5a2f2e8f-c62f-4100-87a2-d2fb7d889098 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1887-643/2017Proceso Nr. 3-61-3-04911-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. G.,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas D.

G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-6), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2016-10-17 iki 2016-12-21 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Vienos valandos pasivaikščiojimas gryname ore, pareiÅ¡kėjo nuomone, buvo nepakankamas.

Kamerose įrengtose dviaukÅ¡tėse lovose nebuvo kopėtėlių į antrÄ aukÅ¡tÄ , be to, tarp lovų nebuvo jokio atstumo. Dėl lovos padėties, nebuvo galimybės prieiti prie lango. Už lango grotų buvo Å¡iukÅ¡lių, todėl nuo jo sklisdavo nemalonus kvapas. Dėl grotų įrengimo Å¡iukÅ¡lių nebuvo galima surinkti, o dėl metalinio tinklo iÅ¡ lauko pusės, į kamerÄ nepakankamai patekdavo natÅ«ralios dienos Å¡viesos. Nuolat įjungtas dirbtinis apÅ¡vietimas kenkė sveikatai ir regėjimui.

Dėl netinkamos ventiliacijos, kamerose nuolat bÅ«davo drėgna, rÅ«bai nedžiÅ«davo ir imdavo pÅ«ti. Kamerose įrengtas stalas buvo skirtas tik dviem asmenims, o kamerose laikyti keturi asmenys, todėl pareiÅ¡kėjas turėdavo valgyti sėdėdamas ant lovos. Kabelinės televizijos jungtis ar radijo taÅ¡kas įrengtas 3 metrų aukÅ¡tyje, todėl pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės pasitildyti radijo, ar pajungti televizijos kabelį. Kamerų sienos ir lubos buvo avarinės bÅ«klės ir neatitiko higienos reikalavimų, pastato konstrukcijoje ir kanalizacijoje buvo asbesto, kuris kiekvienÄ dienÄ Å¾alojo pareiÅ¡kėjo sveikatÄ .Kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, vanduo tualete nenusileisdavo arba nusileisdavo blogai.

Nebuvo įrengta atskira sanitarinio mazgo ventiliacija, todėl visi kameroje buvę asmenys turėjo kęsti nemalonų kvapÄ iÅ¡ tualeto. Sanitariniame mazge nebuvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo, duÅ¡u pasinaudoti leisdavo tik kartÄ per savaitę, tačiau duÅ¡o patalpose buvo tik 2 purkÅ¡tukai, o vienu metu juo naudojosi nuo 1 iki 4 asmenų.PareiÅ¡kėjas teigė, kad maistÄ turėjo laikyti tualete, nes maistui ir higienos reikmenims skirta spintelė buvo įrengta prieÅ¡ais tualetÄ , be to, virÅ¡ radiatoriaus, todėl maistas greitai džiÅ«davo ir gesdavo.

Pareiškėjas neturėjo kur susidėti savo asmeninių daiktų, todėl laikė juos krepšiuose, po lova. Kamerų švarai palaikyti šluotos buvo išduodamos be kotų, nebuvo išduodamas skystis indams plauti. Kameros nedezinfekuojamos. Išduodama patalynė taip pat nebuvo dezinfekuota, joje veisėsi blusos, blakės ir kiti buitiniai parazitai, todėl pareiškėjas negalėjo ramiai miegoti. Užvalkalai sintetiniai, be to, jam išduotos tik dvi paklodės ir pagalvės užvalkalas. Per mėnesį išduodamas tik 1 rulonas tualetinio popieriaus, jo užtekdavo kelioms dienoms, tik vienas skutimosi peiliukas, 50 ml dantų pastos užtekdavo tik 2 savaitėms.Kamerose buvo draudžiama turėti pledus, ribojama elektra – įjungiama tik 6 val. ryto.

Maisto energetinė vertė 1300–1500 kcal., kadangi pareiÅ¡kėjas kasdien sportuoja, jam maisto nepakakdavo. Artimieji maisto perduoti negali.PareiÅ¡kėjas teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai atsisakydavo priimti iÅ¡ jo skundus, grasindavo skirti nuobaudÄ , jei pareiÅ¡kėjas skųsis dėl netinkamų laikymo sÄ lygų. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , nukentėjo jo sveikata, pažemintas orumas, todėl mano, kad patyrė didelę neturtinę žalÄ .Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti, kadangi gyvenimo sÄ lygos yra tikrai blogos.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ su jame nurodytais argumentais nesutiko, prašė skundÄ atmesti (b. l. 15-24).

Atsiliepime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodytu laikotarpiu buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K ir jam kamerose tenkantis plotas atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ pažymėjo, kad kameros yra vėdinamos natÅ«raliai – pro langÄ , asmenys, kurie reguliariai vėdina savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. LukiÅ¡kių TI-K administracija iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalauja palaikyti Å¡varÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras, kamerų kriauklių ir unitazų valymui – kalcinuota soda. LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus atliekančia įmone.

Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto suderintÄ planÄ ir turimus finansinius resursus. Sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, todėl sanitarinio mazgo įrengimas atitinka nustatytus reikalavimus. Visose kamerose yra stalas, taburetės ir lentynos maisto produktams ir higienos reikmenims susidėti, tačiau dėl mažo kamerų ploto ne visada galima įrengti papildomų baldų. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuolatinis suimtųjų ar nuteistųjų stebėjimas įstaigoje vykdomas, siekiant užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ .Patalynė LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡duodama pagal nustatytas normas.

Elektros į kameras tiekimas bei iÅ¡vedimo nusiprausti po duÅ¡u dažnis atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.Atsakovo atstovas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K maitinimas vyksta pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus patvirtintÄ dienotvarkę, ji atitinka teisės aktų reikalavimus, valgiaraščiai yra suderinti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Juos parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Dietinis maitinimas gali bÅ«ti skiriamas ligoniams, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose pagal gydančiųjų gydytojų rekomendacijas.

Tokios rekomendacijos pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos.Atsakovo atstovo nuomone, teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas neįrodė jam padarytos žalos, skundÄ grindė abstrakčiais, bendro pobÅ«džio argumentais, nenurodė, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė jo patirta žala, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ LukiÅ¡kių TI-K laiko nesÄ Å¾iningu noru pasipelnyti valstybės sÄ skaita. LukiÅ¡kių TI-K taip pat nurodė, kad patyrė 0,96 Eur dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidų, t. y. bylinėjimosi iÅ¡laidas, ir praÅ¡o jas priteisti.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ netinkamų suėmimo vykdymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų laikotarpiu nuo 2016-10-17 iki 2016-12-21 . VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų LukiÅ¡kių TI-K gyvenimo sÄ lygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atsižvelgus į jo ribotas galimybes rinkti įrodymus, yra saistomas pareigos nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas teismui pateiktame skunde nenurodė konkrečių kamerų, kuriose laikymo sÄ lygos neatitiko nustatytų reikalavimų ir nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl teismas, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo, remiasi atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais įrodymais.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose jam nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamosios vietos plotas.Ginčo laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

IÅ¡ atsiliepime į skundÄ ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 25-26) nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 212, 309, 287, 262, 267. PareiÅ¡kėjas 2016-10-17 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112 (plotas – 7,28 kv. m, 1 asmuo kameroje); 2016-10-18 perkeltas į kamerÄ Nr. 309 (plotas – 7,72 kv. m, 1 asmuo kameroje); 2016-10-19 kameroje Nr. 309 buvo 1 asmuo; 2016-10-20 perkeltas į kamerÄ Nr. 287 (plotas 7,70 kv. m, 1 asmuo kameroje); 2016-10-21–2016-11-28 kameroje Nr. 287 buvo 2 asmenys; 2016-11-29 kameroje Nr. 287 buvo 1 asmuo; 2016-11-30–2012-12-05 kameroje Nr. 287 buvo 2 asmenys; 2016-12-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 262 (plotas – 7,86 kv. m, 1 asmuo kameroje); 2016-12-07 perkeltas į kamerÄ Nr. 267 (plotas 7,636 kv. m, 1 asmuo kameroje); 2016-12-08–2016-12-14 kameroje Nr. 267 buvo 2 asmenys; 2016-12-15 kameroje Nr. 267 buvo 1 asmuo; 2016-12-16–2016-12-21 kameroje Nr. 267 buvo 2 asmenys (b. l. 15).

Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių. Iš nurodytų duomenų matyti, kad visais nurodytais laikotarpiais vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeisti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Kameros duryse yra stebėjimo langelis, o unitazas buvo prie pat durų, todėl atliekant gamtinius reikalus pareigÅ«nai ir pareigÅ«nės galėjo matyti pareiÅ¡kėjÄ . Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , kt.).

Atsiliepime į skundÄ nurodoma, kad visų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, tačiau duomenų, apie visiÅ¡kÄ privatumo užtikrinimÄ (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.), byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sÄ lygų bloginimui. Tai suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad tualete nebuvo įrengta atskira vėdinimo sistema, bendros gyvenamosios patalpos vėdinimas buvo nepakankamas, todėl kamerose laikydavosi drėgmė.Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) bei 2015-11-01 įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015, abi kartu – Higienos normos).

Pagal HN 76:2010 24 punktÄ ir HN 134:2015 17 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C; santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti 35–65 proc. (HN 76:2010 26 punktas, HN 134:2015 16 punktas). Kita vertus, vadovaujantis HN 76:2010 2 punktu ir HN 134:2015 3 punktu, Å¡ios Higienos normos yra taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K Higienos normų įsigaliojimo metu buvo veikianti įstaiga, jam nėra taikomas reikalavimas kamerose įrengti atskiras sanitarinių mazgų vėdinimo sistemas. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros yra vėdinamos pro langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų matyti, kad vėdinimas per atidaromus langus buvo užtikrintas pareiškėjo kamerose Nr. 309, 262 (b. l. 28, 36); kad pareiškėjo kamerose Nr. 112, 309, 262, 267 (b. l. 27, 28, 36, 38) oro temperatūra atitiko Higienos normos reikalavimus. Teismui nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjo kamerose Nr. 112, 267, 287 buvo užtikrintas vėdinimas, bei įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjo kameroje Nr. 287 ginčo laikotarpiu oro temperatūra atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus.

Dėl nurodytų aplinkybių, laikytina, kad atsakovo atstovas nepaneigė, jog LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu buvo pažeisti HN 134:2015 nustatyti oro temperatÅ«rų reikalavimai ir kameros buvo tinkamai vėdinamos. Kita vertus, teismas neturi duomenų apie ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo kamerose buvusiÄ oro temperatÅ«rÄ ir patalpų vėdinimÄ , tačiau pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti nusiskundimai yra labai abstraktaus pobÅ«džio ir nekonkretizuoti, pareiÅ¡kėjas teismui pateiktame skunde iÅ¡ esmės galimybės vėdinti kameras neneigė.

Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktuose nurodyta, kad pareiškėjo kamerose Nr. 309, 262 (b. l. 28, 36) santykinė oro drėgmė atitiko Higienos normos reikalavimus. Nors atsakovo atstovas įrodymų dėl kitose pareiškėjo kamerose buvusios santykinės oro drėgmės nepateikė, tačiau pareiškėjas pakankamai nekonkretizavo nusiskundimo dėl santykinės oro drėgmės viršijimo, nenurodė konkrečių kamerų, kuriose santykinė oro drėgmė buvo viršyta ir kokiu būdu jis nustatė, kad santykinė oro drėgmė neatitinka Higienos normos reikalavimų, todėl nesant byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo kamerose buvo viršyta santykinės oro drėgmės norma.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl metalinio tinklo ant lango rėmo į kamerÄ nepatekdavo pakankamai natÅ«ralios dienos Å¡viesos, buvo sudėtinga pasiekti langÄ ar surinkti už grotų prikritusias Å¡iukÅ¡les. Dirbtinis apÅ¡vietimas kenkė akims, naktį bÅ«davo nepakankamai tamsu. TrÅ«ko priemonių kameros valymui.Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.1 punktas nustato, kad kameros lango angoje įstatomos metalinės grotos.

Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele, t. y. grotų ir apsauginių tinklų įrengimas ant laisvės atėmimo vietų langų atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, o tuo pačiu ir pareiškėjo teisių pažeidimo fakto. Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K yra išduodamas kamerų valymui skirtas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras). Nurodytas aplinkybes patvirtina ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas (b. l. 32-32), kur teigiama, kad gyvenamųjų patalpų tvarkymui yra išduodamos valymo priemonės (šepečiai grindims, šiukšlių semtuvėliai, šluostės kibirai, valikliai).

Pažymėtina, kad skunde pareiÅ¡kėjas nusiskundimÄ dėl valymo priemonių trÅ«kumo iÅ¡dėstė abstrakčiai, nenurodė nei konkretaus laikotarpio, nei kamerų, kurių negalėjo iÅ¡valyti, nei, kad kreipėsi į įstaigos administracijÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti papildomas valymo priemones, o jo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas, nežinodamas apie pareiÅ¡kėjo patiriamus nepatogumus, negalėjo jų paÅ¡alinti. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų ir Å¡iuo pagrindu.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.

Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. HN 134:2015 reikalavimo minimaliam natūraliam apšvietimui nenustato. Kita vertus, didesnių skaidraus stiklo langų, praleidžiančių daugiau natūralios dienos šviesos, įrengimas pareikalautų pastato rekonstrukcijos darbų, todėl HN 76:2010 22 punkte nustatytas reikalavimas minimaliam dieniniam apšvietimui Lukiškių TI-K netaikytinas. HN 76:2010 23 punkte įtvirtinta, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx, HN 134:2015 toks reikalavimas nenustatytas.

Vilniaus visuomenės sveikatos priežiÅ«ros centro patikrinimo aktais nustatyta, kad bendra dirbtinė apÅ¡vieta pareiÅ¡kėjo kamerose Nr. 262, 309 atitiko Higienos normos reikalavimus (b. l. 28, 36). PareiÅ¡kėjas nenurodė, kuo remdamasis teigė, kad naktinis apÅ¡vietimas buvo per stiprus, nenurodė ir konkrečios kameros bei laikotarpio, kuomet naktinis apÅ¡vietimas neatitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimų, todėl Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas laikytinas pernelyg deklaratyviu ir atmestinas kaip neįrodytas.PareiÅ¡kėjas teigė, jog LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo įrengtos dvi dviaukÅ¡tės lovos, kurios nebuvo atskirtos viena nuo kitos, nebuvo kopėtėlių į antrÄ aukÅ¡tÄ , stalas buvo per mažas pavalgyti visiems kameroje buvusiems asmenims, nebuvo baldų, skirtų susidėti asmeniniams daiktams.Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti įrengtos pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

Nurodytų taisyklių 14.7–14.9 punktuose nustatyta, kad kamerose taip pat turi bÅ«ti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti bei virÅ¡utinių drabužių pakaba.Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas draudimas, jog kamerose įrengtos lovos liestųsi viena su kita, taip pat nėra nustatytas kopėtėlių į antrÄ aukÅ¡tÄ Ä¯rengimas, atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo Å¡iuo aspektu pripažinti neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų.

Asmeniniams daiktams laikyti skirtų dėžių įrengimas pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisykles nėra privalomas, tuo tarpu pareiškėjas neindividualizavo, kurioje būtent kameroje jam trūko inventoriaus susidėti asmeniniams daiktams ir kuriuo laikotarpiu, todėl, įvertinus tai, jog kamerose daugiausia būdavo po du asmenis, spręstina, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo pagrindu. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog teisės aktuose nėra nustatyta konkreti vieta, kurioje turi būti įrengta spintelė maistui ir higienos reikmenims laikyti.

Å ios spintelės įrengiamos priklausomai nuo kameroje esančios laisvos vietos, atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog atsakovo atstovas pažeidė pareiÅ¡kėjo teises minėtÄ spintelę įrengdamas netoliese tualeto ir radiatoriaus.PareiÅ¡kėjas teigė, jog dėl per mažo stalo, jis turėdavo valgyti sėdėdamas ant lovos. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ neneigė, kad dėl mažo kamerų ploto jose gali bÅ«ti tam tikrų baldų trÅ«kumas. Kita vertus, iÅ¡ atsiliepimo į skundÄ matyti, kad pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį buvo laikytas vienas arba dviese, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad prie stalo nebÅ«davo vietos ir jis bÅ«davo priverstas valgyti ant lovos, atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad sanitariniuose įrenginiuose nebuvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo, be to, tualete vanduo blogai nusileisdavo arba visai nenusileisdavo. Nurodė, kad duÅ¡u buvo galima pasinaudoti tik kartÄ per savaitę, jame veikė tik du purkÅ¡tukai, kai praustis vienu metu buvo vedami nuo 1 iki 4 asmenų. Vadovaujantis HN 76:2010 68 punktu ir HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims yra suteikiama galimybė kartÄ per savaitę nusiprausti po duÅ¡u, tokios galimybės iÅ¡ esmės neneigė ir pats pareiÅ¡kėjas, atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo fakto.PareiÅ¡kėjas teigė, kad duÅ¡o purkÅ¡tukų kiekis neatitikdavo kameroje esančių asmenų skaičiaus. Atsakovo atstovas neginčijo, kad į duÅ¡Ä vienu metu vedami praustis visi kameroje apgyvendinti asmenys, tačiau nenurodė, kiek duÅ¡o patalpoje yra veikiančių duÅ¡o purkÅ¡tukų.

Kita vertus, pareiškėjas nenurodė, kad jam iš viso nebuvo suteikta galimybė nusiprausti po dušu, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo kamerose buvo laikomi 1-2 asmenys, todėl, teismo vertinimu, nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad kameroje esantiems asmenims neužtekdavo dviejų purkštukų. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teises nusiprausti po dušu, ar sukėlė kitokius nepatogumus, t. y. pareiškėjas buvo priverstas laukti eilės pasinaudoti dušu.

Pagal HN 76:2010 21 punktÄ kameros sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas, t. y. įstatymas nenumato karÅ¡to vandens tiekimo į gyvenamÄ sias kameras, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu.Teigdamas, kad tualete nenusileisdavo vanduo, pareiÅ¡kėjas Å¡io nusiskundimo nekonkretizavo, nenurodė kameros numerio ir laikotarpio, kuomet negalėjo nuleisti vandens, nenurodė, kad kreipėsi į įstaigos administracijÄ , praÅ¡ydamas sutaisyti vandens nuleidimo sistemÄ , tačiau jo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neturint duomenų, kada ir kuriose kamerose tualetas buvo techniškai netvarkingas, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip neįrodytas. Pareiškėjas skunde teismui pažymėjo, kad jam nebuvo išduotas visas patalynės užvalkalų komplektas, užvalkalai buvo sintetiniai, patalynė nebuvo dezinfekuota, joje būdavo parazitų. Lukiškių TI-K draudė turėti pledus, vienam mėnesiui buvo išduotas tik vienas rulonas tualetinio popieriaus, 50 ml dantų pastos ir tik vienas vienkartinis skustuvas.HN 76:2010 63 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų materialinį aprÅ«pinimÄ reglamentavo ginčo laikotarpiu aktualios redakcijos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (toliau – AprÅ«pinimo normos), kurių 7 punkte nustatyta, kad suimtiesiems kas mėnesį iÅ¡duodama 50 ml dantų pastos ir vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt. per mėnesį).

Minėtame teisės akte pateiktoje lentelėje įtvirtinta, kad vyrui išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus vienam mėnesiui, du užvalkalai pagalvei bei keturios paklodės metams laiko. Pažymėtina, kad nurodytas teisės aktas nekelia reikalavimų išduodamos patalynės ir tualetinio popieriaus kokybei, todėl sprendžiant dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, šis klausimas nėra aktualus. Pareiškėjas nurodė, kad jam Lukiškių TI-K buvo išduotos dvi paklodės ir užvalkalas pagalvei, t. y. pusė Aprūpinimo normose nurodyto per metus išduodamos patalynės kiekio.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2016-10-17 iki 2016-12-21, t. y. Å¡iek tiek daugiau nei du mėnesius. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas buvo tinkamai aprÅ«pintas AprÅ«pinimo normose nustatytomis patalynės dalimis. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kad jam iÅ¡duota patalynė buvo suplyÅ¡usi ar netinkama naudoti ir siekdamas, kad ji bÅ«tų pakeista, kreipėsi į įstaigos administracijÄ , tačiau jo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos buvimo fakto Å¡iuo aspektu, bei neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų. Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas neneigė, kad kartÄ per mėnesį jam buvo iÅ¡duodamas rulonas tualetinio popieriaus ir 50 ml dantų pastos. Tai atitinka AprÅ«pinimo normose nustatytus kiekius. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad muilas, tualetinis popierius iÅ¡duodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir viduryje).

PareiÅ¡kėjas teigė, kad per mėnesį jam bÅ«davo iÅ¡duodamas tik vienas skutimosi peiliukas, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog AprÅ«pinimo normose numatytas maksimalus per mėnesį iÅ¡duodamų skutimosi peiliukų kiekis, todėl net ir pasitvirtinus pareiÅ¡kėjo teiginiams dėl vieno skutimosi peiliuko iÅ¡davimo, jo teisės nebuvo pažeistos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus pareiÅ¡kėjui per mėnesį iÅ¡duodant vienÄ rulonÄ tualetinio popieriaus, 50 ml dantų pastos ir vienÄ skutimosi peiliukÄ .

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punktÄ , LukiÅ¡kių TI-K laikomi asmenys turi galimybę už asmenines lėšas apsipirkti įstaigoje esančioje parduotuvėje, todėl pareiÅ¡kėjas galėjo trÅ«kstamus higienos reikmenis įsigyti savarankiÅ¡kai.HN 76:2010 65 punkte ir HN 134:2015 42 punkte įtvirtinta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims.

Laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, todėl turi būti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka (HN 75:2010 60 punktas, HN 134:2015 20 punktas). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-02-02 įsakymu Nr. V-55 patvirtinto Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose organizuojamas ir atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, jų naikinimas.

StebėjimÄ organizuoja objektų savininkai ar jų įgalioti asmenys, o nariuotakojų ar (ir) graužikų privalomÄ jį profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) atlieka tai veiklai licencijuoti asmenys (ApraÅ¡o 5 punktas).IÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto (b. l. 32-34) matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K minkÅ¡tasis inventorius yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, įstaigoje pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas.

MinkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas po panaudojimo. Kiekviename LukiÅ¡kių TI-K korpusuose yra įrengtos patalpos Å¡varaus minkÅ¡tojo inventoriaus laikymui, minkÅ¡tasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose. Patikrinimų metu minkÅ¡tasis inventorius buvo tvarkingas, iÅ¡ audinių, tinkamų dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose. Atsiliepime nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Dezinfa“ (b. l. 18), kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Nuo 2015 metų LukiÅ¡kių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 19, 33), kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose konstatuota, kad įstaigoje yra pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo darbų žurnalas, patvirtinantis, kad įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimas, bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 33).Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, jog LukiÅ¡kių TI-K laikosi Higienos normų reikalavimų, iÅ¡duoda dezinfekuotÄ ir Å¡varų minkÅ¡tÄ jį inventorių ir tinkamai užtikrina graužikų bei kitų buitinių kenkėjų profilaktikÄ , tuo tarpu pareiÅ¡kėjas nenurodė, kada jam buvo iÅ¡duotas nedezinfekuotas minkÅ¡tasis inventorius ir kuo vadovaudamasis darė tokiÄ iÅ¡vadÄ , kada ir kurioje konkrečiai kameroje matė buitinius kenkėjus.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kad kreipėsi Å¡iuo pagrindu į įstaigos administracijÄ , praÅ¡ydamas pakeisti jam iÅ¡duotÄ minkÅ¡tÄ jį inventorių dėl to, kad jis nėra tinkamas naudoti, nenurodė, kad pastebėjęs buitinius kenkėjus, pranešė apie tai įstaigos administracijai, praÅ¡ydamas imtis jų naikinimo darbų, ir tokie praÅ¡ymai nebuvo patenkinti, atsižvelgiant į tai, minėti pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip pernelyg abstraktÅ«s ir neįrodyti.Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su draudimu turėti pledus, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 83 punktÄ suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduota patalyne (iÅ¡skyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raÅ¡tu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos patalynės. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė suimtiesiems turėti pledus, teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo fakto.Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas teigė, kad kamerų sienos ir lubos buvo avarinės bÅ«klės, kameros nebuvo dezinfekuojamos, per aukÅ¡tai įrengta televizijos kabelio jungtis ir radijo taÅ¡kas, ribojamas elektros tiekimas, pastato konstrukcijoje buvo asbesto.Tardymo izoliatorių eksploatavimo taisyklių 108 punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatorių administracija privalo užtikrinti, jog periodiÅ¡kai bÅ«tų dezinfekuojamos gyvenamosios, komunalinės ir buitinės patalpos.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjas ilgiausiai vienoje kameroje laikytas apie 1,5 mėnesio (kameroje Nr. 287), kitose kamerose pareiÅ¡kėjas laikytas pakankamai trumpai. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog aplinkybė, kad laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu pareiÅ¡kėjo akivaizdoje nebuvo atliekami dezinfekcijos darbai, dar nepatvirtina, jog tokie darbai iÅ¡ viso niekada nėra atliekami. Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad kreipėsi į administracijÄ , praÅ¡ydamas dezinfekuoti patalpas, nenurodė, iÅ¡ ko sprendė, kad tokia dezinfekcija buvo bÅ«tina.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nusiskundimas dėl patalpų nedezinfekavimo nepagrįstas jokiais papildomais argumentais ar įrodymais, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.AnalogiÅ¡kai pasisakytina ir dėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimų, susijusių su per aukÅ¡tai įrengta kabelio jungtimi ir radijo taÅ¡ku. PareiÅ¡kėjas teigė, kad dėl tokio įrengimo negalėjo pasijungti televizijos kabelio ir reguliuoti radijo. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė, kurioje konkrečiai kameroje jis negalėjo atlikti nurodytų veiksmų ar kad kreipėsi į įstaigos administracijÄ , praÅ¡ydamas sudaryti sÄ lygas kameroje naudotis televizoriumi ar praÅ¡ydamas pritildyti radijÄ .

Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad šiuo pagrindu jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės, prilygstančios neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos buvimo fakto šiuo aspektu.Dėl pareiškėjo nusiskundimo elektros ribojimu pastebėtina, kad suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta viena iš suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemonių yra dienotvarkė.

To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų dienotvarkėje privalo bÅ«ti numatytas poilsiui skirtas laikas. Pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012-09-20 įsakymu Nr. 1-109 patvirtintÄ LukiÅ¡kių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkę (toliau – ir Dienotvarkė) LukiÅ¡kių TI-K nepertraukiamo miego laikas darbo dienomis yra nuo 22 val. iki 6 val., o poilsio dienomis – nuo 23 val. iki 7 val. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad iki 6 val. ryto elektros tiekimo į kameras ribojimas buvo pagrįstas ir teisėtas, pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė.Dėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimo asbestu pastato konstrukcijoje pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-28 nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktÄ , nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio Å¡iferio lakÅ¡tus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), tačiau atsižvelgiant į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K 2001 metais buvo veikianti įstaiga, Å¡is reikalavimas jai nebuvo taikomas.

PareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kino, kokiu bÅ«du nustatė galimÄ asbesto buvimÄ LukiÅ¡kių TI-K pastato konstrukcijoje ir kanalizacijoje. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl asbesto jis bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas atsakingas institucijas, kurios bÅ«tų vertinusios asbesto LukiÅ¡kių TI-K pastato konstrukcijose buvimo faktÄ ir galimÄ pavojų čia laikomiems asmenims. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad LukiÅ¡kių TI-K pastato konstrukcijoje ir kanalizacijoje yra asbesto, darančio įtakÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai, todėl Å¡ie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas teigė, kad vienos valandos pasivaikščiojimas gryname ore yra per trumpas.Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtiesiems kasdien suteikiama teisė į ne mažiau kaip vienos valandos pasivaikščiojimÄ gryname ore.

PareiÅ¡kėjas neneigė, kad jam buvo leista vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, todėl konstatuotina, kad jo teisės nebuvo pažeistos.PareiÅ¡kėjas teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡duodamo maisto kaloringumas tesiekė 1300-1500 kcal ir neužtikrino jam kaip sportuojančiam asmeniui reikiamo kalorijų kiekio, draugai ir giminės negalėjo perduoti maisto. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas.

To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parÄ sudaro 2298 kcal. Atsiliepime į skundÄ atsakovo atstovas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka fiziologines mitybos normas, suimtieji ir nuteistieji LukiÅ¡kių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo iÅ¡laidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“.

Valgiaraščius (patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“) parengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Teismas atkreipia dėmesį, jog teisės aktuose nėra išskirtas atskiras maitinimas sportuojantiems asmenims, be to, pareiškėjas, teigdamas, kad maisto kaloringumas neviršijo 1300-1500 kcal, nenurodė, kokiu būdu tai nustatė, todėl nurodytas argumentas nelaikytinas pakankamai pagrįstu.

Pažymėtina, kad pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punktÄ , kiekvienas suimtasis turi teisę įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų parduotuvėse, todėl pareiÅ¡kėjui nepakankant iÅ¡duodamo maisto jis turėjo galimybę įsigyti jo parduotuvėje. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse galimybė artimiesiems LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims perduoti maistÄ nenumatyta. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad LukiÅ¡kių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl suimtųjų maitinimo.PareiÅ¡kėjas teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai elgėsi netinkamai, nepriimdavo jo teikiamų skundų, grasindavo, tačiau nenurodė nei kokio pobÅ«džio skundus teikė pareigÅ«nams, nei kada juos atsisakyta priimti, nei kada pareigÅ«nai elgėsi nemandagiai ir ar dėl to pareiÅ¡kėjas kreipėsi į įstaigos administracijÄ , kitas atsakingas institucijas.

Teismo vertinimu, vien abstraktaus pobūdžio pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo Lukiškių TI-K pareigūnų elgesio, nėra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, todėl yra atmestini kaip neįrodyti.Pasak pareiškėjo, kamerų sienos ir lubos buvo avarinės būklės, t. y. Lukiškių TI-K nebuvo laiku konstatuotas paprastojo remonto poreikis.HN 76:2010 28 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (HN 76:2010 62), tuo tarpu HN 134:2015 nėra nustatytas remonto kamerose atlikimo dažnis, kamerų sienų ir grindų būklei reikalavimai taip pat nenustatyti.

PareiÅ¡kėjas teismui pateiktame skunde nenurodė nei laikotarpių nei kamerų, kuriose nebuvo laiku konstatuotas paprastojo remonto poreikis, todėl teismas vadovaujasi Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų, atliktų kamerose, kuriose tikrinimui panaÅ¡iu laikotarpiu laikytas pareiÅ¡kėjas, duomenimis. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl pilnai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nepagrindė savo teiginių dėl kamerų avarinės bÅ«klės, t. y. nenurodė, konkrečiai kuriose kamerose ir kokia buvo sienų ir lubų bÅ«klė, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nesuremontuotose kamerose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , nukentėjo jo sveikata, pažemintas orumas.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo teisės LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu buvo pažeistos neužtikrinus pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais. Tokiose sÄ lygose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 65 paras. Teismo vertinimu, iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį ir patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, o tuo pačiu ir neturtinę žalÄ .

Kita vertus, pareiÅ¡kėjas nepagrindė praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydžio.IÅ¡ skundo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai iÅ¡dėstyti labai abstrakčiai, neindividualizuoti ir nedetalizuoti, tai rodo, kad atsakovo atstovo pažeidimų pareiÅ¡kėjas nelaikė itin reikÅ¡mingais. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo sutrikdyta jo sveikata, tačiau Å¡io teiginio visiÅ¡kai nepagrindė ir nenurodė, kokios bÅ«tent laikymo sÄ lygos ir kaip konkrečiai įtakojo jo sveikatÄ , kokie tiksliai sveikatos sutrikimai jam kilo.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo nusiskundimas sveikatos sutrikdymu laikytinas pernelyg deklaratyviu ir neįrodytu. IÅ¡ bylos duomenų nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų jo atžvilgiu ar siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K yra atliekami gyvenimo sÄ lygų patikrinimai, vertinamas jų atitikimas nustatytiems reikalavimams (b. l. 27-38).

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta bei įvertinus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu byloje konstatuotų pažeidimų mastÄ , pobÅ«dį ir intensyvumÄ , kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 400 Eur sumos priteisimas. LukiÅ¡kių TI-K prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 0,96 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, nurodė, kad jas sudaro dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidos. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Tuo atveju, jei skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , proporcingÄ atmestų reikalavimų daliai. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-01-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Å iuo atveju pažymėtina, kad atsakovo atstovas atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ ir su ginču susijusiÄ medžiagÄ pateikė vykdydamas teismo įpareigojimÄ , per LITEKO elektroninių paslaugų portalÄ , todėl spręstina, kad realių iÅ¡laidų nepatyrė.

Atsižvelgiant į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo D. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui D. G. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ skundo dalį atmesti.LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                   Margarita Stambrauskaitė