5a1f50df-023b-4eb4-b01a-2e5bf41fe367 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Jurgis KiškisPranešėjas Algerdas Urbšys                                          Baudžiamosios bylos Nr. 1A-532-175-2014 Teisėja Lina Lesinskienė                                              Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00513-2013-4                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1.; 2.4.6.; 2.4.7. (S)              KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Albino Antanaičio, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, nuteistajam M.

G., jo gynėjai advokatei Dianai ViÅ¡inskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. I. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 str. 1 d., ir, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir iÅ¡ M. G. priteista 2621,13 litų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo A. I. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ M. G. priteista 5000 litų neturtinei žalai atlyginti.nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlynusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :M.

G. nuteistas už tai, kad 2013-04-19, apie 16.00 val., garažų masyve, (duomenys neskelbtini) automobiliu „Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia nestabdydamas ir atsitrenkdamas į garažo Nr. (duomenys neskelbtini) duris, prispaudė prie durų A. I. ir sužalojo jam kojÄ , padarydamas atvirÄ kairio blauzdikaulio lūžį, kuris nukentėjusiajam A. I. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. I. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir perduoti bylÄ prokurorui.

Skunde nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nukentėjusiojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo nuteistojo padarytÄ veikÄ bÅ«tent pagal BK 135 str. 1 d., kadangi skundžiamame teismo nuosprendyje nėra jokių motyvų dėl nuteistojo M. G. tyčios Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo metu. Teismo nuosprendis paremtas tik nuteistojo paaiÅ¡kinimu (BPK 20 str. 5 d.), kad jis sužaloti nenorėjęs, o sužalojęs dėl neatsargumo.

Apie kaltininko tyčios turinį teismas turi spręsti atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir kita (2004-06-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 46 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose”). Å iuo konkrečiu atveju nusikaltimo įrankis buvo automobilis, t. y. didesnio pavojaus Å¡altinis (Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. l d.), be to, įvykio vieta - siauras pravažiavimas tarp požeminių garažų, t. y.

M. G., „taranuodamas” jį savo automobiliu, veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, t. y. turėdamas tikslÄ atimti jam gyvybę. Nuteistasis M. G. suprato, kad jis savo veika kėsinasi į jo gyvybę, numatė, kad jam gali atimti gyvybę ir norėjo jÄ atimti (BK 15 str. 2 d.). Todėl M. G. veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 22 str. l d. ir 129 str. l d., t. y. kaip pasikėsinimas nužudyti. Nukentėjusysis skunde taip pat pažymi, kad po padarytos nusikalstamos veikos M. G., matydamas, kad jam yra lūžęs blauzdikaulis, jis stipriai kraujuoja ir yra grėsmė jo gyvybei, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Akivaizdu, kad tokiame M. G. neveikime yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 str., sudėtis. Nukentėjusiojo manymu, M. G. veikoje yra nusikalstamų veikų, apraÅ¡ytų BK 22 str. 1 d., 129 str. l d. ir 144 str., idealioji sutaptis. Tačiau Å¡io asmens veika papildomai pagal BK 144 str. kvalifikuota nebuvo (BPK 219 str.). Skunde taip pat pažymima, kad nusikalstama veika, už kurios padarymÄ buvo nuteistas M. G. priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.), už jÄ Ä¯statymas numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę iki deÅ¡imties metų.

Tačiau M. G. buvo nuteistas tik ”simboline” laisvės apribojimo bausme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2003-06-20 nutarime Nr. 20 ”Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€, iÅ¡aiÅ¡kino teismams, kad taikyti BK 54 str. 3 d. galima tik tada, kai nėra BK 62 str. nurodytų pagrindų. Akivaizdu, kad M. G. veiksmuose nėra BK 62 str. apraÅ¡ytų pagrindų. Pastarasis nei pats savo noru atvyko ar pranešė apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nei prisipažino jÄ padaręs, nei nuoÅ¡irdžiai gailisi ar padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , be to, jis net iÅ¡ dalies iki Å¡iol jam neatlygino nusikaltimu padarytos žalos.

Taigi, pirmosios instancijos teismas M. G. paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę, kuri neatitinka BK 41 str. 2 d. apraÅ¡ytos bausmės paskirties. Be to, nei ikiteisminio tyrimo įstaiga, nei prokuroras, nei pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad nuteistajam M. G. bÅ«tų taikoma administracinė atsakomy­bė už Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimus. Veiksmai, kuriuos atliko M. G., vairuodamas savo automobilį bei jų pasekmės, yra eismo įvykis (KET 3 p.), po kurio pastarasis pažeidė KET 231 p., t. y. kilus eismo įvykiui pasiÅ¡alino iÅ¡ Å¡io įvykio vietos.

Už tokius veiksmus yra numatyta griežta administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d.Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jam buvo priteistas aiÅ¡kiai per mažo dydžio neturtinės žalos civilinis ieÅ¡kinys. Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008-07-03 “Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje”, kurioje konstatuojama, jog teismo sprendime nepakan­ka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo, jie turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikÅ¡mę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jam padarytos neturtinės žalos dydį, apraÅ¡ytų nuostatų nepaisė. Apeliantas pažymi, kad yra bedarbis, mėnesinės pajamos yra tik 350 litų paÅ¡alpa, kuri jam paskirta pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymÄ . Be to, dėl jam padaryto kÅ«no sužalojimo yra reikalingas papildomas gydymas, kuris kainuoja (su skundu pateikiama 2013-05-06 SMU Klinikų iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicinos dokumentų).Nuteistojo M. G. gynėjos advokatės Dianos ViÅ¡inskienės atsikirtime į apeliacinį skundÄ praÅ¡oma nukentėjusiojo skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nuosprendį nepakeistÄ .Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja ir prokuroras prašė nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti.Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A.

I. ape­liacinis skun­das atmetamas.Pagal Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å ioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡na­gri­nė­ji­mu, va­dovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pa­grįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡na­gri­nė­jimu.

Pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundÄ pateikusiam asmeniui nepriimtinos teismo iÅ¡­va­dos dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įsta­ty­mo tai­ky­mu ar BPK normų pažeidimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teis­mas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bau­džia­mÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tei­sin­gai sprendė dėl M.

G. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , teisingai jÄ kvalifikavo pagal BK 135 str. 1 d. Nors nukentėjusysis skunde nurodo, kad M. G. veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti kaip pasikėsinimas nužudyti, o skundžiamas nuosprendis yra paremtas tik nuteistojo paaiÅ¡kinimu, kad jis sužaloti nukentėjusiojo nenorėjęs ir tai padaręs dėl neatsargumo. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad pasikėsinimu padaryti nužudymÄ gali bÅ«ti pripažįstamas tik tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti Å¡is nusikaltimas ir jis nebaigtas tik dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Veika kaip pasikėsinimas nužudyti gali bÅ«ti kvalifikuojama tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti jam gyvybę, t. y. siekiant bÅ«tent tokių padarinių ir darant viskÄ , kad pasiektų tokį rezultatÄ . Be to, net kai nustatoma, jog kaltininkas veikė netiesiogine arba tiesiogine neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama tik pagal atsiradusius padarinius - kaip nužudymas arba sveikatos sutrikdymas. IÅ¡ bylos medžiagos ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų matyti, jog nuteistojo M. G. veiksmai negalėjo bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d., nes nuteistasis tikslo atimti A.

I. gyvybės neturėjo, jis nedarė jokių konkrečių veiksmų, kad pasiektų konkretų rezultatÄ , jis apskritai nesiekė jokių padarinių. Bylos duomenys patvirtina, jog M. G., automobiliu prispausdamas nukentėjusįjį prie garažo durų, veikė netiesiogine tyčia, t. y. pagal savo amžių ir gyvenimo patirtį jis suvokė, jog nuo Å¡io veiksmo A. I. gali bÅ«ti sužalotas, ir nors nenorėjo tokių pasekmių (sunkaus jo sveikatos sutrikdymo), tačiau sÄ moningai leido joms kilti. M.

G. abstrakčiai suvokė galinčius kilti padarinius, ir nors jų nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jiems atsirasti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tei­sin­gai nustatė tyčinę M. G. kaltę padarius sunkų nukentėjusiojo A. I. sveikatos sutrikdymÄ , pagrįstai nuteistojo veiksmus ver­tino kaip padarytus netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.) ir teisingai veikÄ kvalifikavo pagal BK 135 str. 1 d.Taip pat atmestinas ir nukentėjusiojo skundo argumentas, kad po padarytos nusikalstamos veikos M.

G., matydamas, kad jam yra lūžęs blauzdikaulis, jis stipriai kraujuoja ir yra grėsmė jo gyvybei, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, todėl tokiame jo neveikime yra BK 144 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 144 str. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus Å¡io žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbÄ . Å i veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam bÅ«tina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sÄ moningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam buvo sužalota koja, prieÅ¡ sužalojimÄ jis pats elgėsi agresyviai, keikėsi ir rėkė ant garažų kaimynų, kastuvu daužė nuteistojo automobilį, kuriame miegojo nuteistojo mažametis vaikas, kuris nuo triukÅ¡mo prabudo ir iÅ¡sigandęs verkė, be to, buvo neblaivus, kÄ pripažino ir pats, laikytina, kad nuteistasis M.

G. galėjo nesuprasti, kad nuo automobilio smÅ«gio nukentėjusiojo patirti sužalojimai galėjo bÅ«ti jam gyvybiÅ¡kai pavojingi. Nei kaltinamasis, nei kiti teisme apklausti liudytojai nepatvirtino ir nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis nuteistojo prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Atsižvelgiant į visa tai, M. G. nusikalstama veika pagal BK 144 str. inkriminuota nebuvo pagrįstai.Taip pat kaip visiÅ¡kai nepagrįstas vertintinas ir nukentėjusiojo skundo argumentas, kad veiksmai, kuriuos atliko M.

G., vairuodamas savo automobilį bei jų pasekmės, yra eismo įvykis, po kurio pastarasis pasiÅ¡alino iÅ¡ Å¡io įvykio vietos, už kÄ yra numatyta griežta administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad ATPK 9 str. 2 d. numato, jog administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobÅ«džiu Å¡ie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Todėl esant situacijai, kai asmens atžvilgiu už tam tikrus neteisėtus veiksmus yra taikoma baudžiamoji atsakomybė, administracinė atsakomybė taikoma bÅ«ti negali, nes tokiu atveju už tuos pačius veiksmus asmuo bÅ«tų baudžiamas du kartus.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pir­mo­sios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visumÄ , teisingai taikė nuteistajam M.

G. baudžiamÄ jį įstatymÄ pagal BK 135 str. 1 d. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir nuteistajam paskirtos bausmės teisingumu. Skir­da­mas nuteistajam M. G. bausmę pir­mo­sios instancijos teismas BK 41 ir 54 str. reikalavimų nepa­Å¾ei­dė, atsižvelgė į nu­teis­to­jo padarytos nusi­kals­ta­mos veikos pobÅ«dį ir pavo­jin­gu­mo laipsnį, kal­tės for­mÄ ir rūšį, į nu­teistojo asmenybę apibÅ«dinančių aplinkybių visumÄ ir visas by­los aplin­ky­bes.

Nors skunde apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai nuteistajam sušvelnino bausmę, nors byloje ir nėra BK 62 str. nurodytų pagrindų dėl kurių gali būti paskirta švelnesnė bausmė, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam bausmė buvo švelninama vadovaujantis ne BK 62 str., bet BK 54 str. 3 d. nuostata, kurioje numatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Teismų praktikoje pažymima, kad toks reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje iÅ¡ryÅ¡kėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 str. 3 d. pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-476/2010, 2K-128/2011, 2K-528/2011 ir kt).

Kartu akcentuojama ir tai, kad taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas galima, kai nėra BK 62 str. nurodytų pagrindų (kasacinė nutartis 2K-77/2007).AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei nurodoma nukentėjusiojo apeliaciniame skunde, Å¡ių nuostatų laikėsi tinkamai. M. G. nuteistas pirmÄ kartÄ , padarė vienÄ sunkų tyčinį nusikaltimÄ , savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, pripažino faktÄ , kad sužalojo nukentėjusįjį, pastarojo atsiprašė, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių ap­lin­ky­bių nenustatyta.

Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad M. G. dirba, yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, mokosi Kauno suaugusiųjų mokymo centre pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programÄ , yra jauno amžiaus, sukÅ«ręs Å¡eimÄ , augina mažametį vaikÄ , gimusį 2011-05-18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tÄ aplinkybę, kad pripažinęs nukentėjusiojo sužalojimo faktÄ , kaltinamasis pasirašė žalos atlyginimo sutartį su Valstybine ligonių kasa, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo atlyginti žalÄ lygiomis dalimis per 12 mėnesių.

BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau esant nustatytoms aplin­ky­bėms, ku­rias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad pirmosios instancijos teis­mas pa­grįstai konstatavo, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas M. G. aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, todėl esant nurodytoms iÅ¡imtinėms aplinkybėms, buvo pagrįstai taikyta BK 54 str. 3 d. ir jam skirta Å¡velnesnė negu BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – maksimalaus termino laisvės apribojimas su įpareigojimu.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė nelaikytina tik „simboline“, kaip skunde nurodo nukentėjusysis, ji nėra per Å¡velni ir neprieÅ¡­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems baus­mės skyri­mo pagrin­dams (BK 41 str. ir 54 str.). Nors aukščiau nurodytos aplinkybės nepaÅ¡alina M. G. padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau jos sudaro pagrindÄ Å¡velninti jo atsakomybę ir kartu apsaugoti nuteistojo ir jo Å¡eimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus.Apeliantas skunde nurodo, kad iÅ¡ nuteistojo jam buvo priteistas aiÅ¡kiai per mažo dydžio neturtinės žalos civilinis ieÅ¡kinys, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo gyvybei ar asmens sveikatai. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui.

Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiÅ¡kai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis kentė fizinį skausmÄ ne tik įvykio metu, bet ir po jo, jis patyrė žalÄ sveikatai, dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Dėl patirto sužalojimo jam atsirado nepatogumai kasdieniniame gyvenime, buvo apribotas jo judėjimas, bendravimas su aplinkiniais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai į tai atsižvelgė. Taip pat nustatė, kad dėl M. G. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis jautė ir pažeminimÄ , nes buvo sužalotas žymiai jaunesnio už save asmens. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nustatydamas žalos dydį apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir provokuojantį nukentėjusiojo elgesį daužant kastuvu per nuteistojo automobilį, taip pat į kaltininko turtinę padėtį, jo kaltę, jaunÄ amžių, žalos padarymo aplinkybes, jos pasekmes, padaryto sveikatos sužalojimo mastÄ ir teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose.

Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijais, nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pagrįstai tenkintas tik iÅ¡ dalies. Nukentėjusiojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra bedarbis ir gauna nedidelę paÅ¡alpÄ , nesuteikia pagrindo keisti jam priteistos neturtinės žalos dydžio, be to, Å¡ios aplinkybės jau buvo nurodytos ir tinkamai įvertintos nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Apy­lin­kės teismas tinkamai motyvavo, kodėl nenustato didesnio žalos dydžio. Pa­Å¾y­mė­tina ir tai, kad įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama kuo tei­sin­giau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasek­mes, tačiau tai negali tap­ti nukentėjusiojo bandymu pasipelnyti iÅ¡ nusikaltimo padarymu sukeltos si­tu­acijos. Todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir daryti kitokias iÅ¡vadas nustatant neturtinės žalos dydį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Kolegija kons­ta­tuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstÄ bei tei­sė­tÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriame iÅ¡va­das dėl nuteistojo kaltės, bausmės rÅ«Å¡ies ir dy­džio bei civilinių ieÅ¡kinių priteisimo pa­grindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo, todėl nuosprendis pa­lie­kamas galioti nepa­keis­tas, o apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja pateikė pinigų priėmimo kvitÄ , kuriame nurodyta nuteistojo už advokato paslaugas sumokėta pinigų suma.

Tačiau BPK 106 str. numato, kad advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka tik kai nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kitais atvejais advokatui moka pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, advokatės praÅ¡ymas priteisti proceso iÅ¡laidas už jos darbÄ tenkinamas bÅ«ti negali.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A.

I. apeliacinį skun­dÄ atmesti. Pirmininkaujantis teisėjas             Algerdas UrbÅ¡ys Teisėjai             Algirdas Jaliniauskas              Albinas Antanaitis