2024-11-13 Nr. AB-16618-3-62-3-00823-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1075-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00823-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl akto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 8VĮ-18-(14.8.2.) „Dėl Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 02-01-13920 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno m.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 8007 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)“ pakeitimo“ (toliau – ir 2017 m. sausio 6 d. įsakymas) 2 ir 3 punktus, kuriais pakeistas Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 8007 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) 3 punktas, jį išdėsčius taip: Atkurti nuosavybės teises į pilietei I. G. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0706 ha žemės, atlyginant šiais būdais: pinigais, indeksuota vertė (koef. 1,6) – 1 570 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt eurų); 2) įpareigoti NŽT atstatyti I. G. (mirusi) į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašą ir vykdyti šios pretendentės atžvilgiu nuosavybės teisės į I. G. (mirusi) tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0706 ha žemės, atkūrimo procedūras, perduodant žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn natūra, J. S. buvusio žemės sklypo vietoje arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn pasirinktą naują žemės sklypą individualiai statybai ir kitai paskirčiai.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pareiškėjo mama I. G. 1992 m. kovo 19 d. kreipėsi į Kauno miesto valdybą prašydama atstatyti nuosavybės teises natūra arba ekvivalentine natūra į jos motinos J. P.-S. valdytą ir išlikusį nekilnojamąjį turtą – 2 117,85 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuo pat 1992 metų pretendentės I.G. suformuota valia buvo adekvati ir nekintanti – atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą žemę natūra arba ekvivalentine natūra. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki 2003 m. kovo 1 d. būtų įvykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“ 3 punkto reikalavimai, t. y. kad pretendentei I. G. iki 2003 m. kovo 1 d. būtų buvę pranešta, kad jos prašyme nurodytais būdais negalima atkurti nuosavybės teisių. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Kauno miesto žemėtvarkos skyrius) 2007 m. vasario 1 d. raštu Nr. S1-512 (1.10) buvo nepagrįstai aiškinta dėl laisvo valstybinio fondo žemės trūkumo Kauno mieste ir tuo pagrindu neteisėtai reikalauta per vieną mėnesį apsispręsti dėl atlyginimo būdo atkuriant nuosavybės teisę į žemę atlyginant vertybiniais popieriais arba suteikiant lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities rajonuose, išskyrus Kauno rajoną.

3. Pareiškėjo įsitikinimu, pretendentė I. G. yra nepagrįstai eliminuota dėl nuosavybės į žemę atkūrimo Kauno mieste natūra arba ekvivalentine natūra, perduodant jai neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai. Ginčijamo 2017 m. sausio 6 d. įsakymo 2 ir 3 punktų nuostatos pažeidžia mirusios pretendentės ir jos turto paveldėtojo pagrįstus interesus, yra neteisėtos, todėl naikintinos.

4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

5. Atsiliepime į skundą nurodė, kad 1992 m. kovo 19 d. I. G. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į motinos J. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę (2 117, 85 kv. m) (duomenys neskelbtini). Prašyme išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – susigrąžinti žemę natūra. Mirusios pretendentės I. G. vardu priklausė atkurti nuosavybės teises į savininko turėtos žemės 1/3 dalį – 0,0706 ha. Prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), taip pat buvo pateikusios ir kitos dvi pretendentės:

V. A. (J. S. dukra) ir L. S. (J. S. sūnaus R. S. žmona). Atsižvelgiant į tai, jog J. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalį faktiškai naudojo jos dukra V. A., Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 02-01-2804 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 2070 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei V. A., J.“ nuosavybės teisės į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0676 ha, V.

A. atkurtos natūra. Kauno apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 02-01-80-13 I. G. įrašyta į eilę naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti. I. G. numeris eilėje 5646, ir ji 2003 m. vasario 20 d. raštu dar kartą patvirtino, jog savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nekeičia, nuosavybės teises į jai priklausančią žemės sklypo dalį prašo atkurti natūra. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyrius (toliau – ir Kauno miesto savivaldybės administracija) 2003 m. spalio 20 d. raštu Nr. 526-2-1776 „Dėl laisvos žemės (duomenys neskelbtini)“ informavo, kad „didžioji dalis buv.

J. S. iki 1941 m. turėto žemės sklypo užstatyta gyvenamaisiais namais, o kita dalis patenka į valstybės išperkamą žemę (rekreacinė teritorija prie Nemuno), todėl nėra laisvos žemės palikuonims natūra atstatyti nuosavybės teises“. Taip pat Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. vasario 1 d. raštu Nr. S1-512(1.10) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ I. G. informuota, jog dėl laisvo valstybinio fondo žemės trūkumo Kauno mieste turi iki 2007 m. kovo 1 d. apsispręsti dėl atlyginimo būdo atkuriant nuosavybės teisę į žemę atlyginant vertybiniais popieriais, suteikiant lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities rajonuose, išskyrus Kauno rajoną, bei išaiškinta, jog nustatytais terminais nepasirinkus atlyginimo būdo, nuosavybės teisės į žemę bus atkurtos teisės aktų nustatyta tvarka apskrities viršininko sprendimu – atlyginant vertybiniais popieriais.

I. G. 2007 m. vasario 13 d. raštu nurodė, jog renkasi „neatlygintinai naujo žemės sklypo individualaus gyvenamojo namo statybai Kauno mieste perdavimą“. Pažymėjo, kad Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 02-01-13920 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno m.)“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 02-01-13920) ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 8007 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)“ I.

G. nuosavybės teisės į motinos J.S. nuosavybės teise valdytos žemės (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0706 ha, atkurtos atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis), indeksuota žemės sklypo vertė (koef. 1,6) – 5 422,08 Lt. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Įsakymo Nr. 02-01-13920 2 punktas pripažintas netekusiu galios, o Sprendimo 3 punktas pakeistas, nurodant, jog nuosavybės teisės I. G. atkuriamos atlyginant pinigais, indeksuota vertė (koef. 1,6) – 1 570 Eur.

6. 1992 m. kovo 19 d. prašyme I. G. išreiškė valią pabraukdama žodį „natūra“, 2003 m. vasario 20 d. raštu dar kartą patvirtino, jog savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nekeičia, nuosavybės teises į jai priklausančią žemės sklypo dalį prašo atkurti natūra. Nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu I. G. nuosekliai laikėsi pozicijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, valios dėl kitokio nuosavybės teisių atkūrimo būdo pasirinkimo teisės aktų nustatytais terminais (iki 2003 m. balandžio 1 d.) ji nepareiškė.

Teisinis reguliavimas aiškiai numato, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę (iki 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijoms, nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinei žemės tarnybai), bet ir savivaldybių administracijos.

Atitinkamai Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Kauno miesto savivaldybės administracijai 2003 m. spalio 20 d. raštu Nr. 526-2-1776 „Dėl laisvos žemės (duomenys neskelbtini)“ pateikus informaciją, jog buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama, Nacionalinė žemės tarnyba negalėjo tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų.

Apie tai, jog nuosavybės teisių atkūrimas natūra pretendentei nebus galimas, atsakovui tapo žinoma tik 2003 m. spalio 20 d., kai Kauno miesto savivaldybės administracija raštu Nr. 526-2-1776 „Dėl laisvos žemės (duomenys neskelbtini)“ informavo, kad „didžioji dalis buv. J. S. iki 1941 + m. turėto žemės sklypo užstatyta gyvenamaisiais namais, o kita dalis patenka į valstybės išperkamą žemę (rekreacinė teritorija prie Nemuno), todėl nėra laisvos žemės palikuonims natūra atstatyti nuosavybės teises.“ Atsakovui negalėjo kilti pareiga iki 2003 m. kovo 1 d. informuoti I.

G. ę apie tai, kad jos prašyme nurodytais būdais negalima atkurti nuosavybės teisių, nes šios aplinkybės paaiškėjo praėjus daugiau nei 7 mėnesiams po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“ 3 punkte įtvirtinto termino. 1999 m. sausio 18 d. pažymoje Nr. 9650 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo“ buvo paminėta, kad J.

S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdyta žemė (duomenys neskelbtini), yra dalinai užimta, I. G. atstatyti nuosavybės teises į 0,0706 ha dydžio žemės sklypą siūloma suteikiant neatlygintinai jos nuosavybėn naują žemės sklypą individualiam namui statyti. Su minėta pažyma I. G. buvo supažindinta pasirašytinai 1999 m. rugpjūčio 23 d. ir ji su pažymos turiniu sutiko. Tad I. G. buvo žinoma aplinkybė, jog žemė yra dalinai užstatyta, ji galėjo ir turėjo suvokti, kad nuosavybės teisių atkūrimo natūra galimybės yra ribotos.

Nors pareiškėjas nesutinka su faktine aplinkybe, jog 2007 m. Kauno mieste trūko laisvo valstybinio fondo žemės, tačiau jis nenurodė jokių argumentų, taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jo nesutikimą.

7. Atsakovo nuomone, net jei teismas ir patenkintų pareiškėjo reikalavimą dėl 2017 m. sausio 6 d. įsakymo 2 ir 3 punktų panaikinimo, padėtis atkūrimo procese nepasikeistų ir nuosavybės teisės į I. G. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0706 ha žemės – galėtų būti atlyginamos tik pinigine kompensacija (nes atkūrimo būdas – atlyginant vertybiniais popieriais – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nebenumatytas) arba lygiaverčiu miško plotu (jei pareiškėjas pareikštų tokią valią iki 2023 m. lapkričio 1 d.), t. y. tais pačiais būdais, kuriais pareiškėjas gali pasinaudoti ir šiuo metu, kol dar nėra išspręstas teisminis ginčas.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo V. G. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad:

9.1 NŽT Kauno miesto skyriuje yra registruotas Kauno miesto valdybai 1992 m. kovo 19 d. I. G. (mirusi (duomenys neskelbtini) prašymas atkurti nuosavybės teises į jos motinos J.S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę (2 117,85 kv.) (duomenys neskelbtini). Prašyme išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – susigrąžinti žemę natūra. Mirusios pretendentės I. G. vardu priklausė atkurti nuosavybės teises į savininko turėtos žemės 1/3 dalį – 0,0706 ha. Taip pat nustatyta, jog prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę, taip pat buvo pateikusios ir kitos dvi pretendentės: V. A. (J. S. dukra) ir L. S. (J. S. sūnaus R. S. (mirusio (duomenys neskelbtini) sutuoktinė). Atsižvelgiant į tai, jog J. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalį faktiškai naudojo jos dukra V. A., Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 02-01-2804 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 2070 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei V. B., J.“ nuosavybės teisės į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0676 ha, V. B. atkurtos natūra.

9.2 Kauno apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 02-01-80-13 I. G. buvo įrašyta į eilę (eil. Nr. 5646) naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti.

9.3 I. G. 2003 m. vasario 20 d. raštu dar kartą patvirtino, jog savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nekeičia, nuosavybės teises į jai priklausančią žemės sklypo dalį prašo atkurti natūra.

9.4 Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 644 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo“ I. G. informuota, jog, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, „<...> piliečiams nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn eilės tvarka. Pirmiausiai nauji žemės sklypai neatlygintinai nuosavybėn perduodami piliečiams jų turėtos žemės vietoje, kai šie sklypai toje vietoje yra numatyti detaliajame plane (Jūsų Žemė užstatyta) <...>. Naujų žemės sklypų, perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, eilę tvirtina apskrities viršininkas“. Tuo pačiu raštu išaiškinta, jog I. G. Kauno apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 02-01-80-13 įrašyta į eilę naujam žemės sklypui individualiai statybai gauti (eil. Nr. 5646) ir dėl naujo žemės sklypo skyrimo bus informuota. Be kita ko, I. G. paaiškinta, jog žemės sklypai neatlygintinai nuosavybėn piliečiams perduodami turėtoje vietoje arba piliečio pageidavimu mieste, kuriame jis gyvena, išskyrus Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Druskininkus, Palangą ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko teritoriją arba piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas gali būti perduotas kaimo vietovėje.

9.5 Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. spalio 8 d. raštu Nr. 02-03-1622 „Dėl laisvos žemės sklypo plano“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją prašydamas išnagrinėti ir, esant galimybei, skubiai parengti išlikusios laisvos (neužstatytos) J. S. (duomenys neskelbtini), turėto 2 118 kv. m žemės sklypo planą (pažymėtoje teritorijoje) grąžinimui natūra nuosavybės teisėms atkurti.

9.6 Kauno miesto savivaldybės administracija 2003 m. spalio 20 d. raštu Nr. 526-2-1776 „Dėl laisvos žemės (duomenys neskelbtini)“ informavo, jog didžioji dalis buv. J. S. iki 1941 m. turėto žemės sklypo užstatyta gyvenamaisiais namais, o kita dalis patenka į valstybės išperkamą žemę (rekreacinė teritorija prie Nemuno), todėl nėra laisvos žemės palikuonims natūra atstatyti nuosavybės teises.

9.7 Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. vasario 1 d. raštu Nr. S1-512(1.10) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ I. G. informuota, jog dėl laisvo valstybinio fondo žemės trūkumo Kauno mieste, turi iki 2007 m. kovo 1 d. apsispręsti dėl atlyginimo būdo atkuriant nuosavybės teisę į žemę atlyginant vertybiniais popieriais, suteikiant lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities rajonuose, išskyrus Kauno rajoną. Tuo pačiu raštu išaiškinta, jog nustatytais terminais nepasirinkus atlyginimo būdo, nuosavybės teisės į žemę bus atkurtos teisės aktų nustatyta tvarka apskrities viršininko sprendimu – atlyginant vertybiniais popieriais.

9.8 I. G. 2007 m. vasario 13 d. raštu (registracijos Nr. 1-751) nurodė, jog renkasi neatlygintinai naujo žemės sklypo individualaus gyvenamojo namo statybai Kauno mieste perdavimą.

9.9 Kauno apskrities viršininko administracijos Raseinių rajono žemėtvarkos skyrius (toliau – ir Raseinių rajono žemėtvarkos skyrius) 2007 m. lapkričio 12 d. parengė pažymą „Dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų“ I. G. atkurti nuosavybės teises nustatant kompensaciją valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis).

9.10 Raseinių rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 04-1052 „Dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo“ pakvietė I. G. į nuosavybės teisių atkūrimo pagal jos pateiktą prašymą svarstymą, vyksiantį 2007 m. lapkričio 29 d. 13 val., ir informavo apie parengtą Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimo projektą, kuriuo numatoma I. G. nuosavybės teises atkurti atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis). Raštu išaiškinta, jog I. G. nedalyvaujant svarstyme, apskrities viršininkas turi teisę priimti sprendimą savo nuožiūra.

9.11 Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamente 2007 m. lapkričio 29 d. vykusiame svarstyme I. G. nedalyvavo.

9.12 Kauno apskrities viršininko Įsakymu Nr. 02-01-13920 ir Sprendimu I. G. nuosavybės teisės į motinos J. S. nuosavybės teise valdytos žemės (duomenys neskelbtini), dalį – 0,0706 ha – atkurtos atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis), indeksuota žemės sklypo vertė (koef. 1,6) – 5 422,08 Lt.

9.13 Įsakymas Nr. 02-01-13920 ir Sprendimas I. G. išsiųsti Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. vasario 13 d. raštu Nr. S1-746(1.10) „Dėl dokumentų persiuntimo“. Tuo pačiu raštu I.G. paaiškinta, jog dėl atlyginimo vertybiniais popieriais (akcijomis) už valstybės išperkamą žemę turi kreiptis į valstybės įmonę Valstybės turto fondą.

9.14 2008 m. kovo 14 d. raštu (registracijos Nr. 1-1112) I. G. grąžino Kauno miesto žemėtvarkos skyriui Įsakymą Nr. 02-01-13920 ir Sprendimą bei nurodė, jog nesutinka su tokiu nuosavybės teisių atkūrimo būdu.

9.15 NŽT Kauno miesto skyrius 2015 m. sausio 29 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-715 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ informavo I. G., kad iki 2015 m. kovo 1 d. ji gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu.

9.16 NŽT Kauno miesto skyriuje 2015 m. vasario 18 d. gautas I. G. prašymas bei atsakymas į raštą dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu, kuriuo I. G. išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo suteikiant lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

9.17 NŽT Kauno miesto skyrius 2015 m. kovo 23 d. raštu Nr. 8SD-1534-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ I. G. prašymo netenkino, kadangi teisės aktai nenumato galimybės perduoti piliečiui lygiavertį žemės sklypą kaimo teritorijoje už mieste turėtą žemę, kai jau yra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo kitu būdu.

9.18 I. G. 2015 m. m. birželio 4 d. raštu nesutiko su Kauno miesto skyriaus 2015 m. kovo 23 d. rašte Nr. 8SD-1534-(14.8.94.) išdėstyta pozicija ir pakartotinai prašė nuosavybės teises jai atkurti suteikiant žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

9.19 NŽT Kauno miesto skyrius 2015 m. birželio 23 d. raštu Nr. 8SD-3673-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ I. G. prašymo netenkino.

9.20 Nacionalinėje žemės tarnyboje 2016 m. rugsėjo 2 d. gautas I. G. skundas, kuriame nurodoma, jog NŽT Kauno miesto skyrius deramai neatliko nuosavybės atkūrimo funkcijos.

9.21 NŽT 2016 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 1SS-3352-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“, išnagrinėjusi 2016 m. rugsėjo 2 d. I. G. skundą, konstatavo, jog sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimtas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl jį pakeisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo. I. G. išaiškinta, kad ji turi teisę sprendimą skųsti teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. tiesiogiai teismui.

9.22 NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 8VĮ-18-(14.8.2.) „Dėl Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 02-01-13920 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno m.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 8007 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)“ pakeitimo“ Įsakymo Nr. 02-01-13920 2 punktas pripažintas netekusiu galios, o Sprendimo 3 punktas pakeistas, nurodant, jog nuosavybės teisės I. G. atkuriamos atlyginant pinigais, indeksuota vertė (koef. 1,6) – 1 570 Eur.

9.23 NŽT Kauno miesto skyriaus 2023 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 8SD-2210-(14.8.94.) „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ pareiškėjas informuotas, jog iki 2023 m. lapkričio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu.

10. Teismas nurodė, kad ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).

11. Tiek Įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

12. Teismas vertino, kad 1992 m. kovo 19 d. I. G. prašyme atkurti nuosavybės teises į jos motinos J. S. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – susigrąžinti žemę natūra, todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog I. G. nurodė ir kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą – ekvivalentine natūra. Pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas atkuriant nuosavybės teises į 0,0706 ha žemės plotą nebuvo keičiamas: 1992 m. kovo 19 d. prašyme I. G. išreiškė valią pabraukdama tik žodį „natūra“, 2003 m. vasario 20 d. raštu dar kartą patvirtino, jog savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nekeičia, nuosavybės teises į jai priklausančią žemės sklypo dalį prašo atkurti natūra ir valios dėl kitokio nuosavybės teisių atkūrimo būdo pasirinkimo iki 2003 m. balandžio 1 d. I. G. nepareiškė, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijai 2003 m. spalio 20 d. raštu Nr. 526-2-1776 „Dėl laisvos žemės (duomenys neskelbtini)“ pateikus duomenis, jog „didžioji dalis buv. J. S. iki 1941 m. turėto žemės sklypo užstatyta gyvenamaisiais namais, o kita dalis patenka į valstybės išperkamą žemę (rekreacinė teritorija prie Nemuno), todėl nėra laisvos žemės palikuonims natūra atstatyti nuosavybės teises, Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. Įsakymu Nr. 02-01-13920 ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. gruodžio 29 d. Sprendimu I. G. nuosavybės teisės į motinos J. S. nuosavybės teise valdytos žemės dalį – 0,0706 ha, atkurtos atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis), indeksuota žemės sklypo vertė (koef. 1,6) – 5 422,08 Lt (Įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., 12 str. 1 d. 3 p., 16 str. 2 d., Tvarkos 106 p., 1061 p.). Šie Įsakymas Nr. 02-01-13920, Sprendimas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2003 m. spalio 20 d. raštas Nr. 526-2-1776 „Dėl laisvos žemės (duomenys neskelbtini)“ teisėti, galiojantys ir pareiškėjas negali jų ginčyti, nes nuo jų priėmimo praėjo daugiau nei 10 metų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 str. 1 d.).

13. Pareiškėja iki 2015 m. kovo 1 d. nepakeitė savo valios dėl atlyginimo būdo, todėl NŽT nustačiusi, jog pagal Valstybės turto fondą pateiktą informaciją pretendentei valstybei nuosavybės teise priklausantys popieriai (akcijos) nebuvo perduoti, pagrįstai 2017 m. sausio 6 d. įsakymo 1 punktu Įsakymo Nr. 02-01-13920 2 punktą (nustatau I. G. už 0,0706 ha žemės (indeksuota vertė (koef. 1.6) – 5 422,08 Lt) kompensaciją valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis) pripažino netekusiu galios ir 2 punktu Sprendimo 3 punktą (atkurti nuosavybės teises į I. G. tenkančią dalį – 0,0706 ha, atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis), indeksuota žemės sklypo vertė (koef. 1,6) - 5 422,08 Lt) pakeitė ir išdėstė taip: Atkurti nuosavybės teises į pilietei I. G. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0706 ha žemės, atlyginant šiais būdais: pinigais, indeksuota vertė (koef. 1,6) - 1 570 Eur), o 3 punktu nustatė, kad šis įsakymas yra neatskiriama 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 8007 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)“ dalis.

14. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sutiko su NŽT argumentu, kad net jei teismas ir patenkintų pareiškėjo reikalavimą dėl 2017 m. sausio 6 d. įsakymo 2 ir 3 punktų panaikinimo, pareiškėjo padėtis atkūrimo procese nepasikeistų, nes galiotų Įsakymas Nr. 02-01-13920 ir Sprendimas, nuo kurių priėmimo praėjo daugiau nei 10 metų, ir kurių ABTĮ nebeleidžia apskųsti teismui, ir nuosavybės teisės į I. G. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0706 ha žemės, galėtų būti atlyginamos tik pinigine kompensacija (nes atkūrimo būdas – atlyginant vertybiniais popieriais – Įstatyme nebenumatytas) arba lygiaverčiu miško plotu (jei pareiškėjas būtų pareiškęs tokią valią iki 2023 m. lapkričio 1 d.).

15. Teismas, ištyręs bylos aplinkybes ir įrodymus, patikrinęs 2017 m. sausio 6 d. įsakymo atitiktį Įstatymo nuostatams, konstatavo, kad šis administracinis aktas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ginčijamas administracinio akto dalis ir įpareigoti atsakovą atstatyti I. G. (mirusi) į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų Kauno mieste sąrašą ir vykdyti šios pretendentės atžvilgiu nuosavybės teisės į I. G. (mirusi) tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0706 ha žemės, atkūrimo procedūras perduodant žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn natūra J. S. buvusio žemės sklypo vietoje arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn pasirinktą naują žemės sklypą individualiai statybai ir kitai paskirčiai, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

16. Konstatavus, kad pareiškėjo skundas atmestinas, pareiškėjui patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

III. 17. Pareiškėjas V. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai aiškino I. G. išreikštą valią, nes neatsižvelgė į aplinkybę, jog nuosavybės atkūrimo byloje yra Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 1999 m. sausio 18 d. pažyma Nr. 9650, kuria, be kita ko, siūloma atstatyti nuosavybės teisę į 706 kv. m dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) I. G., suteikiant neatlygintinai jos nuosavybėn naują žemės sklypą individualaus gyvenamojo namo statybai. I. G. su šiuo dokumentu pasirašytinai susipažino 1999 m. rugpjūčio 23 d. ir savo išreikšta valia tokiam sprendimui neprieštaravo.

19. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas netinkamai vertino administracinėje byloje surinktų faktinių duomenų visetą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad I. G. iki 2003 m. balandžio 1 d. nebuvo išreiškusi valios dėl nuosavybės į žemę atkūrimo, suteikiant jai neatlygintinai naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini), t. y. atkurti nuosavybę ekvivalentinė natūra.

20. Kauno apskrities viršininko administracijos Raseinių rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. lapkričio 12 d. pažyma yra niekinė bei prieštaraujanti tinkamu būdu ir laiku anksčiau išreikštai pretendentės valiai atkurti nuosavybę ekvivalentinės natūros būdu. Tuo pačiu niekiniai Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 29 d. Įsakymas Nr. 02-01-13920, bei tos pačios dienos Sprendimas, konstatuojant, jog I. G. už tenkančią nekilnojamojo turto dalį (0,0706 ha žemės) atlyginama valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis), indeksuota žemės sklypo verte (koef. 1,6) – 5422,08 Lt, kurie parengti minėtos pažymos pagrindu. I. G. šių dokumentų nepripažino ir 2008 m. kovo 14 d. grąžino juos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, pareikalavusi atkurti jai nuosavybę natūra arba suteikiant neatlygintinai naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Nurodytame dokumente konstatuota, kad ji buvo atvykusi į Kauno apskrities viršininko administracijoje surengtą 2007 m. lapkričio 29 d. žemės savininkų susirinkimą ir dar kartą patvirtino, kad 1999 m. sausio 18 d. pažymos pagrindu reikalauja suteikti jai nuosavybės teise žemės sklypą (duomenys neskelbtini) individualiam gyvenamajam namui statyti.

21. Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. vasario 1 d. pasiūlymas Nr. S1-512 (1.10) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo (byla 4601)“ I. G. iki liepos 1 d. apsispręsti dėl atlyginimo būdo atkuriant nuosavybės teisę į žemę atlyginant vertybiniais popieriais ar suteikiant lygiavertį žemės sklypą Kauno apskrities rajonuose, išskyrus Kauno rajoną, pripažintas antikonstituciniu. Teismas sprendime dėl šių svarbių skunde nurodytų aplinkybių nepasisakė, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.

22. I. G. nuo 2007 metų gruodžio mėnesio yra nepagrįstai eliminuota dėl nuosavybės į žemę atkūrimo (duomenys neskelbtini) natūra arba ekvivalentine natūra, perduodant jai neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 6 d. įsakymo 2 ir 3 punktų nuostatos esmingai pažeidžia mirusios pretendentės ir jos turto paveldėtojo pagrįstus interesus, yra neteisėtos, todėl naikintinos.

23. Esminės Kauno apskrities viršininko Įsakymo Nr. 02-01-13920 ir Sprendimo dalys yra niekinės, todėl nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, kurių nebūtų galima apginti teisminio proceso būdu.

24. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovas nurodo, kad piliečio valia išreiškiama jo paties pateiktu ir pasirašytu prašymu, o ne nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos užpildytu vidiniu dokumentu – pažyma. I. G. prašymą pateikė 1992 m. kovo 19 d. Prašyme, pabraukdama žodį „natūra“, išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – susigrąžinti žemę natūra.v2003 m. vasario 20 d. raštu dar kartą patvirtino, jog savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nekeičia, nuosavybės teises į jai priklausančią žemės sklypo dalį prašo atkurti natūra. Taigi, nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu I. G. nuosekliai laikėsi pozicijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Valios dėl kitokio nuosavybės teisių atkūrimo būdo pasirinkimo teisės aktų nustatytais terminais (iki 2003 m. balandžio 1 d.) I. G. nepareiškė.

26. Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą, į tai, jog I. G. nebuvo perduoti valstybei priklausantys vertybiniai popieriai (akcijos), buvo priimtas 2017 m. sausio 6 d. įsakymas, kuriuo nuosavybės teisės atkurtos atlyginant pinigine kompensacija.

27. Nuginčijus 2017 m. sausio 6 d. įsakymo 2 ir 3 punktus, liktų galioti Sprendimas, kuriuo nuosavybės teisės I. G. atkurtos atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis). Pareiškėjas Sprendimo neginčija. Atsižvelgiant į tai, jog nuo Sprendimo priėmimo (2007 m. gruodžio 29 d.) jau yra praėję daugiau nei 15 metų, pareiškėjas jau ir nebegalėtų reikšti teismui reikalavimo dėl Sprendimo nuginčijimo (ABTĮ 30 str. 1 d.).Taigi, likus galioti Sprendimui, kuriuo nuosavybės teisės atkurtos atlyginant vertybiniais popieriais (akcijomis), pareiškėjui kitas nuosavybės teisių atkūrimo būdas galėtų būti parenkamas tik teisės aktų nustatyta tvarka.

28. Teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl neturėtų būti naikinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra kilęs dėl NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 8VĮ-18-(14.8.2.) 2 ir 3 punktų teisėtumo bei pagrįstumo ir atsakovo įpareigojimo atkurti nuosavybės teises I. G. vardu perduodant žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn pasirinktą naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai.

30. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra išdėstytos šios nutarties 9 punkte. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.

31. Pretendentė I. G., kurios nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimas buvo išspręstas pareiškėjo ginčijamu administraciniu sprendimu mirė 2022 m. balandžio 9 d., o jos turtą pagal 2023 m. vasario 8 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą paveldėjo pareiškėjas.

32. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrino įstatymo 17 straipsnio 1 dalis (2010 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-919 redakcija galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d.) nustatė, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

33. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.

35. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 2 d.).

36. Palikėjui mirus, įvyksta taip vadinamas universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai jis žinojo ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis priima besąlygiškai visą palikimą, taigi ir visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas.

37. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena (CK 5.3 str. 1 d.).

38. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

39. Tuo atveju, kai palikėjas neginčijo sprendimo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, įpėdinis, palikėjui mirus, atsižvelgiant į paveldėjimo santykių teisinį reguliavimą, kuriuo remiantis įpėdinis negali įgyti daugiau teisių, nei jų mirties dieną turėjo palikėjas, neturi reikalavimo teisės ginčyti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

40. Byloje nėra duomenų, kad pretendentė I. G. (mirusi (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatyta tvarka ir terminais būtų apskundusi teismui 2017 m. sausio 6 d. įsakymą, todėl jos mirties momentu nesusiformavo procesinė teisė dėl šio administracinio sprendimo nuginčijimo teismine tvarka, kuri pereina įpėdiniui (pareiškėjui).

41. Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ginčyti 2017 m. sausio 6 d. įsakymą, todėl jo skundas dėl šio įsakymo panaikinimo atmestinas. Taip pat, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atkurti nuosavybės teises.

42. Nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, yra grindžiamas kitais motyvais bei kitomis teisės normomis, tačiau iš esmės yra teisingas, todėl jį naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo.

43. Pripažinus, kad pareiškėjo skundas turi būti atmestas dėl šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai pašalinami.

44. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, pakeistų motyvų, išdėstytų apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pagrindu paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis