2022-11-24 Nr. AB-28539-3-61-3-00075-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-404-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00075-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lodeksa Medical Leeches“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Lodeksa Medical Leeches“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas, VVTAT) 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo pranešimą dėl Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo naudoti klaidinančią reklamą pažeidimo.

2. Skundžiamu Sprendimu atsakovas VVTAT, vadovaudamasis Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punktu, nusprendė atsisakyti pradėti nagrinėjimo procedūrą pagal pareiškėjo pranešimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lodeksa Medical Leeches“ (toliau – ir Bendrovė) galimo Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

3. Skundo argumentai:

4. Pareiškėjas kreipėsi į VVTAT, pranešdamas, jog Bendrovės naudojama reklama apie jos veiklą galimai klaidina arba gali suklaidinti asmenis, taip pat, dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti asmenų ekonominį elgesį arba pakenkti kitiems asmenims konkuruoti. Pareiškėjo vertinimu, Bendrovės skleidžiamoje reklamoje pažymėta, kad parduodami dėlių milteliai skirti sveikatinimo veiklai, nors kaip vėliau paaiškino Bendrovė, milteliai nėra skirti sveikatinimo veiklai, todėl tokia reklama yra klaidinanti.

5. Bendrovės dėlių miltelių aprašymu vartotojai yra klaidinami, jog milteliai skirti žmonių vartojimui skirtų gydomųjų kosmetinių priemonių gamybai. Prieš reklamuojant tokią medicininių dėlių miltelių specifikaciją, nurodant miltelių panaudojimo būdą ir miltelių poveikį, turėjo būti atlikti išsamūs laboratoriniai miltelių tyrimai, klinikiniai tyrimai. Jei dėlių miltelių bendrovė negamina, tai reiškia, kad šių miltelių aprašymas yra išgalvotas, melagingas ir skirtas klaidinti vartotojus kaip reklama, kurią pasitelkus į Bendrovės sąskaitą pirkėjai perveda pinigines lėšas už neegzistuojantį produktą, kurio gamybai Bendrovė neturi nei leidimų, nei teisės. Vadovaujantis 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OJ L 300, 14.11.2009, p. 1–33) (toliau – ir Reglamentas) 9 straipsnio f) dalies nuostatomis, išalkintos dėlės laikomos 2 kategorijos medžiagomis – „gyvūnai ir gyvūnų dalys, išskyrus nurodytuosius 8 ir 10 straipsniuose“, kurių, pagal Reglamento II skirsnio 13 straipsnio nuostatas, nenumatoma naudoti žmonėms.

6. Bendrovė nurodė, kad medicininių dėlių milteliai yra šalutinis gyvūninės kilmės produktas, kurio tvarkymą reglamentuoja Reglamento 9 straipsnis f) dalies nuostatos ir yra laikomos 2 kategorijos medžiagomis – gyvūnai ir gyvūnų dalys. Tačiau atsakovas nepatikrino, jog Bendrovė apskritai neturi teisės naudoti 2 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų, kadangi Bendrovė įregistruota kaip 3 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų ir (ar) jų gaminių naudotojas, kuris šalutinius gyvūninius produktus ir (ar) jų gaminius naudoja dėlių šėrimui. Todėl atsakovas neįvertino, kad Bendrovei suteikta teisė tik maitinti dėles galvijų krauju, tačiau teisė naudoti ar gaminti 2 kategorijos perdirbtus dėlių miltelius Bendrovei nėra suteikta, visgi Bendrovė reklamuoja gaminanti 2 kategorijai priskiriamus šalutinius gyvūnų produktus (dėlių miltelius) neturėdama leidimo ir taip klaidindama vartotojus.

7. Bendrovė turi leidimą prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų, t. y. leidžiama prekiauti medicininėmis dėlėmis Hirudo verbana. Bendrovė nurodė, jog jai suteikta teisė gaminti ir prekiauti medicininių dėlių milteliais ir jie yra žaliava, o ne gaminys. Tačiau leidimas prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų leidžia Bendrovei prekiauti medicininėmis dėlėmis rūšies Hirudo verbana tik turint teisėtą jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, nenurodyta, jog leidžiama prekiauti medicininių dėlių milteliais, pagamintais iš medicininių dėlių Hirudo verbana, kurių gamybai Bendrovė neturi leidimo, kadangi, kaip patvirtino pati Bendrovė, dėlių milteliai yra 2 kategorijos šalutinis gyvūnų produktas, o Bendrovė registruota kaip 3 kategorijos, neperdirbto šalutinių gyvūnų produktų (galvijų kraujo) naudotoju dėlių šėrimui. Dėl to atsakovas neįvertino, kad reklama yra klaidinanti nepriklausomai, ar vartotojams yra parduodami dėlių milteliai yra gaminys ar žaliava, kaip bando teigti Bendrovė, nes šių dėlių miltelių naudojimas žmonėms nėra numatytas vadovaujantis Reglamentu. Dar daugiau, jei ši vartotojams parduodama „žaliava“ pagaminta iš 2 kategorijos šalutinio gyvūnų produkto būtu naudojama veterinariniais tiksliais, tuomet ji yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) kontrolės objektas.

8. Bendrovės internetinėje svetainėje galima nupirkti medicininių dėlių miltelius įsidėjus miltelius į prekių krepšelį, vėliau pirkimo vedlys veda link pirkėjo duomenų suvedimo ir užsakymo suformavimo bei nurodymo pervesti pinigus Bendrovės sąskaitą. Atsakovas nepagrįstai nusprendė, kad Bendrovė neprekiauja dėlių milteliais tik todėl, kad taip nurodė pati Bendrovė, tačiau internetinės svetainės duomenys patvirtina, kad vartotojams yra parduodami dėlių milteliai už sumokėtus pinigus, o jei šie pinigai yra sumokami už realiai neparduodamą prekę, tai taip pat yra vartotojų klaidinimas, tačiau nusikalstamas, turintis sukčiavimo ir lėšų pasisavinimo elementų, kuriuos atsakovas privalėjo įvertini, priimdamas Sprendimą.

9. Bendrovės teikiamų sveikatinimo paslaugų reklama yra klaidinanti, nes reklamoje neįmanoma suprasti, ar reklamuojama, manytina, tyčia bankrutavusi ir jau išregistruota UAB „Lodeksa“, ar vietoje šios įmonės įkurtas naujas „feniksas“ – Bendrovė. Vien tai, kad atsakovas nėra gavęs daugiau skundų, nėra ir negali būti pažeidimo mažareikšmiškumo kriterijus, nes atsakovas turėjo įvertinti Bendrovės apyvartą, vartotojų srautus, taip pat aplinkybę, kad visa tariamai pašalinta informacija iš tikro yra vartotojams ir toliau viešinama.

10. Atsakovas nepagrįstai nusprendė atsisakyti pradėti tyrimą dėl klaidinančios reklamos, nesulaukęs atsakymo iš VMVT, ar gamindama ir platindama dėlių miltelius, Bendrovė laikosi tokių produktų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o tuo atveju, jei visgi būtų nustatytas galimas pažeidimas – imtis atitinkamų priemonių.

11. Atsiliepime į skundą atsakovas VVTAT prašė skundą atmesti.

12. Atsiliepimo į skundą argumentai:

13. Vidutinis reklamos vartotojas galėjo suprasti, kad prekių ir paslaugų teikėjas (pardavėjas) yra Bendrovė, todėl teigti, kad skleista reklama iš esmės buvo klaidinanti, nėra pagrindo. Be to, atsakovas pateikė Bendrovei rekomendaciją, kuria nurodė užtikrinti, jog vartotojams būtų pateikiama tikslesnė bei neklaidinanti informacija apie Bendrovės teikiamas paslaugas ir vykdomą veiklą bei pasiūlė peržiūrėti interneto tinklalapyje pateikiamą informaciją apie hirudoterapiją bei jos poveikį sveikatai ir užtikrinti, jog būtų skleidžiama tik faktais bei klinikiniais tyrimais patvirtinta informacija. Bendrovė nurodė, kad į minėtas rekomendacijas atsižvelgė, reklama buvo patikslinta.

14. Atsakovas kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba) kaip kompetentingą instituciją, prašydamas pateikti informaciją apie priimtą sprendimą dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su Bendrovės teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, galimai neturint teisės verstis asmens sveikatos priežiūros veikla. Akreditavimo tarnyba atsakovui pateiktame rašte nurodė, kad atliko neplaninį galimai neteisėtos asmens sveikatos priežiūros veiklos patikrinimą, ar Bendrovė teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir konstatavo, jog nėra nustatyta faktų, kad Bendrovė teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

15. Bendrovė paaiškino, jog ji užsiima medicininių dėlių Hirudo verbana veisimu bei jų ir šalutinių gyvūninės kilmės produktų – dėlių miltelių pardavimu, o Bendrovės interneto tinklalapyje www.lodeksa.com minimi dėlių milteliai nėra nei kosmetikos gaminiai, nei vaistiniai preparatai. Teikdama paaiškinimus atsakovui, Bendrovė nurodė, kad džiovintus dėlių miltelius planuoja parduoti kremų gamintojams į trečiąsias šalis, taip pat, Bendrovė nurodė turinti visus reikiamus leidimus medicininių dėlių ir jų dalių prekybai, veisimui bei auginimui, yra įregistruota valstybės įmonėje Registrų centre. Be to, vien tai, jog Bendrovė savo interneto tinklalapyje pateikia informaciją apie hirudoterapiją ir jos galimą poveikį ar informaciją apie dėlių bei dėlių miltelių panaudojimo galimybes, nesudaro pagrindo teigti, jog Bendrovė, neturėdama licencijos, neteisėtai užsiima sveikatinimo veikla.

16. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog Bendrovės interneto svetainėje pateikiamas dėlių miltelių aprašymas klaidina vartotojus, kadangi jame nurodoma, kad dėlių milteliai yra tinkami naudoti žmonėms skirtų gydomųjų kosmetinių priemonių gamybai ir prieš reklamuojant tokią medicininių dėlių miltelių specifikaciją, kurioje nurodomas miltelių panaudojimo būdas ir miltelių poveikis, turėjo būti atlikti išsamūs laboratoriniai miltelių tyrimai. Dėlių milteliai yra žaliava, o ne gaminys ir kaip matyti iš turimos informacijos, Bendrovė negamina kosmetikos, tepalų, kremų ir kitų gydomųjų kosmetikos gaminių, o savo svetainėje tik pateikia informaciją apie galimą medicininių dėlių panaudojimą, t. y. kremų, tepalų ir pan. gamybai – Bendrovė nurodė, jog džiovintus dėlių miltelius planuoja parduoti kremų gamintojams į trečiąsias šalis kaip žaliavą kremams gaminti.

17. Atsakovo kompetencijai nepriskirta vertinti, ar Bendrovė turi teisę naudoti 2 kategorijos šalutinius gyvūninius produktus, nes, kaip nurodė pareiškėjas, Bendrovė neturi VMVT leidimo, kadangi dėlių milteliai yra 2 kategorijos šalutiniai gyvūninės kilmės produktai, o Bendrovė yra įregistruota kaip 3 kategorijos šalutinių gyvūninės kilmės produktų naudotoju. Atsižvelgdamas į tai, jog VMVT yra įgaliota kontroliuoti šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą, atsakovas kreipėsi į VMVT bei paprašė apie priimtus sprendimus informuoti pareiškėją. Be to, VMVT raštas nesuteikia teisinio pagrindo tvirtinti, jog Bendrovė yra 2 kategorijos šalutinių gyvūninės kilmės produktų naudotoja, kadangi jame tik pateikiama VMVT nuomonė dėl išalkintų dėlių tolimesnio naudojimo galimybių ir Aplinkos apsaugos agentūros leidimas suteikia teisę Bendrovei prekiauti medicininėmis dėlėmis ir dėlėmis Hirudo verbana. Atsakovas neturėjo kompetencijos vertinti kompetentingos institucijos išduotų leidimų teisėtumo.

18. Atsakovo kompetencijai taip pat nepriskirta vertinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog Bendrovė ketina pradėti gaminti ir savo interneto svetainėje pardavinėja dėlių miltelius ir tokie veiksmai pripažintini nusikalstama veika, turinčia sukčiavimo ir lėšų pasisavinimo elementų, kuriuos, pasak pareiškėjo, atsakovas privalėjo įvertinti. Atsakovo kompetencijai taip pat nepriskirti klausimai, susiję su tyčiniu juridinio asmens bankrotu ir kitomis juridinių asmenų nusikalstamomis veikomis.

19. Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė prašė skundą atmesti, taip pat skirti pareiškėjui 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Atsiliepimo į skundą argumentai:

21. Pareiškėjas yra Bendrovės konkurentas, mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Hirudo horti“, kuri užsiima medicininių dėlių veisimu ir prekyba, vadovas ir ne vienerius metus yra „etatinis skundų rašinėtojas“ Bendrovės atžvilgiu – pareiškėjas bene kiekvieną mėnesį parašo po skundą dėl Bendrovės vykdomos veiklos. Pareiškėjas siekia rinkoje konkuruoti ne paslaugų ir prekių kokybe, bet nesąžiningais metodais – nuolat nepagrįstai ir neteisėtai kenkia Bendrovei, taip sumažinti rinkoje konkurentų skaičių – tai suponuoja išvadą dėl nesąžiningų pareiškėjo veiksmų ir piktnaudžiavimo teise. Be to, pareiškėjo nurodomos aplinkybės turi būti vertinamos jų atitikties Reklamos įstatymo reikalavimams, t. y. Bendrovės vykdomos veiklos ir apie vykdomą veiklą skleidžiamos reklamos aspektu, vis dėlto, dauguma pareiškėjo nurodomų teiginių yra nesusiję su nagrinėjamu klausimu.

22. Bendrovė neplatino ir neplatina jokių vaistinių ir / ar kosmetinių preparatų, taip pat nevykdė ir nevykdo sveikatinimo veiklos, tačiau vykdo medicininių dėlių veisimą ir užsiima jų bei šalutinių gyvūninės kilmės produktų – dėlių miltelių pardavimu (Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. vasario 26 d. išduotas leidimas Nr. 1434012 suteikia teisę prekiauti Hirudo verbana rūšies medicininėmis dėlėmis, taip pat ir jų dalimis). Bendrovės interneto svetainėje yra pateikta informacija apie medicinines dėles ir jų pritaikymo / naudojimo galimybes, be kita ko, ir galimybė medicinines dėles panaudoti sveikatinimo veikloje, tačiau svetainėje neteikiama jokia informacija apie tai, kad Bendrovė vykdytų sveikatinimo veiklą ir /ar siūlytų asmenims suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, kurioms būtų reikalinga licencija, kas pagrįstai konstatuota Sprendime. Be to, Akreditavimo tarnyba konstatavo, kad atlikus Bendrovės neplaninį galimai neteisėtos asmens sveikatos priežiūros veiklos patikrinimą, nėra nustatyta faktų, jog Bendrovė teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

23. Džiovintų dėlių milteliai nėra priskiriami nei kosmentiniams, nei vaistiniams preparatams, išalkintos dėlės pagal Reglamento 9 straipsnio f) dalį laikomos 2 kategorijos (gyvūnai ir gyvūnų dalys) medžiagomis. Dėlių milteliai yra žaliava, o ne gaminys. Bendrovė negamina kosmetikos, tepalų, kremų ir kitų gydomųjų kosmetikos gaminių, ji dėles užaugina, paruošia ir pateikia gydymo įstaigoms, o džiovintus miltelius planuoja parduoti kremų gamintojams į trečiąsias šalis kaip žaliavą kosmetikos gaminiams gaminti. Dėl to pareiškėjo argumentai dėl Bendrovės neva neturėjimo teisės naudoti 2 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų, t. y. gyvūnų ir jų dalių tinkamo laikymo bei tvarkymo nagrinėjimas nepriklauso VVTAT kompetencijai, nes kilęs ginčas nagrinėtinas Reklamos įstatymo kontekste.

24. Bendrovė internetinėje svetainėje dėlių milteliais neprekiauja, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai neatitinka tikrovės ir šių teiginių vertinimas neįeina į atsakovo kompetencijos ribas. Juo labiau, Pareiškėjas nepateikė jokių šiuos savo teiginius patvirtinančių įrodymų, pavyzdžiui, pirkimo – pardavimo sutarčių ar duomenų apie tai, kad būtų iš Bendrovės įsigyti dėlių milteliai ir / ar jie nebūtų pristatyti.

25. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1580-230/2020 buvo atmestas prašymas pripažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Takmaris“ bankrotą tyčiniu, nenustačius BUAB „Takmaris“ tyčinio bankroto požymių. Tyčinio bankroto požymių nenustatė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-230-450/2021 Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartį palikęs nepakeistą. Tokiu būdu pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad Bendrovė neva yra BUAB „Takmaris“ „feniksas“ yra klaidinantys ir nepagrįsti, nes paneigti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Be to, minėtos aplinkybės nėra Reklamos įstatymo reguliavimo dalykas, todėl VVTAT neturėjo pagrindo nagrinėti pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kurios yra vertintinos sprendžiant dėl tyčinio bankroto požymių.

26. Pareiškėjo skundo argumentai, kad VVTAT negalėjo priimti Sprendimo nesulaukusi VMVT atsakymo yra nepagrįsti, nes VVTAT atliekama Reklamos įstatymo reikalavimų laikymosi priežiūra ir VMVT vykdoma Reglamento ir kitų teisės aktų priežiūra yra dvi skirtingos, viena nuo kitos nepriklausančios procedūros, todėl VMVT sprendimas neturi įtakos Sprendimui.

27. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimą administraciniu procesu teikiant akivaizdžiai nepagrįstus skundus, t. y. nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, todėl atsakovas prašė skirti pareiškėjui 300 Eur baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 2 dalį.

II. 28. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, priteisė Bendrovei iš pareiškėjo 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsnio 5 dalies 6 punktu.

30. Teismas atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Bendrovės interneto tinklalapyje www.lodeksa.com skleidžiama informacija apie vykdomą veiklą, įmonės pavadinimą ir siūlomas įsigyti prekes atitinka Reklamos įstatyme įtvirtintą reklamos sąvoką, tačiau teismas vertino, ar Bendrovės skleidžiama reklama yra klaidinanti.

31. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog Bendrovės reklamoje aiškiai nurodyta, kad parduodami dėlių milteliai yra skirti sveikatinimo veiklai. Akreditavimo tarnybos 2020 m. rugpjūčio 3 d. ataskaitoje Nr. D17-142-(1.27.) nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog įstaiga neturi Akreditavimo tarnybos išduotos įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos, suteikiančios teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau įvertinusi patikrinimo metu surinktus duomenis, konstatavo, jog nenustatė faktų, įrodančių, kad Bendrovė teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Nenustačius, kad Bendrovė, skleisdama reklamą apie savo veiklą, siūlytų asmenims suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, kurioms būtų reikalinga licencija, teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Bendrovės reklama yra klaidinanti dėl Bendrovės teikiamos informacijos apie galimai teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

32. Teismas pažymėjo, kad VMVT 2019 m. birželio 19 d. raštas „Dėl dėlių perdirbimo“ Nr. 41s(41.5)-283 yra informacinio pobūdžio, kadangi jame pateikiamas atsakymas į 2019 m. gegužės 20 d. Bendrovės paklausimą dėl išalkintų dėlių tolimesnio panaudojimo. Minėtame rašte nėra jokių privalomojo pobūdžio patvarkymų, sukuriančių Bendrovei ar kitiems asmenims teisių ar pareigų. Be to, rašte nurodoma informacija apie išalkintų dėlių tolimesnį panaudojimą, o Bendrovės internetinėje svetainėje pateikiama informacija yra apie medicininių dėlių miltelių panaudojimo būdus, todėl pareiškėjo nurodomas VMVT raštas neįrodo, kad Bendrovės skleidžiama reklama yra klaidinanti.

33. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl valstybės institucijų, atsakingų už sveikatos taisyklių gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms, laikymąsi, paskyrimo“ 1.1 papunktį, pagal kurį kompetentinga institucija, užtikrinanti Reglamento reikalavimų laikymąsi, yra VMVT ir į tai, kad VVTAT neturi kompetencijos vykdyti VMVT priskirtų funkcijų, t. y. vertinti ar pasisakyti dėl Bendrovės veiklos, susijusios su šalutinių gyvūninių produktų tinkamu laikymu ir tvarkymu, teismas konstatavo, jog VVTAT pagrįstai pareiškėjo nurodytas aplinkybes vertino tik pagal jai priskirtą kompetenciją, t. y. Reklamos įstatymo kontekste. Be to, Sprendime nurodyta, kad atsakovas kreipsis į VMVT su prašymu pagal kompetenciją įvertinti, ar Bendrovė, laikydama ir tvarkydama dėles bei šalutinius gyvūninius produktus – dėlių miltelius, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.

34. Teismas dėl pareiškėjo pozicijos, jog VVTAT negalėjo priimti Sprendimo nesulaukusi atsakymo iš VMVT pažymėjo, kad VVTAT nesuteikta kompetencija atlikti šalutinių gyvūninių produktų ir iš jų pagamintų produktų tvarkymo reikalavimų laikymosi priežiūros, tokia kompetencija suteikta VMVT, dėl to teismas sutiko su atsakovu, kad VVTAT atliekama Reklamos įstatymo reikalavimų laikymosi priežiūra ir VMVT vykdoma Reglamento bei kitų teisės aktų priežiūra yra dvi skirtingos viena nuo kitos nepriklausančios procedūros ir VMVT sprendimas dėl Bendrovės veiklos vertinimo dėl šalutinių gyvūninių produktų ir iš jų pagamintų produktų tvarkymo reikalavimų laikymosi neturi įtakos Sprendimui dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo.

35. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog Bendrovė imituoja bankrutavusią UAB „Lodeksa“, todėl jos skleidžiama reklama yra klaidinanti. Siekdamas išvengti galimo vartotojų klaidinimo atvejų ateityje, atsakovas įspėjo Bendrovę ir pateikė jai rekomendaciją, kuria nurodė užtikrinti, jog vartotojams būtų pateikiama tiksli bei neklaidinanti informacija apie Bendrovės teikiamas paslaugas ir vykdomą veiklą. Bendrovė atsakovą informavo, jog į rekomendacijas atsižvelgė ir reklamą patikslino. Dėl to, teismo vertinimu, priimdamas Sprendimą, atsakovas pagrįstai nevertino pareiškėjo įtarimų dėl galimai tyčinio UAB „Lodeksa“ (BUAB „Takmaris“) bankroto klaidinančios reklamos požiūriu ir šios informacijos nenurodymo vartotojams, Bendrovei siūlant paslaugas (parduodant) prekes, kadangi VVTAT nenagrinėja klausimų, susijusių su tyčiniu bankrotu ir (ar) kitomis nusikalstamomis veikomis. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nenustatyta tyčinio bankroto požymių.

36. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors pareiškėjas pateikė į bylą nuotraukas, teigdamas, jog jos įrodo, kad viešojoje erdvėje publikuojama UAB „Lodeksa“ ir Bendrovės reklaminė medžiaga iš esmės yra identiška ir akivaizdžiai klaidinanti vartotojus, atsižvelgęs į tai, kad iš minėtų nuotraukų negalima nustatyti nei iš kokių internetinių portalų jos paimtos, nei kada buvo publikuotos, teismas nuotraukų nelaikė patikimais įrodymais ir jų nevertino. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nebūtų pakeitę teisme sprendime padarytos išvados, todėl jų nenagrinėjo.

37. Teismas atmetė Bendrovės prašymą skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, pažymėdamas, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas nesąžiningai naudotųsi procesinėmis teisėmis – vien skundo teismui padavimas ginčijant Sprendimą savaime negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Teismo vertinimu, baudos skyrimas reikštų teisės kreiptis į teismą ribojimą.

38. Teismas dėl Bendrovės prašymo priteisti 3267 Eur bylinėjimosi išlaidas pažymėjo, kad Bendrovė detalizavo išlaidas ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, numatytą maksimalų valandinį įkainį. Vis dėlto, įvertinęs Bendrovės pateikto atsiliepimo turinį ir apimtį (8 puslapiai), į tai, kad iškelta administracinė byla nėra sudėtinga, joje nekilo sudėtingi, kompleksiniai teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, vertino, jog nors prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, kad advokato suteiktų teisinių paslaugų trukmę sudaro 17 darbo valandų, suteiktų teisinių paslaugų trukmė galėjo būti objektyviai ženkliai trumpesnė, todėl atsižvelgdamas į ABTĮ 40 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnį bei Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme ir kitas aplinkybes, teismas Bendrovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies ir Bendrovei iš pareiškėjo priteisė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 39. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą, panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti dėl Reklamos įstatymo pažeidimo.

40. Apeliacinio skundo argumentai:

41. Pareiškėjas prašo teismo priimti naujus įrodymus, nes, pareiškėjo nuomone, būtinybė pateiki naujus įrodymus atsirado gavus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriame nustatytos aplinkybės dėl nevykdomos prekybos neatitinka tikrovės dėl realiai vykdomos neaiškios kilmės dėlių miltelių medicininių ir kosmetinių preparatų neteisėtos prekybos per internetinę svetainę www.lodeksa.com. Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas netikrino internetinėje svetainėje www.lodeksa.com veikiančios dėlių miltelių medicininių ir kosmetinių preparatų parduotuvės, kurioje kiekvienas vartotojas gali užsakyti preparatus ir už juos sumokėti pagal gautus nurodymus.

42. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo išvadomis dėl Bendrovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų, nes teismui atmetus pareiškėjo skundą, byloje nebuvo ir negalėjo būti apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas galima, kai išnagrinėjus bylą buvo patenkintos ar apgintos jo teisės baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu. Teismui nusprendus atmesti pareiškėjo skundą, Bendrovės bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos, nes išnagrinėjus bylą buvo patenkintos ar apgintos Bendrovės teisės baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu dėl Sprendimo, kuris jokių teisių Bendrovei nesuteikė, todėl jos teisės nebuvo ir negalėjo būti apingtos. Be to, Bendrovė žinojo, kad atsiliepimo į skundą pateikimas ir dalyvavimas nėra privalomas, o teismo sprendimas neturės jokios įtakos Bendrovės teisėms ir pareigoms, nes skundo patenkinimo atveju atsakovas privalėtų iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymo, o pasekmes sukeltų ne teismo, o atsakovo sprendimas.

43. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai mutatis mutandis (lot. su tam tikrais pakeitimas) analogiški pareiškėjo skunde išdėstytiems argumentams.

44. Apeliaciniame skunde trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą – panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas prašymas skirti pareiškėjui 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu ir išspręsti klausimą iš esmės – skirti baudą, taip pat pakeisti sprendimo dalį, kuria Bendrovei iš pareiškėjo priteista 800 Eur ir priteisti 3267 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bendrovė taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

45. Apeliacinio skundo argumentai:

46. Bendrovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios priteistinos iš bylą pralaimėjusios šalies, pareiškėjo, taip pat, pagal Rekomendacijų 8.2 punktą ir 9 punktą už atsiliepimą ir atstovavimą teisme maksimali priteistina suma atitinkamai sudaro 3 637 Eur ir 1 018,36 Eur, iš viso 4 655,36 Eur. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas Bendrovės prašymą priteisti 3 267 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkino iš dalies ir priteisė tik 800 Eur (17 proc. Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio) – tai yra neteisinga, neprotinga ir nesąžininga kompensacija iš esmės bylą laimėjusios šalies, Bendrovės, patirtoms išlaidoms atlyginti. Teismas vadovavosi subjektyviomis prielaidomis, spręsdamas ir vertindamas suteiktų teisinių paslaugų trukmę, be to, būtent Rekomendacijose yra nustatyti maksimalūs priteistino užmokesčio už teisinę pagalbą (paslaugas) dydžiai, kurių Bendrovės prašoma priteisti suma neviršija. Šiuo atveju ne procesinio dokumento puslapių kiekis laikytinas kriterijumi, apsprendžiančiu bylinėjimosi išlaidų dydį, juo labiau, kad jokioje normoje net nėra numatytas toks bylinėjimosi išlaidų mažinimo kriterijus. Be to, Bendrovės atsiliepime, kurį sudaro 8 puslapiai, yra išsamiai nurodyti pareiškėjo skundo nepagrįstumą pagrindžiantys argumentai bei teisinis jų pagrindimas, kuriais iš dalies rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą.

47. Kiti Bendrovės apeliacinio skundo argumentai mutatis mutandis analogiški Bendrovės atsiliepime į skundą nurodytiems argumentams.

48. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir netenkinti pareiškėjo prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo, o prašymą tenkinus – priimti Bendrovės teikiamus naujus įrodymus.

49. Atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą argumentai:

50. Pareiškėjo į bylą pateikti nauji įrodymai (duomenys apie prekybą dėlių milteliais neįrodo pardavimo fakto. Bendrovė su atsiliepimu teikia tai grindžiančius įrodymus – sąskaitos išrašą ir lėšų pervedimo nurodymą, kurie patvirtina, jog pareiškėjo atliktas mokėjimas tą pačią dieną buvo jam grąžintas. Tai, kad dėlių miltelių Bendrovė neparduoda privatiems asmenims, patvirtina ir Bendrovės pridedami elektroniniai laiškai skirtingiems adresatams. Pažymėtina, kad Bendrovės svetainėje programos nefunkcionalumas, leidžiant užsakymą atlikti privatiems asmenims, yra jau ištaisytas – tokios prekės kaip „dėlių milteliai“ nėra galimybės užsakinėti. Be to, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomų teiginių dėl Bendrovės svetainėje dėlių miltelių (ne)pardavimo vertinimas nepatenka į VVTAT kompetencijos ribas.

51. Atsiliepime į apeliacinį skundą Bendrovė mutatis mutandis pakartojo atsiliepime į skundą ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

52. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas VVTAT prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, dėl Bendrovės apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.

53. Atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą argumentai:

54. Kaip pažymėjo Bendrovė, aplinkybes, kad Bendrovė galimai neturėdama licencijos gamina, platina ir prekiauja nežinomos kilmės vaistiniais ir kosmetiniais preparatais pareiškėjas nurodė dar pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, todėl argumentas, kad būtinybė pateikti naujus įrodytus atsirado tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo, nėra pagrįstas. Be to, patikrinęs Bendrovės skleidžiamą informaciją, atsakovas nustatė, jog šiuo metu interneto tinklalapyje www.lodeksa.com nėra galimybės įsigyti dėlių miltelių ir / ar įsidėti juos į pirkinių krepšelį.

55. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą mutatis mutandis pakartojo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 56. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo atsisakyti pradėti nagrinėjimo procedūrą, nes pareiškėjo nurodyti faktai dėl galimo draudimo naudoti klaidinančią reklamą pažeidimo yra mažareikšmiai teisėtumo ir pagrįstumo.

57. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas VVTAT teisėtai ir pagrįstai atsisakė pradėti nagrinėjimo procedūrą pagal Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punktą dėl Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes pareiškėjo pranešime nurodyti faktai buvo mažareikšmiai.

58. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino Bendrovės skleidžiamą reklamą, kuri yra klaidinanti, nes nurodoma, jog dėlių milteliai yra medicininiai ir skirti sveikatinimo veiklai, taip pat, nors nurodoma, jog juos numatoma naudoti žmonėms, Bendrovė neturi tam teisės. Pareiškėjo teigimu, Bendrovė turi teisę prekiauti dėlėmis, ne dėlių milteliais, tačiau vartotojams pardavinėja dėlių miltelius. Be to, iš Bendrovės reklamos neaišku, ar reklamuojama bankrutavusi bendrovė UAB „Lodeksa“, ar šios bendrovės „feniksas“ – Bendrovė.

59. Teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjo apeliacinio skundo prašymas pridėti naujus įrodymus yra grindžiamas aplinkybe, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo (žr. nutarties 41 p.), tačiau pareiškėjas su Bendrovės galimai vykdoma dėlių miltelių prekyba susijusius argumentus procesiniuose dokumentuose dėsto nuo pat ginčo pradžios. Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto, tiek kreipdamasis į VVTAT, tiek į pirmosios instancijos teismą su skundu, pareiškėjas turėjo suprasti, jog nurodomi teiginiai turi būti grindžiami atitinkamais įrodymais ir šiuo atveju nenustatyta, jog būtinybė pateikti šiuos įrodymus ar patikrinti su pareiškėjo teiginiais susijusią Bendrovės galimai vykdomą prekybą būtų iškilusi pareiškėjo nurodytu metu. Atsižvelgus į tai, šis pareiškėjo apeliacinio skundo prašymas teisėjų kolegijos netenkinamas.

60. Teisėjų kolegija taip pat nevertina pareiškėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų, nes atidžiai susipažinus su šiais paaiškinimais, nustatyta, jog juos pateikė advokato padėjėjas, t. y. atsižvelgus į Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, įgaliojimų atstovauti apeliacinės instancijos teisme neturintis subjektas.

61. Apeliaciniame skunde Bendrovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, taip pat neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisė tik dalį, 800 Eur Bendrovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, ir šiuo atveju priteistinos 3267 Eur bylinėjimosi išlaidos visa apimtimi. Bendrovė taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 3267 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

62. Vadovaudamasi ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi ir nenustačiusi šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintų apeliacinio skundo ribų peržengimo ir sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdama pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų ribų.

V. 63. Visų pirma, teisėjų kolegija pastebi, jog byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, jog atsakovas, vadovaudamasis Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punktu, pagal kurį pradėti pranešimo nagrinėjimo procedūrą atsisakoma motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu arba motyvuotu jos įgalioto pareigūno sprendimu, jeigu pranešime nurodyti faktai yra mažareikšmiai, Sprendimu atsisakė pradėti nagrinėjimo procedūrą.

64. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog teisę reikalauti, kad būtų pradėtas Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimas turi asmenys, kurių interesai yra pažeisti, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos bei asmenų interesams atstovaujančios asociacijos (Reklamos įstatymo 25 str. 2 d.). Be to, pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą turi kiekvienas suinteresuotas subjektas, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

65. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai į atsakovą kaip kompetentingą instituciją kreipėsi pareiškėjas, kuris, kaip nustatyta, yra Bendrovės konkurentės, įmonės MB „Hirudo horti“, vadovas. Kreipdamasis į teismą, pareiškėjas šios aplinkybės neakcentuoja, t. y. nepateikia informacijos, kad yra su Bendrove konkuruojančios įmonės vadovas, negrindžia reikalavimo argumentais, jog dėl Bendrovės naudojamos reklamos buvo pažeisti pareiškėjo įmonės teisės ir interesai ar pan. Taigi, nors į VVTAT ir pirmosios instancijos teismą pareiškėjas kreipėsi kaip fizinis asmuo, de facto (lot. faktiškai) į atsakovą kreipėsi Bendrovės konkurentas, o ne vartotojas ar asmuo, kurios teisės ar interesai tiesiogiai ir konkrečiai buvo pažeisti dėl Bendrovės naudojamos reklamos.

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas aspektas byloje yra reikšmingas, nes panašioje situacijoje, kai į kompetentingą instituciją dėl Reklamos įstatymo pažeidimo kreipėsi konkurentas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog „administraciniame teisme gali būti ginami tik teisėti interesai, t. y. tokios teisės pripažįstamos asmeninės vertybės, kurios yra betarpiškai susijusios su subjektinėmis teisėmis. Apelianto argumentai nepagrindžia, kad jo ginami interesai šioje byloje yra betarpiškai susiję su subjektinėmis teisėmis. Apelianto pateikti samprotavimai apie galimus konkurencijos pažeidimus nėra susieti su konkrečiomis subjektinėmis teisėmis ir konkrečiomis gyvenimiškomis situacijomis ir grindžiami abstraktaus pobūdžio samprotavimais ir subjektyviu situacijos vertinimu. Teismas išanalizavęs byloje esančius įrodymus vertina, kad pareiškėjas neįrodė, kad jo konkreti subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti.“ (žr. 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-301-575/2022, 30 p.).

67. Su pareiškėjo ginamų teisių ir interesų gynimo šioje byloje aspektu susijusius argumentus mutatis mutandis procesiniuose dokumentuose taip pat dėsto Bendrovė. Dėl to deramai vertindama pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atsižvelgia į nurodytą aplinkybę, t. y. į teismą besikreipusį subjektą.

68. Nagrinėdama šalių pateiktus argumentus, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio požiūriu, ginčo dalykas yra atsakovo kaip kompetentingos institucijos sprendimas atsisakyti pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl galimo apribojimo / įsikišimo (angl. an intereference) į Bendrovės kaip privataus subjekto naudojamą komercinę reklamą, nustačius, jog pareiškėjo nurodyti faktai yra mažareikšmiai. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė, be kita ko, apima ir privačių juridinių asmenų skleidžiamą komercinę reklamą (žr. 1989 m. lapkričio 20 d. sprendimą markt intern Verlag GmbH ir Klaus Beermann prieš Vokietiją, peticijos Nr. 10572/83, 26 p.; 2015 m. vasario 19 d. sprendimą Bohlen prieš Vokietiją, peticijos Nr. 53495/09, 46 p.; taip pat 2018 m. sausio 30 d. sprendimą UAB „Sekmadienis“ prieš Lietuvą, peticijos Nr. 69317/14 ir kt.). Dėl to teisėjų kolegija vertina byloje nustatytas aplinkybes ir šalių argumentus, be kita ko, ir Konvencijos kontekste.

Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

69. Kaip minėta, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl Bendrovės naudojamos galimai klaidinančios reklamos. Skundžiamu Sprendimu atsakovas atsisakė pradėti nagrinėjimo procedūrą, nurodydamas, jog pareiškėjo nurodyti faktai yra mažareikšmiai.

70. Klaidinanti reklama, pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, yra reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti.

71. Draudimas naudoti klaidinančią reklamą yra įtvirtintas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus: reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu (1 p.); reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas, kad būtų išvengta reklamos vartotojų suklaidinimo. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs. Jeigu reklamos perteikimo priemonės apimties arba laiko požiūriu yra ribotos, tai sprendžiant, ar informacija neišsami, turi būti atsižvelgiama į šį ribotumą, konkretaus atvejo ypatumus, aplinkybes ir bet kokias kitas priemones, kurių reklamos davėjas ėmėsi tam, kad informacija vartotojams būtų prieinama kitais būdais (2 p.); reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį (3 p.).

72. Reklamos įstatymo 5 straipsnio nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, vadovaudamasi Reklamos įstatymu ir kitais įstatymais, pagal kompetenciją atlieka Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

73. Pagal Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 6 punktą, pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu arba motyvuotu jos įgalioto pareigūno sprendimu, jeigu pranešime (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai.

74. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog atmesdamas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Bendrovės naudojamą reklamą, nes Bendrovė nurodė, jog parduodami dėlių milteliai yra medicininiai ir skirti sveikatinimo veiklai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad Bendrovės dėlių miltelių aprašyme vartotojai yra klaidinami, jog Bendrovės platinami medicininiai ir kosmetiniai dėlių milteliai yra skirti žmonių vartojimui, tačiau prieš reklamuojant tokią medicininių dėlių miltelių specifikaciją, nurodant miltelių panaudojimo būdą ir miltelių poveikį, turėjo būti atlikti išsamūs tyrimai ir jei dėlių miltelių Bendrovė negamina, miltelių aprašymas yra išgalvotas ir skirtas klaidinti vartotojus.

75. Nustatyta, jog pareiškėjas nurodė šią Bendrovės skleidžiamą reklamą kaip klaidinančią: „mūsų įmonė gamina unikalius, analogų neturinčius ES, medicininių dėlių miltelius. Milteliai gaminami tik iš laboratorijoje išaugintų medicininių dėlių. Dėlės džiovinamos inovatyviausiu būdu, pažangiausiomis technologijomis, bendradarbiaujant su mokslininkais. Šios inovatyvios džiovinimo technologijos dėka išlieka nepakitę mikro ir makro elementai, baltymai, fermentai, lipidai ir kitos biologiškai aktyvios, veikliosios medžiagos, kurių dėlės kūne yra apie 100. Džiovintų dėlių milteliuose lieka tik vandens pėdsakai ir nereikia naudoti konservantų. Po džiovinimo gautus miltelius galima lengvai sudrėkinti, neprarandant jų organoleptinių ir biologinių savybių, išsaugomos praktiškai visos vertingos aktyvios biologinės medžiagos. Kosmetika su medicininių dėlių milteliais gerina kraujotaką, limfą bei praturtina audinius deguonimi. Kremai ir tepalai su dėlių milteliais vietiškai stimuliuoja imunitetą ir antioksidacinį aktyvumą, nuima uždegimą, jaunina, intensyviai drėkina odą, skatina hialurono ir kolageno gamybą, didina kapiliarų sienelių pralaidumą. Dėka hialurodinazo ir destabilazo fermentų kiti komponentai, įeinantys į preparatų sudėtį, lengviau prasiskverbia į odą. Medicininių dėlių miltelių pagrindu gaminami tepalai (naudojami odos susirgimams gydyti, išnarinimams, trauminiams patinimams, hematomoms gydyti), farmacijoje gaminami akių lašai (esant kraujo išsiliejimui į tinklainę), žvakutės į tiesiąja žarną (sergant hemorojum). naudojami kojų kremo gamyboje, esant varikozinei venų išsiplėtimo problemai ir tromboflebitui, kaip antiperspirantinė priemonė.“ Taip pat, pareiškėjas nurodė šią reklamą kaip klaidinančią: „mūsų dėlės auginamos biofabrike „Lodeksa“, esančiame Lietuvoje, kur dėlės auginamos ir dauginamos griežčiausiomis laboratorinėmis sąlygomis. Dėlės pardavimo kaina -2,60 €, procedūros metu – 5,00 €“.

76. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo (Reklamos įstatymo 5 str. 7 d.).

77. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeistas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinančią reklamą, būtina nustatyti bent vieną Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą kriterijų, apibūdinantį klaidinančią reklamą, ir įvertinti tą kriterijų vidutinio reklamos vartotojo požiūriu. Vidutiniu vartotoju laikytinas protingai gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus vartotojas. Protingai atidus ir apdairus vartotojas neturėtų būti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju (žr. 2008 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-997/2008). Pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą privalu atsižvelgti į tai, kokius reklamoje pateiktų teiginių teisingumą pagrindžiančius duomenis reklamos davėjas turi reklamos naudojimo metu. Taigi ši įstatymo nuostata įpareigoja reklaminės veiklos subjektą turėti pakankamus duomenis dėl reklamos teiginių teisingumo reklamos naudojimo metu (žr. 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-735-502/2017).

78. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo nurodyti faktai ir jų reikšmė ir / arba mažareikšmiškumas apie Bendrovės skleidžiamą reklamą turi būti vertinama pagal vidutinio vartotojo standartą.

79. Vertindama byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija nustatė, jog grįsdamas Sprendimą, atsakovas kreipėsi į Akreditavimo tarnybą, prašydamas pateikti informaciją dėl aplinkybių, susijusių su Bendrovės teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, galimai neturint teisės verstis asmens sveikatos priežiūros veikla. Akreditavimo tarnyba 2021 m. lapkričio 4 d. rašte nurodė, kad įvertinusi patikrinimo metu surinktus duomenis, ji nenustatė faktų, įrodančių, kad Bendrovė teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atsižvelgdamas į tai ir kitas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai darė išvadą, kad Bendrovė nevykdo sveikatinimo veiklos, todėl leidimas jai nėra privalomas. Teismas taip pat pažymėjo, jog vien tai, kad Bendrovė savo internetinėje svetainėje nurodo informaciją apie dėlių bei dėlių miltelių panaudojimo galimybes, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog Bendrovė vykdo sveikatinimo veiklą. Nenustačius, kad Bendrovė, skleisdama reklamą apie savo veiklą, siūlytų asmenims suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, kurioms būtų reikalinga licencija, teismas nesutiko ir su pareiškėjo pozicija, kad Bendrovės reklama yra klaidinanti dėl Bendrovės teikiamos informacijos apie galimai teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

80. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, jog Bendrovės internetiniame tinklalapyje pareiškėjo nurodyta informacija laikytina reklama, nėra. Tačiau, pareiškėjo vertinimu, reklama buvo klaidinanti dėl aukščiau išdėstytų priežasčių. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra nustatyta faktinių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad vykdydama komercinę veiklą, t. y. veisdama dėles ir prekiaudama dėlėmis ir šalutiniais gyvūnų produktais, dėlių milteliais, Bendrovė taip pat užsiima ir sveikatinimo veikla. Tą patvirtina, be kita ko, ir Akreditavimo tarnybos raštas, dėl kurio atsakovas kreipėsi į Akreditavimo tarnybą, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-3433-535/2020. Taigi, atsižvelgdamas į teismo nurodytus pirminio sprendimo trūkumus, atsakovas buvo aktyvus ir kreipėsi į kompetetingą instituciją, kurios pateikta išvada nėra ginčijama ar paneigta. Atkreiptinas dėmesys, jog vykdydama pardavimų veiklą, Bendrovė internetiniame tinklalapyje skleidžia reklamą, kuria pristato dėlių ir dėlių miltelių panaudojimo galimybes, informuoja apie tam tikras jų savybes, tačiau įvertinus pareiškėjo nurodytus faktus, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ši reklama per se (lot. savaime) yra skirta reklamuoti Bendrovės vykdomą sveikatinimo veiklą, kurios, kaip nustatyta, ji nevykdo ar jog šios reklamos tikslas būtų suklaidinti vartotojus.

81. Šiuo aspektu taip pat atsižvelgiama į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku pateikiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs (žr. 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1184/2010).

82. Byloje nustatyta, jog VVTAT kaip kompetentinga institucija, įgyvendinanti Reklamos įstatymo 5 straipsnio priežiūrą, nėra gavusi vartotojų pranešimų dėl Bendrovės pažeidimų pareiškėjo nurodomais aspektais. Atsižvelgus į tai, jog šiuo atveju į atsakovą su pranešimu kreipėsi Bendrovės konkurentas (žr. nutarties 65 p.), reikšminga aplinkybė, kad byloje nesurinkta duomenų apie vartotojus, kurie buvo paskatinti priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis (nesant pareiškėjo nurodomos reklamos) nebūtų priėmę, t. y. jog iš tiesų buvo asmenų, kurių teisės ir interesai buvo ar galėjo būti pažeisti. Taigi, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo nurodoma reklama būtų suklaidinusi ar būtų galėjusi suklaidinti vidutinį, protingai atidų ir apdairų vartotoją, o pareiškėjo nurodyti faktai ir jų vertinimas vertintini kaip mažareikšmiai.

83. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos išvada, jog vien tai, kad Bendrovė savo internetinėje svetainėje nurodo informaciją apie dėlių bei dėlių miltelių panaudojimo galimybes, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog Bendrovė vykdo sveikatinimo veiklą. Nenustačius, kad Bendrovė, skleisdama reklamą apie savo veiklą, siūlytų asmenims suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, kurioms būtų reikalinga licencija, nesutiktina su pareiškėjo pozicija, kad Bendrovės reklama yra klaidinanti ir atitinkamai nesutiktina dėl to, jog atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė pradėti nagrinėjimo procedūrą šiuo pagrindu.

84. Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė pakankamai reikšmingų faktų, įrodančių, kad Bendrovės skleidžiama reklama suklaidino ar būtų galėjusi suklaidinti vidutinį vartotoją ir jog dėl to atsakovas nepagrįstai atsisakė pradėti nagrinėjimo procedūrą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta su tuo susijusius pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

85. Pareiškėjas taip pat nurodo argumentus, susijusius su Reglamento reikalavimų užtikrinimu bei tai, jog atsakovas neturi teisės naudoti 2 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų. Vis dėlto, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl valstybės institucijų, atsakingų už sveikatos taisyklių gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms, laikymąsi, paskyrimo“ 1.1 papunktį, kompetentinga institucija, užtikrinanti, be kita ko, Reglamento reikalavimų laikymąsi pareiškėjo nurodytais aspektais, yra VMVT. Atsižvelgus į tai, primintina, jog byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl sprendimo atsisakyti pradėti nagrinėjimo procedūrą ir klaidinančios reklamos pagal Reklamos įstatymą, dėl to atsakovas neturi kompetencijos vykdyti VMVT priskirtų funkcijų, t. y. vertinti ar pasisakyti dėl Bendrovės veiklos, susijusios su šalutinių gyvūninių produktų tinkamu laikymu ir tvarkymu. Be to, pareiškėjas šiuo aspektu nenurodė reikšmingų faktų ir duomenų, kokia konkreti Bendrovės skleidžiama reklama ir kokiu konkrečiu aspektu galėjo suklaidinti vidutinį vartotoją.

86. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, susijusius su Reglamento reikalavimų laikymusi, taip pat argumentą, jog atsakovas negalėjo priimti Sprendimo iki nesulauks VMVT išvados, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai yra iš esmės savarankiškos viena nuo kitos nepriklausančios procedūros pagal skirtingus teisės aktus dėl skirtingo objekto.

87. Vertindama pareiškėjo argumentus, jog Bendrovės reklama taip pat buvo klaidinanti, nes Bendrovė yra ankstesnės įmonės, UAB „Lodeksa“ (taip pat BUAB „Takmaris“, kaip pažymėta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-230-450/2021, UAB „Lodeksa“ yra ankstesnis pavadinimas), „feniksas“, imituojantis šią bendrovę bei kitus argumentus, susijusius su ankstesniu juridiniu asmeniu, teisėjų kolegija nustatė, jog nors Bendrovė iš tiesų keliose vietose buvo nurodžiusi ankstesnės bendrovės pavadinimą ar rekvizitus, pati Bendrovė gera valia sureagavo į atsakovo rekomendacijas ir šią informaciją patikslino. Dėl to sutiktina su atsakovo argumentais, jog atsižvelgus į šių duomenų nežymų mastą ir pobūdį, minėtos aplinkybės yra nereikšmingos ir, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, vidutinis vartotojas galėjo suprasti, jog prekių teikėjas yra Bendrovė.

88. Be to, pareiškėjas nenurodė ir byloje nenustatyta, kaip ši aplinkybė, t. y. jog keliose vietose nurodytas kitas juridinis asmuo, galėjo iš tiesų suklaidinti vartotoją siekiant sudaryti sandorį dėl reklamos objekto – Bendrovės parduodamų dėlių ir jų miltelių. Teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotina, jog vykdydama komercinę veiklą ir nurodydama reklamą apie ją, Bendrovė iš esmės yra suinteresuota būti asocijuojama su šia veikla savo, o ne kito juridinio asmens vardu. Priešingu atveju būtų paneigta pačio reklamos instituto logika, t. y. skleisti informaciją, siekiančią padėti parduoti arba skatinti įsigyti prekes (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimą), nes susidarytų paradoksali situacija, kai aktyviai komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo reklamuoja bankrutavusį ir komercinės veiklos nebevykdantį juridinį asmenį, kuris jokios naudos iš šios reklamos negalėtų turėti, dėl to tokios reklamos skleidimas per se būtų beprasmis.

89. Atsižvelgus į tai, su nurodytomis aplinkybėmis susiję pareiškėjo argumentai yra atmestini, teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjo argumentus dėl Bendrovės skleidžiamos reklamos kito juridinio asmens tyčinio bankroto aspektu kaip nesusijusius su nagrinėjamo ginčo dalyku, be to, į šiuos argumentus mutatis mutandis atsakyta aukščiau išdėstytuose argumentuose ir nutarties 25 punkte nurodytose aplinkybėse.

90. Apibendrinant, darytina išvada, kad šioje nutartyje išdėstyti argumentai yra pakankami pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patvirtinimui, o taip pat atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuriuo atsisakyta pradėti nagrinėjimo procedūrą dėl galimo Bendrovės Reklamos įstatymo pažeidimo, nustačius, jog pareiškėjo nurodyti faktai yra mažareikšmiai. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas.

Dėl piktnaudžiavimo administraciniu procesu ir bylinėjimosi išlaidų

91. Visų pirma, Bendrovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos prašymas skirti pareiškėjui 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Bendrovė prašymą grindžia aplinkybe, jog pareiškėjas teikia Bendrovės atžvilgiu nepagrįstus skundus ir pareiškėjo teisių gynimas nėra šio proceso tikslas.

92. Administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p.).

93. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant šios nuostatos taikymą pažymėta, jog spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti piktnaudžiavimo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr. 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018). Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019, 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-15-602/2021).

94. Įvertinusi bylos medžiagą ir Bendrovės argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nesutiktina, kad šiuo atveju pareiškėjas piktnaudžiavo procesu, nes byloje nenustatyta, jog proceso metu pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis, vilkinęs procesą, teikęs nepagrįstus prašymus ar pan., t. y. nenustatyta, jog nuo administracinio proceso pradžios pareiškėjui padavus skundą pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas būtų nesąžiningas ar elgęsis piktavališkai. Sutikus su Bendrovės argumentais, jog pareiškėjo skundo padavimas per se gali būti pripažintinas piktnaudžiavimu procesu, iš esmės būtų apribota pareiškėjo teisė kreiptis į teismą. Be to, įstatymas įtvirtina, jog piktnaudžiavimu gali būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimas, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo ir kitų procesinių dokumentų pagrįstumas galėjo būti įvertintas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgus į tai, apeliacinio skundo prašymas atmetamas.

95. Bendrovė taip pat prašo priteisti 3267 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 3267 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

96. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

97. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 str. 3 d.). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

98. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas Bendrovei priteisė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgdamas į tai, jog Bendrovės teismui pateiktą atsiliepimą sudarė 8 puslapiai, iškelta administracinė byla nėra sudėtinga ir joje nekilo sudėtingi, kompleksiniai teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, be to, teismo vertinimu, suteiktų teisinių paslaugų trukmė objektyviai galėjo būti ženkliai trumpesnė nei 17 valandų. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į advokato darbo laiką su byla, procesinio dokumento apimtį ir bylos sudėtingumą.

99. Įvertinusi Bendrovės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, tačiau neturi pagrindo abejoti teismo išvada. Pažymėtina, jog nors šiuo atveju Bendrovės atsiliepimo į skundą apimtis buvo 8 puslapiai, procesinio dokumento glaustumas per se neturėtų būti vertinamas kaip atitinkamo procesinio dokumento trūkumas, nes koncentruotas ir aiškus faktinių aplinkybių dėstymas ir jų teisinis vertinimas, o būtent šiomis savybėmis pasižymėjo Bendrovės atsiliepimas į skundą, yra procesinio dokumento privalumas, o ne trūkumas. Be to, nors sutiktina, jog byloje nekilo sudėtingi ir kompleksiniai teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nurodė platų, didžiąja dalimi techninio pobūdžio, aplinkybių ratą, kurių deramam išnagrinėjimui ir teisiniam įvertinimui objektyviai galėjo reikėti 17 valandų.

100. Visgi, kaip minėta, atsižvelgusi į Bendrovės prašytos priteisti sumos dydį (3267 Eur) ir šį prašymą grindžiančius duomenis protingumo principo kriterijumi, teisėjų kolegija sutinka, jog šiuo atveju 800 Eur suma atitinka teisingo trečiojo suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, Bendrovės apeliacinis skundas atmetamas.

101. Vertindama Bendrovės prašymą priteisti 3267 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, teisėjų kolegija nustatė, jog Bendrovė apeliacinės instancijos teismui pateikė apeliacinį skundą ir atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, tačiau atsižvelgus į tai, jog Bendrovės apeliacinis skundas atmetamas ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu, sudarė 1875 Eur, įvertinus šią sumą taip pat protingumo kriterijumi, Bendrovei atlygintinos 900 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lodeksa Medical Leeches“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lodeksa Medical Leeches“ iš pareiškėjo L. S. 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė