5a1e29d1-e9fc-47f2-9df4-0ce3dc5f08ed · Marijampolės apylinkės teismas

?NUTARIMAS Administracinio nusižengimo byla Nr. II-9-564/2020 Proceso Nr. 4-28-3-00397-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.3;21.10.4. (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. sausio 29 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėja Audronė Å iupÅ¡inskaitė, sekretoriaujant Jolantai Petraitienei, dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui A. K. ir jo atstovei advokatei K. R., institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ â€“ Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Marijampolės AVPK) atstovei I.

M., asmeniui, prieÅ¡ kurį praÅ¡omÄ pradėti tyrimÄ , D. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. M. 2019 m. liepos 1 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenÄ . Teismas n u s t a t ė: Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. M. 2019-07-01 nutarimu administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal A. K. pareiÅ¡kimÄ pagal ANK 481 str. 1d. dėl to, kad 2019-06-01 apie 17.50 val. jam bÅ«nant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jo brolis D.

K. agresyviai elgėsi, nutraukta, kadangi vieÅ¡oji tvarka ir žmonių rimtis pažeista nebuvo, nenustatyta, kad D. K. padarė administracinį nusižengimÄ . A. K. pateikė skundÄ dėl Å¡io nutarimo. Skundu praÅ¡o atnaujinti tyrimÄ ir pareikÅ¡ti įtarimus D. K. dėl užpuolimo ir fizinės jėgos panaudojimo, prašė prijungti filmuotÄ medžiagÄ . Skunde nurodo, kad D. K. mėgino panaudodamas jėgÄ atimti jo mobilųjį telefonÄ , kuriuo filmavo užpuolį, tačiau filmuotos medžiagos nebuvo prijungta ir kodėl traktuojama, jog tai buvo konfliktas o ne užpuolimas, jam nesuprantama.

Dėl saugumo jam ir jo sÅ«nui atvykę vaikų teisių apsaugos darbuotojai paliepė kuo greičiau iÅ¡vykti, kas ir buvo padaryta. Marijampolės apskrities VPK pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriuo praÅ¡o A. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir administracinio nusižengimo bylos neatnaujinti. Nurodo, kad procesinis sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylÄ buvo priimtas pagrįstai, byla buvo iÅ¡nagrinėta visapusiÅ¡kai ir pilnai, apklausiant visus asmenis, kurie galėjo suteikti tyrimui reikÅ¡mingos informacijos, jų parodymus įvertinus neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai.

Skunde nenurodoma jokių esminių aplinkybių, dėl kurių skundas galėtų bÅ«ti tenkinamas. SkundÄ padavęs asmuo A. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2019-06-01 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), brolis D. K. su tėčiu bÅ«dami lauke kažko nesutarė, garsiai Å¡aukė vienas ant kito. Po kurio laiko D. K., rėkdamas necenzÅ«riniais žodžiais, įsiveržė į jo kambarį, pradėjo rėkti, terorizuoti, kaltinti, jį užsipuolė, t. y. naudojo psichologinę prievartÄ , provokavo konfliktÄ - įėjęs į kambarį pradėjo rėkti, nors ten miegojo jo mažametis sÅ«nus, pradėjo įžeidinėti.

KÄ konkrečiai D. K. sakė, Å¡iuo metu negali pasakyti, patikslinimui galima iÅ¡klausyti vaizdo įraÅ¡Ä . Bandė jį stumdyti , o jis, norėdamas apsiginti, viskÄ Ä¯raÅ¡inėjo mobiliuoju telefonu, prašė liautis. Tuomet D. K. priartėjo prie jo, griebė už deÅ¡inės rankos plaÅ¡takos, kur buvo telefonas, užlaužė, suko rankÄ ir iÅ¡krito telefonas. Jautė fizinį skausmÄ keletÄ dienų, sužalojimų nebuvo, į gydytojus nesikreipė. D. K. griebė už rankos, kurioje buvo telefonas.

Jis pats nesuprato, ar mėgino atimti telefonÄ , ar tiesiog jį patį sužaloti. Prašė tėčio iÅ¡skirti, kad apsaugotų, nes labai iÅ¡sigando, kadangi Å¡eimoje prieÅ¡ keletÄ metų buvo sužalotas. Tėtis atsistojo praėjime, jis pats pabėgo, D. K. neturėjo galimybės kÄ nors daugiau daryti. Po kurio laiko atvyko pareigÅ«nai. Filmuoti pradėjo po keleto minučių, kai jį užsipuolė- įžeidinėjo, Å¡aukė. Ä® bylÄ nepateikęs tik įrašų, kas vyko po policijos atvykimo.

Telefonas suskilo, sutrūko tik apsauginis stiklas, tačiau toliau juo filmavo. Jam darytas psichologinis spaudimas- tai žeminimas, įžeidinėjimas žodžiais, kaltinimas nebūtais dalykais, kad yra narkomanas, girdėjo aplinkiniai kaimynai, policijos pareigūnai, vaiko teisių pareigūnai, kurie dėl apkaltinimų netgi jam neleido pasilikti sūnaus, tačiau niekas nenori liudyti. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė vaikų teisių apsaugos tarnybos pareigūnus, kurie dėl D. K. agresyvumo, susidariusios situacijos pasiūlė su sūnumi išsikraustyti iš tos vietos, kadangi tai yra nesaugi aplinka.

D. K. klaidino atvykusius pareigÅ«nus, Å¡meižė jį, dėl ko nutarė su sÅ«numi kuo skubiau iÅ¡sikraustyti. Dėl Å¡ios situacijos iki dabar lanko psichologinę pagalbÄ tiek jis, tiek sutuoktinė, kadangi tai nebuvo pirmas kartas. Dėl to prašė pradėti atitinkamÄ teisenÄ . Perskaičius jo raÅ¡ytÄ pareiÅ¡kimÄ (b. l. 7), paaiÅ¡kino, jog apie griebimÄ už telefono ir rankos užsukimÄ pareiÅ¡kime nenurodęs, nes pareigÅ«nai prašė raÅ¡yti glaustai, kadangi bus tyrimas, pats buvo Å¡oko bÅ«senoje.

Perskaičius apklausos protokolÄ ( b. l.

9) dėl aplinkybės, kad jame nėra nurodyta, jog D. K. jį sugriebė už rankos, suko rankÄ , paaiÅ¡kino, kad apklausÄ atlikusi pareigÅ«nė mėgino iÅ¡siaiÅ¡kinti apskritai visÄ situacijÄ , protokolÄ surašė pareigÅ«nė, buvo aptartas didelis spektras įvykių, o ne tos dienos, gal bÅ«t tuomet neatsižvelgė. Bet jis minėjo, kad pateiks vaizdo medžiagÄ , kur viskas matosi. Nėra teisininkas, tokie užpuolimai yra labai skaudÅ«s. Marijampolės AVPK atstovė I. M. paaiÅ¡kino, kad 2019 m. birželio 1 d. policijai buvo paraÅ¡yti du pareiÅ¡kimai apie tÄ patį įvykį-vienas D.

K., kitas A. K.. Ji pati Å¡iuos asmenis apklausė. KÄ A. K. pasakojo apklausos metu, tÄ ir užrašė apklausos protokole. A. K. protokolÄ perskaitė, pasirašė. Apie tai, kad buvo sugriebta už rankos, apie telefono paėmimÄ neminėjo, jeigu bÅ«tų tai pasakęs, bÅ«tų užraÅ¡iusi, pats A. K. perskaitęs protokolÄ jokių pastabų neiÅ¡sakė. Apie fizinio skausmo sukėlimÄ kalbos nebuvo. A. K. apklausos metu turėjo tvirtÄ pozicijÄ , kuriÄ jis aiÅ¡kiai, sklandžiai dėstė, tačiau matėsi, kad jaudinasi, po apklausos pasakojo visÄ Å¡eimos istorijÄ .

Duomenų apie sužalojimÄ ar fizinio skausmo sukėlimÄ nebuvo. Dėl abiejų pareiÅ¡kimų tyrimÄ nutraukė, kadangi nebuvo pažeista vieÅ¡oji tvarka, žmonių rimtis. Kažkuris iÅ¡ jų, ar abu-Å¡iuo metu negali pasakyti, prašė neapklausinėti tėčio dėl jo prastos sveikatos ar jo emocinės bÅ«klės. Daugiau niekas nebuvo apklaustas, nes nebuvo paminėta, kad kas nors girdėjo konfliktÄ . A. K. rodė iÅ¡ telefono kelias akimirkas filmuotos medžiagos, žadėjo įraÅ¡us pateikti, bet jų nesulaukusi priėmė sprendimÄ .

Pati įvykio vietoje nebuvo, o informacijos iÅ¡ vaiko teisų apsaugos specialistų, kad A. K. sÅ«nus patyrė žalÄ , nebuvo gauta, A. K. apklausoje kalbėjo apie jo paties patirtÄ Å¾alÄ . IÅ¡ jai A. K. parodytų trumpų vaizdo atkarpų matėsi, kad abu kėlė konfliktus, abu kalbėjo pakeltu tonu. D. K. sakė, kad nenori su broliu pyktis. A. K. ir D. K. matė pirmÄ kartÄ , dėl procesinio sprendimo priėmimo jokio poveikio nebuvo. D. K. parodė, kad pirminis konfliktas tarp A. K. ir tėčio įvyko garaže ar prie garažo dėl A.

K. netvarkos, kad Å¡is neiÅ¡siveža statybinių medžiagų. A. K. Å¡aukė, kad nieko nedarys. Jis tuo metu buvo lauke, terasoje. Ä®sikiÅ¡o į šį konfliktÄ , kadangi tai buvo jau ne pirmas kartas. Liepė A. K. nustoti rėkti, apsiraminti. Tiek jis, tiek A. K. rėkė pakeltu tonu. A. K. artinosi link jo agresyviai ir greitai nuėjo į kambarį pasiimti telefono. Jis taip pat nuėjo į namÄ . Tuo metu į A. K. kambarį nebuvo įėjęs. Kambaryje žodinis konfliktas tęsėsi, bet tėtis ramino.

Pamatęs, kad A. K. jį filmuoja be jo sutikimo, artinasi link jo į virtuvę, atsakė kažkÄ pakeltu tonu. A. K. priėjo prie jo iÅ¡ priekio, o jis tiesiog uždengė deÅ¡inėje rankoje A. K. laikomÄ telefonÄ , kad nefilmuotų, uždėjo rankÄ ant telefono. A. K. pradėjo suktis, apsisuko ir viskas atrodė, kad jis bÅ«tų jam už nugaros. Kiek atsimena, telefonas neiÅ¡krito. Rankos specialiai neužlaužė, galėjo A. K. užsilaužti rankÄ sukdamasis, kai jis buvo suėmęs už telefono.

Jokių grumtynių nebuvo. Tėtis liepė baigti ir viskas tuo baigėsi. Kad tėtis bÅ«tų įsikišęs tarp jų, to nelabai pamena. A. K. skambino policijai ir kvietė policijÄ tiek jam, tiek tėvui. IÅ¡girdęs, kad kviečia policijÄ , iÅ¡sireiÅ¡kė, kad paskutinis kartas, kadangi A. K. dažnai kviečia policijÄ . Jis pats išėjo į terasÄ , o A. K. į savo kambarį. A. K. vaikas buvo kambaryje, miegojo. Kaip į konfliktÄ reagavo vaikas- nežino, jo nematė iki to momento, kol atvažiavo vaikų teisų darbuotojai.

Negirdėjo, kad vaikas verktų. Kad vėl neįsipliekstų konfliktas, vaiko teisių darbuotojai liepė vaikÄ iÅ¡vežti. Neatsimena, ar A. K. atžvilgiu iÅ¡sakė Å¡io nurodomus įžeidinėjimus, užgauliojimus Jeigu ir tokių buvo, tai buvo atsakas į paties A. K. iÅ¡sakytus žodžius jo atžvilgiu. Teismo posėdžio metu buvo peržiÅ«rėti du A. K. pateikti vaizdo įraÅ¡ai (b. l. 25). PeržiÅ«rėjus pirmÄ jį trumpÄ vaizdo įraÅ¡Ä A. K. iÅ¡ pradžių paaiÅ¡kino, kad tai yra momentas, kai D.

K. mėgino sugriebti už drabužių, tačiau sugriebęs nebuvo ir tai ne tas atvejis, kai bandė atimti telefonÄ . D. K. paaiÅ¡kino, kad tai tas momentas, kai jis paėmė už telefono, ir įraÅ¡e balsas jo- Å¡aukia, kad baigtų. Po to Å¡io D. K. paaiÅ¡kinimo, A. K. jau nurodė, kad tai momentas, kai D. K. sugriebė už telefono, prieÅ¡ tai paaiÅ¡kindamas suklydo, nes po Å¡io įvykio lankėsi pas psichologÄ , Å¡itÄ Ä¯vykį bandė pamirÅ¡ti. 2019-06-01 pareikÅ¡kime Marijampolės AVPK A.

K. nurodęs, kad Å¡iÄ dienÄ , apie 17.50 val. D. K. pradėjo agresyviai elgtis. Jam bÅ«nant lauke su tėčiu iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Priėję prie jo pradėjo reikalauti, jog jis investuotų lėšas ir savo darbÄ tvarkant ne jam priklausantį turtÄ (užfiksavo iÅ¡maniuoju įrenginiu). Pareikalavo, jog liautųsi, tačiau žodiÅ¡kai ir iÅ¡vaizdžiai, kai atrodė agresyvus, jis buvo Å¡oko bÅ«senoje ir iÅ¡kvietė policijÄ bendruoju pagalbos telefonu. PraÅ¡o minėtÄ asmenį sudrausminti (b. l. 7).

D. K. apklausos protokole nurodęs, kad 2019-06-01 apie 17.30 val. tarp jo tėčio ir brolio A. K. buvo kilęs žodinis konfliktas, dėl to kad tėtis paprašė brolio iÅ¡sivežti savo daiktus iÅ¡ kiemo. Adas pradėjo konfliktuoti su tėčiu, dėl to į konfliktÄ Ä¯sitraukė ir jis, ramino brolį, kad nerėktų ant tėčio ir nekeltų konflikto. Tarp jo ir brolio pokalbis-konfliktas vyko pakeltu tonu iÅ¡ abiejų pusės (b. l. 8). A. K. apklausos protokole nurodęs, kad 2019-06-01 apie 17.50 val. namuose tarp jo ir brolio D.

K. kilo konfliktas. D. K. agresyviai su juo elgėsi, kalbėjo pakeltu tonu, bandė jį sugriebti už drabužių. Visi konfliktai vyksta dėl remonto darbų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuos jis remontuoja iÅ¡ savo lėšų ir savo darbu. Nuo birželio 1 d. iÅ¡sikraustė iÅ¡ Å¡io namo su vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacija, nes nori ramiai gyventi. Jaučia įtampÄ , baimę, kad gali pasikartoti panaÅ¡i situacija, kai 2010 m. rugpjūčio mėn. buvo sužalotas peiliu kito brolio.

Dėl Å¡ios priežasties baiminasi dėl savo ir savo Å¡eimos sveikatos, gyvybės ( b. l. 9). Skundas netenkinamas. ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 481 str. 1d., buvo nutraukta, nenustačius, jog buvo pažeista vieÅ¡oji rimtis ir tvarka. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už necenzÅ«rinius žodžius ar gestus vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl bÅ«tina įrodyti, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais siekia pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį ir norėtų taip veikti. Kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus pagal šį straipsnį bÅ«tina nustatyti objektyviuosius veikos požymius - vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir necenzÅ«rinių žodžių ar gestų vartojimÄ vieÅ¡ose vietose, ar kitus panaÅ¡ius veiksmus, trikdančius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ar žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas Å¡iame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobÅ«dį, pavojingumÄ .

Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumÄ ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifikÄ . Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nutarime, Å¡ioje byloje nėra jokių duomenų, kad bÅ«tų sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ar žmonių rimtis. Nustatyta, kad konfliktas įvyko privačioje valdoje ir gyvenamajame name, tarp tos pačios Å¡eimos narių. Privačios valdos kieme, kaip matyti iÅ¡ apklaustų asmenų, vyko tik tarpusavio žodinis konfliktas dėl asmeninių santykių, tvarkos palaikymo namų valdoje.

Žodinis konfliktas buvo nukreiptas į tarpusavio santykių iÅ¡siaiÅ¡kinimÄ , o ne vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Å iuo atveju privati namų valda negali bÅ«ti pripažįstama vieÅ¡Ä ja vieta ir tarpusavio santykių turinys neatitinka vieÅ¡osios tvarkos reglamentavimo požymių. Jokių duomenų, kad Å¡is žodinis konfliktas bÅ«tų kaip nors paveikęs paÅ¡alinius, konflikte nedalyvavusius asmenis, sutrikdęs jų rimtį, nėra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad Å¡io konflikto metu buvo iÅ¡sakyti necenzÅ«riniai žodžiai, parodyti gestai ar įžeidžiantis kibimas, bÅ«tent siekiant pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

IÅ¡ apklaustų asmenų paaiÅ¡kinimų, pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad buvo kilęs ginčas dėl turtinio pobÅ«džio Å¡eimos santykių. Abu asmenys, tiek A. K., tiek D. K. kalba pakeltu tonu, tačiau jokių fizinių veiksmų, grasinimų, įžeidžiamo kibimo, nėra. A. K. mažametis vaikas buvo kambaryje, tame pačiame kambaryje pakeltu tonu kalba tiek A. K., tiek D. K.. Vaizdo įraÅ¡e matyti, kad vaikas miega ar guli lovoje, vaikas prabunda, kai abu kalba pakeltu tonu, tačiau jokio iÅ¡gÄ sčio ar kitokios reakcijos į tai, kas vyksta patalpoje, nerodo.

Net ir atvykus pareigÅ«nams, ilgÄ laikÄ aiÅ¡kinantis aplinkybes, jokių duomenų, kad esmingai pažeisti mažamečio interesai nebuvo nustatyta ir pasakyta. Pagal A. K. kvietimÄ atvykę pareigÅ«nai gana ilgÄ laikÄ aiÅ¡kinosi jų kvietimo priežastį. Ä® konkrečius jų užduodamus klausimus, kas įvyko, A. K. įvardina terorizavimÄ , konfliktų kėlimÄ , konkrečių veiksmų nedetalizuojant ir neįvardinant, ir visas Å¡is aiÅ¡kinimasis atsiremia į ilgÄ laikÄ trunkančius tarpusavio turtinio pobÅ«džio nesutarimus.

Taip pat nurodo, kad D. K. konflikto metu griebė už telefono, įskėlė ekranÄ , t. y. apsauginį stiklÄ , tačiau apie jokį rankos užlaužimÄ , fizinio skausmo sukėlimÄ nenurodė. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad abu konflikto metu iÅ¡sakė, apibÅ«dindami kiekvieno poelgius, galinčius įžeisti žodžius vienas kito atžvilgiu, tačiau įvardindami, jų nuomone, tokio pasakymo pagrindÄ . Esant Å¡iems duomenims teismas sprendžia, kad Marijampolės AVPK Veiklos skyriaus tyrėja I.

M. 2019 m. liepos 1 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenÄ pagrįstai ir teisingai įvertino, kad nenustatyta, jog D. K. padarė ANK 481 str. 1d. numatytÄ nusižengimÄ . Jokių neginčijamų duomenų, kad konflikto metu A. K. telefonas bÅ«tų tyčia sudaužytas ar D. K. to siekęs, taip pat nėra. Skunde ir paaiÅ¡kinime teismo posėdžio metu A. K. nurodė, kad buvo pažeisti ir jo mažamečio vaiko interesai. Tačiau kaip matyti iÅ¡ pateikto vaizdo įraÅ¡o, mažametis niekaip nesureagavo į konfliktÄ , pakeltu tonu kambaryje, kuriame miegojo mažametis vaikas, kalbėjo tiek pats A.

K., tiek D. K., ilgÄ laikÄ aiÅ¡kinantis aplinkybes su policijos pareigÅ«nais apie jokį neigiamÄ poveikį vaikui nebuvo užsiminta, vaiko teisių apsaugos skyrius jokių duomenų apie nustatytus vietoje vaiko teisių pažeidimus institucijai, tyrusiai pareiÅ¡kimÄ neperdavė, pats jokių atsakomybės taikymo priemonių dėl Å¡io įvykio nesiėmė, todėl pagrįstai Å¡i A. K. teismo posėdžio metu nurodoma aplinkybė nebuvo tirta jo pareiÅ¡kimo tyrimo metu ir jÄ iÅ¡ naujo tirti nėra pagrindo.

SkundÄ padavęs asmuo nutarimÄ praÅ¡o panaikinti ir tuo pagrindu, jog nebuvo vertinti fizinio smurto veiksmai. IÅ¡ A. K. paaiÅ¡kinimo ir bylos duomenų matyti, kad jam sužalojimai nebuvo padaryti, o vertinant A. K. parodymų turinį bÅ«tų galima spręsti tik dėl galimo dėl fizinio skausmo sukėlimo. Be to byloje neabejotinai nustatyta, kad A. K. ir D. K. yra broliai, todėl Å¡ie veiksmai gali bÅ«ti vertinami BK 140 str. 2d. numatyto nusikaltimo, t. y. smurto artimoje aplinkoje, aspektu. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius). Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ , tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos bÅ«tinasis požymis, tačiau jÄ kvalifikuojant yra svarbus, aiÅ¡kinantis tyčios kryptingumÄ . Å is nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018).

Pagal teismų praktikÄ kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, buvusiÄ juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). IÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situacijÄ , kuriÄ galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, bÅ«tina vertinti ne tik formaliÄ veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situacijÄ , kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti, ypatingai situacijose, kai sprendžiama dėl smurto artimoje aplinkoje, kai nustatyti prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, (konfliktinė situacijÄ tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Pagal Å¡ioje byloje nustatytas konkrečias įvykių aplinkybes, sprendžiant dėl galimos D. K. atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį taikymo, teismas vertina visÄ susidariusiÄ konfliktinę situacijÄ . Å ioje byloje neabejotinai nustatyta, kad tarp brolių A. K. ir D. K. vyko tarpusavio konfliktas, kurio metu A. K. filmavo mobiliuoju telefonu. D. K., nenorėdamas bÅ«ti filmuojamas, bandė telefonÄ uždengti. Abiejų asmenų parodymai dėl Å¡io veiksmo skiriasi, tačiau nėra nustatyta, kad D. K. bÅ«tų tyčia sukęs rankÄ A.

K., kad šį telefonÄ atimtų, t. y. tyčia vartojęs fizinį smurtÄ . Apie tokias aplinkybes A. K. nei atvykusiems policijos pareigÅ«nams į įvykio vietÄ , nei apklausiamas jo pareiÅ¡kimo tyrimo Marijampolės AVPK metu, iÅ¡ viso nenurodęs. Tokį nenuoseklumÄ motyvuoja, jog pareigÅ«nai pareiÅ¡kimÄ liepė raÅ¡yti glaustai, o apklausos protokole tiesiog gal neužrašė. D. K. paaiÅ¡kino, kad norėdamas uždengti telefonÄ , griebė už jo, tuo pačiu galėjo sugriebti ir už rankos. Å iuo atveju pagal nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes- konflikto kilmę, eigÄ , konfliktinėje situacijoje buvusių asmenų elgesio tikslus ir motyvus teismas sprendžia, kad D.

K. veiksmai griebiant už telefono ir tuo pačiu rankos, kuria A. K. laikė telefonÄ , kuriuo filmavo D. K., abiems konfliktuojantiems esant judesyje, nebuvo tiek pavojingi ir nebuvo nukreipti tyčia sukelti fizinį skausmÄ nukentėjusiajam A. K.. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Teismas Å¡ioje byloje neabejotinai nustatė tik vieno pobÅ«džio fizinius D. K. fizinius veiksmus prieÅ¡ A. K., t. y. suėmimÄ už telefono, o tuo pačiu ir už rankos. Jokių neginčijamų įrodymų, kad D. K. tyčia užlaužė rankÄ , nėra nustatyta. Tokių aplinkybių pats A. K. nebuvo nurodęs nei atvykusiems į įvykio vietÄ pareigÅ«nams, ganėtinai ilgai (kaip matyti iÅ¡ jo paties pateiktos filmuotos medžiagos) aiÅ¡kinantis priežastis, dėl ko buvo kviečiama pagalba, nei raÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ policijai, nei apklausiamas tyrėjos jo pareiÅ¡kimo tyrimo metu.

Nors nurodė, jog viso konflikto eiga buvo filmuojama, tačiau jo pateiktame vaizdo įraše to nėra, iš pateikto įrašo atskirti, kas ir kokius veiksmus atliko- nėra galimybės, matosi tik bendras susistumdymas. Netgi ir aiškinantis aplinkybes dėl šio vaizdo įrašo turtinio, A. K. teismo posėdžio metu jas paaiškino skirtingai. Atvykusiems policijos pareigūnams fiziniu skausmu nesiskundė. Kaip matyti, nėra jokių patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad dėl D.

K. veiksmų A. K. iÅ¡ tiesų bÅ«tų jautęs tokį fizinį skausmÄ , kuris yra ginamas baudžiamojo įstatymo. Teismas sutinka, kad instinktyviai suėmus rankÄ , bandant atimti telefonÄ , kad juo nefilmuotų, A. K. galėjo pajusti nemalonius pojūčius, tačiau, kad jie galėtų bÅ«ti laikomi fizinio skausmo sukėlimu baudžiamÄ ja prasme, ir kad D. K. savo veiksmais to siekė, teismo vertinimu, tokios iÅ¡vados daryti tikrai negalima ir dėl to pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl BK 140 str. 2d. numatytos nusikalstamos veikos nėra pagrindo.

IÅ¡ pateikto vaizdo įraÅ¡o, o taip pat paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, jokių duomenų, kad kilę turtinio pobÅ«džio nesutarimai ir tarpusavio ginčas bÅ«tų peraugę į situacijÄ , kurioje bÅ«tina taikyti administracinių nusižengimų ar baudžiamojo proceso kodekso numatytas pažeistų teisių ir interesų gynimo priemones, nėra. Kilusių tarpusavio turtinio pobÅ«džio nesutarimų sprendimui gali bÅ«ti naudojamos ir yra pakankamos civilinio proceso kodekse numatytos pažeistų teisių gynimo priemonės. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I.

M. 2019 m. liepos 1 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis ANK 639-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, n u t a r i a: A. K. skundÄ atmesti ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. M. 2019 m. liepos 1 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos iÅ¡davimo ar iÅ¡siuntimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mus.

Nutarties kopijÄ siųsti A. K., D. K., Marijampolės AVPK. Teisėja Audronė Å iupÅ¡inskaitė