2025-06-18 Nr. AB-10638-3-61-3-00276-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-714-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00276-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klerdena LT“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klerdena LT“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Agentūra, NMA) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Klerdena LT“ (toliau – ir atsakovas) 11 295 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas nuo 2021 m. birželio 1 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią lėšos visiškai susigrąžinamos.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. 2016 m. gruodžio 16 d. atsakovas Agentūrai pateikė galutinį mokėjimo prašymą Nr. 19VP- KV-16-1-08476-PR001 (toliau – ir Mokėjimo prašymas) ir 2018 m. gegužės 4 d. pasirašė paramos sutartį, kuria buvo planuojama skirti atsakovui 22590,00 Eur dydžio paramą.

2.2. Vertinant Mokėjimo prašymą buvo nustatyti neatitikimai: pavėluotai pateiktas mokėjimo prašymas, nepateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai, investicijų draudimo dokumentai, nepateikta projekto galutinė ataskaita, nepateikti finansiniai dokumentai, nepateikti išklausytų Jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programos dokumentai, nepasiekti priežiūros rodikliai. Apie dokumentų trūkumus atsakovas buvo informuotas telefonu. Dėl nustatytų neatitikimų ir dėl to, kad nepateikti trūkstami dokumentai, buvo atlikta patikra, atsakovas 2019 m. birželio 22 d. buvo raštu Nr. S-VV-0298715 supažindintinas su nustatytais faktais, tačiau prašomų duomenų atsakovo atstovas nepateikė.

2.3. Atsakovas nepatikslino duomenų, nepateikė reikiamų dokumentų ir nepateikė nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes pagrindžiančių dokumentų, todėl Mokėjimo prašymas buvo vertinamas pagal turimus duomenis.

2.4. Atsakovas tinkamai, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 3D-574 patvirtintų „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2016 metų pateiktoms paraiškoms, patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 24 punkte, neįgyvendino projekto. NMA, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 56.2.3 punktu, 2021 m. kovo 19 d. priėmė sprendimą. Nr. SP1-8 ( toliau – ir Sprendimas) susigrąžinti išmokėtą 11 295 Eur paramos sumą ir nemokėti likusios išmokos dalies.

2.5. NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 14 punktu ir 15.1 punktu, nuo 2021 m. birželio 1 d. skaičiuoja 5 proc. palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 11295 Eur sumos.

2.6. Atsakovas skundė NMA 2021 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. SP1-8 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri atsakovo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė, todėl jis yra galiojantis bei sukeliantis atsakovui teisines pasekmes.

3. Atsakovas UAB „Klerdena LT“ atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas UAB „Klerdena LT“ atsiliepime į prašymą išdėstė argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo, teigė, kad NMA nepagrįstai nustatė paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės “Ūkio ir verslo plėtra” veiklos sritį “Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse” panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus bei skyrė atsakovui neproporcingai dideles sankcijas.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu tenkino pareiškėjo NMA prašymą – priteisti iš atsakovo UAB „Klerdena LT“ 11 295 Eur gražintiną paramos lėšų sumą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, šias palūkanas pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. birželio 1 d. iki visiško lėšų sugrąžinimo dienos.

5. Teismas nustatė šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:

5.1. Atsakovas 2016 m. gruodžio 16 d. pateikė NMA paramos paraišką Nr. 19VP-KV-16-1-08476-PR001, atsakovui skirta iki 22 590,00 Eur dydžio paramos.

5.2. 2018 m. gegužės 15 d. išmokėtas 11 295,00 Eur paramos sumos avansas (50 proc. nuo skirtos paramos sumos). 2019 m. vasario 21 d. pateiktas galutinis mokėjimo prašymas Nr. 19VP-KV-16-1-08476-MP002, kuriame deklaruotos išlaidos nekompensuotos.

5.3. 2021 m. kovo 19 d. NMA priėmė Sprendimą, kuriame nustatyta, kad atsakovas turi grąžinti 11 295 Eur išmokėtos paramos.

5.4. Atlikus paraiškos duomenų patikrą NMA nustatė pažeidimus: atsakovas iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos (iki 2018 m. pabaigos) nesukūrė dviejų naujų darbo vietų, atsakovas 2019 m. nepasiekė planuoto vidutinio metų darbuotojų skaičiaus, Nepasiekti ekonominiai rezultatai ir rodikliai, numatyti verslo plane (2018 m. negavo numatytų pajamų), Nepasiekti ekonominiai rezultatai ir rodikliai, numatyti verslo plane (2019 m. negavo numatytų pajamų), atsakovas NMA teikė melagingą informaciją

5.5. Atsakovas nurodė, kad sukūrė 2 (dvi) nuolatines darbo vietas. 2018 m. gruodžio 21 d. atsakovas įdarbino G. J. visu etatu, 8 valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę, o 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovas įdarbino A. K. 0,125 etato, tai yra 1 valandą per dieną, 5 darbo dienas per savaitę, tačiau NMA plano pradžios termino nelaikė tinkamu vertindama pagal Pažeidimų administravimo taisykles.

5.6. 2019 m. planuota, kad vidutinis metų darbuotojų skaičius (etatai) bus 2, o pasiekta tik 0,99 (1 981:2 001), kuris apskaičiuotas įvertinus, kad G. J. išdirbo 1 691 val., A. K. – 251 val., o S. J. – 39 val. (duomenys iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių). Bendras 2019 m. darbo valandų skaičius – 1 981 val. (bendras darbuotojų 2019 m. darbo valandų skaičius iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių), 2019 metais darbo valandų buvo 2 001 dirbant darbuotojui 8 val. per 5 d. d. savaitę. Tai sudarė tik 49,5 proc. nuo planuoto skaičiaus (0,99:2x100=49,5 proc.). Nors atsakovas teigė, kad NMA nepagrįstai nevertino aplinkybių, kurios lėmė atsakovo 2019 m. planuoto vidutinio metų darbuotojų skaičiaus nuokrypį. Remdamasi Administravimo taisyklių priedo lentelės 2 punktu, NMA netenkino 2019 m. vasario 21 d. pareiškėjos galutinio prašymo, tai yra, NMA atsisakė atsakovo išmokėti antrąją paramos dalį – 11 294, 80 Eur.

5.7. Pagal pasirašytą paramos sutartį atsakovas 2018 metais planavo gauti 13 560 Eur pajamų iš projekte numatytos veiklos. Su antruoju mokėjimo prašymu pateiktoje pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpį nurodyta, kad gauta 14 200 Eur pardavimo pajamų, tačiau nenurodyta, kad buvo įsigytos atsargos ar buvo sunaudoti ištekliai. Grynasis pelnas 13 036 Eur. Abejonių kėlė tai, kad 2018 m. gruodžio 21 d. pradėjo dirbti tik vienas darbuotojas. Iš už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad visos 2018 metais iš numatytos veiklos gautos 13 800,00 Eur pardavimo pajamos iš keturių pirkėjų. Iš bendros 2018 m. 14 200 Eur pardavimo pajamų sumos pajamų gauta iš UAB ES regiono grupės už prekių pasaugojimo paslaugą – 400,00 Eur; iš S. J. už 660 kv. m apdailos (fasado) plytelių – 3 432,00 Eur; iš V. M. už 2 074 kv. m apdailos (fasado) plytelių – 4 560,00 Eur; iš M. K. už 350 kv. m apdailos (fasado) plytelių – 2 100,00 Eur; iš V. S. už 1 686 kv. m apdailos (fasado) plytelių – 3 708,00 Eur. Pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras 2018 m. iš viso parduota 4 770 kv. m plytelių už 13 800,00 Eur sumą. Pajamos iš veiklos 2018 metais nurodytos kaip pirkėjų įsiskolinimas. NMA atsižvelgė į šias aplinkybes ir atsakovei už nustatytą 2018 m. planuotų gauti pajamų nuokrypį (25,6 proc. nuokrypis) sankcijos netaikė, dėl to atsakovas neprieštarauja.

5.8. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 25.2. punktą verslo planas laikomas tinkamai įgyvendintu, kai pasiekiami ekonominiai rezultatai ir rodikliai, numatyti verslo plane. 2019 m. atsakovas planavo gauti 34 920,00 Eur pajamų iš projekte numatytos veiklos. Atsakovas nepateikė NMA plytelių pardavimo sąskaitų faktūrų už 2019 m., todėl NMA už 2019 m. planuoto pardavimo rodiklių nepasiekimą taiko atsakovui sankciją – 50 proc. išmokėtos paramos sumos grąžinimą, tai yra, atsakovas įpareigojamas grąžinti 5647,50 Eur.

6. Teismas, apžvelgęs Įgyvendinimo taisyklių nuostatas (21.5 p., 25.2 p.), Paramos sutarties nuostatas (3.1.4 p.), nurodė, ikiteisminio tyrimo metu vadovaujantis gauta FNTT Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės-finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020 m. birželio 5 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1306399-20 nustatyta, kad tvarkant atsakovo buhalterinę apskaitą buvo klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai, juose nurodoma tikrovės neatitinkanti informacija su tikslu įgyvendinti Projekte numatytus rodiklius.

7. Teismas pabrėžė, kad sankcija negali būti didesnė už skirtą paramos sumą, didžiausia sankcija už išvardytus pažeidimus yra paramos sumažinimas ir susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos, t. y. susigrąžinama 11 295,00 Eur bei neskiriama 11 294,80 Eur prašoma paramos suma pagal mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KV-16-1-08476-MP002. NMA paramos sumažinimo ir dalies susigrąžinimo sankcija už aukščiau nurodytus pažeidimus taikoma vadovaujantis šių taisyklių nuostatomis.

8. Apžvelgęs Administravimo taisyklių nuostatas (187 p., 188 p., 189 p.), Įgyvendinimo taisyklių nuostatas (61 p.), teismas konstatavo, kad paramos sutarties plano atsakovas neįgyvendino ir jis buvo pažeistas penkiais aspektais.

9. Teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir šios administracinės bylos duomenis, konstatavo, kad atsakovas tiek apie nustatytus pažeidimus, tiek apie priimtą sprendimą dėl skolos grąžinimo, buvo informuotas tinkamai.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendimo neapskundė, nustatytu terminu jame nurodytų lėšų sumų negrąžino, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė ir nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėse nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai. Nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktai nenumato NMA teisės ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl pareiškėjas dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą. Nustatęs, kad atsakovo pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantys individualūs administraciniai aktai yra galiojantys ir nenuginčyti, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, teismas konstatavo, kad NMA reikalavimas priteisti skolą ir palūkanas yra pagrįstas ir jį tenkino.

III. 11. Atsakovas UAB „Klerdena LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Atsakovui už pažeidimus, kurių teismas net neanalizavo, buvo skirta griežčiausia įmanoma sankcija – paramos sumažinimas ir susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos, t. y. susigrąžinama 11 295,00 Eur bei neskiriama 11 294,80 Eur prašoma paramos suma pagal Mokėjimo prašymą.

12.2. Tokio pobūdžio ginčas, kuris nagrinėjamas ginčo teisena teisme, privalėjo būti nagrinėjamas iš esmės, vertinant su ginču susijusias faktines aplinkybes, šalių argumentus bei pateikti jų teisinį vertinimą. Pirmosios instancijos teismas ginčo iš esmės netyrė, o tiesiog konstatavo, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas, nes yra galiojantis ir nenuginčytas Sprendimas. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-266-405/2021, kurioje atsakovo direktorius A. K. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį “Apgaulingas apskaitos tvarkymas”, nustatytų faktinių aplinkybių, o taip pat pačios NMA veiksmų įtakos atsakovo nepasiektiems rodikliams.

12.3. Sprendime nurodytos aplinkybės buvo analizuotos baudžiamojoje byloje, tačiau, pirmosios instancijos teismas sprendime dėl jų nepasisakė, jų neanalizavo, t. y. iš esmės aplinkybės, lėmę griežčiausios bausmės skyrimą, buvo paliktos netirtos ir nevertintos.

12.4. Šį ginčą ir išnagrinėtą baudžiamąją bylą sieja tiesioginis prejudicinis bylų ryšys. Baudžiamojoje byloje nustatyti faktai įgijo prejudicinę reikšmę ir šioje nagrinėjamoje situacijoje. Atsakovo vadovas A. K. buvo pripažintas nekaltu minėtoje baudžiamojoje byloje, tai yra, išteisintas, tai iš esmės reiškia, kad FNTT išvada yra panaikintina kaip neteisėta. Penktas pažeidimas suformuluotas FNTT išvados pagrindu, todėl turėtų būti vertinamas atitinkamai. Šių aplinkybių, turinčių esminės reikšmės ginčo sprendimui, pirmosios instancijos teismas apskritai neanalizavo ir nevertino.

12.5. NMA pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 30 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Baudžiamajai bylai pasibaigus atsakovo direktoriaus naudai, akivaizdu, kad NMA atliko neproporcingus veiksmus ir taikė neproporcingas sankcijas bei trikdė atsakovo ūkinę veiklą.

12.6. Atsakovas sukūrė 2 (dvi) nuolatines darbo vietas: 2018 m. gruodžio 21 d. Atsakovas įdarbino G. J. visu etatu, tai yra, 8 valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę (2018 m. gruodžio 18 d. darbo sutartis Nr. 01); 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovas įdarbino A. K. 0,125 etato, tai yra 1 valandą per dieną, 5 darbo dienas per savaitę (2018 m. gruodžio 31 d. darbo sutartis Nr. 02).

12.7. NMA neteisingai nustatė atsakovo verslo plano įgyvendinimo pradžios datą ir dėl šios priežasties klaidingai įvertino atsakovo 2018 m. vidutinio metų darbuotojų skaičiaus (etatai) rodiklio nuokrypį. Verslo plano įgyvendinimo pradžia laikant 2018 m. gruodžio 21 d., įvertinus G. J. ir A. K. nuo verslo plano įgyvendinimo pradžios išdirbtų valandų skaičių, darytina išvada, kad atsakovo 2018 m. vidutinio metų darbuotojų skaičiaus (etatai) rodiklio nuokrypis yra 24 proc. nuokrypis ir sankcija už tokio dydžio nuokrypį atsakovui turėjo būti netaikoma.

12.8. 2019 m. atsakovas buvo sukūręs 3 (tris) nuolatines darbo vietas. G. J. dirbo visu etatu, tai yra, 8 valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę; A. K. dirbo 0,125 etato, tai yra, 1 valandą per dieną, 5 darbo dienas per savaitę; nuo 2019 m. Atsakovas įdarbino S. J. 0,125 etato, tai yra 1 valandą per dieną, 5 darbo dienas per savaitę (2019 m. lapkričio 4 d. darbo sutartis Nr. 3). NMA nepagrįstai nevertino aplinkybių, kurios lėmė atsakovo 2019 m. planuoto vidutinio metų darbuotojų skaičiaus (etatų) nuokrypį. Nepaisant tinkamai įgyvendinto verslo plano, NMA netenkino 2019 m. vasario 21 d. pareiškėjos galutinio prašymo, tai yra, NMA atsisakė atsakovui išmokėti antrąją paramos dalį – 11 294, 80 Eur. Dėl neišmokėtos paramos dalies atsakovas patyrė finansinių sunkumų įsigyjant gamybai reikalingas medžiagas bei išmokant darbo užmokestį atsakovo darbuotojams.

12.9. NMA nevertino aplinkybių, kurios lėmė 2019 m. planuotų ekonominių rezultatų ir rodiklių, numatytų verslo plane, nepasiekimą. Atsakovo vadovas A. K., siekdamas padengti atsakovo įsiskolinimus Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsakovui skolino asmenines savo santaupas. Be to, NMA inicijavus FNTT patikrinimus, buvo „persekiojami“ atsakovo produkcijos (klinkerio plytelių) pirkėjai, pasklido kalbos apie atsakovo nepatikimumą, iš atsakovo buvo atimta galimybė realizuoti pagamintą produkciją potencialiems pirkėjams.

12.10. NMA nepagrįstai nustatė paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės “Ūkio ir verslo plėtra” veiklos sritį “Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse” panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus bei skyrė atsakovui neproporcingai dideles sankcijas.

12.11. NMA skirtos sankcijos – 11 294, 80 Eur antrosios paramos dalies neišmokėjimas ir išmokėtos paramos sumos grąžinimas – nebuvo individualizuotos, neatitiko atsakovo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo, jo sukeltų neigiamų pasekmių. Įvertinus aplinkybę, kad dėl pačios NMA neveikimo (antrosios paramos dalies neišmokėjimo pareiškėjai), atsakovas ne tik negalėjo tinkamai pasinaudoti finansine parama, bet ir neteko galimybės tinkamai įgyvendinti Projektą.

13. Pareiškėjas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja prašyme išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pareiškėjas papildomai paaiškina, kad vien tai, kad baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovo direktorius A. K. buvo išteisintas nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių, nereiškia, jog Projektas buvo įgyvendinamas tinkamai ir NMA nustatyti pažeidimai yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo priteisti iš atsakovo 11 295 Eur (grąžintinas lėšas) ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 1 d. iki tos dienos, kada skola bus visiškai sugrąžinta.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad NMA 2021 m. kovo 19 d. sprendimas Nr.SKP-8, kuriuo konstatuoti atsakovo padaryti paramos sutarties pažeidimai bei jam taikyta ekonominė sankcija, nebuvo nuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, konstatavo, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas. Teismas taip pat tenkino pareiškėjo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.

17. Atsakovas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, nurodydamas, kad teismas nevertino atsakovo atsiliepime išdėstytų argumentų bei pateiktų įrodymų. Atsakovas laikosi nuomonės, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išsamiai ištirti susiklosčiusią situaciją ir įvertinti skirtos sankcijos adekvatumą ir proporcingumą.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

20. Nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kuria nagrinėdama iš esmės analogišką bylą, teisėjų kolegija konstatavo, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobūdžio bylose (dėl skolos ir palūkanų priteisimo) nėra vertinamas. Paramą gavusiam asmeniui šio sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 p.), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.3 p.). Šio išaiškinimo nuosekliai laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2462-442/2021; 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1515-821/2022; kt.)

21. Byloje nustatyta, kad NMA 2021 m. kovo 19 d.. priėmė sprendimą Nr. SKP-8 , kuriuo paramos gavėjas UAB „Klerdena LT“ buvo įpareigota grąžinti 11 295,00 Eur bei nutarta neskirti atsakovui 11 294,80 Eur prašomos paramos sumos pagal 2019-02-21 galutinį mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KV-16-1-08476-MP002. Sprendimas priimtas ir sankcija taikyta, vadovaujantis Administravimo taisyklių 11.8, 187 – 189, 243 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 19.4, 25 ir 58 punktais, Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 punktu. Aptariamas NMA sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, t. y. jis yra įsigaliojęs ir dėl to ginčo tarp šalių nėra. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl grąžintinos paramos sumos dydžio ir taikytinų teisės aktų, apskaičiuojant grąžintinas lėšas, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes šioje byloje NMA sprendimas dėl paramos susigrąžinimo nevertinamas teisėtumo ir pagrįstumo bei proporcingumo aspektu (tai nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas).

22. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas NMA 2021 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. SKP-8, nustatantis atsakovo pareigą grąžinti išmokėtos paramos lėšas, yra įsigaliojęs, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymo dėl ginčo sumos (grąžintinos skolos) priteisimo. Be to, paramos gavėjas buvo tinkamai informuotas apie sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir yra pasibaigęs Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti grąžintinas lėšas.

23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad teismas nevertino atsiliepime išdėstytų argumentų bei pateiktų įrodymų, pažymi, jog teismas įvertina įrodymus ir sprendimą priima pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

24. Nors atsakovas akcentuoja baudžiamojoje byloje Nr. 1-266-405/2021, kurioje atsakovo direktorius A. K. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį “Apgaulingas apskaitos tvarkymas”, nustatytas faktines aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje buvo patvirtinti faktai, kad atsakovo direktorius pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymą, t.y. teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau tokių jo veiksmų pavojingumas nesiekė baudžiamosios atsakomybės ribų. Be to, ta aplinkybė, jog atsakovo vadovas išteisintas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, neeliminuoja patikros metu nustatytų faktų, jog atsakovas nepasiekė verslo plane numatytų rodiklių ir rezultatų, teikė melagingą informaciją ir tuo nesilaikė paramos sutarties sąlygų.

25. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra iš esmės susiję su NMA 2021 m. kovo 19 d. sprendimo Nr.SKP-8 pagrįstumu ir teisėtumu. Tačiau šis individualus administracinis aktas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl aptarti apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Nagrinėjamos bylos dalykas yra išmokėtos paramos dalies, t. y. skolos, priteisimas Sprendimo pagrindu, todėl atsakovo argumentai, susiję su pritaikytos sankcijos proporcingumu, šioje byloje nėra teisiškai aktualūs.

26. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klerdena LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius