5a2200de-3a19-496b-ada2-4e2caab6ddbf · Kauno apygardos teismas

             Bylos Nr. 1S-327-245/2015             Teisminio proceso Nr. 1-86-2-00029-2010-1 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo D. K. gynėjo advokato Stasio Lileikio skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atmestas advokato Stasio Lileikio skundas dėl 2014-11-11 PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus sprendimo Nr. 7-2792 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2014-12-08 sprendimo Nr. 2S-6432 panaikinimo, n u s t a t ė :

D. K. Å iaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 str. 4 d., 153 str., 150 str. 4 d. – 9 metams laisvės atėmimo. 2012-04-05 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2011-12-21 Å iaulių apygardos teismo nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė.2014-11-11 PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus sprendimu Nr. 7-2792 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2014-12-08 sprendimu Nr. 2S-6432 atsisakyta teikti nuteistÄ jį D.

K. lygtinio paleidimo komisijai.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi atmetė nuteistojo D. K. advokato S. Lileikio skundÄ .Nuteistojo gynėjas advokatas Stasys Lileikis skunde praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015-01-27 nutartį ir jo skundÄ tenkinti. Skunde nurodo, kad buvo keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 ir 158 straipsnių redakcijų, galiojusių iki 2012-07- 01 taikymo, sprendžiant nuteistojo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Tačiau KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015-01-27 nutartyje iÅ¡ esmės nebuvo atsakyta nė į vienÄ skunde nurodytÄ motyvÄ dėl teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, o akcentuotas materialinių ir žmogiÅ¡kųjų resursų panaudojimas be pagrindo ir tikslo ruoÅ¡iant medžiagÄ dėl lygtinio paleidimo. BVK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi Å¡is teisės normos galiojimas nėra apspręstas bausmės vykdymo pradžia arba pabaiga.

PaskirtÄ jÄ bausmę D. K. pradėjo vykdyti 2012-05-09, t. y. galiojant BVK 157 straipsnio ir 158 straipsnio 2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1863 (Žin., 2012, Nr. 4-110) redakcijai. Bausmės vykdymo pradėjimo metu paminėtos teisės normos numatė galimybę paduoti praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo ir draudimo tokį praÅ¡ymÄ pateikti nebuvo (jis atsirado nuo 2012-06-19, priėmus BVK 158 straipsnio 2012-06-05 įstatymo Nr. XI-2040 redakcijÄ ). Taigi, yra susidariusi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo kolizija, tai yra, prieÅ¡taravimas tarp bausmės vykdymo pradėjimo ir praÅ¡ymo pateikimo metu galiojusių teisės normų, todėl turi bÅ«ti taikomas Å¡velnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas.

Teisės kreiptis dėl lygtinio paleidimo panaikinimas reiÅ¡kia nuteistojo teisinės padėties sunkinimÄ , o tuo pačiu reiÅ¡kia, jog tai savo esme yra baudžiamasis įstatymas, ypač įvertinant tai, jog BVK 9 straipsnyje nurodyta, kad esant tam tikroms sÄ lygoms, nuteistųjų teisinė padėtis gali bÅ«ti Å¡velninama arba griežtinama Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir BVK nustatyta tvarka, tai yra, Å¡ie visi įstatymai taikomi neatsietai vienas nuo kito. Todėl BVK negali bÅ«ti traktuojamas kaip iÅ¡imtinai procesinis įstatymas, įvertinant tai, kad BVK 158 straipsnis nustato ne lygtinio paleidimo taikymo procedÅ«rÄ , o lygtinio paleidimo pagrindus, tiksliau - draudimÄ jį taikyti.

Be to, teisės teorijoje neabejojama, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, tai yra, teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Dabar galiojančių BVK 157, 158 straipsnių nuostatų taikymas pažeidžia D. K. teisėtų lÅ«kesčių, protingumo ir humanizmo principus, kadangi jau bausmės vykdymo eigoje sankcija nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui faktiÅ¡kai griežtėja - nepaisant to, koks bausmės dydis numatytas BK ir kokiÄ yra paskyręs teismas, asmuo turėjo galimybę iÅ¡eiti į laisvę anksčiau nustatyto laiko, o pakeitus lygtinio paleidimo sÄ lygas reglamentuojančių BVK 157 ir 158 straipsnių nuostatas, tokios galimybės nuteistasis faktiÅ¡kai neteko.

Advokato teigimu, Å¡iuo metu galiojančių BVK 157, 158 straipsnių nuostatų taikymas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Nuteistojo D. K. gynėjo advokato Stasio Lileikio skundas atmetamas.Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo sÄ lygas, galiojimo ir taikymo, t. y. nuteistojo D. K. advokatas bando įrodyti, jog ginamajam turėtų bÅ«ti taikomos tos BVK nuostatos, kurios galiojo tuo metu, kai buvo pradėta vykdyti Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu D.

K. paskirta laisvės atėmimo bausmė. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs skundžiamos nutarties motyvus, skundo argumentus bei pateiktÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarties naikinimui nenustatė. Advokatas neteisingai interpretuoja bausmių vykdymo įstatymo galiojimo laike nuostatas, neskiria baudžiamųjų ir procesinių įstatymų ir tai lemia nepagrįstos iÅ¡vados formulavimÄ , jog analizuojamu atveju yra susidariusi kolizija, tai yra, prieÅ¡taravimas tarp bausmės vykdymo pradėjimo metu ir praÅ¡ymo pateikimo metu galiojusių teisės normų.

BK 3 str. 3 d. numato, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Tuo tarpu BVK numatyta prieÅ¡inga taisyklė - bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 str. 1 d.). Bausmių vykdymo įstatymas nei savo esme, kaip teigia advokatas, nei reglamentuojamais teisiniais santykiais nėra baudžiamasis įstatymas.

Teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarkÄ , yra procesiniai teisės aktai, kurie nelaikytini baudžiamuoju įstatymu. Pažymėtina ir tai, kad remiantis konstitucine jurisprudencija darytina iÅ¡vada, jog įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktÄ , turintį atgalinio veikimo galiÄ , paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali bÅ«ti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai).

BVK 158 str. 2 p. atžvilgiu tai nėra padaryta ir tai pagrindžia imperatyvÄ , jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius įstatymus. BVK 3 str. 3 d. nustatyta, kad bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas Å¡velnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas, tačiau bausmių vykdymo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato bausmių vykdymo kodeksas ir kiti bausmių vykdymÄ reglamentuojantys teisės aktai, baudžiamasis kodeksas nereglamentuoja lygtinio paleidimo sÄ lygų, o taip pat jame nėra normos, nustatančios, kokiomis aplinkybėmis ar kokiems asmenims lygtinis paleidimas negali bÅ«ti taikomas, nėra jokio kito galiojančio teisės akto, kuris nustatytų kitas – Å¡velnesnes sÄ lygas, kurioms esant netaikomas lygtinis paleidimas, iÅ¡skyrus bausmių vykdymo kodeksÄ .

Kitos galiojančios normos nėra, todėl Å¡iuo atveju nėra įstatymų kolizijos ir taikoma ta teisės norma, kuri galioja bausmės vykdymo metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymų kolizija, kai du ar daugiau įstatymų tÄ patį klausimÄ reglamentuoja skirtingai, galima tik tarp galiojančių įstatymų, tuo tarpu nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar taikytina Å¡iuo metu galiojanti įstatymo redakcija ar jau nebegaliojanti įstatymo redakcija, todėl analizuojamu aspektu vadovautis BVK 3 str. 3 d. negalima.Ä®statymo numatytÄ bÅ«tinÄ jÄ bausmės dalį nuteistasis D.

K. atliko jau galiojant naujai BVK 158 str. 2 p. redakcijai, praÅ¡ymas dėl lygtinio paleidimo jam taikymo paduotas pataisos namų administracijai taip pat galiojant naujajai įstatymo redakcijai. Todėl ir sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo pagrįstai vadovautasi tuo metu galiojančia teisės norma, numatyta BVK. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi BVK 158 str. 2 p. ir nuteistojo advokato skundÄ atmetė tuo pagrindu, kad nuteistasis negali bÅ«ti lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, nes padarė nusikaltimÄ nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.

AnalogiÅ¡kos praktikos laikosi tiek Kauno apygardos teismas, tiek ir kitų apygardų teismai (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis 1S-473-648/2014; Å iaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1S-951-332/2014; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1827-478/2014). Analizuojamu atveju apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, jog pataisos namų administracijai ruoÅ¡iant lygtinio paleidimo svarstymui reikalingÄ medžiagÄ , bÅ«tų netikslingai naudojamas žmogiÅ¡kųjų resursų laikas bei įstaigos turimi materialiniai iÅ¡tekliai.

BVK nuostatos, draudžiančios taikyti lygtinį paleidimÄ , yra aiÅ¡kios ir nedviprasmiÅ¡kos, todėl joks teisėtų lÅ«kesčių principas nėra pažeidžiamas. Ä®statymų leidėjas tam tikras veikas pripažįsta itin pavojingomis, todėl ir skirtos bausmės atlikimo sÄ lygos už Å¡ių veikų padarymÄ yra griežtesnės. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti advokato skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a : nuteistojo D.

K. gynėjo advokato Stasio Lileikio skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį. Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                           Kęstutis Dargužis