5a21ecb2-a76b-459b-92a9-e5a7c7cadecd · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-2598-1109/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31981-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 9 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Ramonienė, iÅ¡nagrinėjusi Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ byloje, kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) mėsos rÅ«kintoju, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir paskirta 15 (penkiolikos) parų arešto bausmė;

2) Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : V. M. 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 17.55 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieÅ¡ savo artimÄ giminaitį – dukrÄ E. M., t. y. tyčia jai sugriebė už kairės rankos žasto bei griebė už plaukų ir tempė grindimis iÅ¡ namų, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmÄ ir padarydamas poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inėje Å¡launyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iais veiksmais V. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. jis grįžo iÅ¡ darbo apie 15.00 val., grįžęs namuose iÅ¡gėrė 2 skardines alaus, darbe buvo iÅ¡gėręs apie 5 stikliukus degtinės. Namuose jam iÅ¡gėrus alų, atėjo dukra, E. M., kuri nuėjo į jo mamos, jos močiutės, kambarį, pradėjo viskÄ kilnoti. Jo mama Å¡iuo meta ligoninėje ir jam buvo sakiusi nieko neleisti į pastarosios kambarį, todėl jis supyko ant dukros, pasakė eiti iÅ¡ kambario.

Å i jį pasiuntė velniop, todėl jis užpyko ir pagriebė su deÅ¡ine ranka dukrai už rankos žasto, už „kalnieriaus“. Ä® jo delnÄ papuolė ir dukros plaukų. Jis traukė dukrÄ iÅ¡ kambario, kad ten nesiknistų. Pripažįsta, kad galėjo dukrai papeÅ¡ti plaukus, kai buvo suėmęs už rankos žasto. Gali bÅ«ti, kad tempė dukrÄ grindimis, tačiau taip padaryti galėjo bÅ«damas tik neblaivus. Blaivus niekada nebÅ«tų taip pasielgęs su dukra, nebÅ«tų nei griebęs dukrai už rankos, nei jos tempęs ar bandęs iÅ¡stumti iÅ¡ namų.

Matyt jį blogai paveikė alkoholis. Kai dukra jau buvo lauke, Å¡i pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Jis galvojo, kad Å¡i juokauja, todėl po įvykio buvo išėjęs pas kaimynÄ , ten ir rado jį policija. Pačio įvykio aplinkybių jis gerai nepamena, nes buvo vartojęs alkoholinius gėrimus. Nenorėjo dukrai sukelti nei fizinio skausmo, nei kokių nors sužalojimų. Jų santykiai su dukra iki Å¡iol buvo geri, niekada fizinės jėgos prieÅ¡ dukrÄ nėra naudojęs. Jis gailisi, kad panaudojo fizinę jėgÄ prieÅ¡ savo dukrÄ , atsiprašė ir jei reiks, dar kartÄ atsipraÅ¡ys.

Su dukra ketina susitaikyti ir toliau palaikyti gerus tarpusavio santykius. PraÅ¡o ikiteisminį tyrimÄ baigti baudžiamuoju įsakymu ir jam paskirti vieÅ¡uosius darbus, nes bijo prarasti darbÄ , kurį praras gaudamas kitokio pobÅ«džio bausmę (b. l. 89–92, 99–102). Be kaltinamojo V. M. visiÅ¡ko prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis praneÅ¡imas, specialisto iÅ¡vada ir kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusioji E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 17.55 val., atėjo iki tėvo V. M., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), paimti močiutei (tėvo mamai) M. M. gimusiai (duomenys neskelbtini), drabužių, kadangi ji guli ligoninėje, o gyvena su tėvu. Tėvas buvo stipriai neblaivus, agresyvus. Jai beieškant reikalingų daiktų, jis pradėjo jai sekioti iš paskos, vadinti necenzūriniais žodžiais. Nenorėdama klausyti įžeidinėjimų, pastumdama jį rankomis vijo iš močiutės kambario, tuomet tėvas labai įsiuto ir sugriebė dešine ranka jai už dešinės rankos žasto ir liepė išeiti iš namų.

Ji jį atstÅ«mė nuo savęs, tačiau tėvas rankomis griebė jai už plaukų, pradėjo laikydamas už jų temti jÄ iÅ¡ kambario, jai pargriuvus, toliau tempė, kol iÅ¡tempė iki lauko durų, ketino nustumti nuo laiptų pakopos, tačiau sugriebusi už turėklo iÅ¡silaikė ir, iÅ¡sivadavusi iÅ¡ tėvo rankų, pabėgo į savo namus, kurie yra per tvorÄ , adresu (duomenys neskelbtini), nuo tėvo namų. Grįžusi į namus, paskambino į policijÄ bendruoju skubios pagalbos numeriu 112.

Dėl tėvo veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ant deÅ¡inės kojos Å¡launies yra kraujosruva, iÅ¡rovė labai daug plaukų, jaučia skausmÄ deÅ¡inėje rankoje, labai iÅ¡sigando. Iki Å¡io įvykio su tėvu santykiai buvo geri. Å io konflikto niekas daugiau nematė. Tėvas linkęs vartoti alkoholį, alkoholį nesaikingai vartoja apie 30 metų (b. l. 8–16). Nukentėjusioji E. M. ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu parodė, kad kai jÄ tėvas sugriebė už deÅ¡inės rankos žasto ir liepė jai iÅ¡eiti iÅ¡ namų, jai tuo momentu rankos neskaudėjo, po sugriebimo nebuvo jokios mėlynės. Kai tėvas jai sugriebė už žasto, ji tėvÄ greitai nuo savęs atstÅ«mė, tada jis jai griebė už plaukų, jai labai suskaudo, nes sugriebė stipriai, ji net prarado pusiausvirÄ ir parkrito ant grindų.

Tėvas jÄ parkritusiÄ vilko grindimis laikydamas už plaukų nuo močiutės kambario iki lauko durų. Tuo metu ir po įvykio jai labai skaudėjo galvÄ , buvo iÅ¡rautas kuokÅ¡tas plaukų (plaukus iÅ¡metė į tualetÄ ). Jausmas buvo toks lyg visÄ dienÄ plaukai bÅ«tų buvę labai stipriai suriÅ¡ti, o vakare iÅ¡segti. Liečiant galvos odÄ jai skaudėjo keletÄ dienų. Tempimo metu ji patyrė kojos sužalojimÄ , jai buvo didelė mėlynė ant deÅ¡inės kojos Å¡launies. Koja buvo sužalota tempimo metu grindimis, galbÅ«t ji su koja atsitrenkė į Å¡aldytuvo kampÄ ar duris.

Ji to neprisimena, buvo labai iÅ¡sigandusi, todėl tiksliai pasakyti negali, įvyki prisimena miglotai. Koja jai Å¡iandien jau yra užgijusi, skausmo nejaučia, bet mėlynė galbÅ«t minimaliai dar matoma. Praeitoje apklausoje minėjo, kad tėvas jÄ norėjo nustumti nuo laiptų, bet ji užsikabino už turėklų. Apie tai nori pasakyti, kad tie laiptai yra lauke, prie namo durų. Ar tėvas norėjo ja nuo jų nustumti, ji nežino, bet jis jÄ grindimis vilko iki pat lauko durų, prie kurių ir buvo tie laiptai.

Ji tik susidarė tokį įspÅ«dį, tačiau dabar nemano, kad tėvas norėjo jÄ nustumti ir nuo tų laiptų, jo tikslas buvo jÄ paÅ¡alinti iÅ¡ namų. Kodėl tėvas buvo piktas ant jos, ji tiksliai pasakyti negali, galbÅ«t dėl to, kad močiutė tÄ namÄ palikimu užrašė ant jos. Mano, kad tėvas smurtavo prieÅ¡ jÄ dėl to, kad buvo paveiktas alkoholio, jis buvo neblaivus. Kad jis neblaivus suprato iÅ¡ jo kalbos, judesių ir bendravimo. Dėl patirto smurto ji buvo iÅ¡sigandusi, tai pirmas kartas, kai prieÅ¡ jÄ tėvas smurtavo.

Dar ir dabar ji kartais naktimis miega neramiai. Å is įvyks jai buvo sukėlęs didelį stresÄ . Dabar ji ant tėvo pyksta, bet tėvui atleidžia, nori šį įvykį pamirÅ¡ti. Su tėvu dabar stengiasi nebendrauti, su juo nekalba. Papildomos apklausos metu parodė, kad pretenzijų tėvui dėl panaudoto fizinio smurto ji neturi, nors ant tėvo ir pyksta. Dėl patirto fizinio smurto ir sužalotos kojos ji civilinio ieÅ¡kinio neteiks, jai turtinė žala nepadaryta (b. l. 41–44, 47–49). IÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 10 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog smurtÄ patyręs asmuo yra E. M., kuriai fiksuojama plaukų galvos iÅ¡rovimas (b. l. 22–25).

Iš 2020 m. rugpjūčio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių prie jo matyti, kad atlikta įvykio vietos apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, sudarytos ir pridedamos fotolentelės. Nustatyta, kad įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Esančiame vieno aukšto gyvenamajame name(b. l. 29–31). Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1957/2020 (02) matyti, kad E. M. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje.

Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytÄ sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje (b. l. 59). PareiÅ¡kime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, konstatuoja, jog Å¡i kvalifikacija teisinga. Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymÄ numatyta BK 140 straipsnyje.

Å io straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už Å¡iÄ veikÄ gali bÅ«ti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas savo Å¡eimos nariui ar artimam giminaičiui padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ vertina kaip pavojingesnę. Tiek paties kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiosios parodymais bei tarnybiniu praneÅ¡imu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis V. M. 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 17.55 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sugriebė dukrai E. M. už kairės rankos žasto bei griebė už plaukų ir tempė grindimis iÅ¡ namų, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmÄ ir padarydamas poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inėje Å¡launyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Å ias aplinkybes nurodė nukentėjusioji tiek iÅ¡ karto į įvykį atvykusiems pareigÅ«nams, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad konflikto metu prieÅ¡ dukrÄ minėtus veiksmus atliko ir taip jai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ pripažino ir pats kaltinamasis V. M.. Fizinio smurto vartojimo požymiai užfiksuoti ir tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nes pareigÅ«nas, atvykęs į įvykio vietÄ , užfiksavo akivaizdžius nukentėjusiosios sužalojimus – kraujosruvÄ , nukentėjusioji buvo susijaudinusi, Å¡oko bÅ«senos, akivaizdžiai iÅ¡sigandusi.

Esant Å¡iems duomenims, teismui nekyla abejonių, jog buvo vartotas fizinis smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu ir dėl jo nukentėjusiajai sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje esanti 2020 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1957/2020(02) patvirtina, kad E. M. konstatuota poodinė kraujosruva deÅ¡inėje Å¡launyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytÄ sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Å ių duomenų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad nusikalstamos veikos pasekmės, t. y. nukentėjusiajai sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė, todėl konstatuojama, jog neteisėti kaltinamojo veiksmai vartojant fizinį smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu susiję priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiomis pasekmėmis. Kaltinamojo veiksmų pobÅ«dis ir intensyvumas – sugriebė dukrai už kairės rankos žasto bei griebė už plaukų ir tempė jÄ grindimis iÅ¡ namų rodo, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ , pavojingumÄ ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Å ių duomenų visuma patvirtina, jog V. M. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus sveikatos sutrikdymo požymiai. Å eimos nario sÄ voka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimÄ padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaltinamojo dukra E. M. gyvena atskirai nuo tėvo V. M., todėl ji nelaikytina Å¡eimos nariu, tačiau vadovaujantis BK 248 straipsnio 1 dalimi ji yra artimas kaltinamojo giminaitis, todėl patikslintinas kaltinimas, nurodant, kad V. M. smurtavo ne prieÅ¡ savo Å¡eimos narį, o prieÅ¡ artimÄ jį giminaitį. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslÄ , kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir stadijÄ â€“ kaltinamasis padarė vienÄ tyčinį baigtÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o bÅ«tent tai, kad praeityje teistas (b. l. 72–75), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 70–71), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (b. l. 64), VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 69), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje dėl priklausomybės ligų penkių metų laikotarpiu neužregistruotas (b. l. 68).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina iÅ¡vada, jog procesas gali bÅ«ti baigiamas priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ . Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M. pareiÅ¡kė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi – vieÅ¡aisiais darbais, jų trukme, sutinka (b. l. 117–119).

Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ pagrįstai praÅ¡oma skirti 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – vieÅ¡uosius darbus 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamasis nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. 19.10 val. (b. l. 108), iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. 17.05 val. (b. l. 184–185) buvo laikinai sulaikytas. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas, t. y. viena para, prilyginant jÄ 6 viešųjų drabų valandoms. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 103–105), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, minėta kardomoji priemonė, panaikintina. Nukentėjusioji civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso iÅ¡laidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 90 valandų, dirbant po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, Å¡iuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. M. paskirti 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų visuomenės labui, dirbant po 10 valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. 20.05 val., iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. 17.05 val. (vienÄ parÄ ), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant 6 (Å¡eÅ¡ioms) valandoms viešųjų darbų.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtÄ bausmę, panaikinti. V. M. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mams praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Tokiu atveju Å¡is teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėja Jolanta Ramonienė