lt vertės, spausdintuvÄ 480 Mobile 2375 Lt vertės, du nukreipiamuosius kÅ«gius 48 Lt bendros vertės, ruletę 8, 92 Lt vertės, lanksčiÄ vilktį 21 Lt vertės, fotoaparatÄ ,,Samsung Digimax 15” 429,09 Lt vertės, žibintÄ 8 LED+1HAL 51,57 Lt vertės, 2 krivules 41,14 Lt bendros vertės; bei pasikėsino padegti policijos tarnybinius automobilius ,,VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 38 000 Lt vertės, priklausantį AB ,,S”, pasikėsinimo metu sulaužęs Å¡oninį deÅ¡inės pusės galinio vaizdo veidrodėlį 416,87 Lt vertės; ,,Mitsubishi Pajero Sport”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 28 600 Lt vertės, priklausantį (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui; ,,Mitsubishi Pajero Sport”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 28600 Lt vertės, priklausantį (duomenys neskelbtini) VPK, ir policijos pareigÅ«no D.

R. automobilį ,,Mazda 6”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt vertės, tačiau dėl pasirinktų netinkamų nusikaltimo priemonių ir bÅ«do Å¡ie neužsidegė, nes ugnis užgeso ir į automobilius neiÅ¡siplėtė, ir V. P. už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 250 straipsnio 2 dalį. Tuo tarpu, E. K. ir G. M. pirmosios instancijos teismas pagal BK 250 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisino, neįrodžius jų dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Pirmosios instancijos teismas laikė, kad kaltinamajame akte nurodyti ir pirmosios instancijos teisme pateikti duomenys, kuriais yra grindžiami E. K. ir G. M. pareikÅ¡ti kaltinimai, neįrodo, kad V. K. buvo įvykio vietoje ir atliko jam inkriminuotus veiksmus, o G. M. savo automobiliu 2011-09-18 apie 3.30 val. nuvežęs V. P. iki Matulionio mokyklos ir maždaug po 20 minučių šį iÅ¡ ten pat pavežęs atgal, iÅ¡ anksto žinojo apie V. P. nusikalstamus ketinimus, jiems pritarė ir su jais sutiko, tai yra bendrininkavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Jie leidžia tik spėlioti ar daryti prielaidas, tačiau duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, dėl ko E. K. ir G. M. pagal BK 250 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti.Apeliacinius skundus dėl Å¡io pirmosios instancijos teismo nuosprendžio yra padavę Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorė, nuteistasis V. P. ir iÅ¡teisintojo G. M. gynėjas. Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio nuostatomis, kolegija Å¡iÄ bylÄ ir nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ patikrino tiek, kiek to praÅ¡oma paduotuose apeliaciniuose skunduose, ir visų pirma konstatuoja, kad nuteistojo V.

P. apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto ir neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo yra nepagrįsti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, jog prieÅ¡ingai nei nurodoma nuteistojo V. P. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, jas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ ir pagrįstai dėl V. P. priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Kaip teisingai nurodyta nuosprendyje, byloje esančių įrodymų visuma įrodyta, jog V.

P. atliko nuosprendžio apraÅ¡omojoje nurodytus nusikalstamus veiksmus.Nagrinėjamoje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad 2011-09-18 apie 3.32 – 3.50 val. KupiÅ¡kio rajono policijos komisariato vidiniame kieme, panaudojant į stiklinius butelius supilstytÄ vidaus degimo varikiuose naudotÄ alyvÄ , buvo sukeltas gaisras, kurio metu nepataisomai sudegė, t.y. buvo sunaikinti, policijos tarnybiniai automobiliai „Škoda Oktavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Mitsubishi Pajero Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su juose buvusiu (duomenys neskelbtini) AVPK turtu.

Be to, tokia pat vidaus degimo varikliuose panaudota alyva buvo apipilti dar keturi kieme stovėję automobiliai: policijos tarnybiniai automobiliai „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ,,Mitsubishi Pajero Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Mitsubishi Pajero Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei policijos pareigūno D. R. asmeninis automobilis „Mazda 6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Išdėstytos aplinkybės patvirtintos liudytojų M.

M., A. B., D. B., I. U. parodymais, prie bylos pridėtais ir teisme iÅ¡nagrinėtais dokumentais, jos jokių abejonių nekelia ir tos aplinkybės neginčijamos paduotame V. P. apeliaciniame skunde.IÅ¡ nuteistojo V. P. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų turinio seka, kad apeliantas jo nepagrįstÄ nuteisimÄ grindžia iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais teiginiais, iÅ¡sakytais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, t. y. tvirtina jokios nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra nuteistas, nepadarė, naktį iÅ¡ 2011-09-17 į 2011-09-18 nebuvo prie KupiÅ¡kio rajono policijos komisariato ir negalėjo atlikti jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų.

V. P., nors savo kaltės nepripažįsta, tačiau tai, kad būtent jis 2011-09-18 maždaug 3.32 – 3.50 val. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vidiniame kieme padegė ir pasikėsino padegti anksčiau minėtus automobilius, patvirtina išteisintojo G. M. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas G. M. parodė, kad 2011-09-18, apie 3.30 val., V. P. paprašė nuvežti jį iki (duomenys neskelbtini) mokyklos, sakė, kad labai reikia. Jis iš pradžių nesutiko, nes buvo išgėręs. Tačiau V.

P. jį įkalbėjo ir jis sutiko. Jis nuėjo iki savo automobilio ,,Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo tėvų namo kieme, o V. P. nuėjo į savo kiemÄ , kuris buvo Å¡alia, nes buvo tas pats įvažiavimas, sakė, kad jam reikia iÅ¡ maÅ¡inos kažkÄ pasiimti. Jis savo automobilį atsistÅ«mė iki įvažiavimo į kiemÄ ir tuoj atėjo V. P. Jis su savimi turėjo juodÄ maiÅ¡elį ir atsisėdo į jo automobilį. Kas buvo maiÅ¡elyje, jis nematė, nes buvo naktis, tamsu.

V. P. maišelį pasidėjo po kojomis. Jis nuvežė V. P. prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. V. P. liepė jam važiuoti į (duomenys neskelbtini) mokyklos aikštelę, kuri buvo šalia mokyklos. Netoli tos vietos, kur jis sustojo, už garažų ir elektrinės skydinės buvo (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas. V. P. išlipo iš automobilio, pasiėmė maišelį, sakė palaukti, nes tuoj grįš. Jam belaukiant, praėjus apie 20 minučių, jis pamatė ugnies liepsnas prie policijos komisariato.

Jis iÅ¡sigandęs užsivedė automobilį ir norėjo važiuoti, tačiau tuo metu atbėgo V. P. Jis įsėdo į automobilį ir pasakė, kad jis greičiau važiuotų. MaiÅ¡elio jis pas V. P. nematė. Jis jo paklausė, kÄ Äia jis padarė. V. P. jam atsakė, kad taip reikėjo ir sakė, kad apie įvykį niekam nekalbėtų. Jis nuvažiavo į savo tėvų kiemÄ ir pastatė automobilį. Jis daugiau V. P. nieko neklausė. Po to jis nuėjo į namus, o V. P. nuėjo į savo namus.

KitÄ dienÄ jis su V. P. buvo nuvykę grybauti. Grįžęs jis V. P. paklausė, dėl ko Å¡is uždegė. V. P. atsakė, kad reikėjo, o dėl ko nesakė. TÄ pačiÄ dienÄ jis su V. P. nuvažiavo iki parduotuvės ,,M“. Jis nuėjo užsakyti picos. Kai jis grįžo, jam V. P. sakė, kad sudegė dvi maÅ¡inos – džipas ir policijos ,,Å koda“. Jis suprato, kad tai V. P. padegė minėtas maÅ¡inas. V. P. daugiau ta tema nekalbėjo. Po savaitės, važinėjant po miestÄ , V. P. kalbėjo su T., kurio pavardės jis nežino, Å¡is pas jį tÄ vakarÄ gėrė alų.

V. P. T. sakė, kad 20 minučių vaikščiojo po policijos teritorijÄ ir apipilinėjo maÅ¡inas. V. P. dar minėjo, kad norėjo visas maÅ¡inas uždegti ir kad iÅ¡ pirmo karto nepavyko (t. 10, b. l. 173-175). Pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti ir ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui G. M. duoti parodymai (t. 10, b. l. 178-179, 181-182). Å ių apklausų metu iÅ¡teisintasis G. M. iÅ¡ esmės patvirtino Å¡ių savo duotų parodymų teisingumÄ . IÅ¡teisintasis G. M. Å¡iuos parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 11, b. l. 24-31).Nuteistasis V.

P. apeliaciniame skunde bando sumenkinti Å¡ių G. M. parodymų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, apeliuodamas į tai, kad G. M. jį kaltinančius parodymus davė dėl prieÅ¡ šį policijos pareigÅ«nų panaudotų neteisėtų veiksmų. Tai, jo teigimu, nurodė ir pats G. M. vėlesnių apklausų, vykusių ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, ir tokius dėl jo duotus parodymus kategoriÅ¡kai paneigė. Todėl, apelianto nuomone, teismas turėjo vadovautis ne jau aptartais G. M. duotais parodymais, o vėlesnių apklausų metų duotais parodymais, kur jis kategoriÅ¡kai paneigė jo dalyvavimÄ padegant nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytus (duomenys neskelbtini) policijos komisariato kieme buvusius automobilius.

Be to, Å¡iuos G. M. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.             IÅ¡ tiesų, iÅ¡ bylos matyti, kad keletÄ kartų apklaustas įtariamuoju ir kaltinamuoju, G. M. savo parodymus dėl Å¡ių jam žinomų aplinkybių apie V. P. keitė. Tačiau nuosprendyje teismas pasirėmė jo perskaitytais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 10, b. l. 173-175), ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (t. 10, b. l. 178-179, 181-182), parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 11, b. l. 24-31).

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. su tuo nesutinka, dėstydamas argumentus, dėl kurių, jo nuomone, tais parodymais negalėjo būti remiamasi, kolegija tuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai patikėjo ir nuosprendį pagrindė būtent ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 10, b. l. 173-175), ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 10, b. l. 178-179, 181-182), parodymų patikrinimo vietoje metu G. M. duotais parodymais, o tokia išvada daroma dėl kelių priežasčių.             Visų pirma, atmetami apelianto argumentai dėl parodymų pakeitimo priežasčių.

Nuteistasis V. P. teigia, kad apklaustas G. M. įtariamuoju parodymus davė ne savo valia, o paveiktas policijos pareigūnų, kurie vertė šį duoti jį kaltinančius parodymus. Tokius nuteistojo V. P. argumentus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė. Iš 2011 m. spalio 18 d., 2011 m. spalio 28 d. įtariamojo apklausos protokolų matyti, kad apklausų metu dalyvavo G. M. gynėjas ir to neneigia pats G. M. Tikrai neįtikėtina, kad gynėjo akivaizdoje kas nors būtų įtariamajam daręs kokį nors poveikį.

Be to, dar didesnių abejonių dėl šios versijos kyla dėl to, kad G. M. dėl jo tariamo sumušimo neapskundė pareigūnų veiksmų ir nesikreipė dėl medicininės pagalbos. Be to, jau buvo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu G. M. ne tik buvo apklaustas įtariamuoju, bet ir patvirtino savo parodymus jų patikrinimo vietoje metu. Nežinodamas tikrųjų įvykių aplinkybių ir pats tuose įvykiuose nedalyvavęs, G. M. tikrai nebūtų galėjęs parodyti vietos, kur V. P. jis nuvežė, kur laukė ir kt. Neįtikėtina, kad policijos pareigūnai būtų privertę G.

M. nurodyti tokias nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurios buvo žinomos tik pačiam G. M. Visa tai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad visas jam žinomas aplinkybes apie automobilių padegimÄ pats G. M. iÅ¡dėstė savo valia ir niekieno neverčiamas. Tai G. M. nurodė ir apklausų protokoluose. Be to, kad Å¡ių apklausų metu G. M. nurodė tikrÄ sias nusikaltimo padarymo aplinkybes, patvirtina ir jau aptarti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui. Å ios apklausos metu G. M. buvo apklaustas tiesiogiai ikiteisminio tyrimo teisėjo ir dalyvaujant gynėjui, ir iÅ¡ Å¡ios apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad G.

M. aiškiai nurodė, kad būtent V. P. buvo tas asmuo, kuris 2011-09-18 naktį, (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato kieme padegė automobilius. Taigi, V. P. ginčijamas aplinkybes, G. M. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. O kad tokios apklausos metu G. M. būtų irgi daromas koks nors spaudimas, manyti tikrai nėra jokio pagrindo, to nenurodo ir pats apeliantas. Atkreiptinas dėmesys ir į G. M. paaiškinimus dėl parodymų pakeitimo priežasčių, ir į liudytojo D. Š. parodymus.

G. M., parodęs apie pareigÅ«nų prieÅ¡ jį tariamai vartotÄ smurtÄ , taip pat dar pripažino, kad V. P. yra jo pažįstamas, o liudytojas D. Å ., duodamas parodymus teisme, pripažino, kad po to, kai G. M. davė V. P. kaltinančius parodymus, jis buvo susitikęs su Å¡iuo ir kalbėjosi, neneigė, kad galėjo G. M. pliaukÅ¡telėti. Visos Å¡ios aplinkybės tikrai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad savo parodymus G. M. pakeitė ne dėl to, kad anksčiau duodamas V. P. kaltinančius parodymus šį apkalbėjo dėl jam daromo policijos pareigÅ«nų spaudimo, o dėl kitų asmenų jam daromos įtakos, nenorėdamas pakenkti savo pažįstamam - V.

P.             Išdėstytos aplinkybės parodo, kad jokių įtikinamų priežasčių, dėl kurių G. M. ikiteisminio tyrimo metu duodamas anksčiau aptartus parodymus dėl V. P. būtų buvęs priverstas apkalbėti V. P., taip pat įtikinamų tų parodymų pakeitimo priežasčių apeliantas neišdėstė.             Vis dėlto, svarbiausiu motyvu, dėl kurio teismas vienais G. M. parodymais patikėjo, o kitus atmetė, yra vienų ar kitų parodymų atitikimas kitoms bylos aplinkybėms.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. be jokio pagrindo nurodo, kad vėlesnius pakeistus G. M. parodymus tariamai patvirtina kiti įrodymai. Toks argumentas visiškai neatitinka tikrovės. Priešingai, šioje byloje nustatyta, kad visi kiti ištirti įrodymai patvirtina būtent G. M. parodymus, kuriuose jis išdėstė policijos automobilių padegimo aplinkybes. Tuo tarpu jo pakeistus parodymus tie kiti įrodymai paneigia. Tuo pačiu jie paneigia ir nuteistojo V. P. apeliaciniame skunde dėstomus argumentus.Išteisintojo G.

M. parodymų teisingumÄ patvirtina ir pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų T. P., S. K. parodymai. Å ie liudytojai patys, nors betarpiÅ¡kai įvykio nematė, tačiau nurodė labai reikÅ¡mingas aplinkybes vertinant iÅ¡teisintojo G. M. duotus parodymus apie V. P., o kartu ir nuteistojo V. P. keliamas versijas.Teisme apklaustas liudytojas T. P. parodė, kad apie naktį padegtus policijos automobilius iÅ¡girdo ryte, apie tai jam papasakojo G. M., kuris žinojo, kad buvo padegta ,,Å koda“ ir džipas.

Po Å¡io įvykio maždaug po savaitės jis su G. M. ir V. P. apie 15-16 val. važiavo į (duomenys neskelbtini). Pamena, kad automobilyje V. P. juokais pasakė, kad jis padegė du automobilius, kitus apliejo degiu skysčiu, o G. M. jį pavežė iki įvykio vietos. Jis tuo nepatikėjo. Daugiau įvykio smulkmenų nepasakojo. Tyrimo metu jam taip pat buvo duoti perskaityti jo pokalbiai, kuriuose jis atpažino savo balsÄ . Jis atpažino ir jam duotÄ paklausyti V. P. pokalbį, kur Å¡is kalbėjo, kad durnai padarė, kad reikėjo prie kiekvieno priėjus uždegti.

Tvirtina, kad V. P., jau vėliau po įvykio, jiems važiuojant automobiliu pamatęs policininkÄ pasakė: ,,Va, ubage, tavo maÅ¡inÄ padegėme“. Tačiau visi Å¡iuos žodžius palaikė juokais. Apklausiant T. P. teismas perskaitė Å¡io liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 2, b. l. 86-88). Tos ankstesnės apklausos metu T. P. buvo parodęs, kad jam G. M. sakė, kad sudegė dvi policijos maÅ¡inos, bet kas jas padegė jam nesakė. V. P. jam nieko nesakė.

Teisme savo parodymų pakeitimo liudytojas T. P. nesugebėjo įtikinamai paaiÅ¡kinti, tačiau nepaisant to ir kai kurių Å¡io liudytojo parodymų prieÅ¡taravimų ir kai kurių jų pakeitimų, vis dėl to teismo posėdyje T. P. patvirtino buvus tokį pokalbį, kurio metu pats V. P. prisipažino padegęs du automobilius, kitus apliejęs degiu skysčiu, taip pat parodė apie tai, kad V. P. jau vėliau po įvykio, važiuojant automobiliu pamatęs policininkÄ pasakė: ,,Va, ubage, tavo maÅ¡inÄ padegėme“.

T. P. yra nuteistojo V. P. pažįstamas. Todėl manyti, kad liudytojas galėjo bÅ«ti suinteresuotas pakenkti savo parodymais nuteistajam, nėra jokio pagrindo. Be to, kad bÅ«tent Å¡ios apklausos teisme metu T. P. nurodė tikrÄ sias jam žinomas aplinkybes, patvirtina ir liudytojos S. K. teisme duoti parodymai. Apklausiama teisme liudytoja S. K. taip pat nurodė, kad 2011-09-18 pavakary, kai ji su T. P., V. P., G. M. važiavo pro policijos komisariatÄ , V. P., kuris buvo iÅ¡gėręs, juokaudamas pasakė, kad tai jis padegė policijos automobilius.

Be kita ko, liudytoja nurodė, kad T. P. ikiteisminio tyrimo metu labai pergyveno pasakęs, kad V. P. prisipažino padegęs policijos automobilius, ketino keisti parodymus, kad nepakenktų draugui. Tokie liudytojos S. K. parodymai, nors liudytojas T. P. ir neatkleidė tikrosios parodymų pakeitimo priežasties, iÅ¡ tiesų leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad T. P. ikiteisminio tyrimo metus parodymus pakeitė tik nenorėdamas pakenkti V. P., o jo duoti V. P. kaltinantys parodymai yra teisingi. Abejoti teisme duotais T. P. parodymais, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo.Taigi liudytojo T.

P., kaip ir liudytojos S. K. parodymai, nors nuteistasis V. P. skunde su tuo ir nesutinka, iÅ¡ tiesų faktiÅ¡kai patvirtina bÅ«tent iÅ¡teisintojo G. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ne vėlesnių apklausų metu jo duotų parodymų, teisingumÄ . Be to, kolegijos nuomone, liudytojo T. P. parodymai ne tik patvirtina G. M. parodymų, duotų apie V. P. atliktus nusikalstamus veiksmus, teisingumÄ , bet ir paneigia paties V. P. versijÄ , kad jis nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo. Kaip jau buvo minėta, T.

P. parodė apie tai, kad buvo padegti du policijos automobiliai, taip pat nurodė, kaip buvo padegti automobiliai - apliejus degiu skysčiu, kad V. P. apgailestavo, kad nepriėjo prie kiekvieno automobilio, dėl ko buvo padegti ne visi automobiliai. Å ios T. P. nurodytos aplinkybės apie padegtų automobilių skaičių, padegimo priemones, bÅ«dÄ , kad buvo padegti nevisi automobiliai ir kt. bÅ«tent ir atitinka kitais įrodymais nustatytas aplinkybes. Kaip jau buvo minėta, remiantis liudytojų M. M., A. B., D. B., I.

U. parodymais, prie bylos pridėtais ir teisme iÅ¡nagrinėtais dokumentais, kurie nėra net ginčijami nuteistojo V. P. apeliaciniame skunde, bÅ«tent ir nustatyta, kad panaudojant į stiklinius butelius supilstytÄ vidaus degimo varikiuose naudotÄ alyvÄ , buvo sukeltas gaisras, kurio metu nepataisomai sudegė tik du automobiliai, t.y. buvo sunaikinti, policijos tarnybiniai automobiliai „Škoda Oktavia“ ir „Mitsubishi Pajero Sport“. Be to, tokia pat vidaus degimo varikliuose panaudota alyva buvo apipilti dar keturi kieme stovėję automobiliai, tačiau pasirinkus netinkamas nusikaltimo priemones ir bÅ«dÄ , Å¡ie neužsidegė, nes ugnis užgeso ir į automobilius neiÅ¡siplėtė.

Tokias konkrečias aplinkybes, kaip padegtų automobilių skaičių, padegimo priemones, bÅ«dÄ , tai, kad buvo padegti ne visi automobiliai (dalies automobilių dėl pasirinktų netinkamų priemonių nepavyko padegti), kurios nebuvo vieÅ¡ai skelbiamos, kolegijos nuomone, galėjo nurodyti tik asmuo, kuris pats tiesiogiai dalyvavo Å¡iuose įvykiuose. Visa tai dar kartÄ leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad liudytojui T. P. V. P. sakęs, kad padegė policijos automobilius, iÅ¡ tiesų savęs neapkalbėjo, kaip kad mano liudytojas T.

P. (jo įsitikinimu, jis tik pajuokavo), o nurodė tikrovę atitinkančias aplinkybes, tik T. P. tai suprato, kaip juokÄ . Nežinodamas tikrųjų įvykių aplinkybių ir pats tuose įvykiuose nedalyvavęs, V. P. tikrai nebÅ«tų galėjęs nurodyti tokių konkrečių aplinkybių, kurios, beje, dar sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis, tarp jų ir su G. M. aptartuose parodymuose nurodytomis, dėl kurių teisingumo V. P. taip abejoja skunde. IÅ¡ nuosprendžio matyti, kad teismas rėmėsi dar ir kitais įrodymais: daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, apžiÅ«ros protokolais ir prie jų pridėtais (duomenys neskelbtini) policijos komisariato kamerų vaizdo įraÅ¡ais.

Vaizdo įraÅ¡ai buvo peržiÅ«rėti teismo posėdyje. Visi Å¡ie įrodymai nuosprendyje įvertinti ir jie patvirtina jau aptartus iÅ¡teisintojo G. M. parodymus apie automobilių padegimo aplinkybes. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti, apžiÅ«ros protokolai ir prie jų pridėti (duomenys neskelbtini) policijos komisariato kamerų vaizdo įraÅ¡ai patvirtina 2011-09-18 dienos įvykius: laikÄ , kada buvo padegti automobiliai (nuo 3.32 val. iki 3.50 val.), kiek žmonių padeginėjo automobilius (vienas) ir kokiu bÅ«du bei priemonėmis (nuo 3.32 val. iki 3.50 val. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato kieme aikÅ¡telėje prie ten stovinčių automobilių juda neryÅ¡kus siluetas; 3.50 val. ekrano apačioje pasirodė Å¡viesa, 3.51 val. rytinėje aikÅ¡telės pusėje tarp dviejų automobilių pasirodo vienas asmuo, apsivilkęs Å¡viesios spalvos džemperį su gobtuvu, deÅ¡inėje rankoje laiko deglÄ , kurį meta į ekrane arčiausiai matomÄ automobilį arba tarp automobilių, po to nubėga ir atsitupia už trečio, toliausiai stovinčio automobilio, bet netrukus atsistoja ir nubėga už garažų; 3.51 val. matyti, kaip asmens siluetas praeina pro medžius kitoje – pietvakarinėje, aikÅ¡telės pusėje; 3.55 val. vienas asmuo aikÅ¡telės viduriu sugrįžta prie automobilių į tÄ pačiÄ vietÄ , kur metė deglÄ , nueina ir atsistoja už trečio, toliausiai stovinčio automobilio, po to atsitupia ir vėl atsistoja; 3.56 val. vienas asmuo nueina už garažų pietvakarinio kampo; 3.59 val. ekrane pasidaro Å¡viesiau nuo stipriau degančios liepsnos).

Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių protokolų ir vaizdo įrašų, juose užfiksuotos aplinkybės dėl padegime dalyvavusių asmenų skaičiaus, padegimo bÅ«do ir priemonių iÅ¡ esmės sutampa su G. M. anksčiau aptartuose parodymuose nurodytomis. Be to, pagal G. M. parodymus, V. P., nuo to momento, kai nuėjo link (duomenys neskelbtini) policijos komisariato iki to momento, kai G. M. pamatė liepsnas prie policijos komisariato ir atbėgantį V. P., praėjo apie 20 minučių. BÅ«tent panašų laikÄ , kuomet buvo padeginėjami (duomenys neskelbtini) policijos komisariato aikÅ¡telėje esantys automobiliai, užfiksavo ir (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vaizdo kameros.

Todėl, kolegijos nuomone, manyti, kad G. M. Å¡ias aplinkybes iÅ¡sigalvojo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tokius detalius parodymus, nurodant tokį tikslų nusikalstamos veikos padarymo laikÄ , kuris atitiko ir kitais byloje surinktais įrodymais nustatytÄ nusikaltimo padarymo laikÄ , galėjo duoti tik asmuo, kuriam tos aplinkybės buvo iÅ¡ tikrųjų žinomos. Todėl kolegijai abejonių dėl to, kad G. M., kuris davė tokius tikslius parodymus dėl laiko, kaip ir kitų aplinkybių, buvo netoli nusikaltimo padarymo vietos ir matė gaisrÄ prie KupiÅ¡kio rajono policijos komisariato, nekyla.Nuteistasis V.

P. apeliaciniame skunde nurodo, kad vaizdo įraÅ¡uose nėra užfiksuota jokių jo asmenį identifikuojančių požymių, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuose įraÅ¡uose užfiksuotas asmuo yra bÅ«tent jis, dėl to teismas nepagrįstai jais rėmėsi kaip jo kaltės įrodymais. IÅ¡ tiesų, minėtuose įraÅ¡uose yra užfiksuotas vieno asmens siluetas ir matyti tik, kad jis apsirengęs Å¡viesios spalvos džemperį su gobtuvu. Taip pat, kaip konstatavo Å¡ioje byloje vaizdų ekspertizę (kuri buvo paskirta siekiant patikrinti ir nuteistojo V.

P. apeliaciniame skunde keliamas versijas) atlikęs ekspertas K. G., esant tokioms vaizdo įraÅ¡o techninėms charakteristikoms ir gamtinėms sÄ lygoms iÅ¡ryÅ¡kinti ir nustatyti asmens identifikuojančius nėra galimybės, tik patvirtino, kad tai yra vienas ir tas pats žmogus, tikėtina, kad užfiksuoto subjekto Å«gis visuose vaizdo įraÅ¡uose yra apytiksliai lygus, nežymus skirtumas tikėtinai matomas dėl skirtingos kÅ«no padėties vaizdo įraÅ¡uose (t. 16, b. l. 6-15). Žinoma, atskirai paėmus vien Å¡iÄ aplinkybę, ji neįrodo, kad tas asmuo yra V.

P., tačiau teismas vertino visus (duomenys neskelbtini) policijos komisariato kamerų vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotus duomenis, be to, jie buvo vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, kaip tarpinis faktas, ir, kadangi atitiko kitais įrodymais nustatytas aplinkybes dėl padegimo laiko, bÅ«do, priemonių, tai, kad G. M. įvykio dienÄ atvežė V. P. iki netoli tos vietos, kur buvo (duomenys neskelbtini) PK, po ko V. P. nuėjo link (duomenys neskelbtini) policijos komisariato, ir neužilgo po to, praėjus apie 20 minučių, G.

M. pamatė ugnies liepsnas prie policijos komisariato ir ateinantį V. P., kuris liepė greičiau važiuoti, kartu jas ir papildydama, pirmosios instancijos teismas pagrįstais jais rėmėsi kaip patvirtinančiais G. M. parodymų teisingumÄ , o kartu ir V. P. 2011-09-18 buvus prie (duomenys neskelbtini) policijos komisariato ir atlikus nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nurodytus veiksmus. Nuteistojo V. P. nurodyta skunde aplinkybė, kad vaizdo įraÅ¡e matyto asmens džemperio gobtuvo forma buvo kÅ«gio formos, į kuriÄ apeliantas bandė apeliuoti, tvirtindamas, kad jis negalėjo bÅ«ti įvykio vietoje, nes jo džemperio gobtuvo forma buvo ovalo formos, taip pat nepasitvirtino.

Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus vaizdų ekspertizę, ekspertas K. G. davė iÅ¡vadÄ , kad didelė tikimybė, kad subjektas, užfiksuotas vaizdo įraÅ¡uose, nedėvi kÅ«gio formos galvos apdangalų. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ios ekspertizės iÅ¡vados, vertinant jas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, nepaneigė kitais įrodymais Å¡ioje byloje nustatytų ir jau aptartų aplinkybių, o kartu ir nepatvirtino V. P. versijos, kad jis negalėjo bÅ«ti 2011-09-18 prie (duomenys neskelbtini) policijos komisariato.Be to, kolegijos nuomone, svarbÅ«s duomenys vertinant G.

M. parodymus yra užfiksuoti ir elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, Å¡ių tyrimo veiksmų metu padarytuose garso įraÅ¡uose bei prie protokolų pridėtose įrašų stenogramose. IÅ¡ V. P. naudoto mobilaus ryÅ¡io telefono pokalbių 2011-09-24 suvestinės matyti, kad V. P. pokalbio su M. K. metu pats asmeniÅ¡kai prisipažino, jog įvykio metu durnai padarė, kad reikėjo normaliai degti kiekvienÄ automobilį, prie kiekvieno priėjus.

Nuteistasis V. P. savo apeliaciniame skunde nesutinka su pokalbių garso įrašų ir jų stenogramų įvertinimu. Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad garso įraÅ¡uose užfiksuotas bÅ«tent jo balsas, nes tai galėjo bÅ«ti nustatyta tik atlikus fonoskopinę ekspertizę, kuriÄ teismas atsisakė paskirti. Be Å¡ios ekspertizės negalima nustatyti ir dalies garso įrašų turinio. Skunde dar nurodo, kad pokalbiuose dalyvavusius asmenis identifikavo ne specialistas, o pats teismas.

Jo nuomone, atsisakius paskirti fonoskopinę ekspertizę, teismas pats padaręs iÅ¡vadas dėl garso įrašų ir pokalbiuose dalyvavusių asmenų, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, tokiu bÅ«du padarydamas esminį baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimÄ .Å iuos nuteistojo V. P. apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Pirmiausia atmetami apelianto argumentai dėl jo nurodomų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų. BPK 20 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Ä®rodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Kolegija pirmiausia pažymi, kad visi duomenys, taip pat ir garso įraÅ¡ai, surinkti jau pradėjus ikiteisminį tyrimÄ ir jie surinkti remiantis BPK nustatyta tvarka. Klausytis telefoninių pokalbių ir daryti jų įraÅ¡us buvo leista ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis (t. 4, b. l. 63).

Tai reiškia, kad visi šie bylos duomenys, taip pat ir V. P. nurodomi garso įrašai buvo renkami teisėtu būdu ir BPK 154 bei 160 straipsniuose nustatyta tvarka. Todėl šių duomenų gavimo būdas, tvarka ir tų duomenų atitikimas BPK 20 straipsnio nustatytiems reikalavimams jokių abejonių nekelia. BPK 178 straipsnyje nurodyta, kad atliekant tyrimo veiksmus rašomi protokolai. Nuotraukos, negatyvai, garso, vaizdo įrašai ir kiti techninių priemonių panaudojimo atliekant tyrimo veiksmus rezultatai yra tyrimo veiksmo protokolo priedai.

Å ioje byloje esančios pokalbių garso įrašų stenogramos kaip tik ir yra tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo protokolų priedai, todėl tas stenogramas padarę ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai BPK reikalavimų irgi nepažeidė. Tai, kad policijos pareigÅ«nas R. L. Å¡iose stenogramose dar ir nurodė tuose pokalbiuose dalyvavusius asmenis, kolegijos nuomone, taip pat neturi bÅ«ti laikoma baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimu, o juo labiau esminiu. Tokia iÅ¡vada daroma todėl, kad bet kuriuo atveju visų bylos duomenų pripažinimo įrodymais klausimÄ sprendžia tik teismas.

Ä®rodymais gali bÅ«ti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, todėl teismas įrodymais pripažįsta tik duomenis, iÅ¡tirtus ir patikrintus teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka. Apeliaciniame skunde nuteistasis neteisingai nurodo, kad garso įraÅ¡ai Å¡ioje byloje galėjo bÅ«ti iÅ¡tirti ir patikrinti vien tik paskyrus byloje teismo fonoskopinę ekspertizę. BPK 208 straipsnyje nurodyta, kad ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti bÅ«tina atlikti specialų tyrimÄ , kuriam reikalingos specialios žinios.

O BPK 286 straipsnio 1 dalyje. nurodyta, kad teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių praÅ¡ymu arba savo iniciatyva. Taigi paskirti byloje ekspertizę, taip pat ir fonoskopinę, yra teismo teisė, bet ne pareiga ir klausimÄ dėl ekspertizės paskyrimo teismas sprendžia įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, nuo kurių ir priklauso, ar yra bÅ«tinumas atlikti specialius tyrimus. BPK XXI skyrius numato galimybę bylos duomenis patikrinti atliekant labai įvairius proceso veiksmus, o BPK 290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymų tyrimo teisme metu paskelbiami prie bylos pridėti dokumentai, to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tiriant įrodymus gali bÅ«ti perklausomi ir peržiÅ«rimi garso ar vaizdo įraÅ¡ai, kurie buvo padaryti atliekant ikiteisminį tyrimÄ .

BÅ«tent tokį bylos duomenų patikrinimo bÅ«dÄ teismas pasirinko Å¡ioje byloje.IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo ir paties nuosprendžio matyti, kad teismas ne tik paskelbė elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolus, jų priedus bei garso įrašų stenogramas, tačiau teismo posėdyje dar ir betarpiÅ¡kai perklausė garso įraÅ¡us. Atsakant į Å¡io apelianto argumentus dėl to, kad ir pats teismas negalėjo identifikuoti įraÅ¡ytuose pokalbiuose dalyvavusių konkrečių asmenų, kolegija atkreipia dėmesį ir į kai kurias kitas aplinkybes.

Nors ikiteisminio tyrimo metu padarytose stenogramose tyrėjas pats nurodė apie tai, kokie konkretÅ«s asmenys dalyvavo pokalbiuose ir kÄ kiekvienas iÅ¡ jų pasakė, nuosprendyje apie tai teismas iÅ¡vadų nepadarė ir konkrečių pokalbių dalyvių neidentifikavo. Nuosprendyje padaryta iÅ¡vada tik apie tai, kad įvertinus ne kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, o jų visumÄ , garso įraÅ¡uose užfiksuoti duomenys, kurių citatos nurodytos pačiame nuosprendyje, niekam kitam, negu V. P., negali bÅ«ti priskirti.

Kolegijos nuomone, padaryti tik tokiÄ bendro pobÅ«džio iÅ¡vadÄ teismui specialių tyrimų ir specialių žinių nereikėjo. IÅ¡ to daroma iÅ¡vada, kad ir pats teismas, patikrindamas ir tirdamas su garso įraÅ¡ais susijusius bylos duomenis BPK reikalavimų nepažeidė, todėl ir su tuo susijusius apeliantų argumentus kolegija laiko nepagrįstais ir juos atmeta.Nepaisant to, kas buvo iÅ¡dėstyta, apeliacinio proceso metu vėl pareiÅ¡kus tuos pačius praÅ¡ymus, kolegija juos patenkino ir paskyrė Å¡ioje byloje teismo fonoskopinę ekspertizę.

Ekspertams buvo pavesta atsakyti į proceso dalyvių pasiÅ«lytus ir paties teismo užduotus klausimus.IÅ¡ teismo fonoskopinės ekspertizės akto matyti, kad ekspertai tyrė vienos kompaktinės plokÅ¡telės ,,Verbatim“ įraÅ¡Ä , pavadintÄ garso įraÅ¡u Nr. 425. Ekspertizės iÅ¡vadose nurodoma, kad tiriamajame garso įraÅ¡e Nr. 425 yra užfiksuoti ne mažiau kaip trijų vyrų balsai. Tikėtina, kad tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokÅ¡telėje ,,Verbatim“ įraÅ¡ytame garso įraÅ¡e, žymimame – Nr. 425, yra užfiksuotas V.

P. balsas bei kalba. Tikėtina, kad frazes, kurios pateikiamos Å¡io įraÅ¡o stenogramoje yra žymimos – V, pasakė V. P. Atsakyti į klausimÄ , ar tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokÅ¡telėje ,,Verbatim“ įraÅ¡ytame garso įraÅ¡e, žymimame – Nr. 425, yra užfiksuotas G. M. balsas bei kalba, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. Kompaktinėje plokÅ¡telėje ,,Verbatim“ užfiksuotas garso įraÅ¡as, žymimas – Nr. 425, yra kopija. Tikėtina, kad kompaktinėje plokÅ¡telėje ,,Verbatim“ užfiksuotas garso įraÅ¡as, žymimas – Nr. 425 yra iÅ¡tisinis ir nesumontuotas.

Tirti pateiktas garso įraÅ¡as, žymimas – Nr. 425, yra užfiksuotas naudojantis telefoniniu ryÅ¡iu. Tikėtina, kad kompaktinėje plokÅ¡telėje pateiktas garso įraÅ¡as, kuris žymimas – Nr. 425, vyko ne atviroje vietoje (t. 15, b. l. 228-239).Vertindama Å¡ios ekspertizės iÅ¡vadas ir pateiktas garso įrašų stenogramas, kolegija pirmiausia daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios stenogramos taip pat patvirtina G. M. parodymus ir kitais įrodymais nustatytas V. P. pokalbių su kitais asmenimis aplinkybes.

Ekspertizės iÅ¡vados patvirtino, kad tikėtina, kad tirti pateiktame garso įraÅ¡e užfiksuotas nuteistojo V. P. balsas ir kalba. IÅ¡ stenogramoje pažymėtų Å¡io nuteistojo pasakytų frazių matyti, kad pokalbių metu tikrai kalbama apie automobilių padegimo aplinkybes. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i iÅ¡vada tikrai patvirtina V. P. dalyvavimÄ pokalbiuose, o tuo pačiu ir paneigia Å¡io apelianto argumentus, kad garso įraÅ¡uose jo balsas neužfiksuotas. Tačiau visos kitos jau iÅ¡vardintos iÅ¡vados dėl kitų pokalbyje dalyvavusių asmenų balsų tik tikėtinos dėl priežasčių, nurodytų ekspertizės akto tiriamojoje dalyje.

Å ioje dalyje nurodoma, kad dėl garso įrašų blogos kokybės, kalbos signalų užtriukÅ¡minimų, dėl trumpos pokalbio trukmės, kategoriÅ¡kai atsakyti į klausimus, ar įrašė Nr. 425 užfiksuotas G. M. balsas, kategoriÅ¡kai ekspertai neturėjo galimybės. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ios ekspertizės iÅ¡vados nei patvirtina, nei paneigia kitais įrodymais Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių. Esant tokioms byloje nustatytoms tokioms aplinkybėms, kolegija atmeta ir V. P. keliamÄ versijÄ , kad jis negalėjo bÅ«ti teismo nuosprendyje nurodytu laiku prie KupiÅ¡kio rajono PK, nes tokiu metu buvo prie degalinės ,,N“.

IÅ¡ to, kas Å¡iame sprendime jau buvo iÅ¡dėstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas visus iÅ¡nagrinėtus įrodymus atskirai ir tų įrodymų visumÄ Ä¯vertino tinkamai. Apeliacinio proceso metu iÅ¡nagrinėti nauji įrodymai nepatvirtino V. P. versijų, nedavė jokio pagrindo suabejoti teismo padarytomis iÅ¡vadomis, o kai kurie nauji įrodymai (ekspertizės iÅ¡vada dėl V. P. balso ir padarytos naujos garso įrašų stenogramos, vaizdų ekspertizės iÅ¡vada) tik dar kartÄ patvirtino teismo jau padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ .

Tokiu bÅ«du iÅ¡nagrinėtų Å¡ioje byloje įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis V. P. dalyvavo nusikaltimo padaryme bÅ«tent tokiomis aplinkybėmis, kurios iÅ¡dėstytos nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus pirmiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo V. P. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nagrinėjamoje byloje atlikus įrodymų tyrimÄ , nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistojo V. P. kaltės klausimas buvo iÅ¡spręstas netinkamai ar tai, jog apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas netinkamais įrodymais.Tačiau nuteistojo V.

P. apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkinamas dėl kitų priežasčių. Nusikaltimo, už kurio padarymÄ skundžiamu nusprendžiu yra nuteistas V. P., padarymo metu galiojusi BK 250 straipsnio 2 dalies redakcija (Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) numatė baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas žmonių gyvenamojoje, susibÅ«rimo ar vieÅ¡ojoje vietoje padėjo sprogmenų siekdamas sukelti sprogimÄ , sprogdino ar padegė, jei tai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ arba dėl to buvo sunaikinta ar sugadinta transporto priemonė arba statinys ar statinyje buvusi įranga.           Tačiau BK 250 straipsnis (Nr. XII-497, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3768) buvo pakeistas ir naujoji įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 13 d.

Naujos redakcijos turinį nulėmė 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (OL 2008 L 300, p.

42) turinys. Ä®gyvendinant Å¡io akto nuostatas, BK 250 straipsnyje buvo suformuluota detalesnė teroro akto nusikaltimo sudėtis. Pagal 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojusiÄ BK 250 straipsnio redakcijÄ numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas teroristiniais tikslais sukėlė potvynį arba sutrikdė vandens, energijos ar kitų iÅ¡teklių tiekimÄ , arba sprogdino, padegė arba kitaip dideliu mastu naikino ar gadino turtÄ , arba pažeidė didelę reikÅ¡mę valstybės valdymui, Å«kiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos ar elektroninių duomenų saugumÄ , arba paskleidė radioaktyviÄ sias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus, jeigu dėl to atsirado ar galėjo atsirasti sunkių padarinių, taip pat tas, kas teroristiniais tikslais nesunkiai sutrikdė sveikatÄ vienam ar daugiau žmonių arba sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai.          BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, 2 dalyje - kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.         Veikos nusikalstamumÄ panaikina tas įstatymas, kuris visiÅ¡kai nebenumato buvusios nusikalstamos veikos sudėties arba susiaurina nusikalstamos veikos sudėtį numatydamas naujų arba atsisakydamas buvusių Å¡ios sudėties požymių, dėl to tam tikros veikos tampa nenusikalstamos.Todėl, kolegijos nuomone, nors nagrinėjama veika buvo padaryta galiojant 2003-04-24 BK 250 straipsnio redakcijai, tačiau byloje bÅ«tina vadovautis Å¡iuo metu galiojančia BK 250 straipsnio redakcija, nes 2013-07-13 padarytais BK pakeitimais ir papildymais į nusikaltimo sudėtį įvedus papildomus objektyviuosius požymius, taip pat įtraukus į BK 250 straipsnyje nurodytos teroro akto sudėtį, kaip bÅ«tinÄ jį Å¡ios nusikalstamos veikos fakultatyvinį požymį – teroristinius tikslus, veikų kvalifikavimo galimybės pagal BK 250 straipsnį susiaurėjo, ir Å¡iuo požiÅ«riu naujÄ BK 250 straipsnio redakcijÄ yra pagrindas laikyti atsakomybę Å¡velninančiu įstatymu (kasacinė nutartis Nr. 2K-332/2006).Tačiau įstatymų leidėjui susiaurinus BK 250 straipsnyje numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį, nustačius kaip bÅ«tinÄ jį Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymį ir teroristinius tikslus, o nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui nustačius, kad V.

P. nusikalto (padegė automobilius prie (duomenys neskelbtini) PK) tik iÅ¡ asmeninių paskatų, tai yra kerÅ¡to policijos pareigÅ«nams, pagal BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas V. P. veika pagal BK 250 straipsnio naujÄ jÄ redakcijÄ negali bÅ«ti kvalifikuojama. Pažymėtina, kad nuteistojo V. P. veikÄ kvalifikuojant pagal BK 250 straipsnį privaloma konstatuoti, kad V. P. skundžiamame nuosprendyje nustatytus nusikalstamus veiksmus padarė teroristiniais tikslais. Pagal BK 2521 straipsnio 3 dalį teroristiniai tikslai – siekimas labai įbauginti visuomenę ar jos dalį arba neteisėtai priversti tarptautinę vieÅ¡Ä jÄ organizacijÄ , valstybę ar jos institucijÄ atlikti bet kokį veiksmÄ arba susilaikyti nuo jo atlikimo, arba destabilizuoti ar sunaikinti svarbiausius valstybės konstitucinius, politinius, ekonominius ar socialinius darinius ar tarptautinę vieÅ¡Ä jÄ organizacijÄ .

Todėl kvalifikuojant atliktÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 250 straipsnį, bÅ«tina nustatyti, kad BK 250 straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus asmuo atliko teroristiniais tikslais ir taip pasikėsino į visuomenės saugumÄ . Tačiau pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija tokios iÅ¡vados negali daryti. Vien tai, kad V. P. dėl teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytų priežasčių (V. P. yra kelis kartus teistas, daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius teisės pažeidimus, tame tarpe ir už pažeidimus, padarytus vieÅ¡oje vietoje, yra konfliktiÅ¡kas, įžūlus su policijos pareigÅ«nais, linkęs prieÅ¡intis sulaikomas) nemėgo policijos, dar nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad automobiliai buvo padegti teroristiniais tikslais.

Be to, kolegija norėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad teroro aktais kėsinamasi į įstatymo leidėjo saugomÄ vertybę – visuomenės saugumÄ ir tai yra pagrindinė vertybė. Teroro aktais svarbiausia paveikti visuomenę, vyriausybę, daryti įtakÄ priimamiems sprendimams, o teroro akte turto sunaikinimas, pasirenkant strateginės reikÅ¡mės objektus, tai tik priemonė tikslui pasiekti, pažeidžiant visuomenės saugumÄ . Tokių duomenų, kad V. P., padegdamas automobilius, norėjo paveikti visuomenę ir taip daryti įtakÄ kokiems nors policijos priimamiems sprendimams, taip pažeidžiant visuomenės saugumÄ , byloje nėra pateikta.

Tokių duomenų nenurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, ir prokurorės apeliaciniame skunde.Tokiu atveju, kolegijos nuomone, pagal byloje nustatytas aplinkybes gali bÅ«ti tik sprendžiamas tik V. P. baudžiamosios atsakomybės klausimas už vienos iÅ¡ BK 187 straipsnyje numatytų veikų padarymÄ , Å¡iuo atveju pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, kuris numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du arba iÅ¡ardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatÄ , jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, iÅ¡ardė ar sugadino strateginę arba svarbiÄ reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktÅ«rÄ sudarantį turtÄ ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ ar didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes.

Taigi teisėjų kolegija pripažįsta įrodyta, kad V. P. 2011 m. rugsėjo 18 d., laikotarpiu nuo 3.32 iki 3.52 val., (duomenys neskelbtini), žmonių darbo ir vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vidiniame kieme, iÅ¡ pykčio policijai, sunaikino ir sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y. padegdamas, į stiklinius butelius supiltÄ vidaus degimo variklyje panaudotÄ alyvÄ su prie jų lipnia izoliacine juosta pritvirtintomis medžiagos skiautėmis padegė ir nepataisomai sunaikino du policijos tarnybinius automobilius – ,,Å koda Oktavia”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 22 071 Lt vertės, priklausantį ,,S”, ir ,,Mitsubishi Pajero Sport”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 27 096 Lt vertės, priklausantį (duomenys neskelbtini) krities VPK, ir juose buvusį (duomenys neskelbtini) VPK 5 881,34 Lt vertės turtÄ : automobilinį kompiuterį „Car (duomenys neskelbtini)“ 2906,62 Lt vertės, spausdintuvÄ 480 Mobile 2375 Lt vertės, du nukreipiamuosius kÅ«gius 48 Lt bendros vertės, ruletę 8, 92 Lt vertės, lanksčiÄ vilktį 21 Lt vertės, fotoaparatÄ ,,Samsung Digimax 15” 429,09 Lt vertės, žibintÄ 8 LED+1HAL 51,57 Lt vertės, 2 krivules 41,14 Lt bendros vertės; bei pasikėsino padegti policijos tarnybinius automobilius ,,VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 38 000 Lt vertės, priklausantį AB ,,S“, pasikėsinimo metu sulaužęs Å¡oninį deÅ¡inės pusės galinio vaizdo veidrodėlį 416,87 Lt vertės; ,,Mitsubishi Pajero Sport”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 28 600 Lt vertės, priklausantį (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui; ,,Mitsubishi Pajero Sport”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 28600 Lt vertės, priklausantį (duomenys neskelbtini VPK, ir policijos pareigÅ«no D.

R. automobilį ,,Mazda 6”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt vertės, tačiau dėl pasirinktų netinkamų nusikaltimo priemonių ir bÅ«do Å¡ie neužsidegė, nes ugnis užgeso ir į automobilius neiÅ¡siplėtė. Tokia V. P. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.Paskiriant V. P. bausmę pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiama į tai, kad nors padarytas nusikaltimas nėra sunkus ar labai sunkus, tačiau įvertinus V. P. asmenybę (V. P. niekur nedirba, teisiamas jau ketvirtÄ kartÄ , šį nusikaltimÄ padarė nepraėjus net trims mėnesiams po jam 2011-06-29 KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, Å¡ios bausmės neatlikęs, taip pat yra daug kartų baustas už įvairius administracinius pažeidimus, paskirtų baudų dažniausiai nesumokėjo, todėl dalis jų buvo pakeistos administraciniu areÅ¡tu, yra apibÅ«dinamas kaip linkęs pažeidinėti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , konfliktiÅ¡kas, įžūlus), tai pat, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, jam skiriama griežtesnė sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is - laisvės atėmimas, artimas medianai.Kaip jau buvo minėta, be nuteistojo V.

P. apeliacinius skundus yra padavę prokurorė ir išteisintojo G. M. gynėjas. Kadangi jų apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai yra susiję, teisėjų kolegija juos aptars kartu pasisakydama dėl E. K. ir G. M. Be to, atsižvelgiant į tai, kad prokurorė skunde argumentus dėsto dėl E. K. ir G. M. atskirai, teisėjų kolegija taip ir pasisakys šiame sprendime.Kolegijos nuomone, tenkinti prokurorės apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Prokurorė, apeliaciniame skunde nesutinka su E. K. ir G.

M. iÅ¡teisinimu, laiko, kad pirmosios instancijos teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė, nes įrodymus vertino atskirai vienÄ nuo kito, selektyviai, neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Toliau apeliaciniame skunde prokurorė, akcentuodamas įrodymų vertinimo taisyklių, iÅ¡dėstytų BPK 20 straipsnyje, pažeidimÄ , analizuoja kaltinamajame akte nurodytų ir kitų bylos duomenų turinį, pateikdama savÄ Å¡ių įrodymų vertinimÄ . Prokurorė yra įsitikinusi, kad specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), E. K. ir jo brolio T.

K. 2012-01-02 pokalbių suvestinės, liudytojų Nr. 22, Nr. 123, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymai, iÅ¡ dalies liudytojo Nr. 070, kuriam taikytas anonimiÅ¡kumas, parodymai, E. K. naudoto mobilaus ryÅ¡io telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugsėjo 17-18 dienos įvykių suvestinė, susiejus visus Å¡iuos įrodymus į vieningÄ loginę visumÄ , paneigia E. K. versijÄ , jog jis įvykio naktį buvo pas savo draugę K. P. ir kartu įrodo, kad E. K. dalyvavo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, o E. K. ikiteisminio tyrimo metu raÅ¡yti paaiÅ¡kinimai, liudytojo T.

P. parodymai, liudytojo Nr. 10, kuriam taikytas anonimiÅ¡kumas, parodymai, susiejus visus Å¡iuos įrodymus į vieningÄ loginę visumÄ , įrodo, kad G. M. žinojo apie V. P. ruoÅ¡iamÄ daryti nusikaltimÄ ir sutiko jam padėti, dėl ko E. K. ir G. M. turi atsakyti pagal BK 250 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija visus Å¡iuos prokurorės apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Å ie teiginiai iÅ¡ esmės yra deklaratyvÅ«s, prieÅ¡tarauja bylos medžiagai ir teismo nuosprendžio turiniui.

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos.

Priešingai negu teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis teismo išvadomis dėl E. K. ir G.

M. iÅ¡teisinimo pagal BK 250 straipsnio 2 dalį. Aptariamoje byloje esantys, taip pat ir prokurorės apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai neduoda pagrindo daryti vienareikÅ¡mę ir neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad E. K. ir G. M. pareikÅ¡ti kaltinimai pasitvirtino. Pažymėtina, jog tai, kad prokurorė nesutinka su teismo padarytomis iÅ¡vadomis, savaime nereiÅ¡kia, kad jos yra nepagrįstos. E. K. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo apklausiamas pirmosios instancijos teisme nepripažino. Nurodė, kad jis nedalyvavo padegant policijos automobilius 2011-09-18 naktį.

TÄ naktį buvo arba namuose, arba pas savo draugę K. R. (P.). Pas G. M. bute jis trumpai lankėsi ne 2011-09-17, o 2011-09-15 vakare. PaaiÅ¡kinimus apie neva nugirstÄ V. P. ir G. M. pokalbį, kuomet jie tarėsi vykti prie policijos komisariato, ikiteisminio tyrimo metu parašė bÅ«damas suimtas ir spaudžiamas tyrėjų. E. K. savo kaltę atkakliai neigė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Taigi E. K. viso proceso metu kategoriÅ¡kai neigė savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 250 straipsnio 2 dalyje, padarymo, keldamas įvairias versijas dėl galimo jo buvimo vietos nusikalstamos veikos padarymo metu.

Tačiau tokia E. K. pozicija pati savaime dar negali bÅ«ti vertinama kaip jo kaltės įrodymas, kaip kad tvirtina prokurorė apeliaciniame skunde. IÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus dėl iÅ¡teisintojo E. K. parodymų vertinimo, kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į vienÄ svarbiÄ aplinkybę. Galima sutikti su prokurorės skundo argumentais apie tai, kad iÅ¡teisintojo parodymai nėra įtikinantys, o kartais jiems ir trÅ«ksta logikos, juose yra ir neatitikimų lyginant juos su kitais byloje surinktais įrodymais, taip pat ir su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais.

Tačiau ir Å¡iuo atveju tokių parodymų teismas visiÅ¡kai pagrįstai nevertino E. K. nenaudai. Juo labiau, tais parodymais negalėjo ir negali bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. BPK 21 ir 22 straipsniai įtariamajam arba kaltinamajam asmeniui numato tik jo teises žinoti kuo jis yra įtariamas arba kaltinamas, susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir su byla teisme, taip pat teisę, bet ne pareigÄ duoti parodymus ir paaiÅ¡kinimus apie teisme tiriamos bylos aplinkybes. Ä®tariamojo arba kaltinamojo atsakomybė už atsisakymÄ duoti parodymus arba melagingų parodymų davimÄ nenumatyta.

Tai reiÅ¡kia, kad įtariamasis ir kaltinamasis asmuo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu turi teisę ir neduoti jokių parodymų, ir duoti bet kokius parodymus savo nuožiÅ«ra ir priklausomai nuo pasirinkto gynybos bÅ«do bei taktikos. Tai yra įtariamojo arba kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Ä®tariamasis arba kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009).

Taigi visas kompleksas įvairių teisės Å¡akų normų draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Tokios praktikos laikosi ir teismai (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012). Tuo tarpu prokurorės apeliaciniame skunde matyti bÅ«tent bandymai įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkelti iÅ¡teisintajam.

Skunde nurodoma, kad iÅ¡teisintasis teisme parodymus davė siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir tai yra jo pasirinktas gynybos bÅ«das, jis taip pat nesugebėjo tiksliai nurodyti, kur buvo nusikalstamos veikos metu (vienÄ kartÄ aiÅ¡kino, kad buvo namuose, kitÄ kartÄ , kad pas savo draugę), jo keliamos versijos nepasitvirtino. Tokiu bÅ«du skunde faktiÅ¡kai supainiojami skirtingų baudžiamojo proceso subjektų vaidmenys įrodinėjimo procese. IÅ¡ tikrųjų ne kaltinamieji, o ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokuroras privalo rinkti, tikrinti ir vertinti reikÅ¡mingus bylai duomenis, o teismas privalo juos tikrinti, prireikus – rinkti papildomus duomenis ir spręsti, ar jie yra įrodymai, taip pat privalo juos įvertinti.

Tuo tarpu kaltinamasis asmuo dalyvauti įrodinėjimo procese turi teisę, bet ne pareigÄ . Todėl dalį jau aptartų prokurorės apeliacinio skundo argumentų dėl iÅ¡teisintojo E. K. pasirinkto gynybos bÅ«do ir užuominas apie tai, kad iÅ¡teisintasis neįrodė savo nekaltumo, kolegija kategoriÅ¡kai atmeta dėl Å¡ių argumentų prieÅ¡taravimo principinėms BPK nuostatoms, reglamentuojančioms įrodinėjimÄ ir kaltinamojo procesines teises. Be to, Å¡ioje dalyje kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui nepakanka paneigti kaltinamojo parodymus, kaip kad mano prokurorė apeliaciniame skunde dėstydama įrodymus, kurie, jos įsitikinimu, rodo, kad E. K. keliamos versijos dėl jo buvimo vietos nusikaltimo darymo metu neatitinka tikrovės, o tai kartu ir įrodo, kad jis buvo G.

M. bute ir dalyvavo nusikaltimo padaryme, bÅ«tina surinkti jo kaltę ir dalyvavimÄ konkrečioje nusikalstamoje veikoje patvirtinančius abejonių nekeliančius įrodymus. Tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, konstatavęs, kad svarbu yra ne paneigti E. K. versijÄ , kad jis buvo ar tai pas draugę, ar namuose, o norint pripažinti jį kaltu Å¡ioje byloje svarbu yra aiÅ¡kiai įrodyti, jog E. K. buvo įvykio vietoje ir atliko jam inkriminuojamus veiksmus. Tačiau, kaip matyti ir skundžiamo teismo nuosprendžio, teismas laikė, kad tokių įrodymų byloje nėra surinkta.

Teisėjų kolegija sutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ ir priimto iÅ¡teisinamojo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , be to, iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma kartu ir paneigia prokurorės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus. Kolegijos nuomone, net ir atmetant E. K. parodymus toje dalyje, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo arba pas draugę, arba namuose, kaip neatitinančius tikrovės, remiantis kaltinamajame akte ir prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais įrodymais dar negalima daryti tokios kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kokiÄ daro prokurorė apeliaciniame skunde, tvirtindama, kad remiantis kaltinamajame akte nurodytais duomenimis įrodyta, kad E. K. buvo nusikaltimo padarymo vietoje ir atliko jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus.Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad E. K. kaltė grindžiama Å¡iais duomenimis: specialisto iÅ¡vada Nr. 11-2780(11), E. K. ir jo brolio T.

K. 2012-01-02 pokalbių suvestine, liudytojų Nr. 22, Nr. 123, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, iš dalies liudytojo Nr. 070, kuriam taikytas anonimiškumas, parodymais, E. K. naudoto mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugsėjo 17-18 dienos įvykių suvestine. Tarp duomenų, kuriais grindžiami kaltinimai, kaltinamajame akte taip pat buvo nurodyti ir kiti duomenys: specialistų išvados, liudytojų M. M., A. B., S. K., T. P. ir kt. parodymai, 2012-03-19 E. K. paaiškinimai ir kiti duomenys.

IÅ¡ esmės tokius pačius įrodymus, kaip E. K. kaltę patvirtinančius, nurodo ir prokurorė savo apeliaciniame skunde. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių kaltinimo byloje surinktų duomenų, E. K. kaltė iÅ¡ esmės buvo grindžiama netiesioginiais įrodymais. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia asmens kaltės grįsti ir netiesioginiais įrodymais, nes ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius - ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme svarbu, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-32/2010). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi prokurorės apeliaciniame skunde nurodomi duomenys ir jais remiantis padarytos išvados yra subjektyvaus pobūdžio, atspindintys prokurorės nuomonę. Netiesioginis yra toks įrodymas, kuriuo įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė.

Visais atvejais bÅ«tina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemÄ , nepaliekančiÄ jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo. Tuo tarpu, kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje nepakanka pavienių netiesioginių įrodymų, kad jais bÅ«tų galima pagrįsti byloje kaltinto E. K. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Netiesioginiai įrodymai byloje daugeliu atvejų prieÅ¡taringi, kelia abejonių, nepatvirtina vienas kito ir nesudaro nuoseklios ir logiÅ¡kos grandinės. Tiesioginių įrodymų, kurie byloje surinkti, taip pat nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

O visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį, teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, o prielaidomis ir spėjimais jis negali bÅ«ti grindžiamas. Kiekviena iÅ¡vada turi bÅ«ti pagrįsta byloje surinktais įrodymais, ne­gin­Äi­ja­mai patvir­ti­nan­Äiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę padarius nu­si­kals­ta­mÄ vei­kÄ ir ki­tas svarbias by­los ap­lin­ky­bes, o svarbiausia, turi bÅ«ti įrodyta, kad kaltininko veiksmuose yra jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis.

Iš bylos matyti, kad visi byloje apklausti asmenys patys įvykių prie (duomenys neskelbtini) policijos komisariato, kur buvo sukeltas gaisras, kurio metu nepataisomai sudegė, tai yra buvo sunaikinti policijos du tarnybiniai automobiliai su juose buvusiu turtu ir kėsintasi padegti dar keturis automobilius, tiesiogiai nematė, buvo ne įvykio vietoje arba nežino, kokiomis aplinkybėmis minėti automobiliai buvo padegti. Tai yra paties padegimo aplinkybių tiesiogiai mačiusių asmenų šioje byloje iš viso nebuvo nustatyta, o tie asmenys, kurių nurodytos aplinkybės turėjo reikšmės šios bylos išnagrinėjimui, E. K. apkaltinančių parodymų irgi nedavė.

Liudytojai T. P., S. K., M. G., D. B., E. B., kurių parodymai nurodyti kaltinamajame akte, duodami parodymus, nenurodė, kad jiems būtų žinoma, jog E. K. bendrininkavo padegant automobilius ir atliko kokius nors nusikalstamus veiksmus. Tai yra nei vienas iš minėtų liudytojų ne tik nenurodė, kad E. K. kokiu nors būtų prisidėjo padegant automobilius, bet ir tvirtino, kad E. K. net nebuvo 2011 m. rugsėjo 17 d. pas G. M. namuose, kur jie žaidė pokerį, gėrė alkoholinius gėrimus, kas atitinka ir išteisintojo E. K. parodymus.

Taigi, nors Å¡ie parodymai kaltinamajame akte nurodyti kaip duomenys, kuriais grindžiami kaltinimai, iÅ¡ tikrųjų jie tuos kaltinimus labiau ne patvirtina, o kaip tik paneigia. Å ie liudytojai parodė, kad apie galimÄ E. K. dalyvavimÄ nusikalstamoje veikoje, jie nieko nežino.Kiti kaltinamajame akte nurodyti liudytojai (M. M., A. B., D. B., I. U. ir kt.) taip pat nieko nenurodė apie E. K. galimÄ dalyvavimÄ padegant automobilius prie KupiÅ¡kio rajono policijos komisariato. Jie iÅ¡ esmės patvirtino tik patį automobilių padegimo faktÄ , dėl kurio abejonių Å¡ioje byloje nekyla.

IÅ¡ bylos matyti, kad teismas be jau minėtų liudytojų parodymų iÅ¡nagrinėjo ir liudytojų, kuriems taikytas anonimiÅ¡kumas, parodymus, tačiau padarė iÅ¡vadÄ , kad jų parodymai kelia pagristų abejonių, be to, yra labai skirtingi ir prieÅ¡taringi, juose skiriasi esminės detalės, ir jais nuosprendyje nesivadovavo. Kolegija, atlikto byloje įrodymų tyrimo metu dar kartÄ apklaususi liudytojus, kuriems taikytas anonimiÅ¡kas, kurie įvardinti Nr. 22, Nr. 123, Nr. 070, sutinka su teismo iÅ¡vada, kad visų liudytojų, kuriems taikytas anonimiÅ¡kumas, parodymų patikimumas kelia abejonių ir jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nuosprendyje teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡samiai motyvavo, ji yra pagrįsta byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų analize, teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė visų Å¡ių lydytojų parodymus, taip pat iÅ¡dėstė ir esminius jų skirtumus. Viso to kartoti nėra reikalo. Dėl to kolegija papildomai dėl to nepasisakys. Be to, liudytojus Nr. 22, Nr. 123, Nr. 070, apklausus papildomai apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegijai dėl jų parodymų patikimumo abejonių nepavyko paÅ¡alinti.

PrieÅ¡ingai, kolegija nustatė dar ir papildomas aplinkybes, kurios kelia abejonių dėl Å¡ių liudytojų parodymų patikimumo. Å ie liudytojai davė parodymus apie tai, kÄ jie iÅ¡girdo ar sužinojo bÅ«dami sulaikyti iÅ¡ tuo metu taip pat sulaikytų V. P., E. K. BPK 301 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimÄ , kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymais. Å ių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai.

Tačiau tai nėra vienintelis procesinis tokių parodymų panaudojimo ribojimas. Teismas privalo patikrinti ir tokių asmenų parodymų leistinumÄ (BPK 199, 200 straipsniai) bei patikimumÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gausioje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, naudojimo įrodinėjimo procese iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kus įpareigojimas baudžiamÄ sias bylas nagrinėjantiems teismams itin atsakingai ir kruopščiai tikrinti tokių asmenų parodymus, pavyzdžiui, bylos Birutis, Byla, Janutėnas v.

Lithuania (Application no. 47698/99 and 48155/99, judgment of 28 March 2008), Kostovski v. Netherlands (Serie A. Nr. 166, judgment of 20 November 1989); Doorson v. Netherlands (Application no. 20524/9, judgment of 26 March 1996); van Mechelen and others v. Netherlands (Application no. 21363/93, 21364/93, 21427/93, 22056/93, judgment of 23 April 1997); Lüdi v. Switzerland (Serie A. Nr. 238, judgment of 15 June 1992); Visser v. Netherlands (Application no. 26668/95, judgment of 14 February 2002). Tikrinant asmens, kuris anonimiÅ¡kai duoda parodymus apie tai, kÄ jis girdėjo bÅ«damas sulaikytas ar suimtas, kalbėdamasis su kitais sulaikytaisiais ar suimtaisiais, parodymų patikimumÄ keltini papildomi reikalavimai.

Tokiu atveju bÅ«tina įsitikinti, ar asmuo nebuvo uždarytas į atitinkamÄ Ä¯staigÄ vien tik siekiant iÅ¡gauti reikalingÄ informacijÄ iÅ¡ kartu laikomo įtariamojo ar kaltinamojo, pažeidžiant pastarojo asmens konstitucinę teisę neduoti parodymų prieÅ¡ save. Nustačius tokį faktÄ parodymai negali bÅ«ti pripažinti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiu įrodymu.Nagrinėjamoje byloje analizuojant minėtų liudytojų parodymus, kurie iÅ¡samiai yra aptarti skundžiamame nuosprendyje, kolegijai bÅ«tent ir kyla abejonių dėl to, ar minėti liudytojai nebuvo sÄ moningai uždaryti į atitinkamÄ Ä¯staigÄ vien tik siekiant iÅ¡gauti reikalingÄ informacijÄ iÅ¡ kartu laikomų suimtų V.

P., E. K. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, kad visi liudytojai, kuriems Å¡ioje byloje taikomas anonimiÅ¡kumas, yra įtariamieji arba kaltinamieji kitose byloje, kad jie nebuvo tiesioginiai jų papasakotų įvykių liudytojai, o apie juos, kaip kad jie tvirtino, žino iÅ¡ V. P., E. K. pasakojimų, kurių patys V. P., E. K. nepatvirtina, be to, jų parodymai dėl tam tikrų esminių aplinkybių skiriasi, juose gausų prieÅ¡taravimų ir neatitikimų, o atsakyti į klausimus, kodėl jie nusprendė papasakoti policijos pareigÅ«nams jų sužinotas aplinkybes ir kokiu bÅ«du jie Å¡iÄ informacijÄ perdavė policijos pareigÅ«nams, atsakyti negalėjo arba atsisakė atsakyti į tokį klausimÄ , be to, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių jų nurodytas aplinkybes apie E. K. dalyvavimÄ padegant automobilius, kyla visiÅ¡kai pagrįstų abejonių, ar minėtiems liudytojams nebuvo daromas atitinkamas poveikis ir ar jie parodymus tikrai davė savo noru ir laisva valia.

Å ios nustatytos aplinkybės sukėlė dar didesnių ir iki Å¡iol nepaÅ¡alintų abejonių. Byloje nėra tokias abejones paneigiančių įrodymų. Jokių duomenų, kurie leistų kolegijai daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ dėl Å¡ių liudytojų parodymų patikimumo, nepateikė ir nenurodė ir skundÄ padavusi prokurorė. Tokių duomenų nepaaiÅ¡kėjo ir atlikus įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme. Todėl remtis Å¡iais parodymais priimant nuosprendį teismas atsisakė pagrįstai jau vien dėl Å¡ių priežasčių. Todėl tiek anksčiau aptartos aplinkybės, tiek Å¡ios dabar nustatytos aplinkybės, kolegijos nuomone, neleidžia vertinti liudytojų, kuriems taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymų kaip patikimų ir objektyviai patvirtinančių E. K. kaltumÄ dėl jo dalyvavimo padegant automobilius, todėl jais grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį negalima.

Juolab, kad ir pati prokurorė apeliaciniame skunde, darydama iÅ¡vadÄ , kad minėtų liudytojų parodymai leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ dėl E. K. kaltės negu padarė pirmosios instancijos teismas, vadovaujasi tik jai palankiais liudytojo Nr. 10, kuriam taikytas anonimiÅ¡kumas, parodymais, iÅ¡traukdama iÅ¡ konteksto atskiras frazes, be to, juos analizuoja vienpusiÅ¡kai ir atskirai, jų nesieja su kitų liudytojų, kuriem taikytas anonimiÅ¡kumas, parodymais, kitais objektyviais bylos duomenimis. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iÅ¡ bylos matyti, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, kolegija, siekdama patikrinti prokurorės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, dar kartÄ nutarė apklausti ir liudytojÄ Nr. 10 teisme BPK 282 straipsnyje nustatyta tvarka, o Å¡io liudytojo pristatymo į teismÄ organizavimÄ bei jo dabartinės buvimo vietos nustatymÄ kelis kartus pavedė prokurorei ir ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje atlikusiai įstaigai.

Tačiau liudytojas Nr. 10, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, nebuvo pristatytas į apeliacinės instancijos teismÄ . Kolegija gavo prokurorės pateiktus raÅ¡tus, kuriuose nurodoma, kad teismo pavedimÄ Ä¯vykdyti nėra galimybės, nes liudytojo Nr. 10 buvimo vieta nežinoma. BPK 282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas paveda prokurorui taip organizuoti liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, atvykimÄ Ä¯ teismÄ , kad bÅ«tų užtikrintas jo anonimiÅ¡kumas. Å io straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad liudytojas, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, apklausiamas nevieÅ¡ame teismo posėdyje sudarius akustines ir vizualines kliÅ«tis, trunkančias kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams nustatyti apklausiamo asmens tapatybę.

Jeigu teismo posėdžių salėje nėra galimybių sudaryti nurodytas akustines ir vizualines kliÅ«tis, liudytojas, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, apklausiamas ne teismo posėdžių salėje, o kitoje vietoje kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams nedalyvaujant. PrieÅ¡ tokio asmens apklausÄ kiti nagrinėjimo teisme dalyviai raÅ¡tu pateikia klausimus, kuriuos jie nori užduoti tam liudytojui. Taip apklausto liudytojo parodymus teismas perskaito teisiamajame posėdyje. Kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pakartotiniai ir papildomi klausimai užduodami ir juos atsakoma ta pačia BPK 282 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Jau iÅ¡dėstytos BPK 282 straipsnio 1-3 dalių nuostatos nustato bendrÄ sias liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, apklausos taisykles ir tvarkÄ . Ir tik BPK 282 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tik atskirais atvejais, kai liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, atvykimas į teismÄ keltų didelį pavojų jo, jo Å¡eimos narių arba artimųjų giminaičiai gyvybei, sveikatai ar laisvei, jis į teisiamÄ jį posėdį gali bÅ«ti nekviečiamas, o teisme balsu perskaitomi jo parodymai, duoti Å¡io kodekso 203 straipsnio nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Tačiau ir esant Å¡ioje dalyje nurodytiems pagrindams, liudytojas gali bÅ«ti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis sudarius akustines ir vizualines kliÅ«tis. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad teismo pavedimas prokurorei organizuoti liudytojo Nr. 10 atvykimÄ Ä¯ teismÄ buvo privalomas, o Å¡io pavedimo neįvykdymas ir atėmimas teismui galimybės apklausti liudytojÄ apeliacinės instancijos teisme, lėmė tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo galimybės patikrinti liudytojo Nr. 10 parodymuose nurodytų aplinkybių, kurias prokurorė cituoja įrodinėdama E. K. pareiktų kaltinimų pagrįstumÄ , o kartu ir paÅ¡alinti Å¡io liudytojo ir kitų liudytojų, kuriems taikytas anonimiÅ¡kumas, parodymuose esančių esminių prieÅ¡taravimų ir nesutapimų.

Å io pavedimo neįvykdymas ir atėmimas apeliacinės instancijos teismui galimybės apklausti liudytojÄ Nr. 10 apeliacinės instancijos teisme yra pakankamas pagrindas nesiremti Å¡io liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, kurių, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, patikimumas kelia abejonių.IÅ¡ bylos matyti, kad teismas be jau minėtų duomenų iÅ¡nagrinėjo ir visus kitus kaltinamajame akte nurodytus bylos duomenis, tačiau padarė iÅ¡vadÄ , kad ir Å¡ių duomenų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui nepakanka.Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka ir su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.

Nurodo, kad E. K. kaltės įrodymas yra specialisto išvada Nr. 11-2780(11), iš kurios matyti, kad ant tirti pateikto E. K. dešiniojo sportinio batelio rastas raudonos spalvos vilnos pluoštas yra vienodas su trikotažo fragmentų, paimtų nuo keturių stiklinių butelių ištrauktų iš vandens tvenkinio ir nuo vieno butelio rasto ant tvenkinio kranto, siūlo fragmento, rasto ant automobilio ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinto dešinės pusės šoninio veidrodžio, ir suanglėjusių trikotažo fragmentų, paimtų prie automobilio ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pluoštais (t. 1, b. l. 171-178).

Tačiau teisėjų kolegija šį prokurorės argumentÄ taip pat atmeta kaip nepagrįstÄ . Vertinant minėtÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), visų pirma pažymėtina, kad specialistė E. K., duodama paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme, nedavė kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad ant E. K. sportinio batelio rastas pluoÅ¡tas yra bÅ«tent nuo skiaučių ant padegamųjų butelių įvykio vietoje. Pagal specialistės paaiÅ¡kinimus, ji negali pasakyti, kad pluoÅ¡tas yra bÅ«tent iÅ¡ to gaminio, kadangi pluoÅ¡tas neturi gaminį identifikuojančių požymių.

Pluoštas yra vienetinis, todėl negalima pasakyti, kad pluoštas tai yra iš to gaminio. Galėjo būti pluoštas ir iš kito gaminio, kuris pasižymi tais pačiais požymiais. Be to, specialistė atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju buvo vilnos pluoštas, o tokie pluoštai linkę ilgiau išsilaikyti ant įvairių objektų. Toks pluoštas galėjo išsilaikyti iki 3 mėnesių, net ir nešiojant batus, jei pluoštai užkibę už kampelių ir įvairių siūlų (t. 15, b. l. 52).

Todėl remiantis vien tokia specialisto iÅ¡vada, įvertinus tai, kad byloje nėra jokių kitų neginčijamų duomenų, kad E. K. atliko kokius nors nusikalstamus veiksmus, dar negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados dėl to, kad E. K. buvo įvykio vietoje ir tiesiogiai dalyvavo automobilių padegimo. Pagal minėtÄ specialisto iÅ¡vadÄ , nesant jokių kitų – nei tiesioginių, nei netiesioginių - E. K. kaltės įrodymų kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje galima tik daryti prielaidÄ , kad E. K. galimai prisidėjo gaminant Å¡ias priemones, tačiau kur, kaip ir kokiu bÅ«du tai buvo padaryta byloje nėra nustatyta.

O remiantis prielaidomis grįsti iÅ¡vadas dėl tam tikrų aplinkybių buvimo draudžiama. Visos abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį kiekviena iÅ¡vada turi bÅ«ti pagrįsta byloje surinktais įrodymais, ne­gin­Äi­ja­mai pa­tvir­tinan­Äiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę padarius nu­si­kals­ta­mÄ vei­kÄ ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes. Kai abejonių, iÅ¡naudojus visas galimybes, nepavyksta paÅ¡alinti, jos aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.

Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl E. K., nes tinkamai neįvertino E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiÅ¡kinimų, kur jis buvo įvykio dienÄ , ir G. M. nuoÅ¡irdžiame prisipažinime nurodytų aplinkybių dėl E. K. atėjimo prieÅ¡ įvykį pas jį į namus. Å iuos prokurorės skundo argumentus teisėjų kolegija taip pat atmeta.Visų pirma pažymėtina, kad pripažinus, kad Å¡ioje byloje nustatytomis aplinkybėmis gauti E. K. paaiÅ¡kinimai ikiteisminio tyrimo metu, G.

M. nuoÅ¡irdus prisipažinimas yra tinkami įrodymai, bÅ«tų iÅ¡kreipta BPK įtvirtinta įrodymų samprata, Å¡iame kodekse įtvirtinti įrodinėjimo principai. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , įstatymų nenumatytu bÅ«du gauti paaiÅ¡kinimai negali turėti aukÅ¡tesnės įrodomosios vertės už BPK nustatyta tvarka užfiksuotus parodymus. Pagal BPK 276 straipsnį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui per apklausÄ , net ir tuo atveju, kai tokios apklausos metu buvo preciziÅ¡kai laikomasi visų procesinių taisyklių ir garantijų, duoti parodymai nelaikomi savarankiÅ¡ku įrodymu ir teismo posėdžio metu gali bÅ«ti skelbiami tik norint teisingai vertinti kitus įrodymus.

Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tik tuo atveju, kai Å¡ie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Todėl neužtikrinus jokių įtariamojo asmens teisių, per BPK nenumatytÄ procedÅ«rÄ gauti paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti laikomi labiau įrodymų sampratÄ atitinkančiais ir patikimesniais duomenimis už duomenis, užfiksuotus BPK nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro suraÅ¡ytame apklausos protokole (kasacinė nutartis Nr. 2K-350/2013).

Dėl nurodytų priežasčių darytina iÅ¡vada, kad E. K. duoti paaiÅ¡kinimai ikiteisminio tyrimo metu, G. M. paraÅ¡ytas nuoÅ¡irdus prisipažinimas dėl jų neatitikimo BPK 20 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sÄ vokai negalėjo bÅ«ti vertinti kaip įrodymai, nes paaiÅ¡kinimai gauti ne įstatymų nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 1 dalies pažeidimas). E. K. duoti paaiÅ¡kinimai ikiteisminio tyrimo metu, G. M. paraÅ¡ytas nuoÅ¡irdus prisipažinimas negali bÅ«ti įtariamojo, vėliau kaltinamojo, apklausos protokolų pakaitalu.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo iÅ¡vadų minėtais paaiÅ¡kinimais negrindė dėl jų neatitikimo leistinumo reikalavimams. Be to, Å¡iame sprendime jau buvo nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui nepakanka paneigti E. K. parodymų dėl jo buvimo vietos įvykio dienÄ , kaip kad daro prokurorė apeliaciniame skunde nurodydamas Å¡iuos E. K., G. M. paaiÅ¡kinimus, kurie, jos įtikinimu, įvertinus juos kitų byloje surinktų įrodymų kontekste (liudytojos D. T. parodymai, G.

M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kiti raÅ¡ytiniai dokumentai) bÅ«tent ir rodo, kad E. K. keliamos versijos dėl jo buvimo vietos nusikaltimo darymo metu neatitinka tikrovės, o tai kartu ir įrodo, kad jis buvo G. M. bute ir dalyvavo nusikaltimo padaryme, bÅ«tina surinkti jo kaltę ir dalyvavimÄ konkrečioje nusikalstamoje veikoje patvirtinančius abejonių nekeliančius įrodymus. Tokių įrodymų, kaip jau buvo minėta, byloje nėra surinkta. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad liudytojo N. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus prokuroras nurodė kaltinamajame akte ir Å¡iais parodymais prokurorė remiasi apeliaciniame skunde įrodinėdama E. K. dalyvavimÄ jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, o Å¡is liudytojas pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas (teismas nutarė iÅ¡kviesti N. T.

į teismo posėdį ir apklausti jį kaip liudytojÄ , tačiau nors N. T. buvo kelis kartus buvo kviečiamas Å¡aukimais, o jo pristatymÄ Ä¯ teismo posėdį ir dabartinės gyvenamosios vietos nustatymÄ teismas buvo pavedęs policijai, N. T. į teismo posėdį neatvyko ir jį apklausti teismui nepavyko, teismui buvo pateikti policijos tarnybinis praneÅ¡imas apie tai, kad N. T. iÅ¡vykęs į užsienį ir dabartinės jo gyvenamosios vietos nustatyti nepavyko), dar kartÄ nutarė nustatyti dabartinę N. T. buvimo vietÄ , jį iÅ¡kviesti ir apklausti teismo posėdyje.

Tačiau to padaryti ir vėl nepavyko, apeliacinės instancijos teismas vėl gavo policijos tarnybinį praneÅ¡imÄ , kad N. T. yra iÅ¡vykęs į užsienį, jo buvimo vietos nustatyti nepavyko ir tos vietos nežino netgi Å¡io buvusio įtariamojo giminaičiai. Pirmosios instancijos teisme buvo perkaityti liudytojo N. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tyrėjo 2011 m. spalio 19 d. vykusioje apklausoje (t. 2, b. l. 63-64) liudytojas N. T. buvo parodęs, kad 2011 m. rugsėjo 17 d., apie 22 val. visi susirinko pas G.

M. žaisti pokerio. Pokeris buvo žaidžiamas panaÅ¡iai iki 3 val. nakties. IÅ¡ buto kartu su juo išėjo E. B., D. B., jo draugė Mantė ir M. J. Pagal jį, bute turėjo likti V. P., G. M. Jei tas pats vakaras, tai galėjo bute likti ir E. K., pravarde ,,B“. Vėliau iÅ¡ mamos sužinojo, kad policijos komisariate degė automobiliai. TÄ pačiÄ dienÄ jis buvo nuėjęs pas G. M. į butÄ . Jo namuose nebuvo, tačiau buvo V. P. su dviem draugėmis. Jis pasakė apie gaisrÄ policijoje. V. P. sėdėjo prie televizoriaus ir laukė žinių pradžios.

Prasidėjus žiniomis, visus tildė, žiÅ«rėjo su susidomėjimu. Prokurorė bÅ«tent ir remiasi Å¡iais N. T. parodymais įrodinėdama E. K. dalyvavimÄ jam kaltinimo inkriminuoto nusikaltimo padaryme. kaltę. Kolegija pažymi liudytojas N. T. buvo apklaustas tik ikiteisminio tyrimo metu ir ne ikiteisminio tyrimo teisėjo, o ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, apklausti jį teismo posėdyje nėra galimybės, todėl įrodinėti N. T. parodymais E. K. kaltę ir jais grįsti nuosprendį teismas negalima jau vien dėl Å¡ios priežasties.

BPK 276 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisme gali bÅ«ti balsu perskaitomi kaltinamojo, nukentėjusiojo arba liudytojo parodymai, duoti tik ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme. Tai reiÅ¡kia, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotų N. T. parodymų teismas iÅ¡ viso galėjo ir neperskaityti. Å iuo atveju teismas, nors ir perskaitęs N. T. parodymus, visiÅ¡kai pagrįstai atsisakė tuos parodymus pripažinti įrodymais. Jais grįsti savo iÅ¡vadas ir priimamÄ nuosprendį teismas neturėjo teisės. Be to, kolegijos nuomone, net ir atmetant E. K. parodymus toje dalyje, kad jis įvykio dienÄ nebuvo pas G.

M. bute, kaip neatitinkančius tikrovės, remiantis prokurorės skunde nurodytais liudytojo N. T. parodymais, kaip ir liudytojos D. T., G. M. parodymais dar negalima daryti tokios kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kokiÄ daro prokurorė. Jeigu tikėti prokurorės nurodytais N. T., G. M. parodymais, kad E. K. buvo 2011-09-17 atėjęs pas G. M. į butÄ , remiantis minėtais parodymais galima bÅ«tų daryti tik iÅ¡vadÄ dėl to, kad E. K. prieÅ¡ įvykį – 2011-09-17 buvo užėjęs pas G. M. į butÄ . Tačiau vien Å¡ios aplinkybės dar neleidžia daryti iÅ¡vados, kad E. K. dalyvavo 2011-09-18 padegant automobilius.

Nei vienas iš anksčiau prokurorės minėtų liudytojų, tarp jų ir liudytojas N. T., taip pat ir pats išteisintasis G. M., prokurorės skunde nurodytuose parodymuose, nurodydami tokias aplinkybes, nenurodė, kad E. K. būtų atlikęs kokius nors nusikalstamus veiksmus, ar būtų dalyvavęs padegant automobilius. Taigi šie prokurorės nurodyti parodymai, nors jie nurodyti kaip duomenys, kuriais grindžiami kaltinimai, iš tikrųjų jie tuos kaltinimus labiau ne patvirtina, o kaip tik paneigia. Prokurorės įsitikinimu, aplinkybės apie tai, kad E. K. brolis T.

K. telefoninio pokalbio metu siÅ«lė padegti kitoje byloje pripažintų asmenų nukentėjusiaisiais automobilius, V. P. raÅ¡yti laiÅ¡kai, kuriuose V. P. džiÅ«gavo, kad sulaikė ,,B“ (E. K.), taip pat netiesiogiai įrodo E. K. kaltę, yra taip pat tik jos subjektyvi nuomonė ir ji bet kuriuo atveju neduoda jokio pagrindo suabejoti teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl E. K.Dėl to, kolegija daro iÅ¡vadÄ , prokurorės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo iÅ¡vadų ir negali bÅ«ti pagrindu naikinti arba keisti skundžiamÄ nuosprendį dėl E. K.

PrieÅ¡ingai, apeliacinio proceso metu iÅ¡nagrinėti nauji įrodymai (ekspertizės iÅ¡vada dėl V. P. balso ir padarytos naujos garso įraÅ¡o stenogramos, vaizdų ekspertizės iÅ¡vada dėl asmenų, užfiksuotų įvykio vietoje, kuomet buvo padeginėjami prie (duomenys neskelbtini) policijos komisariato buvę automobiliai, skaičiaus) tik dar kartÄ patvirtina jau padarytų iÅ¡vadų dėl E. K. pagrįstumÄ ir teisėjų kolegijai leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad E. K. Å¡io nusikaltimo padaryme nedalyvavo.

Pagal vaizdų ekspertizės išvadas aiškiai nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) policijos komisariato kamerų užfiksuotas asmuo yra vienas ir tas pats asmuo (kaip byloje nustatyta V. P.), kitų asmenų, kurie būtų padeginėję prie (duomenys neskelbtini) policijos komisariato buvusius automobilius užfiksuota nėra. Fonoskopinės ekspertizės metu padarytos naujos garso įrašo Nr. 425 stenogramos turinys taip pat aiškiai rodo, kad padegant automobilius dalyvavo tik vienas asmuo. Tokios minėtoje garso įrašo Nr. 425 stenogramoje V.

P. (dėl to, kad tai V. P. balsas ir kalba atlikus fonoskopinę ekspertizę, abejonių nėra) pasakytos frazės, kaip ,,..., padariau, ... Reikėjo - ... padariau, reikėjo, ...., iÅ¡kart degt, normaliai prie maÅ¡inos kiekvienos priėjus, žinai. Reikėjo kiekvienos /.../ prie maÅ¡inos priėjus uždegt, ... . Ten toliau nuėjau, dadegiau, - ... žino“, rodo, kad pats V. P. nurodė, kad jis automobilius padegė vienas. TokiÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro ir dėl prokurorės praÅ¡ymo panaikinti teismo priimtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dėl G.

M.Tačiau, teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl prokurorės apeliacinio skundo, pirmiau kaip nepagrįstus atmeta išteisintojo G. M. gynėjo skunde išdėstytus argumentus dėl teismo skundžiamame nuosprendyje nustatytos aplinkybės, kad G. M. savo automobiliu 2011-09-18 apie 3.30 val. nuvežė V. P. iki (duomenys neskelbtini) mokyklos ir maždaug po 20 minučių jį iš ten pat parvežė atgal. Gynėjas apeliaciniame skunde ginčydamas šias aplinkybes mano, kad teismas turėjo atmesti G.

M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes yra byloje abejonių dėl jų teisėtumo, taip pat negalėjo vadovautis garso įraše Nr. 425 užfiksuotu pokalbiu, nes byloje nenustatyta, kokie ten asmenys kalba, taip pat mano, kad byloje nėra paneigta ir G. M. alibi (G. M. nusikaltimo padarymo metu buvo degalinėje ,,N“). Visus šiuos argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Dėl G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, garso įraše Nr. 425 užfiksuoto pokalbio vertinimo, keliamos versijos dėl buvimo prie degalinės ,,N“, jau buvo pasisakyta atsakant į nuteistojo V.

P. apeliacinio skundo argumentus, dėl to kolegija jų dar kartÄ nekartos. Tik dar kartÄ atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas visus iÅ¡nagrinėtus įrodymus atskirai ir tų įrodymų visumÄ Ä¯vertino tinkamai. Apeliacinio proceso metu iÅ¡nagrinėti nauji įrodymai nepatvirtino G. M. versijos, nedavė jokio pagrindo suabejoti teismo padarytomis iÅ¡vadomis, o kai kurie nauji įrodymai (ekspertizės iÅ¡vada dėl V. P. balso ir padarytos naujos garso įrašų stenogramos, vaizdų ekspertizės iÅ¡vada ) tik dar kartÄ patvirtino teismo jau padarytų iÅ¡vadų dėl V.

P. nuvežimo iki Matulionio mokyklos ir parvežimo iÅ¡ ten atgal pagrįstumÄ . Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡ioje byloje atliktos fonoskopinės ekspertizės iÅ¡vados dėl kitų pokalbyje dalyvavusių asmenų balsų, kaip buvo minėta atsakant į nuteistojo V. P. apeliacinio skundo argumentus, tik tikėtinos dėl priežasčių, nurodytų ekspertizės akto tiriamojoje dalyje. Å ioje dalyje nurodoma, kad dėl garso įrašų blogos kokybės, kalbos signalų užtriukÅ¡minimų, dėl trumpos pokalbio trukmės, kategoriÅ¡kai atsakyti į klausimus, ar įrašė Nr. 425 užfiksuotas G.

M. balsas, kategoriškai ekspertai neturėjo galimybės. Tai reiškia, kad šios ekspertizės išvados nei patvirtina, nei paneigia kitais įrodymais šioje byloje nustatytų aplinkybių. Todėl išteisintojo G. M. gynėjo bandymas apeliuoti į šias specialisto išvadas kaip būtent paneigiančias G. M. parodymus dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, yra nepagrįstas. Toliau kolegija pasisako dėl prokurorės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais ginčijamas dėl G. M. priimtas išteisinamasis nuosprendis.Kaip jau minėta, V.

P. buvo kaltinamas padegęs automobilius bendrininkaudamas kartu ir su G. M. Tačiau pirmosios instancijos teismas laikė, kad kaltinamajame akte nurodyti ir pirmosios instancijos teisme pateikti duomenys, kuriais yra grindžiamas G. M. pareikÅ¡tas kaltinimas, neįrodo, kad G. M. savo automobiliu 2011-09-18 apie 3.30 val. nuvežęs V. P. iki (duomenys neskelbtini) mokyklos ir maždaug po 20 minučių šį iÅ¡ ten pat pavežęs atgal, iÅ¡ anksto žinojo apie V. P. nusikalstamus ketinimus, jiems pritarė ir su jais sutiko, tai yra bendrininkavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Jie leidžia tik spėlioti ar daryti prielaidas, tačiau duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, dėl ko G. M. pagal BK 250 straipsnio 2 dalį buvo iÅ¡teisintas.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra tokia tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimas pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ reiÅ¡kia tai, kad bendras nusikalstamas sumanymas įgyvendinamas dviejų ar daugiau asmenų veiksmais ir kiekvieno jų veiksmai yra bÅ«tina sÄ lyga tam, kad bÅ«tų realizuota nusikaltimo sudėtis.

BK 24 straipsnis nustato bÅ«tinus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ požymius. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Kartu tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų, pasekmė.

Susitarimas gali bÅ«ti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali pasireikÅ¡ti bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.).Kaip pagrįstai nuosprendyje nurodė teismas, pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnyje Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi bÅ«ti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobÅ«dis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t. t.Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apskritai nėra duomenų apie V.

P. ir G. M. bendrininkavimÄ . Tiek G. M., tiek V. P. kategoriÅ¡kai neigia bet kokį tarpusavio bendravimÄ dėl automobilių padegimo, o tuo labiau bendrÄ susitarimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ . G. M. neigia ir iÅ¡ anksto žinojęs apie V. P. ketinimus padegti automobilius, o neginčijamų įrodymų, paneigiančių Å¡iuos parodymus, baudžiamojoje byloje nesurinkta. V. P. ir G. M. yra pažįstami ir to jie neneigia, tačiau byloje nenustatyta, kad jų tarpusavio santykiai bÅ«tų glaudÅ«s, juos sietų draugystė, bendrų tikslų siekimas ir pan.

Nenustatyta, kad G. M., sutikęs V. P. 2011-09-18 naktį pavežti iki (duomenys neskelbtini) mokyklos, bÅ«tų žinojęs ar supratęs, kokiu tikslu V. P. jo paprašė šį pavežti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas G. M. grindžiamas iÅ¡ esmės tik prielaidomis, kad jis su V. P. padegdami automobilius veikė bendrininkų grupe, kurios, nesant kitų patikimų įrodymų, yra nepakankamos padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl jo kaltės. Byloje nepateikta įrodymų, kad G.

M. iÅ¡ anksto bÅ«tų taręsis su V. P. dėl nusikalstamos veikos padarymo, derinę savo veiksmus. Tokių duomenų nebuvo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme, tokių duomenų prokurorė nenurodo ir apeliaciniame skunde. Prokurorės nurodytais E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiÅ¡kinimais, liudytojo Nr. 10, kuriam taikytas anonimiÅ¡kumas parodymais visų pirma dėl jau Å¡iame sprendime nurodytų priežasčių aptariant prokurorės apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl netinkamo minėtų duomenų vertinimo, negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

Be to, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kuriuos šis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju (t. 9, b. l. 3-5), yra labai neinformatyvūs ir tik leidžia spėlioti ar daryti prielaidas, o ne pagrįstas išvadas. Liudytojo T. P. parodymai, kuriuos prokurorė skunde nurodo, kaip G. M. kaltę patvirtinančius, taip pat neįrodo, kad G. M. iš anksto žinojo apie V. P. nusikalstamus ketinimus, jiems pritarė ir su jais sutiko.

Jie iÅ¡ esmės patvirtina tik pati faktÄ , kad G. M. papraÅ¡ius V. P. 2011-09-18 nuvežė šį iki (duomenys neskelbtini) mokyklos ir iÅ¡ ten parvežė atgal. Tokie liudytojo parodymai negali bÅ«ti aiÅ¡kinami plečiamai, kaip kad daro prokurorė apeliaciniame skunde. Aptarusi jau visų prokurorės skunde nurodytų asmenų parodymus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nei vieni iÅ¡ prokurorės nurodytų parodymų G. M. bendrininkavimo padegant automobilius nepatvirtina. Pats iÅ¡teisintasis G. M. savo kaltę kategoriÅ¡kai neigia, iÅ¡teisintojo E. K. duotus paaiÅ¡kinimus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo Nr. 22, kuriam taikytas anonimiÅ¡kumas, parodymus teismas pagrįstai atsisakė pripažinti įrodymais, o vienintelio teisme apklausto liudytojo T.

P. parodymai ne tik nepatvirtino kaltinimų, bet juos netgi paneigė, nes šie parodymai faktiškai patvirtino paties išteisintojo G. M. pirmiau nurodytas įvykio aplinkybes. Be to, kaip jau buvo minėta, tai, kad G. M. nedalyvavo padegant automobilius, patvirtina ir nauji apeliacinio proceso metu išnagrinėti įrodymai (ekspertizės išvada dėl V. P. balso ir padarytos naujos garso įrašo stenogramos, vaizdų ekspertizės išvada dėl asmenų, užfiksuotų įvykio vietoje, kuomet buvo padeginėjami prie (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato buvę automobiliai, skaičiaus).

Å ie įrodymai aiÅ¡kiai liudija apie tai, kad padegant automobilius dalyvavo tik vienas asmuo – V. P. Todėl remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų G. M. tiesioginę tyčiÄ bendrininkaujant Å¡iame nusikaltime, yra teisinga ir pagrįsta bylos medžiaga. Todėl prokurorės praÅ¡ymas – G. M. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 250 straipsnio 2 dalį taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, n u s p r e n d ž i a : Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendį pakeisti: V. P. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 250 straipsnio 2 dalies (įstatymo Nr. IX-1495, 2003-04-10, Žin., 2003, Nr. 38-1733 (2003-04-24) redakcija) į BK 187 straipsnio 2 dalį ir skirti bausmę - laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Å¡ios bausmės pridėti dalį laisvės atėmimo bausmės, neatliktos pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendį, ir skirti V. P. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams.Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2011 m. rugsėjo 28 d.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorės, iÅ¡teisintojo G.

M. gynėjo advokato Pauliaus Bružo apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                               Regina Gaudutienė Teisėjai                                                                                                    Viktoras Kažys                                                                                                                  Aloyzas Kruopys