5a2f3aeb-de67-4e65-a7aa-bd2e98b05d01 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                        Civilinė byla Nr. e2A-584-823/2017                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00092-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3.; 2.6.10.2.1.; (S) 2.6.10.5.1.; 2.6.11.5.; 3.3.1.20                                                                                                       LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eglyta“ apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-629-210/2016 pagal ieÅ¡kovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Eglyta“ dėl skolos už sunaudotÄ elektros energijÄ priteisimo, n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 73 068,84 eurų skolos už suteiktÄ elektros energijos persiuntimo paslaugÄ ir patiektÄ bei suvartotÄ elektros energijÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pagal 2010 m. liepos 29 d. Elektros energijos pardavimo – pirkimo sutartį Nr. 39000-10-K02829 (toliau – Sutartis I) tiekė elektros energijÄ dviem atsakovei priklausantiems pastatams.

IeÅ¡kovė su atsakove 2013 m. vasario 1 d. sudarė Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį Nr. 780239-555892/130057 (toliau - Sutartis II), pagal kuriÄ teikė atsakovei elektros energijos persiuntimo paslaugÄ . Nuo 2013 m. vasario 1 d. elektros energijÄ atsakovė pirko iÅ¡ nepriklausomos tiekėjos UAB „Eco Energy Systems“, o nuo 2014 m. sausio 1 d. elektros energijÄ atsakovei tiekė nepriklausoma tiekėja UAB „Elektrum Lietuva“. Todėl ieÅ¡kovė atsakovei nuo Å¡io laikotarpio teikė tik elektros energijos persiuntimo paslaugÄ .2015 m. rugsėjo 8 d., patikrinus atsakovei priklausančio pastato – gamybinės medžio apdirbimo įmonės (toliau – Objektas II), kuriai suteiktas 300 kW galingumas, elektros apskaitos prietaisÄ , buvo nustatyta, kad įvadinio apskaitos skydo srovės ir įtampos antrinių grandinių bandymo gnybte nuo pat apskaitos įrengimo – t. y. nuo 2012 m. sausio 5 d. yra užtrumpintos antrinės srovės grandinės, todėl elektros apskaitos prietaisas Nr.85795 fiksuoja 10,83 karto mažesnį į ObjektÄ II persiunčiamos elektros energijos kiekį, nei realiai persiunčiama.

Bandymų gnybtynas eksploatacijos laikotarpiu buvo užplombuotas operatoriaus plomba, o nepažeidus plombų pakeisti antrinių srovės grandinių jungimo schemos galimybių nebuvo. Todėl apskaitos prietaisas – elektros skaitiklis – visÄ laikÄ nuo jo įrengimo fiksavo neteisingus duomenis. Tyrimo metu nebuvo nustatyti atsakovės veiksmai, lėmę neteisingÄ apskaitos prietaiso veikimÄ , todėl 2015 m. rugsėjo 8 d. buvo suraÅ¡ytas atsiskaitymo už suvartotÄ elektros energijÄ sutrikus apskaitos prietaiso darbui aktas Nr. G1399249, pažymint, kad neapmokėtos suvartotos elektros energijos kiekis bus perskaičiuojamas pagal patikrinimo metu nustatytÄ fiksuotÄ ir nekintamÄ dydį – koeficientÄ , lygų 10,83.Kadangi 2013 m. vasario 1 d. atsakovė pasirinko nepriklausomÄ elektros energijos tiekėjÄ , o ieÅ¡kovė teikė tik elektros energijos persiuntimo paslaugÄ , skola už perskaičiuotÄ suvartotos elektros energijos kiekį dalinama į dvi dalis: 1) 27 172,74 Eur už elektros energijÄ , sunaudotÄ nuo 2012 m. sausio 5 d. iki 2013 m. sausio 31 d., kuri įtraukta į 2015 m. spalio 29 d.

PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ PEL Nr. 665660; 2) 45 896,10 Eur kartu su einamÄ ja suma už 2015 m. spalio mėnesį persiųstÄ elektros energijÄ , kuri įtraukta į 2015 m. spalio 30 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ SSL Nr. 040418. Taigi, skola už atsakovės sunaudotÄ , bet neapmokėtÄ , elektros energijÄ už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 5 d. iki 2013 m. sausio 31 d. yra 27 172,74 Eur, skola už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d. už persiųstÄ elektros energijÄ yra 26 789,51 Eur, skola už laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. tiektÄ elektros energijÄ â€“ 451 Eur, skola už laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. persiųstÄ elektros energijÄ â€“ 17 453,03 Eur, skola už 2015 m. spalio mėnesį persiųstÄ elektros energijÄ â€“ 1 202,42 Eur.

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad už patiektÄ elektros energijÄ visÄ laikÄ mokėjo pagal ieÅ¡kovės pateiktas sÄ skaitas. IeÅ¡kovės reikalaujamos priteisti sumos yra nepagrįstos elektros apskaitos prietaisų parodymais. IeÅ¡kovė negali paaiÅ¡kinti nei reiÅ¡kiamo reikalavimo dydžio, nei jo kilmės. Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 49.3 punktÄ ieÅ¡kovė pati arba per įgaliotus trečiuosius asmenis privalo organizuoti, diegti, naudoti ir prižiÅ«rėti jai priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitÄ bei eksploatuoti ir prižiÅ«rėti jos įrenginius, tačiau ieÅ¡kovė Å¡ios pareigos tinkamai neatliko, nes skaitiklio pajungimas turėjo technologinių trÅ«kumų ir nefiksavo visos sunaudojamos energijos.

Todėl, atsakovės vertinimu, visa atsakomybė turėtų tekti pačiai ieÅ¡kovei, kadangi ji atsako už darbų, įrengiant ir prižiÅ«rint energijos apskaitos prietaisus, kokybę. Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovė 2012 m. ir vėliau kasmet tikrino elektros apskaitos prietaisus atsakovės objektuose, tačiau jokių neatitikimų ar pažeidimų nenustatė. Elektros energijos suvartojimas Objekte II buvo nustatomas ieÅ¡kovės automatizuotų sistemų pagalba, taigi buvo vykdomas iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovės. Be to, ieÅ¡kovė pateikdavo atsiskaityti vienÄ sÄ skaitÄ už abiejuose pastatuose suvartotÄ elektros energijÄ , todėl atsakovė neturėjo jokios galimybės žinoti apie galimus sutrikimus, kuriuos nurodo ieÅ¡kovė ir apie tai informuoti ieÅ¡kovę.

IeÅ¡kovės atlikti skolos skaičiavimai, jos dydžio nustatymas, yra vienaÅ¡aliÅ¡ki, atlikti Taisyklėse nustatyta tvarka, aiÅ¡kiai sureglamentuoti vartotojo nenaudai, ir neleidžiantys jam bent kokiomis priemonėmis gintis ir teikti savo atsikirtimus. Å ių skaičiavimų netgi neįmanoma patikrinti, be to, Taisyklėse įtvirtintos nuostatos palankios tik tiekėjui, todėl pažeidžia atsakovės, kaip vartotojos teises, konstitucinius teisingumo ir lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 18 655,45 Eur skolos už persiųstÄ elektros energijÄ , 5 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos 18 655,45 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2016 m. balandžio 1 d.

– iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 335,02 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei. Teismas pažymėjo, kad tarp bylos Å¡alių nėra ginčo dėl energijos tiekimo ir perdavimo bei kokybės ginčo laikotarpiu. Å alių ginčo esmė – ieÅ¡kovės tiektos atsakovei ir faktiÅ¡kai suvartotos energijos kiekis, kuris, ieÅ¡kovės teigimu, dėl elektros skaitiklio neteisingo rodmenų fiksavimo buvo deÅ¡imt kartų didesnis, nei užfiksuotas ir atsakovės apmokėtas per visÄ laikotarpį nuo elektros skaitiklio Nr. 85795 (Objektas Nr. II) įrengimo, t. y. nuo 2012 m. sausio 5 d.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovė turi pareigÄ Ä¯vykdyti savo sutartinę prievolę, t. y. sumokėti skolÄ už jai faktiÅ¡kai patiektÄ ir atsakovės suvartotÄ elektros energijÄ , nurodydama, kad skola susidarė dėl elektros skaitiklio neteisingo duomenų fiksavimo.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės nurodytas elektros energijos vartojimo be apskaitos faktas atsakovės veikloje (nesant dėl to atsakovės kaltės) byloje yra nustatytas. Nors atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiais dėl suvartotos energijos kiekio, tačiau jokių patikimų įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės nustatytus elektros energijos suvartojimo tikruosius kiekius nepateikė.

Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovei nuo pat elektros energijos suvartojimo apskaitos prietaiso įrengimo, dėl prijungimo klaidos ne visa suvartota elektros energija buvo apskaitoma, t. y. jos buvo apskaitoma 10,83 karto mažiau, nei buvo suvartojama. TokiÄ iÅ¡vadÄ , teismo vertinimu, patvirtina ne tik su ieÅ¡kiniu teikti įrodymai, liudytojų parodymai, bei į bylÄ pateikti patikrinimo aktai, tačiau ir bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės pateikti kiti įrodymai.

Vienas jų – UAB „Eglyta“ elektros suvartojimas Objekte Nr. II (68019048) laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. ir vėliau, kur akivaizdžiai matomas elektros suvartojimo kiekio padidėjimas po gedimo (pažeidimo) paÅ¡alinimo momento, t. y. po 2015 m. rugsėjo mėn., ir kuris skiriasi daugiau nei deÅ¡imt kartų. Atsakovė jokiais patikimais įrodymais nepagrindė, kad tokį suvartojimo pakitimÄ , (padidėjimÄ ) nulėmė kitos priežastys, pvz., padidėjusi gamyba, darbo intensyvumas, ir pan.

Teismas pažymėjo, kad energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra vieÅ¡oji sutartis, vadinasi jos sÄ lygos ir reikalavimai yra vienodi visiems vartotojams. Atsakovė ginčo laikotarpiu naudojo ieÅ¡kovės tiekiamÄ energijÄ savo veikloje ir mokėjo už jÄ pagal ieÅ¡kovės pateiktas sÄ skaitas –faktÅ«ras, tačiau 2015 m. rugsėjo mėnesį, atlikus detalų atsakovės naudotos elektros energijos apskaitos prietaiso patikimumo patikrinimÄ ir fiksavus rodmenų neteisingumÄ , atsakovė pagal pateiktus skaičiavimus liko skolinga ieÅ¡kovei už suvartotÄ elektros energijÄ .

Å i skola susidarė objektyviai, t. y. dėl netinkamai veikusio elektros apskaitos prietaiso, kuris dėl antrinės srovės grandinės neatjungimo fiksavo ne visÄ atsakovės suvartotÄ elektros energijÄ . Todėl atsakovei kilo pareiga (prievolė) sumokėti už visÄ faktiÅ¡kai persiųstÄ ir atsakovės suvartotÄ per minimÄ laikotarpį elektros energijÄ . Teismas nurodė, kad Taisyklių 131.12 punkte numatyta, jog, netinkamai veikiant elektros apskaitos prietaisui arba elektros apskaitos schemos elementui ne dėl vartotojo kaitės (ne dėl vartotojo kaltės įstrigo elektros skaitiklio diskas, sugedo elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmas, elektroninio elektros skaitiklio modulis, indikatorius, sudegė matavimo transformatorius, atsilaisvino laidininko prijungimo gnybtas ir nutrÅ«ko schema ar kita), elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų dingimo atvejais už elektros energijÄ , elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir už reaktyviÄ jÄ elektros energijÄ per tÄ laikotarpį, kai apskaita neveikė ar veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio elektros energijos suvartojimÄ iki gedimo (dingimo) arba po gedimo (naujojo įrengimo) paÅ¡alinimo arba pagal kitus operatoriaus turimus duomenis.

Taisyklių 131.10 punktas nustato, kad tiekėjas ir (ar) operatorius, patikrinęs mokėjimo dokumentus ir juose radęs klaidų, taip pat nustatęs, kad apskaitos prietaisas veikė netiksliai, perskaičiuoja vartotojo elektros energijos bei Taisyklių 131.1-131.5 punktuose nustatytais atvejais reaktyviosios elektros energijos kiekį per laikotarpį, kai buvo netiksliai atsiskaitoma, ir apie tai informuoja vartotojÄ . Apibendrindamas Å¡ias Taisyklių nuostatas teismas sprendė, kad net ir tuo atveju, kai dėl elektros vartojimo apeinant jos apskaitos prietaisus nėra tiesioginės vartotojo kaltės, jis vis vien turi pareigÄ sumokėti už suvartotÄ elektros energijÄ , už kuriÄ liko skolingas, iÅ¡skyrus atvejus griežtai nurodytus įstatyme.

Teismo vertinimu, aptariamas atvejis tokios iÅ¡lygos, kuri visiÅ¡kai eliminuotų atsakovės civilinę atsakomybę, nenumato. Tačiau ir Taisyklės, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos numato atvejus, kai skolininko prievolė sumokėti už suvartotÄ energijÄ gali bÅ«ti mažinama, arba nustatomi skirtingos trukmės laikotarpiai, už kuriuos galima perskaičiuoti suvartotÄ elektros energijÄ ir apmokėjimÄ už jÄ . Taisyklių 131.19 punkte nurodoma, kad tam tikrais atvejais (kai pažeidimai akivaizdÅ«s ir matomi) gali bÅ«ti perskaičiuojamas laikotarpis nuo operatoriaus darbuotojo ar operatoriaus įgalioto trečiojo asmens paskutinės apskaitos prietaisų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnis kaip 1 (vieneri) metai.

Galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinus suraÅ¡ytÄ Elektros energijos vartojimo vietos apžiÅ«ros aktÄ , jame iÅ¡dėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiÅ¡kinimus (jei jie pateikiami).Taisyklių 131.20 punkte nurodoma, kad kai nustatoma, jog, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos schemos elementai yra paveikti kitaip, o operatoriaus darbuotojas ar operatoriaus įgaliotas trečiasis asmuo per paskutinį elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimÄ Å¡ios veikos dėl jos slapto pobÅ«džio negalėjo pastebėti (iÅ¡orinio magnetinio lauko poveikis, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi specialiaisiais prietaisais, elektros apskaitos prietaisų, matavimo transformatorių falsifikavimas ar pan.), elektros imtuvai prijungti prieÅ¡ elektros apskaitos sistemos įrengimo vietÄ arba be jos, arba padaryta kitų Taisyklių 8 punkto sÄ vokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 3 punkte nurodytų pažeidimų, operatorius turi teisę perskaičiuoti vartotojui patiektos elektros energijos kiekį ir (ar) persiųstos elektros energijos persiuntimo paslaugos vertę Taisyklių 131.18 punkte nustatyta tvarka per laikotarpį nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų dienos, bet ne ilgesnį kaip 3 (treji) metai.

Galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinus suraÅ¡ytÄ Elektros energijos vartojimo vietos apžiÅ«ros aktÄ , jame iÅ¡dėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiÅ¡kinimus (jei jie pateikiami).Teismas sprendė, kad Å¡ioje byloje nustatytas tarsi kartu ir neteisėtas elektros vartojimo faktas atsakovės gamyboje, tačiau kartu dėl tokio vartojimo tiesioginės vartotojo kaltės nėra.

Todėl, esant tokiam prieÅ¡taravimui, neteisinga atsakomybės naÅ¡tÄ dėl prievolės nepilno įvykdymo uždėti vien tik atsakovei (vartotojai). Aptariamoje ir analizuojamoje faktinėje situacijoje dėl nesavalaikio ir nepilno atsakovės sutartinės prievolės įvykdymo (neįvykdymo) yra akivaizdi ir kreditorės (tiekėjos) kaltė. Tačiau jos suabsoliutinti ir visiÅ¡kai eliminuoti ir atsakovės (vartotojos) kaltės negalima, nes Å¡iuo atveju tik vartotoja žinojo, kokius įrengimus įmonė naudoja savo gamyboje, kokia jų galia ir darbo apkrovimas, kiek jie preliminariai vartoja elektros energijos, todėl privalėjo bÅ«ti rÅ«pestinga ir atidi bei kreiptis į tiekėjÄ dėl pernelyg mažo elektros energijos suvartojimo galingoje įmonėje.

Teismas pažymėjo, kad proceso metu nebuvo paneigti ieÅ¡kovės argumentai, jog neįtikėtina, kad Å¡iuo atveju atsakovė, bÅ«dama verslininke, turėdama ir naudodama savo gamybinėje veikloje didelius gamybinius pajėgumus, kuriems, akivaizdu, reikalingos ir didžiulės energijos sÄ naudos, nesuvokė ir nesuprato, jog energijos suvartojimÄ fiksuojantis elektros skaitiklis netinkamai ir neteisingai fiksuoja visÄ jos suvartojamÄ energijÄ , juo labiau, kad byloje yra duomenų, jog atsakovė lygino elektros energijos suvartojimÄ abiejuose objektuose, tačiau į tiekėjÄ kreipėsi tik dėl Objekto Nr. I, kuriame, jos manymu, elektros suvartojimas pernelyg didelis.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė sudarytomis sutartimis (Sutartis I ir Sutartis II) įsipareigojo nedelsdama informuoti ieÅ¡kovę, jeigu pagal apskaitos prietaisus elektros suvartojimas, jos vertinimu, nepagrįstai ar ženkliai sumažėjo ar padidėjo, nedelsdama praneÅ¡ti ieÅ¡kovei apie elektros tiekimo sutrikimus, pastebėtus tiekėjo elektros įrenginių, elektros apskaitos prietaisų gedimus (Sutarties I 5.3, 5.5 punktai ir Sutarties I 110.10 punktas).Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, o jos pagal sutartį gaunama elektros energija vartojama Å«kinėje veikloje, kad atsakovės elektros įrenginius prižiÅ«ri arba privalo prižiÅ«rėti kvalifikuotas energetikas, teismas sprendė, kad atsakovė galėjo ir turėjo pastebėti tam tikrus neatitikimus tarp faktiÅ¡ko savo vartojimo galingumų ir elektros apskaitos prietaisu fiksuojamo elektros energijos suvartojimo, kitaip tariant, turėjo elgtis rÅ«pestingai, apdairiai ir sÄ Å¾iningai ir bendradarbiauti su ieÅ¡kove, informuodama jÄ apie tai.

Teismas pripažino, kad atsakovė iÅ¡ dalies pažeidė pareigÄ užtikrinti apskaitos prietaiso tinkamÄ veikimÄ , informuoti ieÅ¡kovę apie galimÄ netikslumÄ apskaitos prietaise Objekte Nr. II, todėl egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir atsiradusių padarinių. Teismas, pripažindamas ieÅ¡kovės teisę reikalauti apmokėjimo už trejus metus, visumos argumentų pagrindu sprendė, kad formaliai apskaičiuoti žalÄ už trejus metus pagal Taisyklių 131.20 punktÄ Å¡iuo atveju bÅ«tų neprotinga ir neteisinga, todėl apskaičiuotos žalos dydį sumažino, nustatydamas, kad iÅ¡ atsakovės priteistina suma už persiųstÄ , tačiau neapmokėtÄ elektros energijos dalį, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki pažeidimo nustatymo dienos – 2015 m. rugsėjo 8 d., t y. 17 453,03 Eur, bei 1 202,42 Eur skola už 2015 metų spalio mėnesį persiųstÄ elektros energijÄ , iÅ¡ viso 18 655,45 Eur.

Toks mažinimas, teismo vertinimu, pagrįstas teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, vartotojo teisių gynimo ir teisėtų lÅ«kesčių principais. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinio reikalavimus tenkinti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:

Nuosekliai analizuojant Taisyklių nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad perskaičiavimo laikotarpiai, nurodyti Taisyklių 131.19 – 131.20 punktuose, taikytini tik tuomet, kai nustatomas neteisėtas elektros energijos naudojimas (Taisyklių 8 punktas). Perskaičiavimas už ne ilgesnį kaip 1 metų laikotarpį taikomas, jeigu elektros energijos neteisėto vartojimo pobÅ«dis atviras (lengvai matomas tikrinant vartotojo elektros apskaitos prietaisÄ ), 3 metų perskaičiavimo laikotarpis taikomas tik tuomet, kai elektros energijos neteisėto vartojimo pobÅ«dis slaptas.

Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta tokių aplinkybių, kurių pagrindu ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi konstatuoti, kad elektros energija buvo vartojama neteisėtai. IeÅ¡kovės darbuotojai nustatė netinkamÄ skaitiklio veikimÄ . Perskaičiavimus tokiais atvejais, kai netinkamai veikia elektros apskaitos prietaisai ne dėl vartotojo kaltės, reglamentuoja Taisyklių 131.10-131.17 punktai. Nustačius neteisėto elektros energijos naudojimo atvejį, vadovaujantis Taisyklių 131.19 punktu, nustatytos aplinkybės užfiksuojamos suraÅ¡ant Elektros energijos vartojimo vietos apžiÅ«ros aktÄ .

Tuo tarpu Taisyklių 131.16 punkte numatyta, kad kiekvienÄ ne dėl vartotojo kaltės elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento dingimo, gedimo ar pažeidimo atvejį operatorius ir vartotojas įformina dviÅ¡aliu Atsiskaitymo už suvartotÄ elektros energijÄ (sutrikus apskaitos prietaisų veikimui) aktu. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta – 2015 m. rugsėjo 8 d., dalyvaujant atsakovės direktoriui V. U., ieÅ¡kovės darbuotojai surašė Atsiskaitymo už suvartotÄ elektros energija sutrikus apskaitos prietaiso darbui aktÄ Nr. G1399249.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės turėjo bÅ«ti kvalifikuojamos pagal Taisyklių 131.12 punktÄ , kadangi situacija atitinka Å¡io punkto dispozicijoje nurodytÄ . Ä®statymo leidėjas Taisyklių 131.12 punkto dispozicijoje pateikia tam tikrÄ pavyzdinį galimų skaitiklio sutrikimų ne dėl vartotojo kaltės sÄ raÅ¡Ä , kuris nėra baigtinis. Tas pat Taisyklių 132.12 punktas nurodo, kad už elektros energijÄ , elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir už reaktyviÄ jÄ elektros energijÄ per tÄ laikotarpį, kai apskaita neveikė ar veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio elektros energijos suvartojimÄ iki gedimo (dingimo) arba po gedimo (naujojo įrengimo) paÅ¡alinimo arba pagal kitus operatoriaus turimus duomenis. Taisyklių 131.13 punktas reglamentuoja, kuo remiantis turi bÅ«ti nustatomas sutrikimo laikotarpis.

IeÅ¡kovė pagal Å¡ias Taisyklių nuostatas nustatė, kad ne visa elektros energija buvo fiksuojama nuo pat apskaitos įrengimo 2012 m. sausio 5 d., kartu nustatė ir konkretų nefiksuojamos elektros energijos kiekį, t. y., faktiÅ¡kai sunaudotas energijos kiekis yra žinomas. Å ias aplinkybes teismas pripažino įrodytomis. Skaitiklio sutrikimo atveju Taisyklės nenumato jokio maksimalaus perskaičiavimo laikotarpio, o skatina iÅ¡analizuoti operatoriaus ir vartotojo turimus duomenis apie elektros įrenginius bei energijos suvartojimÄ , siekiant kuo tiksliau nustatyti laikotarpį, kada skaitiklis netiksliai fiksavo naudojamÄ elektros energijÄ .

Elektros energijos pirkimo – pardavimo santykių teisinis reguliavimas yra nukreiptas į vartotojo pareigÄ mokėti už faktiÅ¡kai sunaudotÄ energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis. Tais atvejais, kai apskaitos prietaisas veikia netinkamai, teisės aktais yra nustatyta speciali faktiÅ¡kai suvartotos elektros energijos kiekio nustatymo tvarka. Tokia galimybė buvo numatyta ir Å¡alių sudarytos 2013 m. vasario 1 d. Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties 18 punkte. Todėl tiek pagal įstatymÄ , tiek pagal Å¡alių sudarytas sutartis, atsakovė privalėjo atsiskaityti už faktiÅ¡kai sunaudotÄ energijos kiekį pagal jai pateiktas patikslintas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras.

Tai, kad elektros apskaitos prietaisas neteisingai fiksavo sunaudojamÄ elektros energijÄ , nesuteikia atsakovei teisės nemokėti už gautÄ prekę. Tiek pagal CK 6.388 straipsnį, tiek pagal Taisykles vartotojas turi atsiskaityti už visÄ faktiÅ¡kai suvartotÄ elektros energijÄ pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Byloje nustačius, kiek atsakovė faktiÅ¡kai suvartojo elektros energijos, už šį kiekį vartotoja ir privalo sumokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2001 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1112/2001 yra pripažinęs energijos tiekėjo teisę gauti atlyginimÄ už visÄ pateiktÄ ir vartotojo faktiÅ¡kai suvartotÄ elektros energijÄ .

Atsakovės atsakomybė dėl neatsiskaitymo už faktiÅ¡kai suvartotÄ elektros energijÄ atsirado iÅ¡ sutartinių Å¡alių santykių pagal Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį, suvartotas elektros energijos kiekis pripažįstamas skola, todėl turi bÅ«ti apmokėta už visÄ faktiÅ¡kai suvartotÄ elektros energijos kiekį, netaikant kreditoriaus kaltės instituto. VisiÅ¡kas faktiÅ¡kai suvartotos elektros energijos (skolos) apmokėjimas atitiktų ir teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis).

Teismo sprendimas netenkinti dalies ieÅ¡kinio reikalavimų prieÅ¡tarauja ne tik teisės aktams, bet ir teisingumo, protingumo principams, nes tokiu atveju privatus verslo subjektas, faktiÅ¡kai gavęs elektros energijÄ nemokamai, pasipelnytų ieÅ¡kovės sÄ skaita. IeÅ¡kovė yra vieÅ¡osios teisės reguliuojamas juridinis asmuo, todėl, vykdydama visuomenei reikÅ¡mingÄ veiklÄ , turi pareigÄ veikti taip, kad jos veiklai skiriamos lėšos bÅ«tų panaudojamos pagal paskirtį, laikantis racionalumo principo bei griežtai laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų.

IeÅ¡kovė vykdo licencijuojamÄ veiklÄ , kuriÄ kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama kainų virÅ¡utines ribas. IeÅ¡kovės iÅ¡laidos teisės aktų nustatyta tvarka yra įvertinamos ir įtraukiamos į galutines elektros energijos persiuntimo ir visuomeninio tiekimo kainas. Jei atsakovė neapmokės už visÄ faktiÅ¡kai jai tiektos elektros energijos kiekį, didelių nuostolių patirs ne tik ieÅ¡kovė, nes jos turimos iÅ¡laidos vėliau teisės aktų nustatyta tvarka bus įtraukiamos į elektros energijos kainos tarifÄ ir jas realiai turės padengti visi Lietuvos elektros energijos vartotojai.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Eglyta“ nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovei pareiga mokėti tenka pagal Taisyklių 131.12 punktÄ , tuo pačiu patvirtindama, kad dėl nustatytų gedimų jokios atsakovės kaltės nėra. Nesant atsakovės, kaip vartotojos, kaltės, o nuostoliams atsiradus dėl operatoriaus ar jo darbuotojų kaltės, jokia atsakomybė ir vartotojo pareiga mokėti nekyla, todėl netaikytinos nei Taisyklių 131.12 punkto, nei Taisyklių 131.19 ar 131.20 punktų nuostatos.

Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiÅ¡kai sunaudotÄ energijos kiekį. Tai reiÅ¡kia, kad visais atvejais svarbu nustatyti, kokį energijos kiekį paslaugų vartotojas realiai gavo. Tokie skaičiavimai turi bÅ«ti objektyvÅ«s ir pagrįsti, o ne paremti prielaidomis. Energijos pirkimo – pardavimo sutartis yra vieÅ¡oji, o taip pat vartojimo sutartis. Nenustačius, kokį elektros energijos kiekį vartotojas faktiÅ¡kai gavo, iÅ¡ jo negali bÅ«ti reikalaujama mokėti. Taisyklių 131.12 punktas iÅ¡ esmės įtvirtina vartotojo besÄ lyginę pareigÄ mokėti ir suteikia operatoriui galimybę praÅ¡yti taikyti vartotojo atsakomybę be kaltės. Kita vertus, Taisyklių 131.12 punkte nenurodoma, kad tokia pareiga vartotojui kyla, kai elektros apskaitos prietaisai ar elektros apskaitos schemos elementai neveikia dėl operatoriaus kaltės, kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad nustačius operatoriaus kaltę vartotojas už tai neatsako ir nemoka.

Civilinei atsakomybei atsirasti visais atvejais turi bÅ«ti nustatytas sÄ lygų visetas – neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir padarinių (žalos). Taisyklių nuostatos ar kiti teisės akiai, nenumato vartotojo atsakomybės už operatoriaus atliktus veiksmus, pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ . PrieÅ¡ingai, teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, žalai atsiradus dėl kreditoriaus kaltės, skolininkui atsakomybė nekyla.

Bylos nagrinėjimo metu buvo praÅ¡oma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , kadangi Taisyklėse įtvirtintas reguliavimas galimai pažeidžia atsakovės, kaip vartotojos, teises, taip pat teisėtų interesų ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principus, todėl turi bÅ«ti nustatytas minėto teisės akto konstitucingumas. Taisyklių 131.10 ir 131.12 punktai suteikia nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ operatoriui, kadangi jis gali neįrodinėti vartotojo kaltės, gedimo atsiradimo priežasčių, vartotojo veiksmų ir pasekmių ryÅ¡io, bei kitų aplinkybių.

Byloje esantys duomenys paneigia ieÅ¡kovės teiginius apie nuo 2012 m. sausio 5 d. neveikiančiÄ apskaitÄ . Užduotis Nr. 64747796 patvirtina, kad 2013 m. spalio 10 d. V. B. patikrino atsakovei tiekiamos elektros energijos apskaitÄ fiksuojantį skaitiklį ir nustatė, kad „srovės atitinka“. Minėto patikrinimo metu taip pat buvo pakeistos plombos. PrieÅ¡ingai negu teigia ieÅ¡kovė, nei 2012 m. sausio 5 d., nei 2013 m. spalio 10 d. jokių sutrikimų nebuvo nustatyta, srovės atitiko. Nepriklausomai nuo to, kada atsirado apskaitos sutrikimai, iÅ¡ atsakovės negali bÅ«ti reikalaujama mokėti, jeigu apskaitos sutrikimų atsiradimÄ sÄ lygojo ieÅ¡kovės, jos darbuotojų, ar kitų ieÅ¡kovės įgaliotų trečiųjų asmenų veiksmai.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri kontroliuoja ieÅ¡kovės veiklÄ , taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad operatorius privalo prisiimti atsakomybę už savo darbuotojų kompetencijÄ ir atliktų darbų kokybę, todėl, kai elektros energijos apskaitos prietaisai neveikia dėl operatoriaus kaltės, iÅ¡ vartotojo negali bÅ«ti reikalaujama apmokėti iÅ¡laidas. Byloje, prieÅ¡ingai negu teigia ieÅ¡kovė, buvo nustatytas tik momentinis koeficientas, kurio pagrindu ieÅ¡kovė atliko skaičiavimus, bei praÅ¡o skolos priteisimo.

Byloje apklausti liudytojai nurodė, kad perskaičiavimui pritaikytas koeficientas buvo nustatytas tik 2015 m. rugsėjo 8 d. Neįsitikinus Å¡io koeficiento nekintamumu, byloje padaryta iÅ¡vada dėl nustatyto nefiksuoto ir neapmokėto elektros energijos kiekio gali bÅ«ti laikoma tik prielaida, kuria priimant teismo sprendimÄ negali bÅ«ti remiamasi. Å iuo atveju netgi nėra aiÅ¡ku, kokiÄ prekę atsakovė gavo, t. y. kiek neapskaitytos elektros energijos jai buvo persiųsta, jeigu iÅ¡ viso buvo persiųsta. Atsakovė UAB „Eglyta“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei buvo priteista 18 655,45 Eur skolos už persiųstÄ elektros energijÄ , 5 procentai metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:  Nei įstatymai, nei teismų praktika nesuteikia teismui teisės savarankiÅ¡kai pakeisti ieÅ¡kinio dalyko ar pagrindo. Teismas negali analizuoti klausimų, kurie nėra keliami ieÅ¡kinyje, o tuo labiau klausimų, kurių ieÅ¡kovė neginčija, bei nenurodo nei kaip ieÅ¡kinio faktinio pagrindo, nei kaip ieÅ¡kinio dalyko. IeÅ¡kovė praÅ¡omos priteisti skolos pagrindu nurodė nustatytÄ elektros apskaitos gedimÄ , kuris atsirado ne dėl atsakovės kaltės. Atsakovės kaltės klausimo ieÅ¡kovė nekėlė ir jo neįrodinėjo, taip pat neįrodinėjo atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo, kaip pagrindo praÅ¡omai skolai priteisti nenurodė Taisyklių nuostatų dėl atsiskaitymo už elektros energijÄ , nustačius neteisėto prisijungimo ar kitus atvejus, kai dėl netinkamo apskaitos prietaiso veikimo yra vartotojo kaltė.

Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir pasisakė tais klausimais, kurių ieÅ¡kovė neginčijo ir pateikdama ieÅ¡kinį nekėlė. Todėl ne visos byloje reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės buvo nustatytos teisingai, visiÅ¡kai nebuvo iÅ¡nagrinėtas klausimas, ar pati ieÅ¡kovė tinkamai vykdė jai tenkančias pareigas ir kokia atsakomybė jai tenka už tų pareigų nevykdymÄ . Be to, teismas byloje esančius įrodymus tyrė ir vertino pažeisdamas įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų nuostatas, didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę suteikdamas ieÅ¡kovės pateiktiems duomenims, o kitus įrodymus atmesdamas, nepateikdamas jokių tokio atmetimo argumentų.

Tiek teisės aktų nuostatos, tiek Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygos, įtvirtina ieÅ¡kovės pareigÄ prižiÅ«rėti ir tinkamai eksploatuoti elektros apskaitos prietaisus. Teismas analizavo tik atsakovei, kaip vartotojai, tenkančias pareigas ir visiÅ¡kai nesigilino į ieÅ¡kovei, kaip operatorei, nustatytas pareigas ir jų vykdymÄ , todėl padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė turėjo pareigÄ užtikrinti tinkamÄ apskaitos prietaiso veikimÄ , t. y. ieÅ¡kovės pareigų vykdymas buvo „perkeltas“ atsakovei. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad elektros skaitiklis nuo jo įrengimo 2012 m. sausio 5 d. fiksavo mažesnį suvartojamos elektros energijos kiekį.

Ši aplinkybė buvo nustatyta remiantis tik ieškovės paaiškinimais bei pateiktomis lentelėmis ir liudytojo parodymais, tačiau neišanalizavus ir neįvertinus kitų byloje esančių duomenų. Ieškovės pateiktos lentelės ir diagramos turėjo būti įvertintos kritiškai, kadangi ieškovė nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis jos buvo sudarytos. Byloje pateikta Užduotis Nr. 64747796 patvirtina, kad 2013 m. spalio 10 d. buvo patikrintas Objekto II skaitiklis ir nustatyta, kad „srovės atitinka“.

Minėto patikrinimo metu taip pat buvo pakeistos plombos. Tai reiÅ¡kia, kad srovės paskutinį kartÄ buvo tikrintos ne 2012 m. sausio 5 d., o 2013 m. spalio 10 d. ir jokių apskaitos prietaiso sutrikimų nebuvo nustatyta. Liudytoju apklaustas ieÅ¡kovės darbuotojas A. Z. 2013 m. spalio 10 d. patikrinime nedalyvavo ir jokių su minėtu patikrinimu susijusių aplinkybių realiai nežino. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 189 straipsnio 1 dalį liudytojas yra asmuo, kuriam žinomos aplinkybės susijusios su byla.

Todėl liudytojo A. Z. pateikta nuomonė ir pasvarstymai turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Apskaitos patikrinimo užduotys ir liudytojų S. P. bei A. K. duoti paaiÅ¡kinimai patvirtino, kad atsakovei tiekiamÄ elektros energijÄ fiksuojantys apskaitos prietaisai buvo kasmet tikrinami, tačiau jokių apskaitos veikimo sutrikimų 2012-2014 metais pastebėta nebuvo. Pagal Taisyklių 49.3 punktÄ pareiga diegti, prižiÅ«rėti bei eksploatuoti elektros energijos apskaitÄ ir jos įrenginius tenka tik operatoriui. Todėl tokius darbus atlieka tik kvalifikuoti operatoriaus (ieÅ¡kovo) darbuotojai.

Tai reiÅ¡kia, kad atliktų patikrinimų rezultatais privalu tikėti bei tokie dokumentai privalo bÅ«ti atitinkamai vertinami. Be to, liudytojais apklausti A. Z. ir A. Ž. paaiÅ¡kino, kad galimi operatoriaus nuostoliai buvo pastebėti ir poreikis atlikti UAB „Eglyta“ patikrinimÄ 2015 metais atsirado tik tų metų rugpjūčio mėnesį, kadangi tuo metu analizuojant duomenis buvo pastebėti nuostoliai elektros linijoje. Tai reiÅ¡kia, kad iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio apskaitos prietaisas veikė tinkamai ir jokių jo sutrikimų fiksuota nebuvo.

Teismas konstatavo, kad sutrikus elektros apskaitos prietaisui buvo fiksuojama 10,83 karto mažiau persiunčiamos elektros energijos. Liudytojais apklausti A. Ž. ir A. Z. nurodė, kad toks koeficientas buvo nustatytas vienÄ kartÄ , t. y. 2015 m. rugsėjo 8 d. tikrinimo metu. Tačiau jie negalėjo paaiÅ¡kinti, ar toks pats koeficientas buvo ir kitomis dienomis. Liudytojų nuomone, koeficientas keistis negalėjo. Tačiau ieÅ¡kovė tokių duomenų nepateikė. Todėl teismas privalėjo įsitikinti, ar nurodytas 10,83 koeficientas atspindi ir kitomis dienomis netinkamai užfiksuotos persiųstos elektros energijos kiekius.

Vien nustatytu momentiniu koeficientu remtis negalima. Toks vertinimas, apskaičiuojant suvartotÄ elektros energijos kiekį, yra prielaida, kuria, priimant teismo sprendimÄ , remtis negalima. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, bÅ«dama itin stambia įmone, visuomet privalėjo suvartoti daug elektros energijos, o taip pat privalėjo pastebėti, kad apskaitos prietaisas fiksuoja netikslų elektros energijos suvartojimÄ , be to, turėjo užtikrinti tinkamÄ apskaitos prietaiso veikimÄ . Atsakovė užsiima gamyba, todėl visos veiklos sÄ naudos priklauso nuo to, kiek įmonė turi užsakymų.

Teismui buvo pateikti duomenys, kad 2015 m. ketvirtÄ ketvirtį gamybos apimtys padidėjo, lyginant su 2012 metų pirmuoju ketvirčiu, kad visi įmonės naudojami elektros įrengimai yra naudojami pagal poreikį, taip pat buvo pateiktos 2015 m. rugpjūčio 20 d. ir 2016 m. vasario 18 d. sudarytos panaudos sutartys. Tačiau teismas Å¡ių atsakovės pateiktų duomenų nevertino. IeÅ¡kovės pateikti duomenys taip pat nepaneigė, kad atsakovė turimus elektros įrenginius naudoja pagal poreikį ir elektros suvartojimai pasikeitė dėl sudarytų panaudos sutarčių.

Teismo posėdžio, vykusio 2016 m. lapkričio 29 d., metu ieÅ¡kovė pateikė lentelę „UAB „Eglyta“ apskaitos ir TP Žaiginys L-400 10 kV linijos valandiniai apkrovimai 2015m.“, kurioje nurodyti 2015 m. gegužės 21 d. – 2015 m. birželio 10 d. ir 2016 m. rugsėjo 10 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d. duomenys, kai tuo tarpu pagal panaudÄ atsakovė papildomų elektros įrenginių įsigijo kitu laikotarpiu, t. y. 2015 m. rugpjūčio 20 d. ir 2016 m. vasario 18 d., bei naudojo juos pagal poreikį.

Vien ta aplinkybė, kad įmonė turi 300 kW galingumÄ , neįrodo įmonės gamybos apimčių. TokiÄ aplinkybę paaiÅ¡kino bei patvirtino liudytoju apklaustas A. K., kuris parodė, jog nėra neįprasta praktika, kad įmonė, turinti didelį leistinÄ galingumÄ , suvartoja nedaug elektros energijos. Atsakovė taip pat teismui pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog nagrinėjamu laikotarpiu atsakovės objektuose jokių elektros energijos gedimų ar sutrikimų nebuvo pastebėta.Pagal sutarčių nuostatas elektros tinklai priklauso operatoriui nuosavybės teise, todėl jokia sutarties ar jos priedų nuostata ar sÄ lyga negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip suteikianti vartotojui nuosavybės ar kitokias valdymo, naudojimosi ar disponavimo teises į elektros tinklus ar kitus įrenginius.

Tik operatoriui yra nustatyta pareiga eksploatuoti ir prižiūrėti apskaitos prietaisus. Tuo tarpu vartotojui tenka pareigos susijusios su netrukdymu operatoriaus darbuotojams atlikti patikrinimus, eksploatuoti apskaitos įrenginius ir pan. Be to, 2012 m. atsakovė, įtarusi galimus elektros apskaitos prietaisų sutrikimus, pati kreipėsi į ieškovę. Patikrinus abu elektros apskaitos prietaisus atsakovei priklausančiuose pastatuose, jokių sutrikimų nebuvo nustatyta. Tai reiškia, kad atsakovė visas savo pareigas visuomet vykdė tinkamai ir pagal nustatytus reikalavimus.Teismas padarė dvejopas išvadas – viena vertus teigiama, kad dėl nustatyto apskaitos prietaiso sutrikimo atsakovės kaltės nėra, tačiau kartu konstatuojama, kad atsakovė neįrodė savo nekaltumo dėl atsiradusios žalos.

Ieškovė atsakovės kaltės klausimo nekėlė ir netgi bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsakovės kaltės dėl nustatyto apskaitos sutrikimo nėra, o pareiga mokėti atsakovei atsiranda kitais pagrindais. Tai reiškia, kad atsakovės nekaltumas dėl nustatyto elektros apskaitos prietaiso sutrikimo yra visiškai įrodytas, todėl jokia civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu negali atsirasti. Vartotojo atsakomybė be kaltės teisės aktuose nenustatyta.Teismas nurodė, kad pažeidimai galėjo atsirasti (likti) iš gamintojo patiekto įrenginio.

Taigi iÅ¡ esmės buvo suabejota, ar Å¡iuo atveju nėra trečiųjų asmenų kaltės, o tuo pačiu ir atsakomybės dėl padarytų pažeidimų. Kilus bent menkiausiai abejonei, ar asmens atžvilgiu gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, tokia abejonė privalo bÅ«ti iÅ¡sklaidyta. Liudytoju apklaustas S. P. nurodė, kad įrengimus apskaitos prietaisų pajungimui ir kitų susijusių darbų atlikimui patiekė rangovas. Bylos nagrinėjimo metu, 2016 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje, atsakovė prašė teismo įpareigoti ieÅ¡kovę pateikti duomenis apie rangovÄ .

Tačiau teismas tokį atsakovės praÅ¡ymÄ atmetė. Nenustačius rangovo, taip ir liko neaiÅ¡ku, ar civilinė atsakomybė nekyla tretiesiems asmenims. IeÅ¡kovei neatlikus savo pareigų bei netinkamai eksploatuojant ir netinkamai prižiÅ«rint elektros apskaitos prietaisus, visa su tuo susijusi atsakomybė bei kilusios pasekmės ar atsiradę nuostoliai (žala) tenka pačiai ieÅ¡kovei. Be to, Taisyklių 49.13 punkte numatyta operatoriaus atsakomybė už darbuotojų ir įgaliotų trečiųjų asmenų kompetencijÄ ir atliekamų darbų kokybę.

Todėl, konstatavus, kad apskaitos prietaiso veikla sutriko pajungimo metu 2012 m. sausio 5 d., tuo pačiu yra pripažįstama ir tai, kad ieÅ¡kovės darbuotojai darbÄ atliko nekokybiÅ¡kai, o už tai atsakomybė numatyta pačiam operatoriui.Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teismui pateikė praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , kadangi Taisyklėse įtvirtintas reguliavimas galimai pažeidžia atsakovės, kaip vartotojos, teises, taip pat teisėtų interesų ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principus, todėl turi bÅ«ti nustatytas minėto teisės akto konstitucingumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojų interesus. Juridinis asmuo, perkantis elektros energijÄ taip pat yra vartotojas, kuris, sudarydamas sutartį, privalo priimti tokias sÄ lygas, kokias operatorius jam pasiÅ«lo, netgi jeigu jos vartotoju yra nepalankios. Minėtas teisinis reglamentavimas operatoriui suteikia galimybę remtis jam palankiomis Taisyklių nuostatomis bei ginti savo interesus, pagrįstus ekonominės naudos siekimu bei komerciniais tikslais. Tuo tarpu vartotojas lygiaverčių galimybių apsiginti neturi, o pagal Taisyklių nuostatas turėtų sutikti su operatoriaus pateiktais duomenimis bei atliktais paskaičiavimais, nes tÄ nustato Taisyklės. Taisyklių 131.10 ir 131.12 punktų nuostatos sukuria nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ operatoriui, kadangi jis gali neįrodinėti vartotojo kaltės, gedimo atsiradimo priežasčių, vartotojo veiksmų ir pasekmių ryÅ¡io bei kitų aplinkybių.

Taigi, yra sudaromos sÄ lygos operatoriui piktnaudžiauti savo teisėmis bei nevykdyti jokių teisės aktuose nustatytų pareigų. Tačiau teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ . Teismas, apskaičiuodamas priteistinos žalos dydį, iÅ¡ dalies taikė Taisyklių 131.20 punkto nuostatas, tačiau Å¡iÄ normÄ aiÅ¡kino pažeisdamas teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Taisyklių 131.20 punkto formuluotė aiÅ¡kiai parodo, kad toks atlygintinos žalos apskaičiavimo mechanizmas taikomas tik tada, kai nustatoma, kad siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, elektros apskaitos prietaisas ar elektros apskaitos schemos elementai yra paveikti kitaip, elektros imtuvai prijungti prieÅ¡ elektros apskaitos sistemos įrengimo vietÄ arba be jos, arba padarytÄ kitų Taisyklių 8 punkto sÄ vokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 3 punkte nurodytų pažeidimų.

Todėl operatoriui teisė reikalauti apmokėjimo už 3 metus gali bÅ«ti pripažinta tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas vartotojo neteisėtai atliktas poveikis elektros apskaitos prietaisams ar kitiems įrenginiams. Nenustačius tokio poveikio, Å¡i Taisyklių nuostata negali bÅ«ti taikoma. Kai yra operatoriaus ar jo darbuotojų kaltė, jokia atsakomybė ir vartotojo pareiga mokėti nekyla, todėl netaikytinos nei Taisyklių 131.12 punkto, nei Taisyklių 131,19 ar 131.20 punktų nuostatos.Atsakovė teismui pateikė iÅ¡traukÄ iÅ¡ oficialaus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau tekste – VKEKK) tinklapio, kuriame VKEKK 2016 m. lapkričio 14 d. paskelbė informacijÄ , kad teisės aklai nenumato, jog suvartoti elektros energijos kiekiai turėtų bÅ«ti perskaičiuojami tais atvejais, kai elektros energijos suvartojimas buvo netikslus dėl operatoriaus kaltės. Už savo darbuotojų kompetencijÄ ir atliktų darbų kokybę atsakomybę turi prisiimti operatorius.

Ä®vertinusi tai Komisija konstatavo, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ nepagrįstai reikalauja vartotojo apmokėti iÅ¡laidas, kurios susidarė ne dėl jo kaltės. Atsakovė taip pat prašė kviesti ir kaip specialių žinių turintį asmenį apklausti VKEKK atstovÄ , kad bylos nagrinėjimo metu specialistai atsakytų į klausimus dėl Taisyklių nuostatų, reglamentuojančių apmokėjimÄ , taikymo. Tačiau Å¡is atsakovės praÅ¡ymas buvo atmestas.Teismas nurodė, kad iÅ¡ atsakovės priteisiama perskaičiuota neapmokėta suma už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. bei už suvartotÄ , bet neapmokėtÄ , elektros energijÄ 2015 m. spalio mėn. Toks priteistos sumos paaiÅ¡kinimas buvo padarytas pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ lentelę.

Byloje esantys duomenys: 2015 m. spalio 30 d. PVM sÄ skaita –faktÅ«ra SSL Nr. 040418 ir 2015 m. spalio 29 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra PEL Nr. 665660 patvirtina, kad atsakovė iÅ¡ viso nebuvo gavusi sÄ skaitos už 2015 m. spalio mėn. jai patiektÄ ir suvartotÄ elektros energijÄ . Todėl dalis priteistos mokėti sumos, t. y. 1 202,42 Eur, ir jos atsiradimo pagrindas iÅ¡ viso nėra aiÅ¡kÅ«s.Atsiliepimu į atsakovės UAB „Eglyta“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ praÅ¡o skundÄ atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: Pagal teismų praktikÄ ieÅ¡kovo nurodytas teisinis pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Dėl to tais atvejais, kai ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstęs ieÅ¡kinio pagrindÄ , neteisingai nurodo materialiosios teisės normÄ , teismas turi pritaikyti iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ atitinkančiÄ normÄ . Å is teismo veiksmas negali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas, nes nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami.

Todėl ir nagrinėjamoje byloje teismas nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu kvalifikavęs tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , vadovaudamasis Taisyklių 131.20 punktu, neperžengė civilinėje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribų, nepaisant to, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė nesutinka su tokiu vertinimu. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ teismo sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Teismas pakankamai iÅ¡samiai analizavo atsakovei ir ieÅ¡kovei tenkančių pareigų klausimus.

IÅ¡analizavęs, kiek tinkamai Å¡alys vykdė savo pareigas, atsižvelgdamas į tai, kad egzistuoja ir pačios ieÅ¡kovės kaltė dėl prievolės neįvykdymo, taip pat, jog ir atsakovė iÅ¡ dalies pažeidė pareigÄ užtikrinti apskaitos prietaiso tinkamÄ veikimÄ , informuoti ieÅ¡kovę apie galimÄ netikslumÄ apskaitos prietaise, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju labiau tikėtini abiejų ginčo subjektų kalti ir neatsakingi veiksmai ir tuo pagrindu ženkliai sumažino ieÅ¡kovei priteistinos skolos dydį.

Teismas, visų pateiktų įrodymų kontekste, atsakovės įrodymus tinkamai tyrė ir vertino civilinės bylos nagrinėjimo teisme stadijoje, patikrino priimtų įrodymų sÄ sajumÄ , leistinumÄ , įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, palygino skirtingomis įrodinėjimo priemonėmis gautÄ informacijÄ . Ä®rodymus, kuriais grindė teismo iÅ¡vadas, vertino glausta forma iÅ¡dėstydamas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1-3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 1-3 punktai). Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad teismo sprendime yra nepriimtinas liudytojų parodymais ir kitais įrodymais gautų duomenų pažodinis atkartojimas.

Teismo sprendime reikia iÅ¡dėstyti visų įrodymų analizės pagrindu padarytas iÅ¡vadas apie tai, ar reikÅ¡mingos bylai aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) yra nustatytos ar nenustatytos (CPK 270 straipsnio 3, 4 dalys, 331 straipsnio 3, 4 dalys). Tiek pagal CK 6.388 straipsnį, tiek pagal Taisykles vartotojas turi atsiskaityti už visÄ faktiÅ¡kai suvartotÄ elektros energijÄ pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Byloje nustačius, kiek atsakovė faktiÅ¡kai suvartojo elektros energijos, už šį kiekį vartotoja ir privalo sumokėti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2001 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1112/2001 yra pripažinęs energijos tiekėjo teisę gauti atlyginimÄ už visÄ pateiktÄ ir vartotojo faktiÅ¡kai suvartotÄ elektros energijÄ . Atsakovės atsakomybė dėl neatsiskaitymo už faktiÅ¡kai suvartotÄ elektros energijÄ atsirado iÅ¡ sutartinių Å¡alių santykių pagal Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį, suvartotas elektros energijos kiekis pripažįstamas skola, todėl turi bÅ«ti apmokėta už visÄ faktiÅ¡kai suvartotÄ elektros energijos kiekį netaikant kreditoriaus kaltės instituto.

VisiÅ¡kas faktiÅ¡kai suvartotos elektros energijos (skolos) apmokėjimas atitiktų ir teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Sutiktina su atsakovės teiginiu, kad teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino Taisyklių 131.19 ir 131.20 punktų nuostatas. Nuosekliai analizuojant Taisyklių nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad perskaičiavimo laikotarpiai, nurodyti Taisyklių 131.19 –131.20 punktuose (atitinkamai 1 arba 3 metai), taikytini tik tuomet, kai nustatomas neteisėtas elektros energijos naudojimas (Taisyklių 8 punktas).

Å iuo atveju nebuvo nustatyta tokių aplinkybių, kurių pagrindų ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi konstatuoti, jog elektros energija buvo vartojama neteisėtai. Perskaičiavimus tokiais atvejais, kai netinkamai veikia elektros apskaitos prietaisai ne dėl vartotojo kaltės, reglamentuoja Taisyklių 131.10 – 131.17 punktai. Nustatytos faktinės aplinkybės turėjo bÅ«ti kvalifikuojamos pagal Taisyklių 131.12 punktÄ , kadangi situacija atitinka Å¡io punkto dispozicijoje nurodytÄ . Taisyklių 131.13. punktas reglamentuoja, pagal kÄ turi bÅ«ti nustatomas sutrikimo laikotarpis.

IeÅ¡kovė nustatė, kad ne visa elektros energija buvo fiksuojama nuo pat apskaitos įrengimo 2012 m. sausio 5 d. Kartu ieÅ¡kovė nustatė ir konkretų nefiksuojamos elektros energijos kiekį bei jos kainÄ . Skaitiklio sutrikimo atveju Taisyklės nenumato jokio maksimalaus perskaičiavimo laikotarpio, o skatina iÅ¡analizuoti operatoriaus ir vartotojo turimus duomenis apie elektros įrenginius bei suvartojimÄ , siekiant kuo tiksliau nustatyti laikotarpį, kada skaitiklis netiksliai fiksavo naudojamÄ elektros energijÄ .

Atsakovė privalėjo atsiskaityti už faktiÅ¡kai sunaudotÄ energijos kiekį (apmokėti skolÄ ) pagal jai pateiktas patikslintas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras. Tai, kad elektros apskaitos prietaisas neteisingai fiksavo sunaudojamÄ elektros energijÄ , nesuteikia atsakovei teisės nemokėti už gautÄ prekę – elektros energijÄ ar suteiktÄ paslaugÄ â€“ elektros energijos persiuntimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už elektros energijÄ per laikotarpį, per kurį suvartota elektros energija nebuvo tinkamai apskaitoma dėl netinkamo apskaitos prietaiso veikimo.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės (elektros energijos tiekėjos) ieÅ¡kinį, priteisdamas iÅ¡ atsakovės įsiskolinimÄ už persiųstÄ , tačiau neapmokėtÄ , elektros energijos dalį laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki pažeidimo nustatymo dienos (2015 m. rugsėjo 8 d.). Tokį savo procesinį sprendimÄ teismas grindė Taisyklių 131.20 punktu ir abiejų Å¡alių kalte dėl atsiradusių nuostolių. Su Å¡iuo teismo procesiniu sprendimu nesutinka abi Å¡alys.

IeÅ¡kovė, nesutikdama su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniam santykiui taikė netinkamÄ teisės normÄ , kadangi suvartoto energijos kiekio perskaičiavimus tais atvejais, kai netinkamai veikia elektros apskaitos prietaisai ne dėl vartotojo kaltės, reglamentuoja Taisyklių 131.10 – 131.17 punktai, o perskaičiavimo laikotarpiai, nurodyti Taisyklių 131.19 – 131.20 punktuose, taikytini tik tuomet, kai nustatomas neteisėtas elektros energijos naudojimas, kuris nagrinėjamoje byloje nenustatytas.

Tuo tarpu, atsakovės vertinimu, nenustačius neteisėto elektros energijos vartojimo, jokia atsakomybė vartotojui ir vartotojo pareiga papildomai mokėti nekyla, todėl netaikytinos nei Taisyklių 131.12 punkto, nei Taisyklių 131.19 ar 131.20 punktų nuostatos. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavo dalinę atsakovės kaltę, nors ieškovė byloje šios aplinkybės neįrodinėjo. Be to, atsakovės vertinimu, byloje nebuvo tinkamai nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovės reikalaujamos priteisti skolos dydžiu (skaitiklio gedimo momentas, taikyto perskaičiavimo koeficiento pagrįstumas).

Nutarties 28-29 punktuose nurodyti šalių iškelti klausimai ir juos pagrindžiantys argumentai sudaro apeliacijos nagrinėjamoje byloje ribas, pagrindų peržengti kurias teisėjų kolegija nenustatė. Kolegija taip pat nenustatė absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismeCPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis.

CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ , arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.Nagrinėjamu atveju praÅ¡ymÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka yra pareiÅ¡kusi atsakovė.

PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad byla yra sudėtinga, todėl papildomi Å¡alių paaiÅ¡kinimai padėtų teismui teisingai nustatyti esmines faktines bylos aplinkybes ir teisingai iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai nepagrindžia bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 306 straipsnį, iÅ¡samÅ«s nesutikimo su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai apelianto turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde, o CPK 324 straipsnio 2 dalis iÅ¡ esmės draudžia apeliacinio proceso dalyviams žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme atveju nukrypti nuo teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio.

Taigi, atsakovės nurodomas poreikis žodžiu iÅ¡dėstyti papildomus, apeliaciniame skunde nenurodytus, argumentus neatitinka apeliacinio proceso teisinio reglamentavimo. Jokių kitų aplinkybių, kurios pagrįstų žodinio proceso nagrinėjamoje byloje poreikį, atsakovė nenurodė, todėl atsakovės praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka kolegijos atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl nustatytų byloje aplinkybių Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė, 2015 m. rugsėjo 8 d. patikrinusi atsakovei priklausančio pastato (gamybinės medžio apdirbimo įmonės) elektros apskaitos prietaisÄ nustatė, kad apskaitos prietaisas neteisingai fiksavo suvartotos elektros energijos kiekį (fiksavo nevisÄ suvartotÄ energijÄ ).

IeÅ¡kovės teigimu, suvartotos elektros energijos kiekis buvo neteisingai fiksuojamas nuo pat apskaitos prietaiso įrengimo, t. y. nuo 2012 m. sausio 5 d. Byloje neginčijama, kad atsakovei priklausančio pastato apskaitos prietaiso gedimas nėra susijęs su neteisėtu elektros energijos vartojimu, kaip jis apibrėžiamas Taisyklių 8 punkte. IeÅ¡kovės teigimu, suvartotas energijos kiekis nebuvo tinkamai fiksuojamas dėl elektros skaitiklio, fiksavusio atsakovės įmonėje suvartotÄ elektros energijÄ , įrengimo techninės klaidos, t. y. sumontavus elektros skaitiklį ir neatjungus papildomos jungties, kuria elektros energija buvo tiekiama kartu ir ne per apskaitÄ .

Atitrumpinus antrinės srovės grandines 2015 m. rugsėjo 8 d. nustatyta, kad skaitiklio fiksuojamas energijos kiekis yra 10,83 karto didesnis. Byloje nustatyta, kad ginčo apskaitos prietaisas ieÅ¡kovės buvo tikrinamas 2012 m. kovo 28 d. atsakovės praÅ¡ymu, įtarus, kad skaičiuojama per daug elektros energijos. Patikrinus apskaitos trÅ«kumų nerasta (b. l. 53, t. I). 2013 m. spalio 10 d. patikrinus ginčo apskaitos prietaisÄ trÅ«kumų taip pat nebuvo pastebėta (b. l. 55, t. I). 2014 m. birželio 19 d. apskaitos prietaiso patikrinimo metu konstatuota, kad apskaita veikia gerai (b. l. 57, t.

I). Dėl ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamo reikalavimo teisinės prigimties Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu kilusio ginčo teisiniu kvalifikavimu ieÅ¡kovė nurodo, kad jos atsakovei pareikÅ¡tas reikalavimas yra ne reikalavimas dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo, o reikalavimas vykdyti sutartį, t. y. atsiskaityti už realiai patiektÄ elektros energijÄ per ginčo laikotarpį, todėl ieÅ¡kovės kaltė dėl susidariusio įsiskolinimo Å¡iuo atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, o atsakovei tenka pareiga atsiskaityti už faktiÅ¡kai sunaudotÄ energijos kiekį nepriklausomai nuo apskaitos sutrikimo priežasčių.

IeÅ¡kovės teigimu, apskaitos prietaiso gedimas negali paÅ¡alinti atsakovės pareigos atsiskaityti už faktiÅ¡kai sunaudotÄ energijos kiekį. Su Å¡iais ieÅ¡kovės argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka iÅ¡ dalies. Neginčytina, kad pagal elektros energijos tiekimo sutartį energijos vartotojui tenka pareiga atsiskaityti už realiai patiektÄ tinkamos kokybės energijÄ . Å i energijos vartotojo pareiga vykdoma atsiskaitant pagal įrengtų elektros apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu bÅ«du (CK 6.385 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis, Taisyklių 103 punktas).

Energijos tiekėjas, siekdamas apmokėjimo už patiektÄ energijÄ , turi įrodyti, kad realiai patiekė vartotojui atitinkamÄ energijos kiekį. Apskaitos prietaisams veikiant be sutrikimų, Å¡i aplinkybė nustatoma pagal apskaitos prietaisų parodymus. Atsiskaitant pagal tinkamai veikiančių apskaitos prietaisų parodymus užtikrinama, kad vartotojas mokės tik už tokį energijos kiekį, kokį realiai gavo ir sunaudojo. Toks mokėjimo bÅ«das taip pat yra tinkamas mokėjimo prievolės pagal energijos tiekimo sutartį vykdymas.

Reikalavimas atsiskaityti už patiektÄ energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų parodymus yra reikalavimas vykdyti sutartį natÅ«ra. Galimi atvejai, kai dėl netinkamo apskaitos prietaiso veikimo nustatyti suvartotos energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų parodymus nėra galimybės. Tokiais atvejais Taisyklės numato galimybę perskaičiuoti suvartotos energijos kiekį Taisyklėse numatyta tvarka. Taisyklių 131.19 punktas reglamentuoja suvartoto energijos kiekio perskaičiavimÄ esant neteisėtam elektros energijos vartojimui (vartotojui paveikus apskaitos prietaisÄ ) ir nustato atitinkamai 1 ir 3 metų maksimalius perskaičiavimo terminus, atsižvelgiant į tai, ar poveikis apskaitos prietaisui buvo galimas pastebėti, ar slaptas.

Å ie terminai yra neatsiejamai susiję su operatoriaus pareiga prižiÅ«rėti jam priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos energijos apskaitÄ bei prižiÅ«rėti jos įrenginius (Taisyklių 49.3 punktas) ir iÅ¡ esmės įtvirtina prezumpcijÄ , kad per atitinkamÄ laikotarpį apskaitos prietaiso gedimas tinkamai priežiÅ«ros pareigÄ vykdančio operatoriaus turėjo bÅ«ti pastebėtas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių 131.19 punkte įtvirtintas maksimalus trejų metų perskaičiavimo terminas atitinka CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti, o Taisyklių 122.3-123 punktai reikalavimÄ apmokėti už perskaičiuotÄ energijos kiekį Å¡iuo atveju aiÅ¡kiai įvardija kaip reikalavimÄ atlyginti operatoriaus patirtÄ Å¾alÄ , įskaitant negautas pajamas, o ne reikalavimÄ vykdyti prievolę natÅ«ra, nepaisant to, kad neteisėto energijos vartojimo atveju energija taip pat yra realiai vartojama ir vartotojÄ bei energijos tiekėjÄ sieja sutartiniai energijos tiekimo teisiniai santykiai.Taisyklių 132.12 punktas, kuriuo remiasi ieÅ¡kovė, reglamentuoja perskaičiavimÄ esant apskaitos prietaisų gedimui ne dėl vartotojo kaltės. Å iuo atveju kalbėti apie vartotojo civilinę atsakomybę nėra pagrindo nesant bÅ«tinųjų vartotojo civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų ir kaltės).

Taisyklių 132.12 punktas, kaip pagrįstai nurodo ieÅ¡kovė, yra orientuotas į įmanomai tikslesnį vartotojo realiai suvartotos energijos kiekio apskaičiavimÄ , o realiai suvartotos energijos kiekio apskaičiavimo netikslumų (kurie galimi tiek dėl netikslaus gedimo momento nustatymo, tiek dėl konkrečiu momentu nustatyto perskaičiavimo koeficiento) rizika padalijama tarp Å¡alių atsižvelgiant į tai, kad energija realiai buvo vartojama, o dėl galimybės tiksliai apskaityti suvartotÄ jos kiekį pagal apskaitos prietaisų parodymus nebuvimo nei vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių kaltės nėra.

Egzistuojant visoms Taisyklių 132.12 punkto taikymo prielaidoms, reikalavimas dėl pagal šį punktÄ perskaičiuotos sumos priteisimo taip pat yra reikalavimas vykdyti sutartį natÅ«ra, t. y. pripažįstama, kad tokiu bÅ«du apskaičiuotas energijos kiekis yra energijos kiekis, apskaičiuotas pagal apskaitos prietaisų rodmenis (Taisyklių 104.4 punktas). Visgi, atsižvelgiant į tai, kad vartotojas, atsiskaitydamas pagal apskaitos prietaisų parodymus, laikomas tinkamai vykdančiu sutartį, suvartoto energijos kiekio perskaičiavimas pagal Taisyklių 132.12 punktÄ yra iÅ¡imtinė galimybė, leistina tik griežtai laikantis Å¡io punkto taikymo sÄ lygų.

Reikalaudamas pagal šį punktÄ perskaičiuotų sumų sumokėjimo, operatorius privalo įrodyti tiek apskaitos prietaiso gedimo faktÄ , tiek tokio gedimo laikotarpį. Be to, Taisyklių 132.12 punkto nuostatos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos tokiu bÅ«du, kad vartotojui bÅ«tų perkelta rizika tais atvejais, kai dėl netinkamo apskaitos prietaiso veikimo yra atsakinga sutarties Å¡alis, kuriai tenka apskaitos prietaisų tinkamos priežiÅ«ros pareiga, t. y. operatorius (CK 6.206 straipsnis). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pagal Taisyklių 132.6 punkte nurodytus pavyzdinius atvejus, kada apskaitos prietaisas laikomas tinkamai neveikiančiu ne dėl vartotojo kaltės, tiek iÅ¡ sisteminio Taisyklių nuostatų aiÅ¡kinimo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad perskaičiavimas pagal Taisyklių 132.12 punkto nuostatas galimas tada, jei dėl apskaitos prietaiso netinkamo veikimo nei viena iÅ¡ sutarties Å¡alių nėra kalta, o ne tais atvejais, kai dėl netinkamo prietaiso veikimo kaltas operatorius.

Kadangi bÅ«tent operatoriui tenka pareiga tinkamai prižiÅ«rėti apskaitos prietaisų veikimÄ , o vartotojo energijos tiekimo sutarties vykdymas laikomas tinkamu, jei mokama pagal apskaitos prietaisų parodymus, tuo atveju, jei pats operatorius yra kaltas dėl to, kad atitinkamu laikotarpiu, per kurį su juo buvo atsiskaitoma pagal apskaitos prietaisų parodymus, apskaitos prietaisai tinkamai neveikė, su tuo susiję energijos tiekėjo nuostoliai (negautos pajamos) vartotojo neturi bÅ«ti atlyginami. IeÅ¡kovės argumentas, kad netinkamas apskaitos prietaiso veikimas nepaÅ¡alina vartotojo pareigos atsiskaityti už faktiÅ¡kai suvartotÄ energijos kiekį, tokiais atvejais neturi teisinės reikÅ¡mės, nes energijos teikėjas, tinkamai nevykdęs apskaitos prietaisų priežiÅ«ros pareigos, negali pagrįsti vartotojui faktiÅ¡kai perduoto energijos kiekio atitinkamu laikotarpiu.

Kita vertus, kolegija nesutinka su atsakovės teiginiais, kad apskaitos prietaisui netinkamai veikiant dėl jo įrengimo techninės klaidos jokios papildomos sumos iÅ¡ vartotojos apskritai negali bÅ«ti priteisiamos, atsižvelgiant į tai, kad už tinkamÄ apskaitos prietaiso įrengimÄ atsako operatorius. Kolegijos vertinimu, toks aiÅ¡kinimas neatitiktų sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros principo ir bÅ«tų nesÄ Å¾iningas vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių atžvilgiu, kadangi iÅ¡ esmės įteisintų neterminuotÄ didesnio energijos kiekio sunaudojimÄ už jį nemokant.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vartotojai tenka pareiga sumokėti papildomas sumas už suvartotÄ elektros energijÄ , ir atsižvelgiant į galimus faktiÅ¡kai suvartoto energijos kiekio nustatymo netikslumus, atsirandančius dėl perskaičiavimo, taip pat yra reikÅ¡mingi sutarties Å¡alių veiksmai, susiję su apskaitos prietaiso kontrole ir jo gedimo nustatymu. Dėl perskaičiavimo terminųIeÅ¡kovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , nepagrįstai taikė Taisyklių 131.19 punkte įtvirtintus maksimalius perskaičiavimo terminus, kadangi Å¡ie terminai taikytini tik neteisėto elektros naudojimo atvejais, o esant apskaitos prietaiso gedimui ne dėl vartotojo kaltės jokie maksimalÅ«s perskaičiavimo terminai Taisyklėse nėra numatyti.

Kolegija pažymi, kad, nors Taisyklių 132.12 punktas, kaip pagrįstai nurodo ieÅ¡kovė, tiesiogiai neįtvirtina maksimalių perskaičiavimo terminų, kaip jau minėta anksčiau, Å¡io punkto nuostatos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsietai nuo operatoriaus pareigos prižiÅ«rėti apskaitos prietaisų tinkamÄ veikimÄ . Nustačius, kad atitinkamu laikotarpiu apskaitos prietaisas veikė netinkamai dėl operatoriaus kaltės, operatoriaus darbuotojams tinkamai ir laiku neatlikus apskaitos prietaisų patikros, papildomos sumos už tokį laikotarpį iÅ¡ vartotojo neturėtų bÅ«ti priteisiamos, o visi su tuo susiję nuostoliai (negautos pajamos) turėtų tekti pačiam operatoriui.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, kolegijos vertinimu, ne tik paneigtų operatoriaus atsakomybę už pareigos tinkamai prižiÅ«rėti apskaitos prietaisus nevykdymÄ , visÄ nuostolių atsiradimo rizikÄ perkeliant vartotojui, bet ir leistų susidaryti situacijai, kai sÄ Å¾iningas vartotojas, kurio kaltės dėl apskaitos prietaiso netinkamo veikimo nėra, atsidurtų nepalankesnėje padėtyje, nei neteisėtai energijÄ naudojęs vartotojas, kadangi pastarasis yra apsaugotas maksimalių perskaičiavimo terminų pagal Taisyklių 131.19 punktÄ .

Atsižvelgdama į Taisyklių 131.19 punkte įtvirtintÄ prezumpcijÄ , kad operatorius, tinkamai vykdydamas apskaitos prietaisų priežiÅ«ros pareigÄ , per maksimalų 3 metų laikotarpį turi pastebėti bet kokius, taip pat ir sÄ moningai paslėptus, apskaitos prietaisų gedimus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad perskaičiavimas pagal Taisyklių 132.12 punktÄ už ilgesnį nei 3 metų laikotarpį iÅ¡ esmės nėra galimas. Toks perskaičiavimas negali bÅ«ti atliekamas ir už laikotarpį, ankstesnį nei paskutinė apskaitos prietaiso patikra, kurios metu nebuvo fiksuoti apskaitos prietaiso gedimai, nebent bÅ«tų įrodyta, jog Å¡io gedimo dėl jo slapto pobÅ«džio nebuvo galima pastebėti patikros metu.

Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo pagrįstumoPagal pačios ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje įrodinėjamas aplinkybes, atsakovei priklausančio pastato suvartotas energijos kiekis nebuvo tinkamai fiksuojamas dėl elektros skaitiklio, fiksavusio atsakovės įmonėje suvartotÄ elektros energijÄ , įrengimo techninės klaidos, t. y. sumontavus elektros skaitiklį ir neatjungus papildomos jungties, kuria elektros energija buvo tiekiama kartu ir ne per apskaitÄ . Pagal Taisyklių 49.3, 49.13 punktus, už elektros energijos apskaitos įdiegimÄ yra atsakingas operatorius, jam tenka visa atsakomybė už savo darbuotojų ir įgaliotų asmenų darbų kokybę įrengiant apskaitos įrenginius.

Be to, byloje nustatyta, kad apskaitos prietaiso gedimas ieÅ¡kovės darbuotojų nebuvo pastebėtas atliekant patikrinimus net keletÄ metų, nors aplinkybių, patvirtinančių, kad tokio pobÅ«džio gedimas, jei jis egzistavo, negalėjo bÅ«ti pastebėtas eilinio patikrinimo metu, byloje nėra. IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės neginčija savo kaltės dėl netinkamo apskaitos prietaiso veikimo, tačiau teigia, kad jos kaltė Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡minga, kadangi atsakovei bet kokiu atveju tenka pareiga atsiskaityti už realiai suvartotÄ energijos kiekį.

Tačiau, kaip jau minėta, visos su realiai suvartotu energijos kiekiu susijusios aplinkybės šioje byloje patenka į ieškovės įrodinėjimo pareigos apimtį, o bet kokie su tuo susiję neaiškumai vertintini atsakovės naudai. Kolegijos vertinimu, nutarties 49 punkte aptartų aplinkybių visetas neleidžia pripažinti tinkamai įrodyta aplinkybės, kad ginčo apskaitos prietaisas iš tiesų netinkamai fiksavo energijos kiekį nuo pat jo įrengimo momento (CPK 178 straipsnis). Priešingai, ta aplinkybė, kad apskaitos prietaisas buvo periodiškai tikrinamas ir jokie veikimo sutrikimai nebuvo stebimi, taip pat tai, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, jog gedimas dėl savo pobūdžio negalėjo būti pastebėtas eilinio patikrinimo metu, leidžia preziumuoti, kad iki paskutinio patikrinimo, kurio metu fiksuotas tinkamas apskaitos prietaiso veikimas (2014 m. birželio 19 d.), apskaitos prietaisas veikė tinkamai. 2015 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo akte konstatuota aplinkybė, kad apskaitos prietaisas netinkamai veikė nuo pat įrengimo momento, atsižvelgiant į ankstesnių apskaitos prietaiso patikrinimų rezultatus, kolegijos vertinimu, nėra pakankama šiai prezumpcijai paneigti.

Kita vertus, net ir sutikus su ieÅ¡kovės teiginiais, kad apskaitos prietaisas netinkamai veikė nuo pat jo įrengimo, atsižvelgiant į tai, kad visa atsakomybė už tinkamÄ apskaitos prietaiso įrengimÄ tenka ieÅ¡kovei, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovė, turėdama pareigÄ tinkamai atlikti apskaitos prietaiso kontrolę, jokio gedimo nepastebėjo eilės ginčo prietaiso tikrinimų metu, kolegijos vertinimu, papildomos sumos už šį laikotarpį iÅ¡ atsakovės negali bÅ«ti priteisiamos ir dėl to, kad ieÅ¡kovė, netinkamai vykdžiusi apskaitos prietaisų kontrolę, negali remtis netinkamu sutarties vykdymu atsakovės atžvilgiu ir turi pati prisiimti su tuo susijusius nuostolius (nutarties 44 punktas).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl papildomų sumų priteisimo už laikotarpį nuo apskaitos prietaiso įrengimo (2012 m. sausio 5 d.) iki paskutinio ginčo prietaiso patikrinimo, kurio metu fiksuotas tinkamas apskaitos prietaiso veikimas (2014 m. birželio 19 d.), negali būti tenkinamas. Kita vertus, ieškovės pateikti įrodymai, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo metu buvo nustatytas ginčo apskaitos prietaiso gedimas, atsakovės nebuvo paneigti.

Taip pat nepaneigta, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. patikrinimo metu apskaitos prietaisas dėl gedimo fiksavo 10,83 karto mažesnį suvartojamos energijos kiekį. Å ios bylos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pripažįstamos visiÅ¡kai įrodytomis. Ä® bylÄ pateikti elektros energijos suvartojimo ginčo objekte 2012 – 2016 metais duomenys (b. l. 63, t. I) patvirtina, kad energijos suvartojimas ginčo objekte po apskaitos prietaiso gedimo paÅ¡alinimo iÅ¡augo nuo vidutiniÅ¡kai 1194 2014 birželio – 2015 rugpjūčio mėn. iki vidutiniÅ¡kai 8120,78 2015 m. rugsėjo – 2016 m. sausio mėn. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovė neįrodė, jog toks suvartotos energijos pokytis galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių, nei energijos apskaitos prietaiso gedimas.

Tai paneigia atsakovės teiginius, jog iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio apskaitos prietaisas veikė tinkamai. Ä®vertinusi byloje surinktų įrodymų visetÄ kolegija sprendžia, kad ginčo apskaitos prietaiso netinkamas veikimas, dėl kurio buvo fiksuojamas mažesnis suvartotos energijos kiekis, laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. byloje taip pat yra įrodytas. Tuo pačiu ieÅ¡kovei pripažintina teisė reikalauti iÅ¡ atsakovės papildomų sumų sumokėjimo už šį laikotarpį.

Nesutikdama su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovė, be kita ko, nurodo, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. nustatytas perskaičiavimo koeficientas galėjo būti kintamas, tačiau byloje nėra jokių šiuos atsakovės teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl šiuos atsakovės teiginius apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais. Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu buvo paremtas prielaida dėl nustatyto koeficiento nekintamumo.

Kasacinio teismo ne kartÄ pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant, negu jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016). Taigi, byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovės konkrečiu momentu nustatytas perskaičiavimo koeficientas dėl apskaitos prietaiso gedimo pobÅ«džio ar kitų aplinkybių galėjo kisti, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo Å¡iuo koeficientu nesivadovauti.

IÅ¡ bylos duomenų (b.l. 5, 31-32, 39-42, t. I) matyti, kad ieÅ¡kovės reikalaujama priteisti skola už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. sudaro 17 453,03 Eur (su PVM), iÅ¡ jų 3 415,21 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. ir 14 037,82 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgdama į Å¡ios nutarties 52-54 punktuose padarytas iÅ¡vadas ir įvertinusi pateiktus duomenis apie energijos suvartojimÄ ginčo objekte, kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 10 574,63 Eur skola už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2015 m. sausio 1 d. (3 415,21 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. ir 7 159,42 Eur skola už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.).Dėl teismo teisės teisiÅ¡kai kvalifikuoti kilusį ginÄÄ ir atsakovės kaltėsKasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad ginčo teisinę kvalifikacijÄ teismui gali pasiÅ«lyti ginčo Å¡alys, tačiau Å¡alių nurodytas ieÅ¡kinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2014).

IeÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinis kvalifikavimas, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui, yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį Å¡alių santykių kvalifikavimÄ , teismas įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas, nes nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

Atsižvelgdama į nutarties 57 punkte nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir pasisakė tais klausimais, kurių ieÅ¡kovė, pateikdama ieÅ¡kinį, nekėlė. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad faktinės aplinkybės, kurias pirmosios instancijos teismas įvertino kaip dalinę atsakovės kaltę, t. y. nepakankamÄ rÅ«pestingumÄ vykdant sutartį, buvo nurodytos ieÅ¡kovės teismui pateiktame dublike.

Atsakovė teisingai nurodo, kad ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo atsakovės kaltės dėl apskaitos prietaiso netinkamo veikimo, tačiau tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ir nekonstatavo. Dalinę atsakovės kaltę dėl atsiradusių nuostolių teismas konstatavo atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nebuvo pakankamai apdairi ir rÅ«pestinga ir neinformavo ieÅ¡kovės apie galimÄ apskaitos prietaiso veikimo sutrikimÄ nors, teismo vertinimu, turėjo šį sutrikimÄ pastebėti.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad atsakovės kaltė galėtų bÅ«ti reikÅ¡minga sprendžiant klausimÄ , už kokį konkrečiai laikotarpį ieÅ¡kovė gali reikalauti papildomų sumų priteisimo iÅ¡ atsakovės. Kita vertus, kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl dalinės atsakovės kaltės vykdant sutartį Å¡iuo atveju. Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio, atsakovės kaltę pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės grindė tuo, jog atsakovė, bÅ«dama verslininke, turėjo suvokti, kad ginčo apskaitos prietaisas fiksuoja per maÅ¾Ä suvartojamos energijos kiekį ir apie tai informuoti ieÅ¡kovę.

Tačiau Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja pačios ieÅ¡kovės byloje įrodinėjamai aplinkybei, kad ginčo apskaitos prietaisas per maÅ¾Ä suvartojamos energijos kiekį fiksavo nuo pat jo įrengimo, kas leidžia teigti, jog atsakovė neturėjo jokios galimybės pastebėti staiga pakitusį (sumažėjusį) energijos suvartojimÄ ginčo objekte. Ä® bylÄ pateikti įrodymai apie energijos suvartojimÄ ginčo objekte ginčo laikotarpiu patvirtina, jog suvartojamo energijos kiekio ženklus padidėjimas fiksuotas tik po apskaitos prietaiso gedimo paÅ¡alinimo, o ne ankstesniu laikotarpiu (b. l. 63, t.

I). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ginčo objekte nuo pat apskaitos prietaiso įrengimo pradžios buvo fiksuojamas mažesnis suvartojamos energijos kiekis, nei kitame atsakovei priklausančiame objekte (b l. 64, t. I). Nors, ieškovės vertinimu, būtent ši aplinkybė turėjo sukelti atsakovei pagrįstų įtarimų, jog ginčo apskaitos prietaisas veikia klaidingai, kadangi kitam atsakovei priklausančiam objektui suteiktas mažesnis leistinas galingumas, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip nustatyta bylos duomenimis, būtent atsakovė dar 2012 m. kovo mėn. pati kreipėsi į ieškovę dėl galimų apskaitos netikslumų.

Tai, kad buvo kreiptasi ne dėl ginčo objekto, o dėl kito atsakovės objekto, atsakovei įtarus, kad jame fiksuojama per daug sunaudojamos energijos, kolegijos vertinimu, nepatvirtina atsakovės nerÅ«pestingumo, prieÅ¡ingai, paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas apie atsakovės galimybes suvokti akivaizdžiai per maÅ¾Ä energijos suvartojimÄ ginčo objekte. Kita vertus, po atsakovės kreipimosi ieÅ¡kovės buvo patikrinti abu apskaitos prietaisai ir jokių gedimų nustatyta nebuvo. Kolegija sutinka su atsakovės teiginiais, kad, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, neprotinga ir nesÄ Å¾ininga teigti, jog atsakovė, kuriai teisės aktais nepriskirta apskaitos prietaisų tinkamo veikimo priežiÅ«ros pareiga, turėjo įtarti netinkamÄ apskaitos pritaiso veikimÄ nepaisant ieÅ¡kovės atlikto patikrinimo rezultatų.

Kartu kolegija konstatuoja, jog, atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi jau nuspręsta, jog ieškovė neturi teisės reikalauti papildomų sumų priteisimo iš atsakovės už laikotarpį nuo apskaitos prietaiso įrengimo (2012 m. sausio 5 d.) iki paskutinio ginčo prietaiso patikrinimo, kurio metu fiksuotas tinkamas apskaitos prietaiso veikimas (2014 m. birželio 19 d.), o už likusį laikotarpį skola iš atsakovės priteistina remiantis Taisyklių 132.12 punktu, kurio taikymui atsakovės kaltė nėra reikšminga, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovės kaltės nepagrįstumas neturi lemiamos įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl Taisyklių 131.12 ir 131.10 punktų konstitucingumo. Kolegija nesutinka su Å¡iais atsakovės teiginiais. CPK 3 straipsnio 3 dalis įtvirtina teismo pareigÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl byloje taikytino teisės akto konstitucingumo iÅ¡tyrimo tik tuo atveju, jei teismui kyla pagrįsta abejonė dėl Å¡io teisės akto galimo prieÅ¡taravimo Konstitucijai.

Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, poįstatyminio teisės akto galimas prieÅ¡taravimas Konstitucijai ar kitiems aukÅ¡tesnės galios teisės aktams ne visuomet sudaro bÅ«tinybę konkrečioje byloje kreiptis dėl Å¡io akto konstitucingumo tyrimo, atsižvelgiant į tai, jog pagal teisės normų hierarchijos taisykles bylÄ nagrinėjantis teismas, spręsdamas ginÄÄ , vadovaujasi aukÅ¡tesnės teisinės galios teisės aktu, o atitinkamais atvejais ir tiesiogiai taiko Konstitucijos nuostatas.

Atsakovės vertinimu, Taisyklių 131.12 ir 131.10 punktų galimÄ prieÅ¡taravimÄ Konstitucijai pagrindžia tai, jog Å¡ių punktų nuostatos įtvirtina vartotojo pareigÄ mokėti pagal operatoriaus turimų duomenų pagrindu atliktus skaičiavimus, nereikalaujant vartotojos kaltės dėl apskaitos prietaiso gedimo, todėl pažeidžia atsakovės, kaip vartotojos, interesus ir konstitucinį lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Kolegijos vertinimu, nurodyti atsakovės argumentai nesudaro pakankamo pagrindo abejoti ginčijamų Taisyklių nuostatų atitiktimi Konstitucijai, kadangi paminėtos Taisyklių nuostatos niekaip nėra susijusios su vartotojo civiline atsakomybe už sutarties pažeidimÄ , o tik nustato pagal sutartį realiai perduoto energijos kiekio apskaičiavimÄ netinkamai veikiant energijos apskaitos prietaisui, todėl negali bÅ«ti laikomomis įtvirtinančiomis vartotojo atsakomybę be kaltės. Tai, kad perskaičiavimas pagal Taisyklių nuostatas atliekamas pagal operatoriaus turimus duomenis apie energijos suvartojimÄ , kadangi pagal teisės aktų nuostatas bÅ«tent operatorius yra atsakingas už tokių duomenų surinkimÄ ir tvarkymÄ , taip pat per se (lot. pats savaime) nereiÅ¡kia lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimo, kadangi iÅ¡ vartotojo, kilus ginčui, neatimama teisė ginčyti operatoriaus pateiktus duomenis ir jų pagrindu atliktus skaičiavimus.

Dėl skolos už 2015 m. spalio mėn. Atsakovė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nepagrįstai ieÅ¡kovės naudai priteisė 1 202,42 Eur sumÄ už 2015 m. spalio mėn. suvartotÄ elektros energijÄ , kadangi atsakovė apskritai nebuvo gavusi iÅ¡ ieÅ¡kovės atitinkamos sÄ skaitos. Paminėtus atsakovės argumentus paneigia byloje esantys duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog 2015 m. spalio 30 d. sÄ skaita – faktÅ«ra SSL Nr. 040418, apimanti mokėjimus už 2015 m. spalio mėn. suvartotÄ elektros energijÄ , buvo iÅ¡siųsta atsakovei jos pačios praÅ¡ymu (b.l. 74, t.

I). Tai, kad į Å¡iÄ sÄ skaitÄ taip pat įtraukti ir ankstesnio laikotarpio duomenys atlikus perskaičiavimÄ , su kuriuo atsakovė nesutinka, nereiÅ¡kia, kad sÄ skaita už 2015 m. spalio mėn. suvartotÄ elektros energijÄ atsakovei apskritai nebuvo pateikta. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, ginčydama iÅ¡ jos priteistÄ 1 202,42 Eur sumÄ už 2015 m. spalio mėn. suvartotÄ elektros energijÄ , nepateikia jokių įrodymų, liudijančiu, kad nurodyta suma yra neteisinga ir neatitinka realiai suvartoto energijos kiekio.

Esant tokioms aplinkybėms sutikti su atsakovės argumentais dėl 202,42 Eur sumos už 2015 m. spalio mėn. suvartotÄ elektros energijÄ priteisimo nepagrįstumo nėra pagrindo. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidųKolegija iÅ¡samiau nepasisako dėl kitų, Å¡ioje nutartyje neaptartų, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, kadangi jie neturi įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Atsižvelgdama į Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistÄ sumÄ sumažinant iki 11 777,05 Eur ir atitinkamai perskirstant Å¡alių bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidas.

Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiama 211, 52 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės – 755,01 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų. Ä®skaičius nurodytas sumas atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma sudaro 543,49 Eur. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovės bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos (už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis) neatlyginamos.

Atsakovės bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos (420 Eur už apeliacinio skundo padavimÄ sumokėto žyminio mokesčio ir 540 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų) priteisiamos atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės, atsižvelgiant į tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį – 353, 95 Eur. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:      Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip:    IeÅ¡kovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (įmonės kodas 304151376, buveinė – duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eglyta“ (įmonės kodas 301133978, buveinė – duomenys neskelbtini) dėl įsiskolinimo už sunaudotÄ elektros energijÄ priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (įmonės kodas 304151376, buveinė – duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eglyta“ (įmonės kodas 301133978, buveinė – duomenys neskelbtini) 11 777,05 Eur (vienuolika tÅ«kstančių septyni Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt septynis eurus 5 euro centus) skolos už persiųstÄ elektros energijÄ , 5 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos 11 777,05 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2016-04-01 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Likusioje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (įmonės kodas 304151376, buveinė – duomenys neskelbtini) 543,49 Eur (penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt tris eurus 49 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eglyta“ (įmonės kodas 301133978, buveinė – duomenys neskelbtini).

      Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (įmonės kodas 304151376, buveinė – duomenys neskelbtini) 353,95 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eglyta“ (įmonės kodas 301133978, buveinė – duomenys neskelbtini).              Teisėjai                                                                                           Goda Ambrasaitė - Balynienė                                                                        Nijolė Piškinaitė                                                                  Vigintas Višinskis