5a29e2fb-a9c8-447f-adbd-2b5f68cf7015 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2035-394/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00784-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 12 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai MorkÅ«nienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. B.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas P. B. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (1 t., 2-20 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2013-09-07 iki 2014-12-05, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų – kamerose drėgna, tamsu, neveikia ventiliacija, nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apÅ¡vietimas ir tinkama temperatÅ«ra, kameros neremontuojamos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai atsilupę.

Nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) reabilitacijos programų įgyvendinimas, užimtumas, nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, kiemeliai neatitiko higienos normų, nebuvo periodiÅ¡kai valomi. Nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, iÅ¡duodavo tik vienÄ paklodę ir užvalkaliukÄ pagalvei, negaudavo užvalkalo užklotui ir rankÅ¡luosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nebuvo sudarytos sÄ lygos rÅ«bų skalbimui, gaudavo nepakankamai tualetinio popieriaus.

Kamerose netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas tik 1,35 m sienele, nebuvo unitazo, veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, nebuvo karÅ¡to vandens. Nebuvo sudaryta galimybė praustis po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, duÅ¡o patalpos neatitinka higienos normos reikalavimų. Kamerose pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos ir dezinfekcijos. Maistas nebuvo kaloringas ir skanus, energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų, maistas paduodamas į kamerÄ pro duris ir nebuvo sveriamas, todėl dažnai neatitiko nustatyto kiekio, nebuvo užtikrinama maisto kokybė, kol padalindavo maistÄ , jis atÅ¡aldavo, nebuvo skiriamas maistas pervežant į teismÄ ir areÅ¡tinę.

Nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai, ilgÄ laikÄ buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis. Netinkamos laikymo sÄ lygos suteikė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus, nuketėjo orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai.PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai, nurodė, kad dalyvauti posėdyje nepageidauja (2 t., 25-26 b. l.).Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai – teismo Å¡aukimu (2 t., 27 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (1 t., 185-199 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2016-04-04 pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas įstaigoje nuo 2013-08-12 iki 2014-12-01 skirtingose kamerose su dar 1-9 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 1,85 iki 11,3 kv. m. Å iaulių tardymo izoliatoriuje kasdieniai vardiniai kamerose kalinamų suimtųjų (nuteistųjų) sÄ raÅ¡ai nedaromi, todėl pateikti tikslius kamerose laikomų kartu su pareiÅ¡kėju asmenų sÄ raÅ¡us nėra galimybės. Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, yra nuolat perpildyta, Å iaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.

Atsakovas dėl kamerų atitikimo higienos reikalavimams nurodė, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių TI metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius, kuris yra numatytas teisės aktuose. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymus, po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ .

Kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te yra iÅ¡skirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Atsakovas nurodė, kad ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį bÅ«tina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymÄ (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui.

Atsakovas nurodė, kad kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų, ir pan. VisiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .

Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus bei langai yra skaidraus stiklo ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (t.y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ ).

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.Atsakovas nurodė, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukščio, praėjimas atitvertas durimis arba užuolaida. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Visuomenės sveikatos centras ne vienÄ kartÄ pasisakė, kad apÅ¡vietimo užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡is reikalavimas Å iaulių tardymo izoliatoriui nėra taikomas.Atsakovas nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali bÅ«ti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė virÅ¡utinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Kamerose įrengti elektros instaliacijos kiÅ¡tukiniai lizdai pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų.Dėl Å¡ilto vandens kamerose atsakovas nurodė, kad laisvės atėmimo vietos kameros tipo patalpos sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, karÅ¡to vandens tiekimo sistema turi bÅ«ti įrengta sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje Å¡varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje.

Jokie teisė aktai nereglamentuoja džiovyklų įrengimo gyvenamosiose kamerose dėl pačių kalinamųjų saugumo. Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus bibliotekoje 2014-12-31 duomenimis buvo 14 768 knygos, iÅ¡ kurių 10 318 – grožinės literatÅ«ros. Taip pat kiekvienais metais stengiamasi įsigyti kuo daugiau naujų knygų – 2014 m. tokių buvo 177. Taip pat knygų gaunama paramos ar labdaros bÅ«du. KiekvienÄ dienÄ laikomi suimtieji ir nuteistieji turi galimybę pasinaudoti bibliotekos paslaugomis.

Pažymi, jog neturi duomenų apie pareiÅ¡kėjo kreipimosi dėl knygų į bibliotekÄ . Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėjo, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ .

PareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl teisės į sportÄ nepagrįsti. Atsakovas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu vyko nemažai renginių, galimybės juose dalyvauti yra sudarytos kiekvienam kalinamajam. Pažymėjo, kad organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ir iÅ¡reiÅ¡kia norÄ jose dalyvauti. Be to, atsakovas, pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys.

PareiÅ¡kėjas savo skunde dėsto bendrus nusiskundimus, neįvardindamas konkrečiai, kada nebuvo suteikta teisė į sportÄ ir t.t.Atsakovas nurodo, kad reikalavimai įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomi tik naujai statomiems ar rekonstruojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Nei Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Todėl pareiškėjo argumentai, jog per mažai ploto ir per trumpa pasivaikščiojimo trukmė, neturi jokio teisinio pagrindo. Dėl patalynės atsakovas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos UN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20].

Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymÄ Nr. 1 R-139 „ Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. 4 patvirtintos normos pastaba nurodo, jog vietoj dviejų paklodžių gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užvalkalas antklodei.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja. Asmenys įstaigoje aprÅ«pinami patalyne pagal jų poreikius, įstaigoje iÅ¡duodama patalynė yra nuolat skalbiama ir dezinfekuojama pagal teisės aktų reikalavimus, susidėvėjusi patalynė pakeičiama nauja. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl patalynės yra abstraktÅ«s ir neįrodyti, todėl negali bÅ«ti laikomi pagrįstais, be to, jiems nėra teisinio pagrindo.Dėl sÄ lygų asmens higienai atsakovas parodė, kad suimtųjų patalynės ir apatinių rÅ«bų skalbimo dažnumas reglamentuotas teisės aktuose.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 67 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Skalbimo organizavimÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje reglamentuoja 2012 m. spalio 31d.

įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡as, kurio 4 punktas numato, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai (suimtiesiems (nuteistiesiems), iÅ¡duodama patalynė ir rankÅ¡luosčiai bei darbo rÅ«bai) skalbiami ne dažniau kaip kartÄ per savaitę. Patalynės skalbimas įstaigoje vykdomas nepažeidžiant galiojančių nuostatų ir užtikrinant jų Å¡varÄ .

Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skalbtis ir džiovintis rÅ«bus jų gyvenamosiose kamerose. Kalinamųjų apatiniai drabužiai ir asmeninė patalynė iki 2012 m. buvo skalbiama nemokamai, o nuo 2012 m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos ir virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančias lėšas.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos virÅ¡utinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant galiojančias teisės normas matyti, kad sÄ lygos skalbtis laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose sudarytos ir įstaiga neveikė iÅ¡imtinai neigiamai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ . Atsakovas nurodo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalį kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, taip pat suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios higienos normas.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. LR teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Å iaulių TI pareigÅ«nai negali bÅ«ti atsakingi už tai, kad savo darbe vadovaujasi teisės aktais bei nustatytomis normomis, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl per mažo higienos priemonių kiekio negali bÅ«ti pripažintos pateisinamomis.Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos: Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Atsakovas negali pateikti duomenų, kada pareiÅ¡kėjas naudojosi tokia teise, nes nėra registruojami tokie duomenys. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad teisė nusiprausti kartÄ per savaitę duÅ¡e jam buvo suteikta, higienos normos 68 punkte nenustatyta naudojimosi duÅ¡u trukmė, tai, kad prausimuisi buvo skiriama 15 minučių, nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių ir teisėtų interesų.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI asmenys buvo maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintus valgiaraščius. Nei valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nei Šiaulių visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu pažeidimų nenustatė. Konvojuojami asmenys prieš išvykstant iš Šiaulių TI esant galimybei yra pamaitinami arba išduodamas sauso maisto davinys.

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ Å iaulių TI į Å iaulių rajono apylinkės teismÄ ar Å iaulių PK areÅ¡tinę nebuvo vežamas, todėl jo pretenzijos dėl maitinimo nepagrįstos. Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl ilgalaikių pasimatymų draudimo Å iaulių TI neturi teisinio pagrindo, nes dėl įstaigos specifikos ilgalaikiai pasimatymai neteikiami.Atsakovas nurodo, kad Higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (14 p.). Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančiųjų asmenų. Nuo 2010 m. Å iaulių tardymo izoliatoriuje taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykę asmenys jų pageidavimu paskiriami į dviejų tipų kameras – rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų, pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai atvykusios asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia nuteistojo (suimtojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ klausimÄ .

Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis pareiÅ¡kėjas įstaigai nebuvo pateikęs, 2013-08-12 pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo sutiko bÅ«ti kalinamas su rÅ«kančiais asmenimis.PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo P. B. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2013-09-07 iki 2014-12-05, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir kitų teisės aktų reikalavimų.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančios 2016-04-04 pažymos Nr. 60/09-12705 (1 t., 37-46 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas P. B.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2013-08-12 iki 2014-12-01, viso 380 dienų, kamerose Nr. 6, 43, 42, 20, 52, 31, 32, 10, 12, 103, 65, 39 ir 96, su dar 1-9 asmenimis ir jam teko nuo 1,85 iki 11,3 kv. m. 71 dienÄ pareiÅ¡kėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, net 280 dienų pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko mažiau, negu 3,6 kv. m., o 29 dienas pareiÅ¡kėjui tenkantis kamerų plotas tik iÅ¡ dalies atitiko reikalavimus, tačiau iÅ¡ pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kiek laiko pareiÅ¡kėjas tas dienas buvo laikomas tose kamerose užtikrinant jam minimaliÄ ploto normÄ , nėra galimybės, atsakovas pateikė tik duomenis apie kameroje buvusių asmenų skaičių 7.30 val. ryte ir 19.30 val. vakare, todėl 2016-04-04 pažymos turinys vertintinas pareiÅ¡kėjo naudai (LVAT 2014-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1469/2014) ir konstatuotina, jog laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiÅ¡kėjas 309 dienas (280 + 29) buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus kameros plotui.

Ä®vertinęs tai, kad kameros buvo užstatytos suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis, dalį kameros ploto užėmė sanitarinis mazgas (1 t., 49-52, 92-96 b. l.), teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas tam tikrÄ laikotarpį buvo itin mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo ženkliai pažeista. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes laikytina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, o Å iaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.IÅ¡ atsakovo atstovo į bylÄ pateiktų Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras, 2014 m. lapkričio 13 d. patikrinimo metu patikrino ir kamerÄ Nr. 10, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2014-03-06 iki 2014-03-08.

Patikrinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01), surašytas 2014-11-24 patikrinimo aktas Nr. EP-523 (1 t., 154-158 b. l.), iš kurio matosi, kad kameroje Nr. 10 išmatuota oro temperatūra buvo nuo 16,3 iki 17,4 °C, nes buvo laikomi atidaryti langai, santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, dirbtinė apšvieta 278 lx, pelėsio nėra, grindys išklotos plytelėmis, sienos ir lubos išdažytos, tualetai nuo kameros atitverti pertvara.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameros, kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų – kamerose drėgna, tamsu, neveikia ventiliacija, nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas ir tinkama temperatūra, kameros neremontuojamos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai atsilupę. Tuo tarpu atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl kamerų, kuriose jis buvo laikomas, būklės, nors pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų (drėgna, Å¡alta, netinkamas apÅ¡vietimas, reikalingas remontas), o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus (LVAT 2016-02-02 nutartis byloje Nr. A-227-858/2016).PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir dėl pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės bei pasivaikščiojimo trukmės, sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo, karÅ¡to vandens kamerose nebuvimo, naudojimosi duÅ¡u, nesudarytų sÄ lygų skalbti drabužius, tarakonų ir graužikų, kitų parazitų kamerose buvimo, patalynės kiekio ir bÅ«klės, higienos priemonių trÅ«kumo, maisto energetinės vertės ir maitinimo organizavimo, netinkamai organizuoto užimtumo, pavojaus mygtuko kamerose nebuvimo, nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų, laikymo su rÅ«kančiais asmenimis.LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, pasivaikščiojimo kiemų plotas nereglamentuotas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 18.4 punkte nurodyta, kad teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu yra nustatęs vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore kasdien trukmę (1 t. 90 b. l.), Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, bendras jų plotas 422,35 kv. m, pasivaikščiojimo kiemelių dydis skirtingas (nuo 17,31 iki 23,43 kv. m), pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji) (1 t., 49-52 b. l.).

Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2013 m. birželio 26 d., 2014 m. birželio 11 d., 2014 m. rugsėjo 25 d. patikrinimų metu (1 t., 105-112, 123-126, 144-147 b. l.) nustatė, kad Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti ant pastato stogo, jų yra 21, valomi periodiškai, drėkinami pagal poreikį, kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, sergantiems tuberkulioze skirtas atskiras pasivaikščiojimo kiemelis, kuris dezinfekuojamas po kiekvieno suimtųjų, sergančių TBC, apsilankymo; pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi, yra šiukšliadėžės, juose neužuodžiamas nemalonus kvapas.

PareiÅ¡kėjas pats skunde nurodo, kad turėjo galimybę vienÄ valandÄ per dienÄ pasivaikščioti gryname ore, jo pretenzijos dėl pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės paneigtos Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų iÅ¡vadomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas - atskirtas tik 1,35 m sienele, nebuvo unitazo, veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, nebuvo karÅ¡to vandens.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). 2009 m. liepos 10 d.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2016-04-07 pažymoje Nr. 62/08-242 nurodoma, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamose patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma danga, sanitarinio mazgo plotas kiekvienoje gyvenamoje patalpoje yra skirtingas, unitazų nėra įrengta, yra tik sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, tačiau šiuo metu jau pradėta įrenginėti unitazus (klozetus) kai kuriose gyvenamosiose kamerose, šilto vandens tiekimo sistemos įrengimo jokie teisės aktai nenumato (1 t., 49-52 b. l.).

Taigi pats atsakovas pripažįsta, jog Å iaulių TI kamerų sanitariniuose mazguose unitazai pareiÅ¡kėjo laikymo metu nebuvo įrengti, iÅ¡ atsakovo pateikto Å iaulių TI patalpų aprÅ«pinimo baldais ir inventoriumi sÄ raÅ¡o (1 t. 92-96 b. l.) matosi, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo tik stalai, lovos, taburetės arba suoliukai ir sieninės lentynos maistui, jokių duomenų apie sanitarinių mazgų aprÅ«pinimÄ veidrodžiais ir tualeto reikmenų spintelėmis (lentynėlėmis) byloje nėra, taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad sanitariniai mazgai kamerose buvo tinkamai izoliuoti nuo likusio kameros ploto durimis ar užuolaida, todėl darytina iÅ¡vada, kad sanitariniai mazgai Å iaulių TI kamerose pareiÅ¡kėjo laikymo jose laikotarpiais neatitiko higienos normos HN 76:2010 reikalavimų.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad kamerose nebuvo karÅ¡to vandens.

Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Higienos normos 27 p. numatė, kad karšto ir šalto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpose.

Taigi, Å¡ilto vandens tiekimas į kameras nebuvo reglamentuotas, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl karÅ¡to vandens nebuvimo kamerose nepagrįstos.PareiÅ¡kėjo skunde taip pat nurodoma, kad Å iaulių TI nebuvo sudarytos sÄ lygos rÅ«bų skalbimui. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p. nurodyta, jog ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintame Å iaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡e bei 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintame Å iaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡e (1 t., 97-104 b. l.) nustatyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Å iaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartÄ per savaitę pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafikÄ ; virÅ¡utinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus, virÅ¡utiniai skalbiniai skalbti priimami kartÄ per mėnesį pagal surinkimo grafikÄ .

Pažymėtina, jog aukščiau paminėtose teisės normose nėra įsakmiai nurodyta, kad asmenų drabužiai turi bÅ«ti skalbiami nemokamai, laisvės atėmimo vietos turi tik pareigÄ sudaryti galimybę kalintiems asmenims iÅ¡siskalbti savo drabužius. Nesant imperatyvaus nurodymo tai daryti nemokamai, spręstina, kad Å TI administracija, nustatydama atitinkamÄ virÅ¡utinių drabužių skalbimo tvarkÄ , teisės normų nepažeidė. Byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi į įstaigos administracijÄ , kad Å iaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad kamerose pilna tarakonų, graužikų, kitų parazitų, kurių Å iaulių TI administracija nenaikina.

Ūkio skyriaus pažymoje Nr. 62/08-242 (1 t. 49-52 b. l.) nurodyta, kad įstaigos kamerose graužikų naikinimui naudojamos lipnios juostelės, o pagal suimtųjų praÅ¡ymus deratizacija papildomai atliekama cheminiu bÅ«du; deratizacija apgyvendinimo kamerose vykdoma priemone „Bromad“, o teritorijoje – „Broditop“ pasta, deratizacija pagal planÄ atliekama kartÄ per mėnesį. IÅ¡ byloje esančių Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (1 t., 105-111, 148-153, 154-158, 169-176 b. l.) taip pat matyti, kad įstaigos patalpose ir teritorijoje reguliariai vykdoma deratizacija ir dezinsekcija.

Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius, kad įstaigos administracija nesiima priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad jis kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ dėl papildomos deratizacijos jo laikymo kamerose atlikimo ir buvo atsisakyta tai padaryti, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių TI pareigÅ«nų neveikimÄ .PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Higienos normos 4.20 punktas nukreipia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymÄ Nr. IR-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Normos 4 pastaba nurodo, jog vietoj dviejų paklodžių gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užvalkalas antklodei. Taip pat pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja, atsižvelgiant į tai, asmenys įstaigoje aprÅ«pinami patalyne pagal jų poreikius. Ūkio skyriaus pažymoje Nr. 62/08-242 (1 t., 49-52 b. l.) nurodyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje patalynė perkama periodiÅ¡kai atsižvelgiant į įstaigos poreikį; naudojamas minkÅ¡tas inventorius (čiužiniai, antklodės ir pagalvės) yra dezinfekuojamas, po dezinfekavimo inventorius atiduodamas tiesiai į daiktų sandėlį; daiktų sandėlyje Å¡varių ir neÅ¡varių skalbinių srautai nesusikerta; lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiÅ«rimi įvertinami ir, jei reikia, nuraÅ¡omi kartÄ per mėnesį; patalynė ir rankÅ¡luosčiai keičiami ir apie keitimÄ yra pažymima; pagal atžymas ji iÅ¡duodama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , pasinaudojus duÅ¡u, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, atžymint tai AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos kortelėje, atitinkamoje grafoje nurodant iÅ¡duotų vienetų skaičių, po kiekvienu įraÅ¡u suimtieji ar nuteistieji pasiraÅ¡o; iÅ¡duodant patalynę ir rankÅ¡luosčius kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti iÅ¡duodamÄ patalynę bei inventorių; sanitarinėje Å¡varykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros; kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkÅ¡to inventoriaus (čiužinių, antklodžių ir pagalvių); dezinfekuojama po 50 min. 110° C.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos taip pat matosi, kad pareiÅ¡kėjas buvimo Å iaulių TI laikotarpiais patalyne ir rankÅ¡luosčiais buvo aprÅ«pinamas tinkamai (1 t., 60-61 b. l.). Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu nustatyta, kad minkÅ¡to inventoriaus nukenksminimui sÄ lygos yra, veikia dvi dezinfekavimo kameros, dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡to inventoriaus registracijos žurnalas vedamas, daiktų sandėlyje laikomas minkÅ¡tas inventorius tikrinimo metu buvo Å¡varus, nesuplyšęs, kas mėnesį nustatyta tvarka vertinama minkÅ¡tojo inventoriaus kokybė, netinkamas naudoti inventorius nuraÅ¡omas; dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės, lovos skalbiniai iÅ¡duodami atvykus, keičiami pagal poreikį, kartÄ per savaitę sudaroma galimybė keisti lovos skalbinius arba atiduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rÅ«bus (1 t., 105-112, 123-126, 159-161 b. l.).

Byloje nėra duomenų, jog dėl patalynės dezinfekavimo, jos bÅ«klės pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių TI administracijÄ , skundęsis dėl to, ar kad bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ naudotis savo patalyne, todėl Å¡i skundo dalis dėl žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nebuvo sudaryta galimybė praustis po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, duÅ¡o patalpos neatitinka higienos normos reikalavimų. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 68 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. IÅ¡ byloje esančios 2016-04-07 Å iaulių TI Ūkio skyriaus pažymos matosi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, kabyklos rÅ«bams, dubenys, kiekvienÄ kartÄ einant praustis duÅ¡e bėga karÅ¡tas vanduo, kurio temperatÅ«ros reguliuoti individualiai kiekvienam asmeniui nėra galimybės, nes patalpose įrengti tik duÅ¡o rageliai; tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurio metu atliekama patalpos dezinfekcija (1 t., 49-52 b. l.). 2013 m. birželio 26 d.

Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. EP-224 (1 t., 105-112 b. l.) nurodyta, kad prausimosi-Å¡varinimo patalpose yra 2 duÅ¡inės su 8 duÅ¡o rageliais, patalpose pelėsių nėra, daugkartinio naudojimosi prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) nenaudojami, kiekvienas asmuo naudojasi individualiomis plauÅ¡inėmis, rankÅ¡luosčiu, muilu, tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurio metu atliekama patalpos dezinfekcija. Taigi visuomenės sveikatos centras higienos normos pažeidimų duÅ¡o patalpose nenustatė, pareiÅ¡kėjas pats patvirtina, kad kartÄ per savaitę jam buvo sudaryta galimybė iÅ¡simaudyti duÅ¡e, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å iaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimÄ si po Å¡iltu duÅ¡u.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nebuvo tinkamai organizuojamas suimtųjų (nuteistųjų) užimtumas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos, užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ , organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ir iÅ¡reiÅ¡kia norÄ jose dalyvauti.

Å iaulių TI direktorius 2011-03-31 įsakymu Nr. 1/01-88 yra patvirtinęs Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programÄ (1 t., 85-89 b. l.), kurioje nurodyta, kad suimtųjų socialinis ir teisinis Å¡vietimas sprendžiamas intelektinio ugdymo, suimtųjų saviÅ¡vietos bÅ«du, suimtųjų užimtumui periodiÅ¡kai organizuojami kryžiažodžių sprendimo, loginio mÄ stymo konkursai, teminės viktorinos, Å iaulių TI veikia biblioteka, kurioje užsakomi pagrindiniai dienraščiai ir savaitraščiai, suimtieji gali naudotis artimųjų perduotais televizoriais, radijo imtuvais ir pan., Å iaulių TI atliekamos religinės apeigos, didelę suimtųjų laisvalaikio praleidimo dalį sudaro individuali kÅ«rybinė veikla, vykdomi suimtųjų kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai.

IÅ¡ byloje esančių dokumentų (1 t., 54-58 b. l.) matosi, kad P. B. buvimo Å iaulių TI laikotarpiu lankėsi pas stačiatikių Å¡ventikÄ , buvo vedamas į treniruoklių salę, dalyvavo tritaÅ¡kių ir baudų mėtymo varžybose. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Å iaulių TI buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į užimtumÄ .PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad kamerose nebuvo iÅ¡kvietimo mygtuko.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau taisyklių 2 p. numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsakovo pateiktoje pažymoje Nr. 60/09-13691 (1 t., 47 b. l.) nurodyta, kad pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko nebuvimo nepagrįstos.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo pakankamai iÅ¡duodama tualetinio popieriaus. Nuteistųjų ir suimtųjų aprÅ«pinimÄ asmens higienos priemonėmis reglamentuoja LR teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (keista 2009-03-19 įsakymu Nr. 1R-79), pagal kurias suimtieji ir nuteistieji turi bÅ«ti aprÅ«pinami ir tualetiniu popieriumi (1 rulonas 1 mėn.).

IÅ¡ byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiÅ¡kėjui P. B. 2013-08-12 buvo užvesta AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninė sÄ skaita Nr. 2519 (1 t., 60-61 b. l.), kurioje buvo daromi įraÅ¡ai apie jo aprÅ«pinimÄ patalyne, indais ir asmens higienos priemonėmis nuo 2013-08-12 iki 2014-12-01, ir iÅ¡ kurios matosi, kad per 14 pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių TI mėnesių tualetiniu popieriumi jis buvo aprÅ«pintas 9 kartus po 1 vnt. Kadangi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas įsakmiai numatė, kad suimtieji (nuteistieji) turi bÅ«ti aprÅ«pinami asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas, t.y. kas mėnesį, asmens praÅ¡ymo nebuvimas negali bÅ«ti kliÅ«tis joms iÅ¡duoti.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Å iaulių TI veikė pažeisdama nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , kadangi pareiÅ¡kėjui per 14 jo buvimo Å iaulių TI mėnesių tualetinio popieriaus iÅ¡davė tik devynis kartus. Taigi nurodytu aspektu egzistuoja pagrindas pripažinti atsakovo neteisėtų veiksmų buvimÄ (CK 6.271 str.). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo užtikrinami ilgalaikiai pasimatymai. Pagal LR Bausmių vykdymo kodekso 98 str. 4 d. nuteistiesiems, paliktiems atlikti Å«kio darbus kardomojo kalinimo vietose, kuriuose nėra galimybės suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 65 p. įtvirtinta, kad pasimatymai tardymo izoliatoriuose vyksta be fizinio kontakto. Å is teisinis reglamentavimas rodo, kad ilgalaikių pasimatymų suteikimas tardymo izoliatoriuose nėra numatytas ir jų suteikti Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos teisės aktai neįpareigoja.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis. Pažymėtina, kad nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nenumato, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų, taigi toks skirstymas į kameras Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse neįtvirtintas.

Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos Nr. HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, 14 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Atsakovas nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatas, asmenys jų raÅ¡tiÅ¡ku pareiÅ¡kimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų, Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius (asmuo raÅ¡tu nurodo, jei pageidauja bÅ«ti paskirtas į rÅ«kančiųjų kamerÄ ) ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ .

Pakitus suimtojo (nuteistojo) įpročiams, jis raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu administracijai perkeliamas į rÅ«kančiųjų/nerÅ«kančiųjų gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Å iaulių visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu nustatė, kad Å iaulių TI rÅ«kantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerÅ«kančiųjų (suimtieji pildo praÅ¡ymus) (1 t., 105-112, 123-126 b. l.). IÅ¡ byloje esančių dokumentų matosi, kad 2013-08-12 pareiÅ¡kėjas užpildė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog yra rÅ«kantis ir sutinka bÅ«ti laikomas kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis (1 t., 59 b. l.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo yra pasisakęs, jog tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad jo kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kančiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėto veikimo ar neveikimo dėl to, kad pareiÅ¡kėjo buvimo kamerose buvo rÅ«koma, nenustatyta.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad maistas Å iaulių TI nebuvo kaloringas ir skanus, energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, maistas paduodamas į kamerÄ pro duris ir nesveriamas, todėl dažnai neatitiko nustatyto kiekio, nebuvo užtikrinama maisto kokybė, kol padalindavo maistÄ , jis atÅ¡aldavo, nebuvo skiriamas maistas pervežant į teismÄ ir areÅ¡tinę.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parÄ , riebalų – 72 g, baltymų – 72 g, angliavandenių 334 g.

Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles ir 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius: ValgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams, ValgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims, ValgiaraÅ¡tį nepilnamečiams, ValgiaraÅ¡tį nėščioms moterims, ValgiaraÅ¡tį krÅ«timi maitinančioms moterims, ValgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams (vegetarams), ValgiaraÅ¡tį dirbančioms moterims (vegetarėms) (atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes) maistÄ subalansuojant individualiai pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas.

IÅ¡ byloje esančių Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad 2014-11-13 patikrinimo metu (2014-11-24 patikrinimo aktas Nr. EP-523 – 1 t., 154-158 b. l.) buvo paimtas laisvės atėmimo vietose laikomiems nedirbantiems vyrams skirtas paros racionas, bendras pristatytas patiekalų svoris 2197,9 g, patiekalai pagaminti pagal parengtÄ valgiaraÅ¡tį, patvirtintÄ Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2011-04-29 direktoriaus įsakymu Nr. V-138, ir atitiko numatytÄ tos dienos racionÄ ; nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Å iaulių skyriuje atlikus cheminius tyrimus, nustatyta bendra paros davinio energetinė vertė 2425 kcal, tačiau neatitiko paros davinio maistinė vertė – per mažas baltymų kiekis, per didelis riebalų ir angliavandenių kiekis. 2014 m. vasario 3 d. patikrinimo metu nustatyta, jog pareiÅ¡kėjų skunduose minimi faktai dėl netinkamos tiekiamo maisto fiziologinės mitybos normos pasitvirtino (2014-02-12 patikrinimo aktas Nr. EP-27 – 1 t., 177-184 b. l.).

Å iaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktuose taip pat užfiksuota, kad patiekalai Å iaulių TI laikomi pažeidžiant temperatÅ«rinius režimus (1 t., 129-143 b. l.). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina pareiÅ¡kėjo teiginius dėl per mažos davinio maistinės vertės bei atÅ¡alusio maisto, o tai sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog Å iaulių tardymo izoliatorius nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatų, t.y. administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, o pareiÅ¡kėjas, negaudamas tinkamo maitinimo, galėjo patirti neturtinę žalÄ .

Tačiau nepasitvirtino pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jam nebuvo skiriamas maitinimas vežant į teismÄ ar areÅ¡tinę, nes atsakovas pateikė į bylÄ pažymÄ Nr. 69/06-2043, iÅ¡ kurios matosi, jog laikotarpiu nuo 2013-08-12 iki 2014-12-01 pareiÅ¡kėjas nei į Å iaulių rajono apylinkės teismÄ , nei į Å iaulių apskrities VPK nebuvo vežamas (1 t., 48 b. l.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgus į teismo nustatytÄ kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę (309 dienos pažeidžiant minimalų kameros plotÄ ), į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus, sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

Kalinimo laikotarpiu ženkliai pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma, pareiÅ¡kėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, kiti nustatyti pažeidimai sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ â€“ 30 000 Eur. Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų įstaigos administracijai ar kitoms institucijoms nesiskundė (1 t., 53, b. l.), iÅ¡ įrašų asmens sveikatos istorijoje (1 t., 27-35 b. l.) nesimato, kad dėl laikymo sÄ lygų Å iaulių TI bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata, jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė, nenurodė, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kuomet Å iaulių TI kalinamiems asmenims už vienÄ kalinimo netinkamomis sÄ lygomis dienÄ , kai ženkliai pažeidžiami reikalavimai nustatytam minimaliam kameros plotui, yra priteisiamas vidutiniÅ¡kai apie 9 Eur neturtinės žalos atlyginimas (2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, 2016 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2588-624/2015 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 3200 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 3200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d. teismas, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo P. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui P. B. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 3200,00 Eur (tris tÅ«kstančius du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Spendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                  Jarūnė Sedalienė