2013-03-07 Nr. AB-428-3-61-3-00913-2010-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552 -750/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00913-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.6.1.; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo atstovui Sergejui Montvilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-24) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos neišmokėtą valstybinės pensijos dalį ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti:

1) ar 2009 m. gruodžio 8 d. Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XI-531 1 straipsnio nuostata, kad „<...> nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio <...>“ neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) ar 2009 m. gruodžio 9 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 ( toliau tekste – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad „Paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių - kartu su mokamu valstybinės socialinės draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę“ neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) ar Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostata, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą“ neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas nurodė, kad iki 2010 metų sausio mėnesio jam buvo mokama 2 264,63 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Tačiau nuo 2010 metų sausio mėnesio jam mokama 1 811,70 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Pareiškėjui mokama pensija buvo sumažinta vadovaujantis 2009 m. gruodžio 8 d. Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio bei Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios, pareiškėjo nuomone, prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Savo skundą pareiškėjas grindė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimais. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis atitiko Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nustatytas sąlygas ir įgijo teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, todėl pagrįstai tikėjosi, kad ši jo teisė bus valstybės saugoma ir ginama, pareiškėjas gaus valstybinę pensiją, kuri užtikrins jam tinkamą pragyvenimą.

Nagrinėjamu atveju, mažinant pareigūnų ir karių valstybines pensijas, nebuvo atsižvelgta į Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimą, kuriuo Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (1995 m. liepos 4 d. redakcija), numatanti paskirtų ir mokamų valstybinių pensijų apribojimą buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Pensijos galėtų būti mažinamos tik susidarius ypatingai situacijai valstybėje. Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta išsami šalies ekonomikos analizė, kuri leistų nustatyti, ar tikrai valstybės funkcijoms vykdyti ir viešiesiems interesams tenkinti, taip pat pensijoms mokėti objektyviai trūksta lėšų.

Be to, pensijos yra sumažintos neterminuotai, nenustatant jokio kompensavimo mechanizmo. Europos žmogaus teisių teismas, spręsdamas konkrečias bylas, yra pasisakęs, kad pensijos dydžio mažinimas gali būti traktuojamas kaip Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimas (1974 m. byla Nuller prieš Austriją Nr. 5849/72, 1978 m. byla X prieš Nyderlandus, Nr. 6852/74, 1997 m. byla Szrabjet ir Clarke prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 27004/95, 27011/95 ir kt.). Dėl to, kad pareiškėjui nebuvo mokama paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, pareiškėjas išgyveno, patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Pareiškėjas buvo priverstas apriboti savo ir šeimos poreikius, ir, išaugus išlaidoms, susijusioms su komunalinių paslaugų, maisto ir vaistų kainų padidėjimu, negalėjo užtikrinti šeimai normalių gyvenimo sąlygų.

Vienašališkai priėmus sprendimą dėl pensijos mažinimo, buvo pažeminta pareiškėjo, kaip krašto apsaugos sistemos kūrėjo ir Lietuvos Respublikos piliečio, garbė ir orumas. Todėl jam priteistina 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime (b. l. 50-52) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjui nuo 2000 m. birželio 28 d. krašto apsaugos viceministro 2000 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 12-2121, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (2000 m. birželio 28 d. redakcija) nuostatomis, buvo paskirta ir mokama kario valstybinė pensija. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Laikinąjį įstatymą, kurio 4 straipsnyje nustatyta, kad „Paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių - kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę“. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 8 d. taip pat priėmė Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą kurio 1 straipsnyje nustatyta, kad „<...> valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija“. Krašto apsaugos ministerija, vadovaudamasi minėtais teisės aktais, kurie įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d., perskaičiavo pareiškėjo valstybinę pensiją ir nuo 2010 m. sausio 1 d. moka jam perskaičiuoto dydžio pensiją. Atsakovas pažymėjo, kad Krašto apsaugos ministerija yra valstybinė įstaiga, finansuojama iš nacionalinio biudžeto lėšų, kurių panaudojimas yra griežtai reglamentuotas teisės aktų (Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 7 dalis, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Ministerija, kaip vykdomosios valdžios institucija, skiria, moka ir perskaičiuoja pareigūnų ir karių valstybines pensijas griežtai laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių šių pensijų dydžius ir mokėjimą ir neturi įgaliojimų savarankiškai nustatyti karių pensijų dydžių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu (II t., b. l. 123-134) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad Krašto apsaugos ministro 2000 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1161-K „Dėl atleidimo iš pareigų ir išleidimo į atsargą“ pareiškėjas nuo 2000 m. birželio 27 d. atleistas iš Karinių oro pajėgų inspekcijos radiotechninių priemonių inspektoriaus pareigų pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktą (karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės) ir išleistas į atsargą pagal šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalį (b. 1. 87). Krašto apsaugos viceministro 2000 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 12-2121 pareiškėjui, vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu, nuo 2000 m. birželio 28 d. paskirta 1 904,63 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Kadangi pareiškėjas nėra asmuo, privalomai draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, jam prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos 360 Lt dydžio priedas (b. 1. 53, 86). Krašto apsaugos ministerijos kanclerio 2010 m. vasario 3 d. potvarkiu Nr. PE-310 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo“, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsniu, pareiškėjui buvo perskaičiuota paskirta ir mokėta valstybinė pensija, nustatant, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki pakeitimo mokamos pensijos suma yra 1 811 Lt per mėnesį (b. 1. 55).

Pažymėjo, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja 1994 m. gruodžio 12 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas Nr. 1-693. Seimas 1995 m. liepos 4 d. įstatymu Nr. 1-1012 papildė Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnį 3 dalimi, kurioje nustatė, kad šio įstatymo 1 straipsnio 3-5 punktuose nustatytų valstybinių pensijų dydis kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui negali viršyti pusantro užpraeito mėnesio prieš pensijos mokėjimą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamo valstybinio sektoriaus, akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. 2009 m. gruodžio 9 d. buvo pakeistas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnis, nustatant, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka nustatyta Laikinajame įstatyme, kurio 4 straipsnis nurodo, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių - kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. spalio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“, kuriuo nustatė, kad:

1) tol, kol baigsis ekonomikos sunkmetis, reikalingos skubios priemonės valstybės viešiesiems finansams konsoliduoti, valstybės skolai ir deficitui valdyti, finansų stabilumui užtikrinti ir ekonomikai skatinti, be kita ko, ir valstybės bei savivaldybių biudžetų. Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų išlaidų mažinimas, atsižvelgiant į pajamas, surenkamas į šiuos biudžetus, ir galimybes tvariai skolintis (1 punktas);

2) toks išlaidų mažinimas yra laikinas ir vykdomas vadovaujantis konstituciniais teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principais, užtikrinant, kad: socialinės išmokos ir atlyginimai viešajame sektoriuje bus išmokėti laiku; socialinių išmokų mažinimas - solidarus, mažinamos visų rūšių išmokos: socialinių išmokų mažinimas yra teisingas ir proporcingas, didesnės išmokos mažinamos proporcingai didesniu koeficientu (2.1 punktas);

3) atsigavus Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei konstatavus ekonominio sunkmečio pabaigą krizės laikotarpiu sumažintos valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos bus kompensuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri būtų pradėta taikyti tik pasibaigus ekonominei krizei ir numatytų spartesnį (palyginti su kitomis biudžeto išlaidomis) minėtų valstybinio socialinio draudimo pensijų augimą tačiau šis augimas neturėtų didinti valdžios sektoriaus skolos ir fiskalinio deficito (2.2 punktas). Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. priimtu nutarimu Nr. 1295 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavesta parengti ir nustatytąja tvarka iki 2010 m. liepos 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei šio nutarimo 2.2 punkte nurodytą ekonominės krizės laikotarpiu sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarką.

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs Seimo prašymą išaiškinti Konstitucinio Teismo aktų nuostatas, susijusias su konstituciniais reikalavimais, kurių turi būti laikomasi dėl ekonomikos krizės valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai mažinant pensijas ir iš valstybės bei savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimus už darbą 2010 m. balandžio 20 d. sprendime pažymėjo, kad iš konstitucinių teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, socialinio solidarumo principų kylančių reikalavimų turi būti paisoma ir valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), dėl kurios valstybės ekonominė ir finansinė padėtis, nepaisant įvairių kitų priemonių ekonomikos krizei įveikti taikymo, pakinta taip, kad nėra užtikrinamas lėšų, būtinų pensijoms, taip pat pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų) atlyginimams už darbą mokėti, sukaupimas ir dėl to minėtų asmenų atlyginimai ir pensijos yra mažinami.

Pabrėžė, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą: įstatymų leidėjas privalo nustatyti tolygų, nediskriminacinį paskirtų ir mokamų pensijų mažinimo mastą kuriuo pensijos būtų mažinamos taip, kad nebūtų pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos; pensija, kuri užtikrina tik minimalius pensiją gaunančio asmens socialiai priimtinus poreikius, minimalias žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, apskritai negali būti mažinama; valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės ar invalidumo pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.

Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimo ir 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimo motyvuojamosios dalies nuostata „lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d„ 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai)“ inter alia reiškia, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes:

įstatymų leidėjas gali koreguoti valstybinių pensijų, kurios savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo senatvės pensijų, taip pat ir nuo invalidumo pensijų, teisinį reguliavimą mažindamas šias pensijas didesniu mastu nei senatvės ar invalidumo pensijas.

Teismo vertinimu, Konstituciniam Teismui priėmus 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą nėra tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės aktų dėl socialinių išmokų sumažinimo konstitucingumą. Laikinojo įstatymo nuostatos atitinka reikalavimus, kuriuos akcentuoja Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, - valstybinė pensija yra sumažinta vienerių metų laikotarpiui (15 straipsnis). Konstitucinis Teismas pasisakė, kad laikinas pensijų ribojimas galimas, o valstybinių pensijų ribojimas galimas netgi didesniu mastu nei senatvės ar invalidumo pensijų. Tolimesnis pensijų dydžio klausimas vėl bus įstatymo leidėjo vertinamas iš naujo, atsižvelgiant į sekančių metų valstybės biudžetą. Todėl šiuo metu ir dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo nurodytos nuostatos gali prieštarauti Konstitucijai. Pareiškėjo nurodomos įstatymų nuostatos ir yra skirtos pareiškėjui mokamų pensijų mažinimui, o dėl tokių nuostatų konstitucingumo jau ne kartą pasisakė Konstitucinis Teismas, inter alia 2010 m. balandžio 20 sprendime.

Teismas pabrėžė, jog visuotinai žinoma, kad daugelyje pasaulio valstybių, iš jų - ir Lietuvoje, yra ekonomikos krizė. Dėl šios ekonominės situacijos buvo sumažintas ribinis dydis ne tik valstybines pensijas gaunantiems asmenims, bet ir kitoms asmenų grupėms, gaunančioms socialines išmokas, t. y. buvo sumažintos kompensacinės išmokos, rentos, šalpos, slaugos ir priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos, valstybinės socialinio draudimo senatvės, išankstinės senatvės, netekto darbingumo pensijos, valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės pašalpos, ligos socialinio draudimo, motinystės pašalpos, išmokos vaikui, nedarbo socialinio draudimo išmokos. Pareiškėjui valstybinė pareigūnų ir karių pensija buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis laikinojo įstatymo nuostatomis ir nustatyta tvarka. Todėl sprendė, kad atsakovo veiksmai vertinami kaip teisėti, pagrįsti įstatymu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo reikalavimą priteisti 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą atmetė (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Nustatęs, kad Laikinojo įstatymo socialinės išmokos buvo sumažintos esant itin sunkiai valstybės ekonominei ir finansinei būklei ir, kad tai buvo padaryta nepažeidžiant proporcingumo principo, teismas padarė išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies nėra teisinio pagrindo.

III. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t. b. l. 140-144), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Savo apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas jo skundas, paduotas pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad tik Konstitucinis Teismas gali spręsti, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendime, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nebuvo vertinamas pareiškėjo skunde minimų įstatymų nuostatų konstitucingumas. Todėl nagrinėjamu atveju teismas turėjo pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Netenkinus šio pareiškėjo prašymo, buvo pažeistos jo procesinės teisės. Be to, analogiškoje administracinėje byloje (pareiškėjas Eugenijus Stasytis) Klaipėdos apygardos administracinis teismas sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti pareiškėjo nurodytų teisės aktų nuostatų konstitucingumą. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui mokama valstybinė pensija buvo sumažinta ne tik Laikinuoju įstatymu, bet ir 2009 m. gruodžio 8 d. Valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XI-531. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad apribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu (Lietuvos Respublikos Seimas turėjo priimti Ekonominės krizės įstatymą) ir laikantis proporcingumo principo. Priimdamas sprendimą teismas neatsižvelgė į teisinio saugumo bei teisėtų lūkesčių principus, neteisingai aiškino asmenų lygiateisiškumo principą ir neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktus išaiškinimus. Teismas nesiaiškino, kokia buvo valstybės ekonominė ir finansinė padėtis įstatymų, kuriais sumažinamos valstybinės pensijos, priėmimo metu. Byloje nėra jokių duomenų apie šalies ekonominius ir finansinius rodiklius, apie valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas, biudžeto vykdymą bendrojo vidaus produkto augimą valstybės vidaus ir išorės skolas. Nurodytoms aplinkybėms nustatyti būtina surinkti daug naujų įrodymų, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų kreiptis į Konstitucinį Tesimą pagal jo skunde pateiktą prašymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo.

Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija) buvo nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Konstitucinis teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo, kad kai iš esmės pakinta valstybės ekonominė ir finansinė būklė, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, dėl objektyvių priežasčių gali pritrūkti lėšų valstybės funkcijoms vykdyti ir viešiesiems interesams tenkinti, taigi ir teismų materialiniams bei finansiniams poreikiams užtikrinti. Esant tokioms aplinkybėms įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai, pensijos įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų, pensijų teisinį reguliavimą, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Tame pačiame nutarime Konstitucinis teismas pažymėjo, kad Konstitucijai prieštarauja tik toks Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas, kuris sudaro prielaidas susiklostyti tokioms teisinėms situacijoms, kai asmeniui, buvusiam teisėjui, kurio valstybinių (kitų nei teisėjų valstybinė pensija) ir valstybinių socialinio draudimo pensijų suma viršija užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydį arba yra nedaug mažesnė už šį dydį, teisėjų valstybinė pensija apskritai nebus mokama arba bus mokama nedidelė šios pensijos dalis, t. y. teisėjų valstybinė pensija gali tapti ne realia, o nominalia konstitucine teisėjo socialine (materialine) garantija nutrūkus jo įgaliojimams. Šių nuostatų kontekste mutatis mutandis būtina vertinti ir pareiškėjo V. M. faktinę situaciją.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjui paskirta 1904,63 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu (360,00 Lt) iki 2010 metų sudarė 2264,63 Lt. Tai rodo, kad didžiąją dalį pareiškėjo gaunamos pensijos sudarė valstybinė pareigūnų ir karių pensija, nuo 2010 metų Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 d. pareiškėjui taikoma nebuvo, todėl aukščiau minėtos Konstitucinio teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatos šioje byloje netaikytinos.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Laikinąjį įstatymą, kuris įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą. Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas. Asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas yra pratęstas iki 2013-12-31.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal Konstituciją, jos 23, 29, 52 str., konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pensija sumažinta pritaikius Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad perskaičiuotas pareiškėjo pensijos dydis pagal Įstatymo 1 priede nurodytą formulę 2010 metais sudarė 1811,70 Lt (2264,63 x 0,8), t.y. sumažėjo 20 procentų.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo Protokolo 1 straipsnis negarantuoja teisės į konkretaus dydžio pensiją (Kjartan Ásmundsson prieš Islandiją, Nr. 60669/00, § 39, ECHR 2004-IX). Pensijos sumažinimas arba jos mokėjimo nutraukimas gali būti pripažintas trukdymu naudotis nuosavybe, jei jis nėra grindžiamas teise (Rasmussen prieš Lenkiją, Nr. 38886/05, § 71, 2009 m. balandžio 28 d.). Principai, kurie paprastai taikomi Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio taikymo atvejais, yra vienodai svarbūs, sprendžiant teisės į pensiją klausimus (Stummer prieš Austriją, Nr. 37452/02, § 82, 2011 m. liepos 7 d.). Pirmasis ir pats svarbiausias Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio taikymo imperatyvas yra reikalavimas, kad trukdymas naudotis nuosavybe būtų teisėtas, t. y. siektų teisėto tikslo. Minėta, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, jog ginčui aktualios Laikinojo įstatymo nuostatos neprieštaravo Konstitucijai, siekė teisėto tikslo ir buvo proporcingos. Tai reiškia, kad pareiškėjui valstybinė pensija galėjo būti teisėtai perskaičiuojama, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Kadangi atsakovas veikė teisėtai, tai jam neatsiranda ir pareiga atlyginti pensijos sumažinimu galimai pareiškėjui padarytą neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius