2025-06-11 Nr. AB-10306-3-61-3-02320-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-638-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02320-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Beritas“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Beritas“ skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Beritas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas įpareigoti Vilniaus teritorinę muitinę (toliau – ir atsakovas, Muitinė) pateikti atsakymą į pareiškėjo 2024 m. kovo 18 d. prašymą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Beritas“ skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 18 d. pateikė Muitinei prašymą suteikti konsultaciją dėl prekės tarifinio klasifikavimo, kuris buvo registruotas Nr. 1VE-3600. Pareiškėjas, negavęs atsakymo, 2024 m. gegužės 19 d. pateikė skundą teismui.

Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 31 straipsnio 1 punkte yra įtvirtinta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas nesikreipė į Departamentą dėl Muitinės neveikimo – sprendimo pagal pareiškėjo prašymą nepriėmimo. Pareiškėjas yra praleidęs Muitinės įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintą vieno mėnesio skundo pateikimo terminą. Be to, Muitinė 2024 m. liepos 2 d. raštu Nr. (1.10 MR)2VE-6758 atsakė pareiškėjui į jo prašymą.

Teismas priėjo prie išvados, kad byla yra nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 103 str. 10 p.). Teismas nurodė, jog konstatavus, kad pareiškėjas nepagrįstai nepasinaudojo privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarka, nėra pagrindo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas UAB „Beritas“ atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties dalį ir priteisti pareiškėjui 180 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Pareiškėjas paaiškina, jog jis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Departamentą pateikti atsakymą į jo prašymą. Pareiškėjas, tik susipažinęs su Departamento atsiliepimu į skundą, sužinojo, jog skundas buvo paduotas netinkamam atsakovui, ir tuomet pateikė patikslintą skundą, kuriame pakeitė atsakovą. Pareiškėjas, teikdamas pirminį skundą, manė, jog jis tinkamai nurodė atsakovą, nes jis pranešimą apie prašymo registravimą gavo iš Departamento Dokumentų valdymo skyriaus, ir šiame pranešime nebuvo nurodyta, koks skyrius nagrinėja jo prašymą. Departamentas atsiliepime į skundą neprašė nutraukti administracinę bylą dėl to, kad nebuvo pasinaudota ikiteisminio apskundimo tvarka. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje nėra nurodyta, kad privaloma apskųsti subjekto vilkinimą aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, o nurodyti apskundimo būdai yra alternatyvūs. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neatskleidė visų pareiškėjo prašymo aplinkybių, nenurodė ir tinkamai neišaiškino vilkinimo apskundimo tvarkos, dėl ko buvo praleistas apskundimo terminas, yra pagrindas pritaikyti ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį ir priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, sprendimu nutraukti administracinę bylą ir nepriteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjo teiginiai dėl vilkinimo atlikti veiksmus yra nepagrįsti, nes pareiškėjas kreipėsi į teismą, nesuėjus 120 dienų nuo prašymo priėmimo dienos terminui. Muitinė 2024 m. liepos 2 d. rašte Nr. (1.10 MR)2VE-6758 suteikė pareiškėjui išsamią informaciją dėl būtinų dokumentų teisingam prekių klasifikavimui atlikti ir tiksliam prekės kodui nustatyti. Nagrinėjant prašymą, pareiškėjas telefonu buvo informuotas apie tai, kad pateiktų dokumentų nepakanka teisingam prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti, ir jo buvo paprašyta pateikti papildomus dokumentus, tačiau Muitinė negavo iš pareiškėjo papildomos informacijos. Atsakovo nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog būtent jo veiksmai lėmė, kad pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą. Be to, šiuo atveju pareiškėjas pasitelkė teisininko pagalbą, bet, nepaisant to, jis nesilaikė išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Taigi, nėra jokio pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje nuspręsta nutraukti administracinę bylą, nes pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti (ABTĮ 103 str. 10 p.). Pareiškėjas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvados, kad Muitinės įstatymo 31 straipsnio 1 punkte, pagal kurį skundai teikiami dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ar jų nepriėmimo – Muitinės departamentui, yra įtvirtinta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo tokia privaloma tvarka ir nebegali ja pasinaudoti (t. y. jau yra suėjęs skundo padavimo terminas). Kitaip tariant, pareiškėjas neginčija vertinimo, jog jis kreipėsi į administracinį teismą, nesilaikydamas įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga pateikti ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą, laikantis įstatyme įtvirtintų kreipimosi į teismą sąlygų, tenka pareiškėjui. Atitinkamai, neigiamos pasekmės dėl to, kad skundas neatitinka tam tikrų reikalavimų ir / ar kad skundas buvo paduotas nesilaikant kai kurių sąlygų (pvz., skunde nurodytas netinkamas atsakovas, skundas paduotas nesilaikant įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos), paprastai tenka pareiškėjui. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, jog būtent atsakovas (Muitinė) yra atsakingas dėl to, kad administracinė byla buvo nutraukta (pvz., pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl informacijos apie vilkinimo atlikti veiksmus apskundimą, bet atsakovas pateikė pareiškėjui netikslią informaciją apie įstatymų nustatytą bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarką). Be to, kaip pagrįstai pastebėjo atsakovas, pareiškėjas šiuo atveju buvo pasitelkęs profesionalaus teisininko (advokato), kuriam turėjo būti žinomos skundų padavimo administraciniam teismui sąlygos ir tvarka, pagalbą. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė, jog nagrinėjamu atveju jam turėtų būti priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o tikrinama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Beritas“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutarties dalį, kurioje netenkintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Beritas“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ernestas Spruogis