Legislator Case Law & Legislation
5a2b55bb-9aa1-4b73-aeed-329bad102d4e AI generated

5a2b55bb-9aa1-4b73-aeed-329bad102d4e · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 5a2b55bb-9aa1-4b73-aeed-329bad102d4e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-81-795/2023 Proceso Nr. 1-01-1-46681-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.14.3.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės, sekretoriaujant Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorei K.

Legislator headnote

AI generated

5a2b55bb-9aa1-4b73-aeed-329bad102d4e · Klaipėdos apygardos teismas: Taip A. L. pasikėsino pagrobti UAB „M.“ priklausantį 168,80 Eur vertės turtÄ . II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 5. Nukentėjusysis V. B. ir jo atstovas (duomenys neskelbtini) M. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį ir nukentėjusiojo V. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai – iÅ¡ P. L. ir A. L. solidariai priteisti 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-81-795/2023 Proceso Nr. 1-01-1-46681-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.14.3.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės, sekretoriaujant Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorei K.

B., nuteistajam P. L. ir jo gynėjui (duomenys neskelbtini) E. J. Å ., nuteistajam A. L. (A. L.) ir jo gynėjui (duomenys neskelbtini) V. K., nukentėjusiojo V. B. atstovui (duomenys neskelbtini) M. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. L. ir jo gynėjo (duomenys neskelbtini) E. J. Å ., nuteistojo A. L. bei nukentėjusiojo V. B. atstovo (duomenys neskelbtini) M. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo P. L. pripažintas kaltu, padaręss nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: - pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme; - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės, ir P. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dvejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, P. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų); neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

P. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjo dienos. A. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas: - pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 (dvidešimties) parų arešto bausme; - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – 20 (dvidešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausiai iš paskirtų bausmių apimant švelnesnes, ir A. L. paskirta subendrinta bausmė – 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. ir 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta bausme, ir A.

L. paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. gegužės 12 d. nutartį. A. L. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjo dienos. Procesas dėl nukentėjusiosios R. S.-N. civilinio ieÅ¡kinio dėl 300 Eur turinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio dėl 75,87 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajai R.

S.-N. suteiktas medicinines paslaugas nutrauktas. Nukentėjusiojo V. B. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš P. L. ir A. L. solidariai nukentėjusiajam V. B. priteista 120 Eur turtinei ir 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 3 247,40 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam V. B. suteiktas gydymo paslaugas tenkintas visiškai. Iš P. L. ir A. L. solidariai (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai priteista 3 247,40 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieÅ¡kovės UAB „G.“ civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai. IÅ¡ A. L. UAB „G.“ naudai priteista 206,40 Eur turtinei žalai atlyginti. IÅ¡ A. L. valstybės naudai priteista 300 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo. IÅ¡ P. L. ir A. L. valstybės naudai priteista po 197 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų nukentėjusiojo atstovo (duomenys neskelbtini) pagalbai apmokėti. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 1. P. L. nuteistas už tai, kad muÅ¡damas nežymiai sužalojo žmogų: 2020 m. lapkričio 23 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini) kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu pastÅ«mė R. S.-N., dėl to ji nukrito ant grindų, ir gulinčiai nukentėjusiajai ne mažiau kaip 20 kartų spyrė į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas daugybinius sumuÅ¡imus, poodines kraujosruvas galvos skliauto, veido, krÅ«tinės lÄ stos, deÅ¡inio klubo, abiejų blauzdų ir pėdų srityje, abiejų plaÅ¡takų nugarinio pavirÅ¡iaus odos nubrozdinimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Be to, P. L. ir A. L. nuteisti už tai, kad, panaudodami fizinį smurtÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ : 2021 m. gegužės 8 d., laikotarpiu nuo 13 val. iki 18.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrai, (duomenys neskelbtini) kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apiplėšė V. B., t. y. V. B. ketinant iÅ¡eiti iÅ¡ buto, A. L., abiem rankomis apkabinęs jį iÅ¡ už nugaros per kaklÄ , parvertė ant sofos, taip smaugiant bei laikant V. B., prie jo priėjęs P. L. smogė jam kumščiu ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį, padarydamas muÅ¡tinę žaizdÄ kaktos srityje, dvigubÄ skeveldrinį apatinio žandikaulio lūžį kairio kaklo ir 41, 42 (deÅ¡inės pusės 1 ir 2) dantų srityse, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , bei pagrobė V.

B. priklausančiÄ 50 Eur vertės striukę su jos kiÅ¡enėje buvusiais daiktais: 20 Eur vertės pinigine, 20 Eur grynųjų pinigų, bendros 30 Eur vertės raktais, 150 Eur vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonu „(duomenys neskelbtini) “. Tokiu bÅ«du P. L. ir A. L., veikdami bendrai, panaudodami fizinį smurtÄ , pagrobė V. B. priklausantį 270 Eur vertės turtÄ .

3. A. L. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimÄ turtÄ : 2021 m. rugsėjo 24 d., apie 17.33 val., iÅ¡ UAB „G.“ priklausančios parduotuvės „G.“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė 4 vnt. akių makiažo valiklių „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė 5,89 Eur, bendros 23,56 Eur vertės, 2 vnt. pieÅ¡tukinių dezodorantų „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė 3,79 Eur, bendros 7,58 Eur vertės, 5 vnt. pieÅ¡tukinių dezodorantų „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė 3,79 Eur, bendros 18,95 Eur vertės, vienÄ 9,99 Eur vertės rinkinį vyrams „(duomenys neskelbtini)“, 3 vnt. kÅ«no losjonų „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė 9,99 Eur, bendros 29,97 Eur vertės, 2 vnt. veido kremų „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė 4,99 Eur, bendros 9,98 Eur vertės, 2 vnt. losjonų nuo saulės „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė 11,99 Eur, bendros 23,98 Eur vertės, 3 vnt. drėkinamųjų losjonų nuo saulės „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė 12,49 Eur, bendros 37,47 Eur vertės, 3 vnt. skustuvo galvučių „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė 13,51 Eur, bendros 40,53 Eur vertės, 1 pakuotę 4 x 0,5 l alaus „(duomenys neskelbtini)“, 4,39 Eur vertės. Taip A.

L. pagrobė UAB „G.“ priklausantį 206,40 Eur vertės turtÄ .

4. Be to, A. L. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimÄ turtÄ : 2021 m. spalio 11 d., apie 11.15 val., iÅ¡ UAB „M.“ priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) „M.“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti vienÄ 7,19 Eur vertės butelį brendžio „(duomenys neskelbtini)“, du bendros 19,38 Eur vertės butelius trauktinės „(duomenys neskelbtini)“ (vieno butelio vertė 9,69 Eur), du bendros 19,98 Eur vertės butelius brendžio „(duomenys neskelbtini)“ (vieno butelio vertė 9,99 Eur), vienÄ 7,29 Eur vertės butelį brendžio „(duomenys neskelbtini)“, vienÄ 6,99 Eur vertės butelį spiritinio gėrimo „(duomenys neskelbtini)“, vienÄ 6,42 Eur vertės butelį brendžio „(duomenys neskelbtini)“, dvi bendros 2,18 Eur vertės skardines alaus „(duomenys neskelbtini)“ (1 vnt. vertė 1,09 Eur), vienÄ 5,59 Eur vertės skutimosi želė „(duomenys neskelbtini)“, vienÄ 3,14 Eur vertės vyriÅ¡kÄ dezodorantÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, vienÄ 3,69 Eur vertės plaukų Å¡ampÅ«nÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt. skutimosi galvučių „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė 13,99 Eur, bendros 27,98 Eur vertės, 1 vnt. 1,99 Eur vertės vienkartinių skustuvų „(duomenys neskelbtini)“, 2 vnt. sumuÅ¡tinių „(duomenys neskelbtini)“, kurių 1 vnt. vertė 1,99 Eur, bendros 3,98 Eur vertės, 1 vnt. 1,09 Eur vertės higieninių paketų „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt. 16,99 Eur vertės skustuvo galvučių „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt. 20,39 Eur vertės skustuvo galvučių „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt. 1,59 Eur vertės salotų „(duomenys neskelbtini)“, vienÄ 3,49 Eur vertės vyriÅ¡kÄ dezodorantÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, vienÄ 3,49 Eur vertės vyriÅ¡kÄ dezodorantÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt. 1,35 Eur vertės miÅ¡rainės „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt. 0,19 Eur vertės drėgnų servetėlių „(duomenys neskelbtini)“, vienÄ 1,22 Eur vertės žiebtuvėlį „(duomenys neskelbtini)“, vienÄ 3,20 Eur vertės pirkinių krepÅ¡elį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo.

Taip A. L. pasikėsino pagrobti UAB „M.“ priklausantį 168,80 Eur vertės turtÄ . II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 5. Nukentėjusysis V. B. ir jo atstovas (duomenys neskelbtini) M. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį ir nukentėjusiojo V. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai – iÅ¡ P. L. ir A. L. solidariai priteisti 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Teismas skundžiamojoje nuosprendžio dalyje įvertino, kad nukentėjusysis V. B. pats elgėsi rizikingai, ėjo su iÅ¡ esmės jam nepažįstamais asmenimis į jam nežinomÄ vietÄ , vartojo su jais alkoholj, po to sugėrovų buvo sumuÅ¡tas ir apiplėštas, be to, byloje nėra duomenų, kad dėl įvykio metu patirto sužalojimo bÅ«tų sumažėjęs nukentėjusiojo darbingumo lygis. Taigi ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkinta iÅ¡ dalies, nukentėjusiajam V.

B. iÅ¡ P. L. ir A. L. solidariai priteisus 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjant bylÄ teisme nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiojo V. B. elgesys buvo agresyvus ar provokuojantis. Jis buvo apiplėštas ir sužalotas, tačiau jokių prieÅ¡ingų teisei veiksmų prieÅ¡ nuteistuosius neatliko, todėl nėra pagrindo jo elgesį vertinti kaip rizikingÄ . Remiantis įprastomis moralės normomis, asmuo, bendraudamas su mažai pažįstamais žmonėmis, neturi jokio iÅ¡ankstinio pagrindo tikėti, kad prieÅ¡ jį bus pavartotas smurtas.

PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų preziumuojama, kad, jei vartoji alkoholį su mažai pažįstamais asmenimis, esi kaltas dėl visų galimų ir ateityje kilsiančių padarinių. 5.2. Pirmosios instancijos teismas nevisiÅ¡kai atsižvelgė į V. B. padaryto sužalojimo mÄ stÄ , sukeltas ilgalaikes neigiamas pasekmes, dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus. Nusikaltimas įvykdytas priÅ¡ 1,6 metų, tačiau neigiamos pasekmės jaučiamos iki Å¡iol. V. B. buvo diagnozuotos (duomenys neskelbtini), jis buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jam atlikta (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinta (duomenys neskelbtini), uždėta (duomenys neskelbtini), kuri paÅ¡alinta 2021 m. rugsėjo 9 d., pacientui patarta kreiptis į gydytojÄ (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ 2022 m. spalio 10 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o / siuntimo matyti, kad V. B. diagnozuotos (duomenys neskelbtini), jis skundžiasi (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rėjus nustatytas (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) reikalingas (duomenys neskelbtini) gydymas. Dėl smurtinių nuteistųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , Å¡okÄ , iÅ¡gÄ stį, buvo pažemintas, patyrė ir iki Å¡ios dienos patiria nepatogumus (duomenys neskelbtini), jaučia (duomenys neskelbtini) srityje.

V. B. sunkiai gali (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) apsunkina jo galimybes (duomenys neskelbtini). Be to, dėl patirto žandikaulio lūžio jam (duomenys neskelbtini). Pasak gydytojų, dėl (duomenys neskelbtini) negalimumo pasekmės gali išlikti visam likusiam gyvenimui. Taigi V. B. turi būti priteista žymiai didesnė neturtinės žalos atlyginimo dydžio suma.

6. Nuteistasis P. L. ir jo gynėjas (duomenys neskelbtini) E. J. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendį ir P. L. iÅ¡teisinti. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pažeidė įstatymo reikalavimus, t. y. buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1, 3 ir 20 straipsnių reikalavimai. Byloje nesurinkta jokių P. L. kaltės įrodymų, tačiau buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o tai yra Å¡iurkščiausias žmogaus teisių ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų pažeidimas.

Teismų praktikoje yra suformuota aiški taisyklė, kad kaltinimai negali būti grindžiami vien nukentėjusio parodymais. Be to, V. B. parodymai nėra nuoseklūs ir jie nepatvirtinti kitais šios bylos duomenimis. 6.2. Vienu atveju nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušė 13 val., kitu atveju, jog 18.50 val., taip pat buvo nurodyti keli galimo užpuolimo adresai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas ignoravo nuoseklius P. L., A. L. ir R. S.-N. parodymus, kurie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu.

Teismas taip pat ignoravo liudytojos R. K. parodymus, kurie buvo svarbūs objektyviam bylos išnagrinėjimui. Nors V. B. atpažino tiek P. L., tiek A. L., tačiau būtų keista, jei nebūtų pažinęs, kadangi nukentėjusysis girtavo P. L. bute, vėliau ir nenustatytame bute su A. L. 6.3. P. L. vertinimu, jis turi būti išteisintas pagal BK 180 straipsnį. Kadangi P. L. buvo pareikšti kaltinimai pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, tai 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimu buvo atnaujinta byla pagal BK 140 straipsnį.

Vis dėlto, įvertinus tai, jog pagal BK 180 straipsnį kaltinimai buvo pareikÅ¡ti neteisėtai ir nepagrįstai, nebuvo ir teisinio pagrindo atnaujinti bylÄ ir pripažinti P. L. kaltu pagal BK 140 straipsnį. Å iame epizode nuteistasis P. L. taip pat turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. 6.4. Nuteistasis nenori bloginti liudytojos R. S.-N. padėties, bet, jeigu buvo besÄ lygiÅ¡kai tikima nukentėjusiojo V. B. paaiÅ¡kinimais, tai skunde keliamas klausimas, kodėl kaltinimai nebuvo pareikÅ¡ti ir minėtai liudytojai. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino ir akivaizdžiai nekvalifikuotų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų.

Nuteistasis P. L. nesupranta, kodėl nebuvo atlikti parodymų patikrinimas vietoje ir krata. Jo vertinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje Å¡iurkščiai pažeidė įrodinėjimo procedÅ«rÄ ir padarė klaidingas, nepagrįstas bei neteisėtas iÅ¡vadas. Teismas patikėjo vien tik nenuosekliais V. B. parodymais ir nevertino byloje esančių objektyvių įrodymų.

7. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde nurodo, jog savo kaltę visiÅ¡kai pripažįsta ir praÅ¡o, skiriant bausmę, taikyti BK 64 straipsnį. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Nuteistasis nurodo, jog epizode su P. L. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas klaidingai, nukentėjusysis suklaidino tiek pats save, tiek teismÄ . A. L. nepažįsta P. L., su juo nėra buvęs, todėl nežino, kodėl nukentėjusysis nurodė kitaip, bet įtaria, jog dėl galimybės prisiteisti pinigų. A.

L. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nurodė tikslias aplinkybes, žinodamas, jog prisipažinęs suÅ¡velnins savo likimÄ . 7.2. Nuteistojo vertinimu, su nukentėjusiojo nuodytais asmenimis V. B. buvo prieÅ¡ susitikimÄ su A. L. arba po jo, bet ne kartu. Nuteistasis A. L. nurodė visiÅ¡kÄ teisybę, tačiau dėl jo praeities, dėl ankstesnių teistumų pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jis davė klaidingus parodymus. Skirtingai nei sakė nukentėjusysis, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ per kamaras jie užfiksuoti nebuvo, nes susitiko ne ten. 7.3.

Nukentėjusysis sakė, jog P. L. nepažinojo, tačiau žinojo, kad jo namuose vyksta muÅ¡tynės, apiplėšimai. P. L. yra (duomenys neskelbtini) metai, vyras vos juda, tačiau nukentėjusysis tvirtino, kad pastarasis jį mušė, 3 kartus trenkė į žandikaulį, kuris lūžo, tačiau A. L. kelia klausimÄ , ar tai yra įmanoma. Taip pat A. L. teigimu, yra neįmanoma, kad P. L. numovė striukę V. B. tuo metu, kai A. L. jį, parsivertęs ant savęs, smaugė. 7.4. IÅ¡ pradžių nukentėjusysis sakė, kad jam nerÅ«pėjo, kÄ raÅ¡o policija, vėliau tvirtino, jog neprisimena aplinkybių, galiausiai, pakalbėjęs su artimaisiais, prisiminė viskÄ .

Nukentėjusysis klaidina, keičia versijas, galiausiai apsistoja ties viena ir praÅ¡o priteisti 18 000 Eur. Nukentėjusiojo parodymų netikslumÄ atskleidžia ir tai, kad iÅ¡ pradžių sakė, jog negalėtų atpažinti nusikaltimÄ padariusių asmenų, o vėliau atpažino. Nukentėjusysis tvirtino, kad A. L. nepažįsta, nors yra kartu vartoję alkoholį. 7.5. Vėliau nukentėjusysis nurodė, jog su A. L. susitiko 13 val., apie 18 val. buvo sumuÅ¡tas, pats apie (duomenys neskelbtini) namÄ neužsiminė, kol nepabendravo su J.

R. Nuteistasis A. L. savo kaltės neneigia, pripažįsta, kÄ padarė, jeigu pažinotų P. L. ir kartu bÅ«tų padarę nusikaltimÄ , pastarajam irgi patartų prisipažinti, taip pat ir pats bÅ«tų nurodęs, jog nusikaltimÄ Ä¯vykdė kartu. Nuteistasis A. L. atkreipia dėmesį, jog gydosi nuo (duomenys neskelbtini), pasidarė iÅ¡vadas, turi (duomenys neskelbtini).

8. Teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu proceso dalyviai išdėstė savo pozicijas dėl byloje paduotų apeliacinių skundų ir nurodė prašymus: 8.1. Nukentėjusiojo V. B. atstovas (duomenys neskelbtini) M. V. nurodė, jog nukentėjusysis pageidauja, kad būtų padidinta priteista neturtinės žalos atlyginimo suma. Nesutinkama su teismo motyvacija, kad nukentėjusiojo elgesys buvo rizikingas ir dėl to reikėjo mažinti neturtinės žalos dydį. Iki nuosprendžio priėmimo praėjo pusantrų metų, o pasekmės dar išlikusios, jos nėra pasikeitusios.

Pateiktoje pažymoje nurodyta, kad V. B. yra (duomenys neskelbtini), negali (duomenys neskelbtini). Buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), medikai nesiryžta daryti (duomenys neskelbtini), kuri pataisytų esamÄ padėtį. Žmogus turi (duomenys neskelbtini) problemų, pasekmės ilgalaikės. Atstovas prašė visiÅ¡kai tenkinti civilinį ieÅ¡kinį arba ženkliai padidinti priteistÄ Å¾alÄ . 8.2. Nuteistojo P. L. gynėjas (duomenys neskelbtini) E. J. Å . nurodė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas vien nukentėjusiojo parodymais, jei jie nėra pagrįsti kitais objektyviais bylos įrodymais. 2021 m.

V. B. galbūt buvo sutrikdyta sveikata, tačiau taip ir neišsiaiškinta, kas, kada ir kaip sužalojo V. B., ar jis susižalojo pats. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad V. B. parodymai yra prieštaringi, t. y. buvo nurodyti skirtingi galimo jo sužalojimo adresai, vietos, laikas. Tuo tarpu A. L. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme buvo nuoseklūs, kad jis jokio P. L. ir R. S.-N. nepažįsta, kartu negirtavo, jokio smurto bendrais veiksmais prieš V. B. nenaudojo. Tie parodymai nepaneigti.

Byloje nesurinkta jo ginamojo P. L. kaltės įrodymų pagal pastarajam pareikÅ¡tus kaltinimus. Gynėjo nuomone, tiek kaltinimai pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, tiek kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti. (duomenys neskelbtini) praÅ¡o P. L. iÅ¡teisinti ir bylÄ jam nutraukti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti. Kadangi jo ginamajam buvo pareikÅ¡ti nepagrįsti ir neteisėti kaltinimai, turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Nuteistasis P. L. nurodė, jog nusikaltimo nepadarė ir kaltės nepripažįsta.

Jo (duomenys neskelbtini) atsivedė nukentėjusįjį V. B. iÅ¡gerti. Nors iÅ¡ pradžių P. L. nenorė įsileisti nepažįstamo žmogaus, tačiau vis dėlto galiausiai įleido, iÅ¡gėrė butelį kartu ir išėjo. Po kiek laiko V. B. prikalbėjo, kad P. L. jam žandikaulį sulaužė, o tai yra absoliutus melas. 8.3. Nuteistasis A. L. nurodė, jog nukentėjusysis klaidina teismÄ . Nuteistasis savo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai, P. L. su juo nebuvo. A. L. jo nepažįsta, negali pasakyti, ar jie buvo su V.

B. kartu. Neteisybė, kad A. L. su P. L. veikė bendrininkų grupe. A. L. nurodė, jog jis paėmė tÄ striukę, jis smaugė. Viskas vyko bute, jie buvo dviese pas V. B. A. L. teigė, kad V. B. nemušė, žandikaulio nesulaužė, tik jį smaugė, o iÅ¡eidamas iÅ¡ buto, paėmė striukę. Gynėjas (duomenys neskelbtini) V. K. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų aplinkybių, kurios verčia abejoti nuosprendžio teisingumu. Nebuvo jokių galimybių nuvilkti nuo nukentėjusiojo striukę pastarojo nurodytomis aplinkybėmis.

Reikėtų atsižvelgti į tai, kad pats nukentėjusysis buvo stipriai girtas, painiojosi ir laike, ir vietoje. Gynėjas prašė tenkinti A. L. apeliacinį skundÄ . 8.4. Prokurorė K. B. nurodė, jog nuosprendis yra pagrįstas ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet visuma bylos duomenų, kurie tarpusavyje sudaro loginę įvykio sekÄ . Teismas argumentuotai pasisakė tiek dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo, juos pagrindžiančių duomenų, tiek ir dėl P. L. bei A. L. parodymų neatitikties faktinėms aplinkybėms, taip pat, kodėl liudytojų R.

S.-N., V. M. ir N. K. parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Nors P. L. kelia retorinį klausimÄ , kodėl atsakomybėn nepatraukta R. S.-N., prokurorė pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, jog ji bÅ«tų atlikusi nusikalstamus veiksmus, o tai, kad ji buvo iÅ¡gertuvių vietoje, savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Prokurorė padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantų kaltė bendrais veiksmais padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra visiÅ¡kai įrodyta, todėl prašė P. L. ir A.

L. apeliacinius skundus atmesti. Prokurorė atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , rėmėsi faktiniais sprendimo dienÄ buvusiais duomenimis, o ne prielaidomis apie galimas vėlesnes operacijas ar kitÄ gydymo eigÄ , taip pat įvertino paties nukentėjusiojo rizikingÄ elgesį ir tai, jog nebuvo duomenų apie darbingumo lygio sumažėjimÄ bÅ«tent dėl aptariamo įvykio metu patirtos traumos. Net ir apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti jokie nauji duomenys, kurie nebÅ«tų buvę įvertinti pirmosios instancijos teismo.

Nėra jokių naujų duomenų apie nukentėjusiajam teiktÄ gydymÄ , sveikatos pablogėjimÄ po nuosprendžio priėmimo, o tai rodo, kad reikalaujama žalos suma nepagrįsta objektyviais duomenimis. Vis dėlto, atsižvelgus į tai, kad žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra subjektyvus vertinimas, apeliacinės instancijos teismui esamus duomenis įvertinus kitaip, neturtinės žalos atlyginimo sumÄ bÅ«tų galima didinti iki 8 000 Eur. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 9. Nuteistojo P. L. ir jo gynėjo (duomenys neskelbtini) E. J.

Å ., nuteistojo A. L. bei nukentėjusiojo V. B. atstovo (duomenys neskelbtini) M. V. apeliaciniai skundai atmestini, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. lapkričio 25 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

10. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

11. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigÄ atlikti įrodymų tyrimÄ . Pagal teismų praktikÄ apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimÄ tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neiÅ¡samiai (pvz., neiÅ¡tyrė esminių bylos aplinkybių, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp iÅ¡tirtų įrodymų), tirti tik tuos turinčius esminės reikÅ¡mės teismo iÅ¡vadoms įrodymus, kurie yra prieÅ¡taringi ir prieÅ¡taravimų negalima paÅ¡alinti be pakartotinio tų įrodymų iÅ¡tyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-516/2011, 2K-47/2012, 2K-109/2014, 2K-240/2014). IÅ¡ apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad Å¡is teismas, iÅ¡klausęs proceso dalyvių nuomonių, nutarė įrodymų tyrimo neatlikti (t. 6, b. l. 85), laikydamas, kad apeliaciniame skunde iÅ¡keltus klausimus galima iÅ¡spręsti vertinant byloje esamus įrodymus.

12. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-165-648/2015 ir kt.).

Apeliaciniuose skunduose yra keliami įrodymų vertinimo ir P. L. kaltės dėl plėšimo iÅ¡ V. B. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį įvykdymo, A. L. paskirtos bausmės individualizavimo ir galimybės jÄ suÅ¡velninti, taip pat nukentėjusiajam V. B. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo klausimai. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas bÅ«tent ir aptars visus anksčiau paminėtus klausimus, o kadangi visi apeliaciniai skundai yra paduoti dėl vienos nusikalstamos veikos – dėl plėšimo įvykdyto prieÅ¡ V.

B., t. y. dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, dėl visų jų pasisakoma kartu. Dėl P. L. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 13. Pažymėtina, jog šioje byloje šiame proceso etape ginčo klausimas yra keliamas dėl to, ar P. L. dalyvavo nukentėjusiojo V. B. apiplėšime. Pirmosios instancijos teismas P. L. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteisė, o apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo motyvais.

Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ P. L. padarė tokiomis aplinkybėmis: 2021 m. gegužės 8 d., laikotarpiu nuo 13 val. iki 18.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, P. L. ir A. L., veikdami bendrai, (duomenys neskelbtini) kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apiplėšė V. B., t. y. V. B. ketinant iÅ¡eiti iÅ¡ buto, A. L., abiem rankomis apkabinęs jį iÅ¡ už nugaros per kaklÄ , parvertė ant sofos, taip smaugiant bei laikant V. B., prie jo priėjęs P. L. smogė jam kumščiu ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį, padarydamas muÅ¡tinę žaizdÄ kaktos srityje, dvigubÄ skeveldrinį apatinio žandikaulio lūžį kairio kaklo ir 41, 42 (deÅ¡inės pusės 1 ir 2) dantų srityse, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , bei pagrobė V.

B. priklausančiÄ 50 Eur vertės striukę su jos kiÅ¡enėje buvusiais daiktais: 20 Eur vertės pinigine, 20 Eur grynųjų pinigų, bendros 30 Eur vertės raktais, 150 Eur vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonu „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu bÅ«du P. L. ir A. L., veikdami bendrai, panaudodami fizinį smurtÄ , pagrobė V. B. priklausantį 270 Eur vertės turtÄ .

14. Pirmiausiai pažymėtina, kad nuosprendis yra baigiamasis teismo proceso aktas, kuriuo išsprendžiami nusikalstamos veikos pripažinimo įrodyta, asmens pripažinimo kaltu ir kiti baudžiamojo proceso įstatyme nurodyti klausimai. Kadangi nuosprendyje išsprendžiami itin svarbūs klausimai, jam keliami griežti formos ir turinio reikalavimai, įtvirtinantys, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2012, Nr. 2K-32-699/2016, Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K-7-174-303/2019).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ pabrėžęs teismo baigiamųjų aktų argumentavimo (motyvavimo) svarbÄ ir konstatavęs, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi bÅ«ti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi bÅ«ti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi bÅ«ti tiek argumentų, kad jų pakaktų Å¡iam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Å iame kontekste pažymėtina, kad iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiÅ¡kumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiÅ¡kia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali bÅ«ti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).

15. Reikalavimai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniui įtvirtinti BPK 304–307 straipsniuose. Pagal Å¡ias nuostatas nuosprendis turi bÅ«ti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo iÅ¡vados nuosprendyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstomi nuosekliai ir sudaryti logiÅ¡kÄ visumÄ . Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje.

Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi bÅ«ti pagrįstos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje.

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Nuosprendyje negali bÅ«ti nutylėjimų, įrodymų vertinimo spragų ir pan. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, Nr. 2K-34-303/2015).

Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ .

16. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui prieÅ¡intis, pagrobė svetimÄ turtÄ . Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iÅ¡ asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamÄ turtÄ ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimÄ turtÄ . Tačiau toks sumanymas pagrobti svetimÄ turtÄ gali kilti tiek prieÅ¡ panaudojant smurtÄ , tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, P. L. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas pagrįstai ir tinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ . Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbÅ«s tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai).

Pagal teismų praktikÄ asmens kaltė gali bÅ«ti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, Nr. 2K-343-719/2018). 16.1. Nors P. L. savo kaltę dėl plėšimo neigė visiÅ¡kai, tvirtino A. L. iÅ¡vis nepažįstantis, pirmÄ kartÄ jį matantis tik teisme (t. 5, 66–67), o A. L. savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, bet P. L. dalyvavimÄ plėšimo padaryme neigė, tvirtino jo nepažįstantis ir taip pat pirmÄ kartÄ matantis tik teisme (t. 5, b. l. 67–68), tokias jų pozicijas ir parodymus paneigia byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma, bÅ«tent iÅ¡ jų visumos analizės logiÅ¡kai iÅ¡plaukia tiek P. L., tiek A.

L. kaltę, bendrai dalyvavus jiems inkriminuojamame nusikaltime, patvirtinančios išvados. Nuteistųjų kaltė dėl plėšimo padarymo įrodyta iš esmės nuosekliais, aiškiais, logiškais ir išsamiais nukentėjusiojo V. B. parodymais (t. 5, b. l. 98–101), liudytojo (duomenys neskelbtini) J. R. parodymais (t. 5, b. l. 140–141), iš dalies ir pačių nuteistųjų bei liudytojų R. B. (t. 5, b. l. 139–140), R. K. (t. 5, b. l. 101) parodymais, iš dalies ir liudytojos R. S.-N. parodymais (t. 5, b. l. 101–102), pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptarta rašytine bylos medžiaga.

Å ie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, sudarydami vientisÄ visumÄ ir atskleisdami iÅ¡samų padarytos nusikalstamos veikos vaizdÄ , nepalikdami jokių pagrįstų abejonių dėl nuteistųjų P. L. ir A. L. kaltės. 16.2. Nors nukentėjusysis V. B. iÅ¡ pradžių policijos pareigÅ«nams nurodė, kad neprisimena įvykio aplinkybių, neprisimena, kokiame name buvo apiplėštas, kad galbÅ«t buvo apiplėštas savo gyvenamosios vietos name, tačiau vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiÅ¡kino, jog taip elgėsi, nes nenorėjo gadinti nuteistiesiems gyvenimo, nenorėjo, kad jiems bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau, pasitaręs su artimaisiais, nusprendė papasakoti visÄ tiesÄ , kÄ gerai prisimena, ir kategoriÅ¡kai tvirtino, jog buvo sumuÅ¡tas ir apiplėštas P. L. ir A.

L. (duomenys neskelbtini) name, t. y. P. L. gyvenamame bute (t. 1, b. l. 121–124; t. 2, b. l. 3, 6–7, 10–11, 14–15). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad neprisimena, kÄ sakė greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, nes jam buvo Å¡okas, į ligoninę atvykusiems policijos pareigÅ«nams sakė, jog nežino adreso, kur buvo įvykis, tik pasakė savo namo numerį – (duomenys neskelbtini), jis tuomet vis dar buvo streso bÅ«senos, jam skaudėjo (duomenys neskelbtini) ir nerÅ«pėjo, kÄ raÅ¡o policijos pareigÅ«nai.

Peržiūrėjus policijos pareigūnų „(duomenys neskelbtini)“ kamerų 2021 m. gegužės 8 d. vaizdo įrašus iš ligoninės, kur užfiksuotas policijos pareigūnų ir nukentėjusiojo V. B. bendravimas, matyti, kad nukentėjusysis iš tikrųjų nerišliai pasakoja apie įvykio aplinkybes, jaudinasi, verkia, jam sunku kalbėti ir dėl sužaloto žandikaulio (t. 1, b. l. 146–148). Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, įvertinus nukentėjusiojo parodymus visos ištirtos rašytinės bylos medžiagos kontekste, sugretinus juos su teisiamojo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymais, nesama pagrindo jais netikėti ir nesiremti, nes jie atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes. 16.3.

Savo parodymus V. B. patvirtino tiek asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas (t. 2, b. l. 84–87; t. 2, b. l. 88–91), tiek atliktų akistatų metu (t. 2, b. l. 77–78; t. 3, b. l. 180–182; t. 4, b. l. 51–53). Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nenustatė jokių duomenų, kad nukentėjusysis, tvirtindamas, jog jį sumušė bei apiplėšė P. L. ir A. L. P. L. gyvenamame bute, (duomenys neskelbtini), bÅ«tų turėjęs pagrindÄ dėl kokių nors priežasčių apkalbėti minėtus asmenis, nepagrįstai juos apkaltinti, bÅ«tų suinteresuotas nepagrįstu jų nuteisimu.

PrieÅ¡ingai, bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis nebuvo pažįstamas su nuteistaisiais, jokie asmeniniai ryÅ¡iai ir santykiai jų nesiejo, tad neturėjo motyvų melagingai juos apkalbėti. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su kritiÅ¡ku P. L. ir A. L. parodymų vertinimu, t. y. vertinimÄ parodymų kaip siekį iÅ¡vengti ar suÅ¡velninti savo baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nes jie neatitinka tarpusavyje, o taip pat prieÅ¡tarauja kitų surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, pvz., dėl nurodyto laiko, kada jie susitiko su nukentėjusiuoju ir vartojo alkoholinius gėrimus, nes nukentėjusysis negalėjo apytiksliai tuo pačiu metu bÅ«ti skirtingose vietose.

Be to, nuteistasis A. L. nurodė, kad V. B. jį parsivedė galbÅ«t į savo butÄ , tiesiog atidarė buto duris ir jį įleido, nes buto durys buvo neužrakintos, nors po įvykio policijos pareigÅ«nams nuvykus nukentėjusiojo gyvenamosios vietos adresu, jo buto durys buvo užrakintos. Tai patvirtino ir nukentėjusysis, teigdamas, kad iÅ¡ ligoninės negalėjo grįžti namo, nes buto durys buvo užrakintos, o raktai buvo pagrobti, todėl teko iÅ¡ dukros pasiimti atsarginius buto raktus. 16.4. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad, modeliuojant įvykio situacijÄ pagal A.

L. versijÄ , ji atspindi nukentėjusiojo parodymus, kad jis, prie parduotuvės sutikęs A. L. ir R. S.-N., su Å¡iais asmenimis nuėjo pas P. L., kur geriant alkoholį jis buvo užpultas pirmiau A. L. – Å¡is jį smaugė, parvertė ant sofos, bÅ«tent tokius veiksmus pripažįsta ir pats A. L., o tuomet smÅ«gius sudavė P. L. ir nuvilko striukę su joje buvusiais daiktais. Liudytojos R. S.-N. parodymus apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį padėti nuteistiesiems, nes ji, kaip nustatyta bylos medžiaga, yra P. L. (duomenys neskelbtini), palaiko su juo ryÅ¡ius, susitinka ir kartu vartoja alkoholį, be to, yra pažįstama su A.

L. Teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. M. (t. 5, b. l. 104) ir N. K. (t. 5, b. l. 102–103) parodymus pirmosios instancijos teismas irgi pagrįstai vertino kritiškai, nes jie yra P. L. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), todėl galbūt nenori atskleisti reikšmingų aplinkybių, siekdami nepabloginti savo santykių su (duomenys neskelbtini). 16.5. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas (duomenys neskelbtini) J. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini) nurodė, jog A.

L. lankosi P. L. bute, jis (J. R.) su (duomenys neskelbtini) bendravo du kartus, pirmÄ kartÄ jie bendravo atviriau, o antrÄ kartÄ jau sakė, kad nenori kiÅ¡tis (t. 5, b. l. 140). (duomenys neskelbtini) J. R. 2021 m. lapkričio 9 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog 2021 m. lapkričio 9 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pabendrauta su V. M., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jai parodžius A. L. nuotraukÄ , Å¡i nurodė, kad asmenį pažįsta, jis ateina į jų aukÅ¡to (duomenys neskelbtini), o pabendravus su buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventoju N. K., Å¡is nurodė, kad nieko policijai nepasakos, nors po įvykio nuvykus į įvykio vietÄ , Å¡is kartu su (duomenys neskelbtini) teigė, kad A.

L. palaikė ryšį su P. L., pas jį ateidavo (t. 1, b. l. 171). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesiremti savo (duomenys neskelbtini) atlikusio (duomenys neskelbtini) nurodytomis aplinkybėmis, abejoti jų patikimumu. 16.6. Atkreiptinas dėmesys, jog, nors nuteistojo P. L. gynėjas (duomenys neskelbtini) E. J. Š. apeliaciniame skunde nurodė daug neva pirmosios instancijos teismo padarytų įstatymų pažeidimų, tačiau konkrečių tai patvirtinančių aplinkybių neatskleidė ir duomenų nenurodė.

Nepagrįstas yra tvirtinimas, jog P. L. kaltė buvo įrodinėjama tik nukentėjusiojo parodymais, nes jÄ taip pat patvirtino liudytojų parodymai bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga, o visus Å¡iuos duomenis skundžiamame nuosprendyje jau buvo itin iÅ¡samiai aptaręs bei apibendrinęs pirmosios instancijos teismas, tad apygardos teismas savo procesiniame sprendime nebesikartoja. Nesutiktina su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta pozicija, kad nukentėjusiojo V. B. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s. Asmuo po apiplėšimo, o ypač po fizinio smurto prieÅ¡ jį vartojimo buvo pasimetęs, jautė stresÄ ir iÅ¡gÄ stį, todėl galėjo ne visas detales nurodyti tiksliai, painiotis dėl smulkmenų ar kitų aplinkybių, tokių kaip tikslus laikas ir konkreti vieta, tačiau ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis aiÅ¡kiai ir tiksliai nurodė fizinio smurto vartojimo prieÅ¡ jį aplinkybes, iÅ¡ jo pavogtus daiktus bei asmenis, kurie atliko Å¡iuos veiksmus, t. y. nukentėjusysis V.

B. nedvejojo ir nekeitė savo parodymų dalies, susijusios su tuo, kad nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį padarė nuteistasis P. L., bendrininkaudamas su A. L. 16.7. Apeliaciniame skunde užsimenama, kad kaltinimai turėtų bÅ«ti pareikÅ¡ti ir liudytojai R. S.-N. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prokurorė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu visiÅ¡kai teisingai nurodė, jog nėra jokių duomenų, jog R. S.-N. bÅ«tų atlikusi nusikalstamus veiksmus, o tai, kad ji buvo iÅ¡gertuvių vietoje, iÅ¡ kurios tikėtina pasiÅ¡alino dar iki fizinio smurto vartojimo prieÅ¡ nukentėjusįjį V.

B., savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, jog apeliacinio proceso ribas apibrėžia apeliaciniai skundai ir asmenims suformuluoti kaltinimai kaltinamajame akte. Kadangi nagrinėjamu atveju liudytojai R. S.-N. kaltinimai Å¡ioje byloje pareikÅ¡ti nebuvo, nesama ir pagrindo spręsti jos atsakomybės klausimÄ , bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi akivaizdu, jog nuteistojo P. L. gynėjas tik siekia sukelti nepagrįstas abejones savo ginamojo kalte, perkeldamas atsakomybę kitiems asmenims, taip bandydamas pagerinti nuteistojo padėtį ir suÅ¡velninti gresiančiÄ atsakomybę.

Dėl (duomenys neskelbtini) tvirtinimo, jog policijos pareigūnų veiksmai buvo nekvalifikuoti, būtina pažymėti, kad tokio savo teiginio gynėjas neiliustruoja konkrečiais pavyzdžiais, o vien ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, savaime neįrodo, jog buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas. Kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikšmę teisingo sprendimo priėmimui.

Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės. Taigi proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia. Dėl konkrečių atliktinų proceso veiksmų dalyviai gali pateikti savo nuomonę ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tačiau proceso dalyvių pozicija jiems nėra privaloma, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnai patys sprendžia dėl atliktinų proceso veiksmų ir jų organizavimo. 16.8.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis). Visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iÅ¡ jų nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ jų vaidmens, veiksmų pobÅ«džio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymÄ , o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tÄ patį BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2009, 2K-163-648/2015, 2K-271-303/2016).

Taigi pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, jog byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad A. L. ir P. L. veikė sutartinai, jų veiksmus jungė tyčia, jie sujungė savo pastangas ir siekė realizuoti jų bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ , tiesiogiai bendrais veiksmais dalyvavo vykdydami inkriminuoto nusikaltimo objektyviÄ jÄ pusę – abu vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį (vienas smaugė, kitas sudavė smÅ«gius į veido sritį), padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , bei pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtÄ .

Nuteistieji veikė tiesiogine tyčia: grobdami svetimÄ turtÄ plėšimo bÅ«du, jie suvokė, kad veikia prieÅ¡ turto savininko valiÄ , kad grobia turtÄ palaužę jo valiÄ , numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo.

17. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nuteisė ir paskyrė bausmę P. L. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 18 d. nutarimo, patvirtinto ikiteisminio tyrimo teisėjo, matyti, kad P. L. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir ikiteisminis tyrimas dėl R.

S.-N. sumuÅ¡imo nutrauktas (t. 1, b. l. 19–24). BK 38 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Å¡io straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas jau patvirtino, kad P. L. pagrįstai buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, tai nesama pagrindo ir svarstyti, ar pagrįstai (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, buvo atnaujintas P. L. nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl R.

S.-N. nežymaus sveikatos sutrikdymo (t. 1, b. l. 11–14). Kadangi nuteistojo P. L. gynėjo apeliaciniame skunde kitų argumentų dėl nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nenurodyta, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Dėl nuteistajam A. L. paskirtos bausmės pagrįstumo 18. Nuteistojo A. L. apeliacinio skundo argumentus, susijusius P. L. ir jo padaryta nusikalstama veika bei įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jau aptarė anksčiau, todėl nebesikartoja.

Savo apeliaciniame skunde nuteistasis A. L. iÅ¡ esmės praÅ¡o taikyti BK 64 straipsnio nuostatas ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. 18.1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę.

Pagal teismų praktikÄ bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). 18.2. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia bÅ«tinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotÄ bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-33-458/2020). BK 61 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, bei įvertinęs Å¡ių kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, paskirtos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pagal teismų praktikÄ , individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019 ir kt.). 18.3. Nagrinėjamu atveju nuteistasis savo apeliaciniame skunde praÅ¡o taikyti BK 64 straipsnio nuostatas, kurios yra skirtos bausmių bendrinimo klausimams spręsti, tačiau nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimų.

BK 64 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ arba naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , bausmes subendrina. Skirdamas subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudėti. Vis tik nagrinėjamu atveju A. L. bausmės pagrįstai buvo subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir teisingai iÅ¡aiÅ¡kino, jog, kadangi A. L. nusikalstamas veikas padarė iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. gruodžio 7 d. ir 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžių priėmimo, jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du turi bÅ«ti subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi, kuria buvo subendrintos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. gruodžio 7 d. ir 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta bausme, o subendrinus buvo paskirta galutinė bausmė.

Taigi nagrinėjamu atveju nesama jokio pagrindo A. L. taikyti BK 64 straipsnio nuostatas, nes bausmės jam buvo subendrintos tinkamai. 18.4. Apeliacinės instancijos teismas preziumuoja, jog galbÅ«t A. L. norėjo, kad jam bÅ«tų taikomos BK 641 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. BK 641 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme buvo nuspręsta bylÄ nagrinėti įprastine tvarka, t. y. nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (t. 4, b. l. 183), todėl nesama visų sÄ lygų, kad bÅ«tų galima, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, sumažinti bausmę A. L. vienu trečdaliu. Tuo tarpu BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti iÅ¡vadÄ , kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebÅ«tų teisingas.

Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumÄ , svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). 18.5. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-204-942/2015, 2K-316-788/2019 ir kt.).

Taigi tiek Å¡ios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimÄ reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik iÅ¡imtiniais atvejais. A. L. padarė vienÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ ir du baudžiamuosius nusižengimus, vienas iÅ¡ jų nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje (BK 11 straipsnio 4 dalis ir 12 straipsnis). Jo padarytos nusikalstamos veikos nukreiptos į kitų asmenų nuosavybę, sveikatÄ . BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika žala nebuvo padaryta, prekės grÄ Å¾intos į prekybÄ , BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytomis nusikalstamomis veikomis padaryta žala neatlyginta, BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu nukentėjusiajam V.

B. buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurio pasekmės jaučiamos iki Å¡iol, A. L. buvo aktyvus Å¡io nusikaltimo bendravykdis. 18.6. A. L. teistas iÅ¡ viso 12 kartų, daugiausia už analogiÅ¡ko ir panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamas veikas, BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, bÅ«damas tik 2021 m. balandžio 26 d. paleistas, atlikęs anksčiau paskirtÄ areÅ¡to bausmę už tyčinius nusikaltimus, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis) (t. 4, b. l. 22–34).

A. L. yra ne kartÄ baustas ir administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes ir už nusižengimus vieÅ¡ajai tvarkai, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jam paskirtų baudų nemoka (t. 4, b. l. 5–21), yra (duomenys neskelbtini), tačiau, bylos duomenimis, nusikalstamų veikų padarymo metu oficialiai niekur nedirbo (t. 4, b. l. 3, 4), legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturėjo. A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs BK 178 straipsnio 4 dalyje bei BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe ir nusikalto bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). 18.7. Vertindama nustatytus A. L. asmenybės pavojingumÄ charakterizuojančius duomenis kartu su minėtomis aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad jų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, jog, jam paskyrus sankcijose numatytas bausmes, bÅ«tų pažeistas teisingumo principas.

A. L. turi kriminalinę praeitį. Anksčiau skirtos bausmės savo prevencinių tikslų nepasiekė, nes A. L., neišnykus teistumui, vėl nusikalto. Jis kritiškai savo veiksmų nevertina, nededa aktyvių pastangų tam, kad gautų pajamų pragyvenimui vien tik iš legalios veiklos. Visos aptartos aplinkybės, kurios svarbios bausmės skyrimui, galėtų būti vertinamos tik kaip eilinės, įprastos, gyvenimiškos aplinkybės, bet ne išimtinės, dėl kurių baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės atėmimo dydis aiškiai prieštarautų teisingumo principui ar laisvės atėmimo bausmė turėtų būti keičiama švelnesne bausmės rūšimi.

Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. L., stengėsi užtikrinti tiek teisingumo, tiek proporcingumo principų įgyvendinimÄ , t. y. A. L. už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrė areÅ¡to bausmes (BK 49 straipsnio 3 dalis), o už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ â€“ laisvės atėmimo bausmę, bausmių dydžius nustatydamas mažesnius, nei apskaičiuoti Å¡ių bausmių vidurkiai. 18.8.

Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ . Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neiÅ¡vengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų rizikÄ ir už savo gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

Apeliacinės instancijos teismas įvertino aplinkybes, jog A. L. yra teistas ir nusikalstamas veikas padarė teistumui neiÅ¡nykus, t. y. bÅ«damas recidyvistas, yra ne kartÄ baustas administracine tvarka. Å ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir pastarosios nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o greičiau A. L. pasirinkto gyvenimo bÅ«do nuosekli pasekmė. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nuteistojo asmenybę įvertino tinkamai.

19. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, konstatuoja, kad Å¡ios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek įstatymo taikymo galimybes, tiek visas bylos aplinkybes. Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingus tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumÄ , vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. L. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį, todėl nesama pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir Å¡velninti paskirtÄ laisvės atėmimÄ .

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo A. L. apeliacinį skundÄ dėl jame iÅ¡dėstytų motyvų nėra pagrindo. Dėl nukentėjusiajam V. B. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo 20. Nukentėjusysis V. B. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 5, b. l. 18–20). IeÅ¡kinį nukentėjusysis grindė tuo, kad dėl plėšimo metu patirtų smÅ«gių jam dviejose vietose lūžo žandikaulis, jis (duomenys neskelbtini), dabar (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Po operacijos yra (duomenys neskelbtini), liko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl to sunku (duomenys neskelbtini), iki Å¡iol yra sunku (duomenys neskelbtini). Kol kas V. B. buvo padarytos (duomenys neskelbtini), jam reikalinga ir (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini). Jis vartoja (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteisė 6 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ . Nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde praÅ¡oma civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai. 20.1.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginę satisfakcijÄ , kuri apskaičiuojama labai detaliai iÅ¡analizavus visÄ nukentėjusiojo patirtÄ skriaudÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažėjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvienÄ atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiÅ¡kose situacijose reaguoja ir iÅ¡gyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiÅ¡ki sužalojimai sukelia visiÅ¡kai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiÅ¡kinius, todėl kalbėti apie precedento taikymÄ itin sudėtinga. 20.2. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į Å¡iuos reikÅ¡mingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobÅ«džio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo bÅ«dÄ , žalÄ padariusio asmens kaltę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalÄ dydį, bÅ«tina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobÅ«dį, t. y. iÅ¡siaiÅ¡kinti, į kokiÄ asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikÅ¡mė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukÅ¡tesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų bÅ«ti ginama.

Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai iÅ¡gyvenimai paprastai bÅ«na ypač stiprÅ«s bei skausmingi, tai sudaro pagrindÄ priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensacijÄ negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais. 20.3. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y. Å¡is dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Å iuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi bÅ«ti vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamÄ Ä¯takÄ . Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusysis, be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl nuteistųjų veiksmų patyrė pažeminimÄ ir dvasinį sukrėtimÄ , kitus nepatogumus, susijusius su bylos nagrinėjimu.

Dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį. 20.4. BÅ«tina pažymėti, jog nukentėjusiojo V. B. atstovas apeliaciniame skunde nenurodė visiÅ¡kai jokių naujų aplinkybių, kurių nebÅ«tų skundžiamame nuosprendyje įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios nagrinėjamu atveju sudarytų pagrindÄ priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimÄ : 20.4.1.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš byloje esančių duomenų (iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamosios dalies (t. 1, b. l. 186–187), iš su (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu pateiktų dokumentų (t. 2, b. l. 164–165)) matyti, kad ligoninėje nukentėjusiajam buvo diagnozuotas galvos sumušimas, apatinio žandikaulio lūžimas, jis buvo paguldytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės stacionaro (duomenys neskelbtini) skyrių. 2021 m. gegužės 12 d. bendrojoje nejautroje jis buvo operuotas – atlikta (duomenys neskelbtini), gegužės 13 d. išrašytas tolimesniam (duomenys neskelbtini) gydymui, nustatyta galutinė diagnozė – abipusis apatinio žandikaulio lūžis kairio kaklo ir 41–42 dantų srityse, girtumas.

Nukentėjusysis tuomet ligoninėje gulėjo (duomenys neskelbtini). Po to jis vėl buvo hospitalizuotas į (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) skyrių nuo 2021 m. gegužės 29 d. iki 2021 m. birželio 7 d., taigi tÄ kart ligoninėje iÅ¡buvo (duomenys neskelbtini). 20.4.2. Kaip matyti iÅ¡ V. B. pateikto 2021 m. rugsėjo 9 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o / siuntimo, jam buvo diagnozuotos (duomenys neskelbtini), jis buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, atlikta (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinta (duomenys neskelbtini), uždėta (duomenys neskelbtini), ji paÅ¡alinta 2021 m. rugsėjo 9 d., pacientui patarta kreiptis į gydytojÄ (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 21).

IÅ¡ 2022 m. spalio 10 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o / siuntimo matyti, kad V. B. diagnozuotos (duomenys neskelbtini), jis skundžiasi (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rėjus nustatytas (duomenys neskelbtini) (negali (duomenys neskelbtini)), konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) reikalingas (duomenys neskelbtini) gydymas (t. 5, b. l. 167). Taigi apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad dėl smurtinių nuteistųjų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , Å¡okÄ , iÅ¡gÄ stį, buvo pažemintas, patyrė ir patiria nepatogumus (duomenys neskelbtini), jaučia skausmus (duomenys neskelbtini). 20.4.3.

Nukentėjusysis buvo (duomenys neskelbtini) paguldytas į ligoninę, ten praleido iÅ¡ viso (duomenys neskelbtini), jam buvo atliktos (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis apylinkės teismui pateikė medicininius dokumentus, patvirtinančius patirto sužalojimo liekamuosius reiÅ¡kinius ir dėl to pablogėjusiÄ gyvenimo kokybę (jis negali (duomenys neskelbtini), reikalinga (duomenys neskelbtini), jam patarta kreiptis į gydytojÄ (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini)). Taigi matyti, jog apylinkės teismui buvo žinomi duomenys apie liekamuosius reiÅ¡kinius ir Å¡iuos duomenis teismas įvertino bei į juos atsižvelgė, priteisdamas V.

B. konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pažymėtina, jog nukentėjusysis V. B. ir jo atstovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių naujų dokumentų ir duomenų, kurie patvirtintų naujai atsiradusias aplinkybes ar turėtų reikÅ¡mės, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie leistų spręsti dėl konkretaus gydymo, kuris ateityje bus taikomas V. B. ir kokios susidarys finansinės iÅ¡laidos, susijusios su bÅ«simu gydymu.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog gydymo iÅ¡laidos sudaro turtinę žalÄ , jų atlyginimo neturi bÅ«ti siekiama užtikrinti, priteisiant didesnę neturtinę žalÄ . 20.4.4. Galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012, 3K-3-164-1075/2019).

Å iais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ , remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimÄ priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). BÅ«simos žalos atlyginimo priteisimas bÅ«tent sveikatos sutrikdymo atveju iÅ¡ esmės galimas, atsižvelgiant į sunkiÄ nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedÅ«rų.

Tačiau privalo bÅ«ti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedÅ«ros nukentėjusiajam yra bÅ«tinos, siekiant paÅ¡alinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrÄ Å¾inti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusiÄ padėtį. Be to, Å¡ios gydymo procedÅ«ros, kurių iÅ¡laidų atlyginimÄ praÅ¡oma iÅ¡ anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi bÅ«ti atliekamos iÅ¡ esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo bÅ«tinumÄ . Pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl bÅ«simų iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio iÅ¡laidas praÅ¡oma atlyginti, bÅ«tinumas.

Taigi ieÅ¡kovas, siekdamas, kad bÅ«tų priteistas bÅ«simų gydymo iÅ¡laidų atlyginimas, turi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti tokio bÅ«simo gydymo bÅ«tinumÄ ir su bÅ«simu gydymu susijusių iÅ¡laidų pagrįstumÄ , atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų nuostatas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). 20.4.5. Kadangi nagrinėjamu atveju nukentėjusysis V. B. nepateikė nei savo bÅ«simo gydymo plano, nei laiko, kuomet tas gydymo planas bus realizuojamas ir kokiais terminais, taip pat tikslių duomenų apie iÅ¡laidas, kurios susidarys dėl bÅ«simo gydymo, tai nesama pagrindo priteisti didesnį turtinės ar neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam.

Vis dėlto tai neatima galimybės iÅ¡ nukentėjusiojo Å¡iuos duomenis pateikti teismui vėliau ir susidariusius nuostolius dėl bÅ«simo gydymo (turtinę žalÄ ) prisiteisti civilinio proceso tvarka. 20.5. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas ne tik motyvavo, kodėl priteisia iÅ¡ nuteistųjų nustatyto dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ V. B., bet taip pat detaliai įvertino kiekvienÄ reikÅ¡mingÄ aplinkybę ir argumentavo, kokiÄ Ä¯takÄ jos turi priteisiamam žalos atlyginimo dydžiui.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į Å¡ios kategorijos bylose teismų formuojamÄ praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio. Neturtinės žalos dydis dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 1 000 Eur iki 7 000 Eur: 20.5.1. 1) 2022 m. spalio 20 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022 – buvo priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Y. L. tyčia sugriebė nukentėjusįjį R. I. už vienos rankos, o D.

O. – už kitos ir taip jėga įvedė jį į statybinį vagonėlį, ten Y. L., stipriai laikydamas abiem rankomis ir apsukdamas nukentėjusįjį apie 360 laipsnių kampu, pargriovė ant grindų ir toliau laikė už krÅ«tinės, o D. O. gulinčiam ant grindų R. I. kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į kairės pusės Å¡onÄ ir taip padarė nukentėjusiajam R. I. deÅ¡inės alkÅ«nės, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės kraujosruvas, kairės pusės VII Å¡onkaulio lūžį); 2) 2022 m. birželio 1 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-719/2022 – buvo priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (A.

Z., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia mažiausiai penkis kartus sudavė kumščiu ir įspyrė G. B. į galvÄ ir krÅ«tinę, taip padarė jam ekchimozes (poodines kraujosruvas) nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke ir deÅ¡inės akies vidiniame kampe, kairiame žaste, krÅ«tinėje, nepatikslintos kilmės žaizdas panosės srityje ir virÅ¡utinėje lÅ«poje, nosikaulių lūžius, 33 danties Å¡aknies lūžį); 3) 2019 m. lapkričio 26 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-693/2019 – buvo priteistas 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (H.

V. tyčia ne mažiau kaip vienÄ kartÄ sudavė kumščiu į veidÄ M. R. ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ , nes sulaužė kairės pusės apatinį žandikaulį); 4) 2018 m. lapkričio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-942/2018 – buvo priteistas 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas (O. N. kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajai A. G. L. į nosį, taip sukėlė jai fizinį skausmÄ ir padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, nosies kaulų lūžį su muÅ¡tine žaizda nosies nugarėlės minkÅ¡tuosiuose audiniuose) ir kt. 20.5.2.

1) Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-606/2020 – buvo priteistas 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (K. T. tyčia vienÄ kartÄ kumščiu smogė K. F. į veidÄ , po to T. A. vienÄ kartÄ smogė kumščiu ir vienÄ kartÄ spyrė K. F. į deÅ¡inės pusės žandikaulį bei K. T., laikydamas tarp alkÅ«nės suspaudęs K. F. kaklÄ , smogė du kartus kumščiu į deÅ¡inės pusės žandikaulį, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam apatinio žandikaulio deÅ¡iniosios sÄ narinės ataugos kaklo srities skeveldrinį lūžį su sÄ narinės galvos iÅ¡nirimu, deÅ¡iniojo skruostikaulio lanko skeveldrinį įspaustinį lūžį, deÅ¡inio skruosto poodinę kraujosruvÄ ir veido odos nubrozdinimus);

2) Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-225-380/2018 – buvo priteistas 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas (V. G. priėjęs iÅ¡ nugaros sudavė vienÄ kartÄ kumščiu E. A. į deÅ¡inįjį žandikaulį ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairįjį žandikaulį, taip nukentėjusiajam E. A. padarė dvigubÄ apatinio žandikaulio lūžį (kairiojo kampo ir deÅ¡inės pusės 44–45 dantų srityje)) ir kt. 20.6. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus ir jų pobÅ«dį, tokio pobÅ«džio bylose formuojamÄ teismų praktikÄ dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, nuteistųjų turtinę padėtį, atsižvelgdamas į proporcingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iÅ¡ nuteistųjų A.

L. ir P. L. civiliniam ieÅ¡kovui ir nukentėjusiajam V. B. solidariai priteistas 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra visiÅ¡kai pagrįstas. Teismo vertinimu, Å¡i suma užtikrins protingÄ balansÄ tarp kompensacijos už nukentėjusiojo patirtÄ fizinį skausmÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus ir žalÄ padariusių asmenų interesų. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog nors pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ , atsižvelgė į nukentėjusiojo V. B. neatsargų elgesį, t. y.

į aplinkybes, kad V. B. ėjo su iÅ¡ esmės jam nepažįstamais asmenimis į jam nežinomÄ vietÄ , vartojo su jais alkoholį, po to sugėrovų buvo sumuÅ¡tas ir apiplėštas, tačiau tai nelėmė reikÅ¡mingo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio sumažinimo, be to, nebuvo pripažintas nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Aptarta pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė dėl neatsargaus nukentėjusiojo elgesio tikrai nereiÅ¡kia, jog, kaip nurodoma nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde, jei vartoji alkoholį su mažai pažįstamais asmenimis, esi kaltas dėl visų galimų ir ateityje kilsiančių padarinių.

Pirmosios instancijos teismas tik norėjo pabrėžti, kad, jei asmuo pats elgiasi neatsargiai, neatidžiai, nesistengia užtikrinti savo saugumo ir nesudaro sÄ lygų, kad nepakliÅ«tų į pavojingas situacijas, kurių metu gali bÅ«ti sužalotas arba jam gali bÅ«ti sutrikdyta sveikata, tai negali vėliau tapti pagrindu ir nulemti padidinto žalos atlyginimo, nes ir pats asmuo turi jausti atsakomybę už savo poelgius ir savo veiksmais ar netinkamais pasirinkimais sau (savo sveikatai) sukeliamÄ rizikÄ . Dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme 21.

Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. vasario 23 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini), jame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 130 Eur – iš P. L. (t. 6, b. l. 79–82). Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi nuteistajam P. L. buvo nutrauktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas apeliaciniame procese, nes į 2023 m. vasario 23 d. teismo posėdį atvyko ir jame dalyvavo nuteistojo P. L. pasirinktas gynėjas (duomenys neskelbtini) E. J.

Å ., t. y. iÅ¡nyko BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 3 dalyje nurodyta aplinkybė, dėl kurios P. L. buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba (t. 6, b. l. 88). Taigi nesama pagrindo tenkinti praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ nuteistojo P. L.

22. Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. sausio 26 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus praÅ¡ymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini), jame praÅ¡oma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas – 63,33 Eur – iÅ¡ A. L. (t. 6, b. l. 73–75). 22.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje. Vertinant Å¡ių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal paduotus apeliacinius skundus, gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi A. L. buvo paskirtas gynėjas (duomenys neskelbtini) V. K. (t. 6, b. l. 70–71). 22.2. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktÄ gynėjÄ arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbÄ nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai.

Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamÄ teisinę pagalbÄ . SistemiÅ¡kai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad teisingumo interesai reikalauja bÅ«tino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybÄ bei teisė turėti advokatÄ yra absoliuti, ji negali bÅ«ti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sÄ lygomis.

IÅ¡ konstitucinės teisės į gynybÄ , taip pat ir teisės turėti advokatÄ kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti Å¡ias teises bÅ«tų reali. 22.3. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali proceso iÅ¡laidų iÅ¡ kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundÄ byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-895/2015, 2K-14-895/2015, 2K-110-699/2015 ir kt.).

Kaip jau minėta, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka buvo bÅ«tinas, dėl to buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) tarnybÄ ir tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu parinktas (duomenys neskelbtini), suteikęs A. L. antrinę teisinę pagalbÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog A. L. yra nedirbantis, įsiteisėjus nuosprendžiui, nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, taip pat turės atlyginti nukentėjusiajam V. B. padarytÄ neturtinę žalÄ ir savo nusikalstamais veiksmais padarytÄ turtinę žalÄ UAB “G.” bei (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai.

Nurodytos aplinkybės gali esmingai pasunkinti A. L. finansinę padėtį, kuri ir taip nėra lengva. Esant nurodytoms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) tarnybos prašymas priteisti iš A. L. 63,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų netenkintinas. 23. 2023 m. vasario 23 d. teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu prie bylos medžiagos buvo prijungtas 2023 m. sausio 19 d. pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, jog P. L. gynėjui (duomenys neskelbtini) E. J.

Å . sumokėjo 500 Eur už gynybÄ apeliacinės instancijos teisme (t. 6, b. l. 84). (duomenys neskelbtini) posėdžio metu prašė spręsti klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, kai asmuo iÅ¡teisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimÄ dėl asmens patirtų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip Å¡io asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kadangi P. L. nuteisimas paliekamas galioti, t. y. apeliacinės instancijos teismas jo neiÅ¡teisina, nesama pagrindo spręsti klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo P. L. ir jo gynėjo (duomenys neskelbtini) E. J. Å ., nuteistojo A. L. (A. L.) bei nukentėjusiojo V. B. atstovo (duomenys neskelbtini) M. V. apeliacinius skundus atmesti. (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo apeliacinėje instancijoje iÅ¡ nuteistojo P. L. atmesti. (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo apeliacinėje instancijoje iÅ¡ nuteistojo A.

L. atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjos Daiva Jazbutienė Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė