2020-12-16 Nr. AB-23847-3-62-3-01387-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3412-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01387-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK 2019 m. gegužės 6 d. Pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. 63-1763 (toliau – ir Pažyma) įrašyta, kad 2019 m. vasario 22 d., 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. jis buvo svarstomas Drausmės komisijos posėdyje. Visų šių svarstymų metu priimti sprendimai „nuobaudos neskirti, apsiriboti svarstymu drausminėje komisijoje“. Ši informacija taip pat nurodyta Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje, socialinio tyrimo išvadoje, kituose pareiškėją charakterizuojančiuose dokumentuose bei pateikta Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai (toliau – ir Komisija), taip pat teismui. Minėta informacija, t. y. įrašai dėl svarstymų Komisijos posėdyje, kai nebuvo skirta nuobauda, pareiškėjui sukėlė negrįžtamas tiesiogines neigiamas teisines pasekmes. 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas pareiškėjo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, protokolu Nr. 94-372 buvo balsuojama „prieš“ lygtinio paleidimo taikymą, nurodant vienintelę priežastį – „asmuo per nustatytą rekomendacijų laikotarpį tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles“. Komisija 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 95-356 nusprendė pareiškėjui netaikyti lygtinio paleidimo ir taip pat nurodė vienintelę priežastį – „paskutiniai pažeidimai fiksuoti 2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį <...>“. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. birželio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. TS-74-753/2019 atsisakė taikyti pareiškėjui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, dėl tos pačios priežasties: „keturis kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką buvo svarstytas drausminėje komisijoje, o tai reiškia, kad taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą nėra objektyvaus pagrindo“.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1504-423/2018 konstatavo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnyje Drausmės komisijos pokalbis ar apsvarstymas Drausmės komisijoje kaip nuobaudos rūšis nėra numatytas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 236 ir 245 punktuose numatyta, kad Drausmės komisija yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija ir jos sprendimas (teikimas) pataisos įstaigos direktoriui nėra privalomas, ši komisija, kaip pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija, turi teisę siūlyti skirti nuobaudą, jokių kitų įgaliojimų šiai komisijai nesuteikta. Teismas, be kita ko, konstatavo, kad nurodytos teisės normos leidžia daryti išvadą, jog Drausmės komisija, neturėdama pagrindo siūlyti skirti nuobaudą, taip pat neturi teisinio pagrindo apsiriboti pokalbiu / svarstymu, ir tokiu būdu taikyti įstatymų nereglamentuotas poveikio priemones. Faktą, kad svarstymas Drausmės komisijoje nėra nuobauda, ir dėl to pareiškėjui negali atsirasti neigiamų teisinių pasekmių, patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3132-1063/2018. Tokia iš esmės yra ir Pravieniškių PN-AK oficiali pozicija. Todėl jokiuose dokumentuose, susijusiuose su nuobaudų / paskatinimų gavimu negali būti fiksuojami tokio pobūdžio Drausmės komisijos svarstymai. Tačiau Pravieniškių PN-AK administracija pokalbius / svarstymus Drausmės komisijoje ir toliau nurodo pareiškėjo asmenybę charakterizuojančiuose dokumentuose, nors anksčiau, vykdant teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1504-423/2018, tai daroma nebuvo.

4. Pareiškėjas nurodė, jog 2019 m. gegužės 28 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK su prašymu panaikinti šiuos įrašus. Pravieniškių PN-AK 2018 m. birželio 28 d. raštu Nr. 7-1582 pateikė atsakymą, jog neprieštarauja dėl minėtų įrašų panaikinimo. Nuo tada, įgyvendinant teismo sprendimą, apsvarstymai Drausmės komisijos posėdyje ir paskirti pokalbiai nebuvo nurodomi nei socialinio tyrimo išvadose, nei Komisijos nutarimuose dėl lygtinio paleidimo (ne) taikymo. Tačiau vėliau situacija pasikeitė iš esmės: pareiškėjo asmenybę charakterizuojančiuose dokumentuose vėl atsirado svarstymai / pokalbiai Drausmės komisijoje, nors nuobaudos paskirtos nebuvo ir tai lėmė neigiamų pasekmių atsiradimą – lygtinio paleidimo instituto netaikymą. Tokie Pravieniškių PN-AK veiksmai yra neteisėti, nes kitoms institucijoms teikiama tikrovės neatitinkanti informacija, dėl to pabloginama pareiškėjo reputacija. Svarstymas Drausmės komisijoje vyksta kiekvieną kartą, kai bet kuris Pravieniškių PN-AK pareigūnas surašo tarnybinį pranešimą, prieš tai net neįvertinus tokio tarnybinio pranešimo pagrįstumo. Nepriklausomai nuo to, ar jis pagrįstas ar ne, įrašas yra padaromas pareiškėjo asmens byloje, dėl to pareiškėjas iš karto neigiamai charakterizuojamas. Dėl šių Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų pareiškėjui kilo neturtinė žala dėl jam tiesiogiai kilusių neigiamų negrįžtamų teisinių pasekmių – lygtinio paleidimo netaikymo. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą taip pat siejo su paneigtu pasitikėjimu Pravieniškių PN-AK administracija ir jos darbuotojais, paneigtu Pravieniškių PN-AK prestižu.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. protokole Nr. 94-372 yra pažymėta, jog ankstesnis pareiškėjo prašymas dėl lygtinio paleidimo buvo svarstomas 2018 m. gruodžio 13 d. ir Komisijos posėdyje buvo nutarta taikyti pareiškėjui lygtinį paleidimą, tačiau 2019 m. sausio 28 d. buvo gauta Kauno apylinkės teismo nutartis Nr. T-68-548/2019, kuria teismas atsisakė tvirtinti Komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 95-546. Pareiškėjui 2019 m. vasario 17 d. Komisijos posėdyje buvo nustatytos šios socialinės reabilitacijos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos:

1) nedaryti teisės aktų pažeidimų;

2) dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, 3) tęsti darbinę veiklą. Pareiškėjas neįvykdė Komisijos numatytų rekomendacijų, kadangi laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. keturis kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos. Pareiškėjas 32 kartus yra nusižengęs pataisos įstaigoje nustatytai tvarkai, iš jų 28 kartus baustas drausmine tvarka. Paskutiniai keturi nusižengimai, kurie yra aktualūs, užfiksuoti 2018 m. vasario 28 d., 2019 m. vasario 22 d., 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. balandžio 23 d., tačiau buvo nuspręsta nuobaudos neskirti, apsiriboti svarstymu Drausmės komisijoje.

Padaryti pažeidimai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka už baudžiamojo nusižengimo, nesunkaus ir dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymą.

Anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, todėl akivaizdu, kad nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, linkęs nusikalsti. Lygtinis paleidimas buvo netaikytas teisėtai, atsižvelgus į visas pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės atlikimo aplinkybes, jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę 3-iame sektoriuje, ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl streso, patiriamų dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, nepatogumų, pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas, nesikreipė.

Todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog pareiškėjas realiai jautė emocinę depresiją, neigiamus išgyvenimus ar dvasinę skriaudą yra nepagrįstos. Pareiškėjas neturtinės žalos padarymo fakto neįrodė, todėl jo skundas nepagrįstas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo K. B. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, pareiškėją charakterizuojančiuose dokumentuose nurodant, kad dėl 2018 m. vasario 28 d., 2019 m. vasario 22 d., 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. balandžio 23 d. pažeidimų pareiškėjui buvo neskirtos nuobaudos, apsiribojant svarstymu Drausmės komisijoje.

8. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. 63-1763 yra užfiksuoti duomenys, jog pareiškėjas 2018 m. vasario 28 d., 2019 m. vasario 22 d., 2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. padarė pažeidimus – nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos ir nevykdė administracijos reikalavimų, už kuriuos nutarta nuobaudos neskirti, apsiriboti svarstymu drausminėje komisijoje. Pravieniškių PN-AK 2019 m. gegužės 7 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 63-1761 konstatuota, jog pareiškėjas svarstytas paskutinį kartą dėl drausmės pažeidimų 2019 m. balandžio 23 d., bet nebaustas.

9. Teismas pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamų nuobaudų rūšis ir tvarką reglamentuoja BVK 142 ir 143 straipsniai. BVK 142 straipsnyje (ginčui aktuali straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 6 d.) numatytos nuobaudos rūšys, tačiau svarstymas drausminėje komisijoje kaip nuobaudos rūšis nėra numatytas. Pažeidimus padariusiems nuteistiesiems nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu, o tokios nuobaudos, kaip papeikimas arba paskyrimas be eilės budėti pataisos įstaigos patalpose ir tvarkyti teritoriją gali būti skiriamos ir žodžiu (BVK 143 str. 1 d. ir 7 d.).

10. Teismas sprendė, kad joks pataisos namų direktoriaus ar kito įgalioto pareigūno įsakymas ar nutarimas dėl minėtų pažeidimų pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 236 ir 245 punktuose numatyta, kad Drausmės komisija yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija ir jos sprendimas (teikimas) pataisos įstaigos direktoriui nėra privalomas. Drausmės komisija, kaip pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija, turi teisę siūlyti skirti nuobaudą, jokių kitų įgaliojimų šiai komisijai nesuteikta. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad Drausmės komisija būtų įgaliota šių pataisos namų direktoriaus svarstyti kitus klausimus, kaip tai numato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 240 punktas. Drausmės komisijos sprendimai neturėtų sukelti nuteistajam tiesioginių teisinių pasekmių ir nuteistojo pažeidimo padarymo (nepadarymo) faktas turėtų būti konstatuojamas pataisos įstaigos direktoriaus ar kito tam įgalioto pareigūno priimtu įsakymu ar nutarimu. Drausmės komisija, neturėdama pagrindo siūlyti pareiškėjui skirti nuobaudą, taip pat neturėjo teisinio pagrindo apsiriboti svarstymu, tokiu būdu, taikyti pareiškėjo atžvilgiu įstatymų nereglamentuotas poveikio priemones.

11. Teismas nustatė, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių PN-AK trečiajame sektoriuje 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 95-356 „Dėl lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam K. B.“ (toliau – ir Nutarimas) buvo nutarta netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Minėtas Nutarimas be kita ko motyvuojamas ir tuo, jog paskutiniai pareiškėjo pažeidimai fiksuoti 2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. Todėl teismas sprendė, kad įrašai apie tai, jog pareiškėjas buvo svarstytas Drausmės komisijoje, bet buvo neskirtos nuobaudos, sukėlė pareiškėjui tam tikras neigiamas teisines pasekmes, susijusias su jo nepagrįstai nepalankiu elgesio vertinimu, kadangi jais buvo remiamasi sprendžiant pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

12. Teismas, atsižvelgęs į BVK 5 straipsnyje įtvirtintą teisėtumo principą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį, darė išvadą, jog Pravieniškių PN-AK nepagrįstai pareiškėją charakterizuojančiuose dokumentuose (2019 m. gegužės 6 d. pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. 63-1763, Pravieniškių PN-AK 2019 m. gegužės 7 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 63-1761) įrašė duomenis, jog pareiškėjas buvo svarstytas Drausmės komisijoje, bet nebaustas. Tokie atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

13. Teismas pažymėjo, kad nors Nutarime nurodyta, jog paskutiniai pareiškėjo pažeidimai fiksuoti 2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. balandžio 23 d., iš Nutarimo turinio matyti, kad Komisija, spręsdama dėl lygtino paleidimo pareiškėjui taikymo įvertino nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, viso bausmės atlikimo laikotarpiu turėtas nuobaudas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Komisijos Nutarimas buvo priimtas atsižvelgiant į vienintelį kriterijų, t. y. fiksuotus pareiškėjo pažeidimus, už kuriuos nebuvo paskirtos nuobaudos.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. birželio 13 d. nutartimi byloje Nr. TS-74-753/2019 atmetė pareiškėjo skundą dėl Komisijos Nutarimo panaikinimo, Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-531-966/2019 buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl minėtos Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutarties. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 17 d. nutartyje be kita ko konstatavo, kad nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu (vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 32 kartus, drausminėmis nuobaudomis baustas 28 kartus, paskutinį kartą – 2014 m. vasario 28 d., pažeidimus daro sistemingai nuo 2005 metų), kartu įvertinus ankstesnius teistumus, faktą, kad anksčiau jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, bet tai nuteistojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, jis vėl nusikalto, nesuponuoja manymo, kad šiuo metu lygtinai paleistas nuteistasis tinkamai vykdys probacijos sąlygas, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Taip pat teismas pažymėjo, kad nors nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika – 40 balų – pagal OASys metodiką priskiriama žemai rizikos grupei, rizika nuo 41 balo jau laikoma vidutine, taigi pareiškėjui nustatyta tik nežymiai mažesnė, negu vidutinė, rizika. Be to, tokia pati rizika buvo nustatyta ir 2018 m. birželio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje ir tai rodo, kad nuteistasis per metus jokios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką nepadarė, nors tokią galimybę realiai turi (rizikos balą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai veiksniai) (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Teismas konstatavo, kad sprendžiant lygtinio paleidimo pareiškėjui taikymo klausimą nebuvo remiamasi vien tik aplinkybe, jog pareiškėjas buvo svarstytas Drausmės komisijoje, tačiau buvo kompleksiškai įvertintos visos pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės. Todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog nesant duomenų apie pareiškėjo svarstymą Drausmės komisijoje neskiriant nuobaudų, pareiškėjui būtų taikytas lygtinis paleidimas.

14. Teismas pažymėjo, kad vis dėlto nekyla abejonių, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė tam tikrų išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

15. Teismas pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, pareiškėją charakterizuojančiuose dokumentuose nurodant, kad dėl 2018 m. vasario 28 d., 2019 m. vasario 22 d., 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. balandžio 23 d. pažeidimų pareiškėjui buvo neskirtos nuobaudos, apsiribojant svarstymu Drausmės komisijoje, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

17. Pravieniškių PN-AK nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjui buvo sukeltos neigiamos pasekmės, nes jis į sveikatos priežiūros specialistus dėl neigiamų pasekmių, sukeltų Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo, nesikreipė. Dokumentuose buvo pateikta visa informacija apie pareiškėją, įskaitant ir paskatinimus, Komisijos Nutarime taip pat nurodyta visa informacija, charakterizuojanti pareiškėją, jo elgesį. Todėl daryti išvados, jog vien atsakovo nurodoma informacija, jog paskutiniai pažeidimai fiksuoti 2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. nulėmė Komisijos sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, negalima. Minėti pažeidimai nuobaudomis nelaikytini, tačiau charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytos tvarkos ir reikalavimų laikymąsi. Anksčiau pareiškėjui buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus.

18. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad pokalbis ir svarstymas nėra nuobaudos, bet laikomos nuteistųjų socialinės reabilitacijos priemonėmis ir taikomos tam, kad nepasikartotų padaryti pažeidimai. Už pažeidimus nuobaudos skirtos nebuvo, tačiau tai nepanaikina pažeidimo padarymo fakto. Pareiškėjas, žinodamas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, nesielgė tinkamai ir veikė priešingai, todėl turėjo numatyti iš to kilsiančias pasekmes ir leido joms sąmoningai kilti. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Pravieniškių PN-AK pažeidė pareiškėjo teises, kadangi pats pareiškėjas veikė priešingai nustatytai tvarkai.

19. Atsakovo atstovas nurodo, kad sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo pareiškėjui klausimą nebuvo remtasi vien tik aplinkybe, jog pareiškėjas buvo svarstytas Drausmės komisijoje, o buvo kompleksiškai įvertintos visos pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės. Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad nesant duomenų apie pareiškėjo svarstymą Drausmės komisijoje neskiriant nuobaudų, pareiškėjui būtų taikomas lygtinis paleidimas. Todėl teismas, iš esmės padaręs analogišką išvadą, nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos.

20. Atsakovo atstovo nuomone, nėra nustatytų Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų bei patirtos neturtinės žalos fakto bei priežastinio ryšio. Todėl nėra būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos ir pareiškėjo skundas turėjo būti atmestas. Teismas rėmėsi subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtino jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą turėjo pareiškėjas, tačiau to neįrodė. Byloje nėra jokių duomenų, kad Pravieniškių PN-AK siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

21. Pareiškėjas K. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, ir priteisti jam 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

22. Pareiškėjas laikosi pozicijos, išdėstytos skunde. Pareiškėjas teigia, kad įrašai dėl svarstymų Drausmės komisijoje sukėlė jam negrįžtamas neigiamas teisines pasekmes, nulėmė jo teisinės padėties pablogėjimą, nes esminis motyvas netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo – svarstymai Drausmės komisijoje. Ginčo dalykas nėra pareiškėjo asmenybės vertinimas. Pareiškėjas sutinka su teismo išvada, kad nesant nutarimo arba įsakymo vidaus tvarkos taisyklių ar režimo reikalavimų pažeidimas negali būti konstatuotas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 4/07-133 patvirtintuose Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės formos ir šios knygelės pildymo metodiniuose nurodymuose nėra numatyta, kad knygelėje būtų įrašomi pokalbiai Drausmės komisijoje, t. y. realiai nepaskirtos nuobaudos. Pravieniškių PN-AK neturi teisės plečiamai aiškinti BVK nuostatų ir sukurti savus ribojimus nuteistam asmeniui ir tokiu būdu bloginti pareiškėjo teisinę padėtį.

23. Pareiškėjas pažymi, kad tai, jog jis nesikreipė į psichologus savaime nereiškia, kad jis nepatyrė neigiamų išgyvenimų, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) tokios privalomos sąlygos neturtinei žalai įrodyti nenumato. Psichologė, pateikusi išvadą, kad pareiškėjas į ją nesikreipė, yra įgijusi tik bakalauro kvalifikacinį laipsnį, o teisę konsultuosi asmenis turi teisę tik psichologas, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį.

24. Pareiškėjas nurodo, kad socialinio tyrimo išvadoje nėra pateikiama visa jį charakterizuojanti informacija, nes jo asmens bylą sudaro 5 tomai ir viskas nėra perrašoma. Taigi Pravieniškių PN-AK nevykdo pareigos pateikti visą informaciją, nebuvo teikiami duomenys apie pareiškėjo skatinimą, todėl buvo siekiama pabloginti pareiškėjo reputaciją ir sukelti jam neigiamus išgyvenimus.

25. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Komisijos esminis argumentas netaikyti lygtinio paleidimo buvo būtent nurodyti pažeidimai, už kuriuos atsakomybė nebuvo taikyta. Socialinės reabilitacijos priemonės yra nustatytos BVK 137 straipsnyje, ir jame tokių kaip svarstymai ar pokalbiai Drausmės komisijoje nėra nurodyta. Nesant pataisos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimo skirti nuobaudą, pokalbiai ir svarstymai Drausmės komisijoje negali būti laikomi pažeidimu.

26. Pareiškėjo nuomone, byloje yra visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Pareiškėjas teigia iki šiol išgyvenantis neteisybę, patiria bejėgiškumo jausmą, nerimauja dėl reputacijos pablogėjimo, taigi neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų poveikis pareiškėjo teisinei padėčiai, pablogėjusiai reputacijai tęsiasi beveik metus, o neigiami išgyvenimai nesiliovė iki pat atsiliepimo surašymo, todėl negali būti vertinami kaip trumpalaikiai. Neturtinės žalos dydis pinigais neturėtų būti įrodinėjamas, o nustatytas teismo pagal byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeista jo konstitucinė teisė į laisvę, teisėtų lūkesčių principas. Pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą vertina 25 000 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje kilo ginčas dėl 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas K. B. kildino iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų 2019 m. gegužės 6 d. pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. 63-1763 ir 2019 m. gegužės 7 d. socialinio tyrimo išvadoje bei kituose jį charakterizuojančiuose dokumentuose įrašant duomenis apie svarstymą Drausmės komisijoje, nors nuobaudos jam už režimo pažeidimus skirtos nebuvo. Kadangi tokia nuobaudos rūšis BVK nenumatyta, duomenys įrašyti nepagrįstai, o dėl to pareiškėjui Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdyje bei teismų sprendimais buvo netaikytas lygtinis paleidimas.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, pareiškėją charakterizuojančiuose dokumentuose nurodant, kad dėl 2018 m. vasario 28 d., 2019 m. vasario 22 d., 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. balandžio 23 d. pažeidimų pareiškėjui buvo neskirtos nuobaudos, apsiribojant svarstymu Drausmės komisijoje. Teismas sprendė, kad Drausmės komisijos sprendimai neturėtų sukelti nuteistajam tiesioginių teisinių pasekmių ir nuteistojo pažeidimo padarymo (nepadarymo) faktas turėtų būti konstatuojamas pataisos įstaigos direktoriaus ar kito tam įgalioto pareigūno priimtu įsakymu ar nutarimu. Drausmės komisija, neturėdama pagrindo siūlyti pareiškėjui skirti nuobaudą, taip pat neturėjo teisinio pagrindo apsiriboti svarstymu, tokiu būdu, taikyti pareiškėjo atžvilgiu įstatymų nereglamentuotas poveikio priemones. Teismas sprendė, kad įrašai apie tai, jog pareiškėjas buvo svarstytas Drausmės komisijoje, bet jam buvo neskirtos nuobaudos (t. y. Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai), sukėlė pareiškėjui tam tikras neigiamas teisines pasekmes, susijusias su jo nepagrįstai nepalankiu elgesio vertinimu, kadangi jais buvo remiamasi sprendžiant pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą ir pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

29. Apeliacinį skundą padavė atsakovo atstovas, teigdamas, kad svarstymas Drausmės komisijoje laikytinas viena iš socialinės reabilitacijos priemonių, skirta užkirsti kelią ateityje daromiems pažeidimams, o nuobaudos nepaskyrimas nepanaikina pažeidimo padarymo fakto. Svarstymas Drausmės komisijoje nebuvo esminė aplinkybė, dėl kurios pareiškėjui nebuvo taikytas lygtinis paleidimas, buvo vertintos visos pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės. Atsakovo atstovas neteisėtų veiksmų neatliko. Pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos padarymo fakto, nes dėl to nesikreipė į psichologus.

30. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Pravieniškių PN-AK atliko neteisėtus veiksmus, jis dėl to patyrė neigiamų teisinių pasekmių ir prašo priteisti jam 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

31. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

32. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš, jo manymu, Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų įrašant į jį charakterizuojančius dokumentus duomenis apie tai, kad jis dėl 2019 m. vasario 22 d., 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. pažeidimų buvo svarstytas Drausmės komisijoje, tačiau jam nuobaudos nebuvo skirtos apsiribojant svarstymu.

34. Bylos duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK 2019 m. gegužės 7 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 63-1701, surašytoje dėl pareiškėjo, skiltyje Nr. 5.1 „Elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę“ nurodyta: „<...> Paskutinė nuobauda skirta 2014-09-11. Svarstytas paskutinį kartą dėl drausmės pažeidimų 2019-04-23. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi.<...>“. Pravieniškių PN-AK 2019 m. gegužės 6 d. pažymos Nr. 63-1763 „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ dalyje „Nuobaudos“ 29–30 punktuose nurodyta, kad 2018 m. vasario 28 d., 2019 m. vasario 22 d., 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. balandžio 23 d. Pravieniškių PN-AK užfiksuoti poelgiai – įstaigos administracijos reikalavimų nesilaikymas, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas, pažymos skiltyje „Nuobauda / Paskatinimas“ ties šiais poelgiais nurodyta: „nuobaudos neskirti, apsiriboti svarstymu drausminėje komisijoje“.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš šių duomenų akivaizdžiai matyti, kad minėtuose dokumentuose užfiksuotas faktas apie tai, kad pareiškėjas dėl galbūt padarytų bausmės režimo atlikimo reikalavimų pažeidimų buvo svarstytas Drausmės komisijoje, tačiau nuobaudos jam nebuvo paskirtos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 240 punktas numatė, kad kai reikia pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimo, ši privalo svarstyti klausimą dėl BVK 142 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuobaudų nuteistiesiems paskyrimo. Apie būtinybę pataisos įstaigos Drausmės komisijai svarstyti kitus klausimus sprendžia pataisos įstaigos direktorius. Nagrinėjamu atveju Drausmės komisija, kaip numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, svarstė klausimus dėl galbūt padarytų pareiškėjo pažeidimų, tačiau nutarė nesiūlyti skirti nuobaudų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad komisija viršijo nustatytos kompetencijos ribas. Drausmės komisija, neatlikusi svarstymo dėl galbūt padaryto laisvės atėmimo bausmės režimo pažeidimo, negalėtų priimti sprendimo siūlyti pataisos įstaigos direktoriui skirti nuteistajam nuobaudą ar ne. Tai, kad Pravieniškių PN-AK aptariamuose dokumentuose nurodė faktines aplinkybes, atsitikusias su pareiškėju jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, kurių pareiškėjas iš esmės neginčija, nesudaro pagrindo teigti, kad Pravieniškių PN-AK ar joje veikianti Drausmės komisija atliko neteisėtus veiksmus.

36. Dėl neturtinės žalos padarymo fakto pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nebuvo netaikytas ne išimtinai dėl 2019 m. gegužės 7 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 63-1701 ir 2019 m. gegužės 6 d. pažymoje Nr. 63-1763 nurodytų duomenų apie jo svarstymą Drausmės komisijoje, kai nuobaudos jam nebuvo paskirtos. Matyti, kad Komisija, spręsdama dėl lygtino paleidimo pareiškėjui taikymo, įvertino nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, viso bausmės atlikimo laikotarpiu turėtas nuobaudas, buvo įvertinta nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina ir tai, kad Komisijos Nutarimo teisėtumas buvo patikrintas pareiškėjui jį apskundus Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams ir Nutarimas paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-531-966/2019. Pareiškėjas dėl psichologinių išgyvenimų dėl netaikyto lygtinio paleidimo į pataisos įstaigos sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė. Taigi spręstina, kad pareiškėjas neįrodė ir neturtinės žalos padarymo jam fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais.

37. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 2 ir 4 dalimis, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip reikalavimų ar atsikirtimų į juos pagrindais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo jam fakto. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad psichologė, išdavusi 2019 m. rugpjūčio 7 d. pažymą Nr. 73(3)-206, patvirtinančią, kad pareiškėjas į Resocializacijos skyriaus psichologus nesikreipė, neturi reikiamo išsilavinimo, nesudaro pagrindo netikėti pažymoje nurodytais faktiniais duomenimis. Neabejotina, kad pareiškėjas galėjo patirti nemalonių išgyvenimų dėl to, kad jo prašymas taikyti lygtinį paleidimą nebuvo patenkintas, tačiau šiuo atveju negalima teigti, kad pareiškėjui kilę neigiami išgyvenimai priežastiniu ryšiu susiję su Pravieniškių PN-AK veiksmais, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinę žalą.

38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesant būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos: valstybės institucijų ar jų pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio, nėra pagrindo spręsti dėl civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.271 straipsnį.

39. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, ir priteisti jam 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nepateikė apeliacinio skundo, o tai reiškia, kad apeliacine tvarka byla nagrinėjama pagal atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Todėl minėtas pareiškėjo prašymas negali būti nagrinėjamas ir tenkinamas.

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, jį iš dalies tenkinęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ir vertino įrodymus byloje, o skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo K. B. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė